Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001-04-21 sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, LVAT praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Bylos medžiaga (b.l. 14-15) nustatyta, kad įvairiais periodais pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014-05-06 iki 2015-02-26. s Areštinės kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv.m., pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2014-09-30 iki 2014-10-03 ir nuo 2015-01-06 iki 2015-01-09 kartu su trimis asmenimis, nuo 2015-01-09 iki 2015-01-13- kartu su dviem asmenimis, nuo 2015-02-24 iki 2015-02-26- kartu su vienu asmeniu; kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv.m.- laikotarpiu nuo 2014-05-06 iki 2014-05-08- kartu su trimis asmenimis, nuo 2014-09-02 iki 2014-09-03- kartu su vienu asmeniu, nuo 2014-09-03 iki 2014-09-04- kartu su dviem asmenimis, nuo 2014-09-04 iki 2014-09-05- kartu su trimis asmenimis, nuo 2014-09-05 iki 2014-09-09- kartu su trimis asmenimis, nuo 2014-09-09 iki 2014-09-10- kartu su dviem asmenimis, nuo 2014-09-11 iki 2014-09-16- kartu su vienu asmeniu, nuo 2014-12-16 iki 2014-12-23 buvo laikomas su vienu asmeniu; kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv.m., laikotarpiu nuo 2014-10-18 iki 2014-10-21 buvo laikomas su vienu asmeniu; kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv.m., laikotarpiu nuo 2014-08-05 iki 2014-08-08- kartu su trimis asmenimis, nuo 2014-08-12 iki 2014-08-13 buvo laikomas su vienu asmeniu, nuo 2014-08-13 iki 2014-08-19- kartu su dviem asmenimis, nuo 2014-08-19 iki 2014-08-24 buvo laikomas vienas, nuo 2014-08-25 iki 2014-08-26 buvo laikomas su vienu asmeniu, nuo 2014-11-04 iki 2014-11-07- kartu su trimis asmenimis, nuo 2014-11-07 iki 2014-11-09 buvo laikomas su vienu asmeniu, nuo 2014-11-09 iki 2014-11-10- kartu su dviem asmenimis, nuo 2014-11-10 iki 2014-11-11 buvo laikomas su vienu asmeniu; kameroje Nr. 8, kurios plotas 14,73 kv.m., laikotarpiu nuo 2014-05-27 iki 2014-05-29- kartu su trimis asmenimis, nuo 2014-05-30 iki 2014-06-04- kartu su keturiais asmenimis, nuo 2014-06-05 iki 2014-06-08- kartu su penkiais asmenimis, nuo 2014-06-08 iki 2014-06-10- kartu su keturiais asmenimis atliko administracinį areštą, nuo 2014-11-11 iki 2014-11-12- kartu su dviem asmenimis, nuo 2014-11-12 iki 2014-11-14- kartu su trimis asmenimis, nuo 2014-11-14 iki 2014-11-17 buvo laikomas vienas, nuo 2014-11-17 iki 2014-11-18 buvo laikomas su vienu asmeniu.

Tauragės AVPK 2015-10-23 rašte Nr. 85-5-40754 (8.1.40) (b.l. 57) pažymėta, jog Areštinės kamerose sanitarinio mazgo plotas sudaro 1,42 m² ir visose kamerose yra vienodas.

Nustatyta, jog per visą ginčo laikotarpį pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas 79 paras, iš kurių 47 paras- pažeidžiant minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, nes vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto svyravo nuo 2,22 kv.m. iki 4,44 kv.m..

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2014-11-17 patikrinimo akte Nr. AK-159 (b.l. 20-22) nurodyta, jog 2014-11-11 atlikus patikrinimą kameroje Nr. 3, buvo nustatyti HN 37:2009 6 ir 21 punktų pažeidimai, nes nerasta rozečių, matosi pliki laidai, langai iš neskaidraus stiklo, nedega viena iš dviejų lempučių. Kitų HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta. Pažymėta, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios paskirties 120 cm aukščio pertvara, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, yra unitazas, praustuvė, veidrodis, tai atitinka HN 37:2009 20 punkto reikalavimą. Nustatyta, kad veikia ištraukiamoji vėdinimo sistema, orlaides galima atidaryti, kas atitinka HN 37:2009 23 punkto reikalavimą, ant sienų ir lubų paviršių pelėsio nematyti, patalpa šildoma, todėl nedrėgna, tai atitinka HN 37:2009 48 punkto reikalavimus. Areštinės patalpų ir sanitarinių mazgų dezinfekcijai naudojamas biocidas „Žaibas“. Pabrėžiama, kad pagal HN 37:2009 52 punktą policijos areštinėse laikomi asmenys privalo rūpinti švaros bei tvarkos palaikymu kamerose, tam tikslui jie aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Nustatyta, kad kamerų valymui naudojami kibirai, šluotos, tualetų valymui naudojamas atskiras inventorius.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015-03-30 patikrinimo akte Nr. AK-34 (b.l. 23-29) nurodyta, jog 2015-03-25 atlikus patikrinimą kamerose Nr. 3, 5, 8, nustatyta, kad kameroje Nr. 9 lova sulaužyta (HN 37:2009 6 punkto neatitiktis), dirbtinis apšvietimas ir neskaidraus stiklo langai kamerose Nr. 3, 5, 8 neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, kameroje Nr. 3 išlaužtos grindys (HN 37:2009 27 punkto reikalavimų neatitikimas). Pažymėta, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje, minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje (HN 37:2009 58 punktas). Pagal 2013-06-14 sudarytą skalbimo paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal 2015-03-24 PVM sąskaitą-faktūrą matyti, kad patalynė išskalbta, tačiau minkšto inventoriaus (čiužinių, pagalvių, antklodžių) cheminis valymas sąskaitoje nepažymėtas. 2015-02-23 PVM sąskaitoje-faktūroje pažymėta- patalynės skalbimas ir čiužinių dezinfekavimas. Pabrėžiama, kad turi būti tiksliai nurodyta, kiek patalynės skalbta ir čiužinių, kuriems atliktas cheminis valymas, kiekis.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015-04-30 patikrinimo akte Nr. AK-54 (b.l. 30-33) nurodyta, jog atlikus patikrinimus kamerose Nr. 2, 3, 5, 8 už laikotarpį nuo 2015-04-16 ir 2015-04-21 nustatyta, kad dirbtinis apšvietimas ir neskaidraus stiklo langai kamerose Nr. 2, 3, 5, 8 neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, kameroje Nr. 8 ant sienų yra pelėsio (HN 37:2009 48 punkto neatitiktis). Pažymėta, kad sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, kamerose Nr. 2, 3, 5, 8 oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas atitinka NH 37:2009 24 punkto reikalavimus, minkštasis inventorius (čiužiniai), kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje.

Iš į bylą pateiktos 2013-06-14 skalbimo paslaugų sutarties Nr. 85-4-ST2-49 su vėlesniais pakeitimais (b.l. 40-43) matyti, jog skalbinių skalbimo, lyginimo, dezinfekavimo paslaugas pagal patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-22 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ reikalavimus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, jog pagal HN 37:2009 52 punktą Areštinėje esantys asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose ir tuo tikslu jie aprūpinami valymo inventoriumi bei valymo priemonėmis. Šioje srityje pažeidimų nenustatyta.

Nustatyta, kad patikrinimai buvo atliekami ir 2015-03-25, 2015-04-16 ir 2015-04-21. Nors nurodytais laikotarpiais pareiškėjas jau nebuvo laikomas Areštinėje, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuo pareiškėjo buvimo Areštinėje buvo praėjęs neilgas laiko tarpas, nelaikytina, kad per jį iš esmės galėjo pasikeisti Areštinėje laikomų asmenų sąlygos.

Vertinant minėtais patikrinimais nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad patikrinimų metu buvo nustatyti ne visi pareiškėjo nurodyti pažeidimai, o nustatytieji pažeidimai pareiškėjui galėjo sukelti tam tikrus nepatogumus.

Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Taisyklės. Pagal Taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (LVAT 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015). Nors ir nustačius, kad sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Areštinės kamerose, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto.

Kadangi visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris kreipėsi su skundu, naudai (žr., pvz., LVAT 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015), darytina išvada, kad nurodytu būdu pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau minėtais patikrinimais nustatytas faktines aplinkybes, nustačius, kad 47 paras pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv.m. minimalaus kameros ploto reikalavimo, o sanitarinio mazgo erdvės neatitvėrimu nuo likusio kameros ploto pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta bei naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus, darytina išvada, kad atsakovės atstovo neveikimas, t.y. neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus). CK 6.250 straipsnio prasme laikytina, kad byloje nustatyta, jog nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus pareiškėjas patyrė dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirta žala vertintina pinigais.

Nustatant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę bei jo nusiskundimus, susijusius su netinkamomis Areštinėje laikymo sąlygomis, nebuvimą bei į tai, kad nenustatyta, jog Tauragės AVPK pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Remiantis išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, pareiškėjo patirta neturtinė žala vertintina 500,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą R.L..

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.