Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-01-18 · Civilinė byla Nr. e2-56-196/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
e2-56-196/2018
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00383-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Ieškovas
žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Green Line Shipping“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-56-196/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00383-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.7.1.2; 3.1.7.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-379-368/2018 pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Green Line Shipping“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ŽŪB „Minaičiai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento ŽŪB „Minaičiai“ 2016-09-30 išduotą vekselį, pagal kurį vekselio turėtojui UAB „Green Line Shipping“ įsipareigota sumokėti 449 018,53 Eur. Ieškovė taip prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba iki teismo sprendimo priėmimo atidėti 5 790,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą atsižvelgiant į jos sunkią materialinę padėtį; nurodė, kad įmonės turtas areštuotas, o grynųjų lėšų ji neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė ieškovei ŽŪB „Minaičiai“ terminą iki 2017 m. rugsėjo 12 d. sumokėti 2 895 Eur žyminio mokesčio dalį už ieškinio padavimą.Teismas pažymėjo, kad, nors apeliantė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą grindžia sunkia turtine padėtimi, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog jos turtinė padėtis pagerės ir ateityje atsiras galimybių sumokėti žyminį mokestį, todėl šią prašymo dalį atmetė. Teismas iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, t. y. jos turtas yra areštuotas. Ši aplinkybė teismui sudarė pagrindą atleisti ieškovę nuo dalies, t. y. 50 proc. (2 895,00 Eur), žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas pažymėjo, kad įstatymas suteikia teisę atleisti asmenį ne nuo viso, bet tik nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl jo sunkios turinės padėties. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nustatė ieškovei terminą sumokėti 2 895 Eur žyminio mokesčio dalį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė ŽŪB „Minaičiai“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas priimtoje nutartyje nepateikė jokių motyvų, pagrindžiančių būtent 50 proc. žyminio mokesčio sumokėjimo tikslingumą.Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ieškinio pateikimo teismui dieną yra areštuotos ieškovės banko sąskaitos ir įmonės kasa, todėl ieškovė neturi galimybės disponuoti piniginėmis lėšomis. Ši aplinkybė reiškia, jog žyminio mokesčio sumokėjimas šiuo metu yra neįmanomas – bet koks piniginis mokėjimas (kaip kasoje esančių grynųjų pinigų panaudojimas žyminiam mokesčiui sumokėti) savaime reikštų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.Nesutiktina su teismo vertinimu, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas sietinas su būsimu ieškovės finansinės padėties pagerėjimu. Toks situacijos interpretavimas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio normų aiškinimas reikštų ne ką kitą, kaip tai, jog finansinių sunkumų patyręs asmuo praranda teisę į teisminę gynybą, kas niekaip nedera su konstituciniu teisinės valstybės principu.Teismas, atleidęs nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, galėjo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Negalima sutikti su Šiaulių apygardos teismo teiginiu, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad jos finansinė padėtis ateityje pagerės. Iš ieškinyje pateiktų argumentų yra akivaizdu, jog teismui patenkinus ieškinį, išnyks ieškovės 449 018,53 Eur dydžio piniginė prievolė. Dėl to ieškovės turtinė padėtis reikšmingai pagerės. Šios aplinkybės teismas nevertino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pareigos mokėti žyminį mokestį teikiant ieškinį

Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus įstatyme nurodytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Tai yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kurią įtvirtindamas įstatymų leidėjas siekia kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ginčus spręsti taikiai ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-361-196/2015).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Dėl sunkios turtinės padėties asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti, o atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą teismas gali nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, nesumokėjusi jokios žyminio mokesčio dalies, tačiau teismui pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos iš esmės išnagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę sumokėti 50 proc. mokėtino žyminio mokesčio dalį. Nors teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, kaip sprendžia likusios 50 proc. žyminio mokesčio dalies mokėjimo klausimą, tačiau iš nutarties motyvų matyti, kad teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie jos turtinę padėtį, atleido ieškovę nuo likusios 50 proc. žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nes nenustatė, kad ieškovės turtinė padėtis gali pagerėti. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip užkirto kelią jai į teisminę gynybą, apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės sunkią turtinę padėtį, atleido ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nustatydamas terminą sumokėti tik 50 proc. mokėtino žyminio mokesčio. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir faktinę situaciją, laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino žyminio mokesčio atidėjimą reglamentuojančias teisės normas ar kad nustatydamas terminą sumokėti 50 proc. žyminio mokesčio dalį užkirto kelią ieškovei į teisminę gynybą.Pažymėtina, kad CPK normose įtvirtinta, kad tiek prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti motyvuotas (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis.). Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Ieškovė, teikdama atskirąjį skundą, nurodo, kad ji neturi finansinių galimybių sumokėti 50 proc. žyminio mokesčio dalies, t. y. 2 895 Eur, nes jos banko sąskaitoje ir įmonės kasoje esančios lėšos areštuotos. Ieškovė, siekdama pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį ir lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti neturėjimą, kartu su ieškiniu pateikė Turto arešto aktų registro išrašą. Nors iš šio Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad ieškovės galimybės disponuoti savo turtu yra apribotos, registruoti net 43 turto arešto aktai, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiame dokumente esantys duomenys nepagrindžia, jog ieškovė negali sumokėti 50 proc. mokėtino žyminio mokesčio. Iš ieškovės pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ieškovės turimo turto sudėties ir vertės, visapusiškai ir išsamiai įvertinti įmonės turtinę padėtį ieškinio pateikimo metu, jos pokyčius (juridinio asmens veiklos pelningumą, galimybę iš gaunamų veiklos pajamų sukaupti reikiamą sumą ir pan.).Pažymėtina, kad juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu (ieškinys teismui pateiktas 2017-08-29), kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos. Vien Turto arešto aktų registro duomenys neįrodo, kad ieškovė objektyviai negali sumokėti 50 proc. žyminio mokesčio dalies (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės neatleido nuo didesnės žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad iš ieškovės pateiktų duomenų nėra galimybės nuspręsti apie ieškovės finansines galimybes sumokėti 50 proc. mokėtino žyminio mokesčio dalį ateityje (žr. šios nutarties 8-10 punktus). Pažymėtina, kad sprendžiant žyminio mokesčio dalies atidėjimo klausimą nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, todėl atskirojo skundo argumentai, jog ieškinio patenkinimo atveju ieškovės finansinė padėtis pagerės, nesudaro pagrindo atidėti nurodytos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo iki bylos iš esmės išnagrinėjimo.Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma - 449 018,53 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Ieškovė ieškinį pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl žyminio mokesčio dydis – 4343 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atleidus ieškovę nuo 50 proc. žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, konstatuotina, kad ieškovė turi sumokėti 2 171,50 Eur žyminio mokesčio dalį už pateiktą ieškinį.Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio ir (ar) žyminio mokesčio atidėjimo institutus, tačiau netinkamai apskaičiavo žyminio mokesčio dydį, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, tačiau ne jame nurodytais, o šioje nutartyje nurodytais motyvais, skundžiama nutartis keistina nustatant ieškovei terminą sumokėti 2 171,50 Eur žyminio mokesčio dalį, nuo likusios dalies sumokėjimo atleidžiant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti ieškovei žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“ (įmonės kodas 171292586) terminą iki 2018 m. sausio 30 d. (įskaitytinai) sumokėti 2 171,50 Eur (dviejų tūkstančių šimto septyniasdešimt vieno euro 50 ct) žyminio mokesčio dalį už ieškinį ir pateikti Šiaulių apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atleisti ieškovę žemės ūkio bendrovę „Minaičiai“ nuo likusios 2 171,50 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

Bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui išspręsti ieškovės žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ ieškinio priėmimo klausimą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas