Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorei Loretai Šimkuvienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis nevedęs, turintis individualios veiklos pažymėjimą, gyv. viet. adr. (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu už padarytą nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje, 1506,40 eurų bauda, kurią turėjo sumokėti per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (bauda nesumokėta ir neišieškota),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. E. V. 2023 m. gruodžio 16 d. apie 19.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau dvejų kartų dešinės rankos kumščiu sudavė P. V. į veidą, taip jam padarė kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies apatinio voko - skruosto srityje, dešinės akies vokuose, nosies kaulų lūžį abipus, dešinės akiduobės dugno skeveldrinį lūžį, dėl nosies ir dešinės akiduobės kaulų lūžių P. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis E. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad datos tiksliai nepamena, pasikvietė jį jo pažįstamas, kuris yra pažįstamas ir su P. V.. Tuo metu visi išgėrinėjo, kalbėjo apie vagystes, V. pasakė, kad P. V. jam skolingas. Paklausė P. ar paėmė pinigus iš V. kišenės, ir jis atsakė, kad taip paėmė. Kai P. prisipažino, kad paėmė iš V. kišenės pinigus, jis jam trenkė su dešinės rankos kumščiu du kartus į veidą, pataikė jam. P. pradėjo bėgti iš nosies kraujas, užtvarstė. Po to susitaikė, išgėrė dar alaus. V. vėliau jam iškvietė taksi ir P. išvažiavo namo. Negerai padarė, norėjo apginti draugą, tuo metu supyko ir susinervino. Jie visi trys, jis, P. ir V. yra pažįstami, dirba kartu. Civilinį ieškinį ligonių kasos – sumokės, per antstolius nereikės ieškoti. Atsirado truputį darbų, todėl sumokės, su šiuo civiliniu ieškiniu sutinka. O dėl P. V. civilinio ieškinio turtinės žalos – sutinka, tačiau su neturtinės žalos atlyginimu – nesutinka, mano, jog tai per didelė suma. Po įvykio norėjo su nukentėjusiuoju susisiekti, bet negavo kontaktų. Norėjo susitikus atsiprašyti ir susitaikyti, gal sumokėti kažkiek, nes gailisi dėl savo poelgio. Pasimokė iš savo klaidų, nori susitvarkyti gyvenimą ir nedaryti tokių klaidų.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiojo ir liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras ir gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.1. Nukentėjusysis P. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 16 d. apie 17.00 val. jo draugas V. P. apie (duomenys neskelbtini) amžiaus tel. nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) jam paskambino ir pakvietė jį į svečius išgerti. Jis sutiko pas jį atvykti, bet pasakė, kad neturi pinigų kaip iki jo atvažiuoti. Tada V. jam nurodė, kad jis jam iškvies (duomenys neskelbtini) ir jis atvažiuos iki jo namų adresu (duomenys neskelbtini). Atvyko (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir jį atvežė iki adreso (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu ir užėjus į vidų, namuose buvo V. P. ir jo draugas, kurio vardo nežino, bet jį yra matęs kelis kartus. V. draugas buvo apie 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apie 40 metų amžiaus, daugiau jo bruožų nežino. Asmenį atpažinti galėtų, kadangi jį žino iš matymo. Buvo trise ir vartojo alkoholinius gėrimus, sėdėjo svetainėje. Jiems besėdint, be jokios priežasties iš matymo žinomas asmuo atsistojo, jis tuo metu sėdėjo, priėjo prie jo ir su rankos kumščiu, kurios pusės kumščiu nepamena jam du kartus trenkė į dešinę akį. Jis tada atsistojo ir norėjo išeiti iš namų. Tada jį kažkuris prisivijo ir pasakė, kad grįžtų ir atsisėstų. Jis atsisėdo ir norėjo skambinti policijai, bet kažkuris iš jų pasakė, nebandai tik policijai skambint, todėl policijai neskambino. Jis jų paklausė, kodėl tas V. draugas jam trenkė. Jie jam paaiškino, kad dėl to, kad kažkada buvo paėmęs V. pinigus. Bet pinigus V. yra gražinęs ir ši situacija tarp jų buvo išspręsta seniai. Kaip suprato dar V. laiko kažkokias senas nuoskaudas dėl tų pinigų, dėl to tas jo draugas jį sumušė. Jis pasėdėjo dar truputį pas jį ir V. paprašė, kad šis jam iškviestų (duomenys neskelbtini), kad nori važiuoti namo. Atvykus (duomenys neskelbtini) V. neturėjo grynųjų pinigų kaip sumokėti už (duomenys neskelbtini) paslaugas, tada kažką aiškinosi su vairuotoju, kaip suprato nepavyko susitarti. Tada jis V. pasakė, kad ai jis pareis pėsčias namo ir parėjo pėsčiais iki (duomenys neskelbtini). Grįžus namo, pamatė save veidrodyje, atrodė labai ištinęs, kreiva nosis, taip pat jautė skausmus veido srityje. Tada nuvyko į Kauno klinikas, kur jam buvo nustatyti (duomenys neskelbtini). Apie savo nustatytus sužalojimus pateiks medicininį išrašą. Į Kauno klinikas atvyko policijos pareigūnai, kuriems nurodė, kad buvo sumuštas nepažįstamo asmens prie parduotuvės "IKI" esančios adresu (duomenys neskelbtini). Taip pasakė, todėl, nes bijojo V. ir jo draugo, kadangi jie jam buvo prigrasinę, kad nebandytų kreiptis į policiją. Tada sužinojęs, kokie jam padaryti sužalojimai nusprendė kreiptis į policiją, kadangi turi V. draugui pretenzijų, dėl padarytų sužalojimų. Dėl tokių V. draugo veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, jį pripažinti nukentėjusiuoju, kadangi patyrė fizinę žalą. ( b. l. 5-6)

3.2. Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 16 d. ryte išėjo į (duomenys neskelbtini), ten bevaikščiodamas apie 15:00 val. sutiko buvusį bendradarbį E., kuriam po to pasiūlė eiti pas jį išgerti alaus. Tuomet abu buvo pas jį namuose asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su E. tel. nr. (duomenys neskelbtini). E. pavardės nežino, jis apie 30 metų amžiaus, apytiksliai apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų rudų plaukų, kaip apsirengęs tą vakarą buvo neprisimena. Jie su E. būdami pas jį namuose vartojo alkoholinius gėrimus - alų. Jiems būnant namie paskambino P. V. ir jam pasiūlė atvažiuoti pas jį į svečius bei nurodė, kad kartu su jais yra E.. Jis E. ir P. yra anksčiau dirbę visi kartu viename darbe apie savaitę laiko, tokiomis aplinkybėmis ir yra pažįstami. Kadangi visi kažkada dirbo kartu, norėjo prisiminti senus laikus ir pasijuokti iš to. Toliau kalbant su P. pastarasis nurodė, kad nežino ar atvažiuos, nes autobusais ilgai važiuoti nuo jo namų. Tuomet jis jam pasisiūlė iškviesti taksi, pastarasis sutiko ir atvažiavo iki jų. Nori nurodyti, kad apytiksliai prieš 2 metus su P. vartojo alkoholinius gėrimus, būdami pas jį namuose kur anksčiau gyveno, po minėtų išgertuvių pastebėjo, kad iš jo piniginės dingo pinigai apytiksliai apie 300 eurų, kaip vėliau išsiaiškino juos buvo paėmęs P., bet dėl to jie jau buvo viską išsiaiškinę ir ant jo pykčio nelaikė. Iki P. atvažiuojant jie su E. buvo išgėrę apie du litrus alaus 6 laipsnių stiprumo. Kuomet P. atvažiavo laiko neprisimena, bet kiek pamina jau buvo tamsu. Atvažiavus P., pastebėjo, kad pastarasis buvo jau neblaivus, kadangi atrodė išsekęs ir nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas bei kiek jam žinoma jis vartoja alkoholinius gėrimus kiekvieną dieną jau apie 3 mėnesius, tuomet lauke parūkė ir nuėjo į vidų, jie su E. atsisėdo ant lovos, o P. vienas ant sofos ir pradėjo gerti alų toliau, praėjus 10-20 minučių, E. pradėjo P. klausinėti apie anksčiau minėtą piniginę ar jis iš jo kažkada paėmė tuos pinigus? P. atsakė - jo paėmė, bet, kaip ir minėjo jau viską buvo išsiaiškinę dėl tų pinigų ir tuomet E. atsistojo ir P. dešinės rankos kumščiu 2 kartus trenkė į kairės pusės veido sritį. Po šių smūgių tiek E., tiek P. paėmė ir išstūmė iš namų. E. sėdo ant dviračio ir išvažiavo, o P. iškvietė taksi ir pastarasis kažkur išvažiavo, o kur, jis, nežino. Daugiau po šio įvykio nei vieno nebuvo sutikęs ( b. l. 59-61).

3.3. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad P. V. atpažino E. V., kaip asmenį, kuris 2023 m. gruodžio 16 d. namuose, adr. (duomenys neskelbtini), jam sudavė į veidą ir jis nuo to patyrė sužalojimus ( b. l. 18-22).

3.4. 2023 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, - tai namo kambarys, adr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 23-30).

3.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius 2024 m. sausio 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. V. konstatuoti sužalojimai: kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies apatinio voko - skruosto srityje, dešinės akies vokuose, nosies kaulų lūžis abipus, dešinės akiduobės dugno skeveldrinis lūžis. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus veidą trauminiais poveikiais, galimai suduodant rankomis, spiriant, galimai 2023-12-16. Sužalojimai griuvimui ant buko neriboto paviršiaus nebūdingi. Sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mąstą, nes dėl nosies ir dešinės akiduobės kaulų lūžių P. V. sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų laikotarpiu ( b. l. 3-35).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

5. Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. V., padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino. E. V. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje įvykdymo prisipažino visiškai. Paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kurie iš esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kuriuos patvirtino ir papildė bylos medžiaga: nukentėjusiojo P. V. ir liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, užfiksuoti apklausos protokoluose, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada ir kiti rašytiniai dokumentai, neginčijamai patvirtina, kad E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytąs BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis 2023 m. gruodžio 16 d. apie 19.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau dvejų kartų dešinės rankos kumščiu sudavė P. V. į veidą, taip jam padarė kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies apatinio voko - skruosto srityje, dešinės akies vokuose, nosies kaulų lūžį abipus, dešinės akiduobės dugno skeveldrinį lūžį, dėl nosies ir dešinės akiduobės kaulų lūžių P. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

6. Pažymėtina, kad specialisto išvada patvirtina aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų, įvertinant juos kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui. Taigi, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) nustatytas specialisto pateiktoje išvadoje, juolab iš esmės šios aplinkybės dėl kaltinamojo veiksmų ir sužalojimo pasekmių priežastinio ryšio neginčija ir kaltinamasis, kuris pripažįsta nesunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatą, trenkęs du kartus kumščiu į veidą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta minėta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis. Akivaizdu, jog kaltinamojo teisme nurodytos aplinkybės, nukentėjusiojo ir liudytojo nurodytos ikiteisminio tyrimo metu aplinkybės, rašytinė bylos medžiaga, tame tarpe specialisto išvada, sutampa esminėse aplinkybėse, papildo vienas kitą. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog smūgiuodamas kumščiu nukentėjusiajam į veidą daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp E. V. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis E. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

8. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Teismas, skirdamas bausmę E. V., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (veikiant tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – E. V. šiuo metu dirba, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos negalioja, prieš šešis metus vieną kartą teistas, bauda nesumokėta. Šios aplinkybės rodo, jog E. V. nėra piktybiškas, sistemingas teisės pažeidėjas, o ši veika laikytina atsitiktine.

10. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančią ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad E. V. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšys – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytas bausmės vidurkiui. Teismo nuomone, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius (sveikatos sutrikdymas nesunkus), į kaltinamojo asmenybę, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į humaniškumo principą, įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Šioje byloje bausmės rūšis, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka nukentėjusiojo ir kaltininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos E. V. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei.

11. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

VI. Dėl civilinių ieškinių, kitų daiktų ir kardomosios priemonės

12. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

13. Baudžiamojoje byloje P. V. pareiškė civilinį ieškinį 30 eurų turtinei žalai ir 8000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinė ieškinį dėl 96,52 eurų už gydymo išlaidas (b. l. 44-55). Kaltinamasis E. V. jam pareikštų civilinių ieškinių dėl turtinės žalos neginčijo, ginčijo tik P. V. civiliniame ieškinyje nurodytą neturtinę žalą, teigdamas, jog ji yra per didelė.

14. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškusi 96,52 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos gydant nukentėjusįjį P. V.. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad informacinės sistemos duomenimis už paciento P. V. gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 96,52 Eur sumą. Taigi, nurodytos išlaidos patirtos apmokant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiojo apžiūrą ir gydymą. Kaip aukščiau nustatyta, kaltinamasis tyčiniais neteisėtais veiksmais sužalojo P. V., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, žala atsirado dėl pastarojo neteisėtų veiksmų, nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti (b. l. 45-48). Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Kauno teritorinei ligonių kasai priteistina 96,52 Eur turtinei žalai atlyginti.

15. Byloje taip pat pareikštas nukentėjusiojo P. V. civilinis ieškinys dėl jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos. Ieškinyje nurodoma, kad buvo patirta 30 eurų turtinė žala, kurią sudaro išlaidos vaistams ir 8000 eurų neturtinė žala, kurią pagal pateiktą ieškinį ir teismo posėdžio metu nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes sudaro patirti išgyvenimai, gėdos jausmas per Kalėdas prieš gimines ir draugus, kuomet jį apkalbėjo, dvi savaites niekur nėjo iš namų, nes bijojo išeiti, dairydavosi už kiekvieno kampo, tinimas pilnai atslūgo po mėnesio, buvo mėlynės ant veido, negalėjo dirbti, šiuo metu valgant kietesnį maistą jaučia lyg dūrimą veide.

16. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti 30 Eur turtinės žalos išlaidos patirtos perkant vaistus nors ir nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau pagrįstai tikėtinos, nes įvertinus patirtus nukentėjusiojo sužalojimus, tai, kad pagal bylos duomenis nukentėjusiajam buvo konstatuoti sužalojimai: (duomenys neskelbtini), akivaizdu, jog asmuo jautė skausmą dėl (duomenys neskelbtini), dėl ko pagrįstai tikėtina reikėjo nuskausminamųjų vaistų. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, kad minėtos išlaidos nėra nepagrįstai išdidintos, atitinka būtinumo, realumo kriterijus, yra artimos rinkoje esančioms nuskausminamųjų vaistų kainoms, sutinkant kaltinamajam jas atlyginti, minėtos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

17. Dėl nukentėjusiojo prašomos priteisti 8000 Eur neturtinės žalos teismas pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015). Taigi sveikata yra viena didžiausių socialinių ekonominių vertybių, kuri suprantama kaip visapusiška individo bei visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, todėl, sužalojus asmens sveikatą, ši vertybė gali būti ginama teisme išieškant iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

18. Pažymėtina, kad, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Taigi, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų turi būti protinga.

19. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia trenkė su kumščiu nukentėjusiajam du kartus į galvos sritį – gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą; taip padarė jam sužalojimus: (duomenys neskelbtini), kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam dėl minėtų (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors panaudoto fizinio smurto būdas - kumštis, su kuriuo buvo trenkta į galvą, yra itin pavojingas, tačiau nebuvo diagnozuota jokių pavojingų sveikatai pasekmių, tokių kaip kraujavimų po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, trauminių galvos smegenų sukrėtimų ir kitų sunkių pasekmių.

20. Kaip minėta, nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, kas ir nurodyta pateiktame prie ieškinio medicininiame išraše, o įvertinus tinimus ir kraujosrūvas veido srityje, pagrįstai tikėtina, kad dėl jų nukentėjusysis patyrė nepatogumų ir diskomfortą. Iš pateikto medicininio išrašo matyti, kad nukentėjusiajam buvo skirtas medikamentinis gydymas: antibiotikai ir nuo skausmo vaistai. Taigi, byloje yra duomenys apie nukentėjusiojo patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus, tačiau byloje nenustatyti jokie liekamieji reiškiniai nukentėjusiojo sveikatai dėl patirto sveikatos sutrikdymo. Nors nukentėjusysis nurodė, jog jaučia adatos dūrimus kramtant, tačiau dėl to jis į medikus nesikreipė, todėl nesant byloje duomenų minėtas nukentėjusiojo pojūtis negali būti susiejamas būtent su veikos pasekmėmis. Be to, byloje nėra duomenų, kad veikos pasėkoje jam buvo apsunkinta fizinė veikla, kad vaistams ir sveikatos grąžinimui buvo patirtos ar bus reikalingos didelės lėšos, priešingai nustatyta, kad nukentėjusysis daugiau pas gydytojus po pirminės apžiūros dėl veikos pasekmių nesilankė, nenustatyta, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas nedarbingumas ar ribotas darbingumas, ar kad kreipėsi dėl nedarbingumo nustatymo ir pan..

21. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, jog anksčiau teistas prieš šešis metus, laikomas nebaustu administracine tvarka, dirba, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viso proceso metu pripažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiojo.

22. Taip pat atsižvelgiama į teismų praktiką šios kategorijos bylose, kad nukentėjusiesiems, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 700 Eur iki 4337 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2K-420/2010 (2316 Eur nosies lūžis), Nr. 2K-181/2012 (4337 Eur, veido sumušimas, muštinė antakio žaizda, nosies kaulų lūžimas su pertvaros deformacija, nekomplikuoti trijų dantų vainikėlių lūžiai), Nr. 2K-139-895/2017 (700 Eur, piršto lūžis), Nr. 2K-36-895/2017 (1000 Eur, blauzdikaulio lūžis, dešinio šonkaulio panirimas, odos nubrozdinimai, kraujosrūvos), Nr.2K-24-895/2017 (1200 Eur, nosies kaulų lūžis, kraujosrūvos veide), Nr. 2K-160-942/2017 (1500 Eur, žandikaulio lūžis), Nr. 2K-287-697/2017 (2000 Eur sėklidės plyšimas), Nr. 2K-265-976/2017 (2000 Eur šonkaulio lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai, kaklo raiščių patempimas), Nr. 2K-142-489/2018 (1500 Eur žandikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas) ir kt.).

23. Taigi, įvertinus visas aukščiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe tai, kad pagal bylos duomenis nukentėjusiojo patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo gijimas vyko sklandžiai, liekamųjų reiškinių nenustatyta, ribotas nedarbingumas nenustatytas, dėl nedarbingumo lygio nustatymo nebuvo kreiptasi, įvertinus duomenis apie fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kaltinamojo turtinę padėtį, teismų praktiką, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiojo prašoma 8000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė, todėl mažintina iki 1000 Eur sumos kuri, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

24. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

25. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) per visą bausmės vykdymo laiką tęsti mokslus arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, 3) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 96,52 Eur turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai ir 30 Eur turtinę žalą P. V..

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) per visą bausmės vykdymo laiką tęsti mokslus arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, 3) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 96,52 Eur turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai ir 30 Eur turtinę žalą P. V..

Civilinio ieškovo P. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo E. V. P. V. 30 Eur (trisdešimt eurų) turtinės žalos ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo E. V. Kauno teritorinei ligonių kasai 96,52 Eur (devyniasdešimt šešių eurų 52 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) vykdyti nustatytus įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam BK 48 straipsnio nuostatas, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.