Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.3; 1.2.14.1.3; 1.2.14.5.1; 1.2.16.5; 1.2.18.3; 1.1.7.2.5

2020 m. rugsėjo 24 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P. (E. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas ir laikomas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas septynis kartus iš kurių, paskutinius:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, kurią subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 198² straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. gegužės 28 d., apie 19.43 val., automobiliu „B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, UAB „C“ priklausančią degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur įsipylė į automobilio kuro baką 122.06 l. (duomenys neskelbtini) markės dyzelinio kuro už 158,19 Eur ir išvažiavo iš degalinės, nesumokėjęs už degalus, tokiu būdų pagrobė svetimą, UAB „C” priklausantį nedidelės - 158.19 Eur vertės, turtą. Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2019 m. liepos 11 d., neteisėtai patekęs į automobilį „H.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį kieme (duomenys neskelbtini), paėmė daiktadėžėje buvusius automobilio registracijos dokumentus - transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros lapą, po to sukūrė anketą „Facebook“ socialinio tinklo paskyroje D. K. vardu ir paskelbė „Facebook“ grupėje, kurioje parduodami automobiliai, apie minėto, jam nepriklausančio automobilio pardavimą, dėl ko su juo susisiekė pirkėjas V. G.-G., kuris nežinodamas, jog automobilis E. P. nepriklauso, nupirko jį už 130 Eur, o 2019 m. liepos 12 d. pardavė kitam asmeniui, kuris tralu automobilį išsivežė, taip E. P. pagrobė svetimą turtą - automobilį „H.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1480 Eur vertės, priklausantį R. R. ir faktiškai valdomą nukentėjusiojo A. K., ir padarė jam 1480 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. rugpjūčio 1 d., apie 19.09 val., automobiliu „M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur į automobilio kuro baką įsipylė 29,83 l, (duomenys neskelbtini) degalų, 38,36 Eur vertės ir už degalus nesusimokėjęs iš degalinės išvažiavo, padarydamas UAB „C“ 38,36 Eur žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.20 val., automobiliu „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur į iš anksto paruoštas, turimas automobilio bagažinėje, talpas įsipylė 60,02 l, (duomenys neskelbtini), degalų, 80,73 Eur vertės, ir už degalus nesusimokėjęs iš degalinės išvažiavo, padarydamas UAB „C“ 80,73 Eur žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 17.49 val., automobiliu „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur į iš anksto paruoštas, turimas automobilio bagažinėje, talpas įsipylė 51,91 l, (duomenys neskelbtini), degalų, 62,55 Eur vertės ir už degalus nesusimokėjęs iš degalinės išvažiavo, padarydamas UAB „C“ 62,55 eurų žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. rugpjūčio 16 d., apie 20.54 val., automobiliu „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur į automobilio kuro baką įsipylė 61,75 l, (duomenys neskelbtini), degalų, 72,56 Eur vertės ir už degalus nesusimokėjęs iš degalinės išvažiavo, padarydamas UAB „C“ 72,56 Eur žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie 16.32 val., automobiliu „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur į iš anksto paruoštas, turimas automobilio bagažinėje, talpas įsipylė 25,25 l, (duomenys neskelbtini), degalų, 28,18 Eur vertės ir už degalus nesusimokėjęs iš degalinės išvažiavo, padarydamas UAB „C“ 28,18 Eur žalą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. rugpjūčio 19 d., apie 18.10 val., automobiliu „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur į iš anksto paruoštas, turimas automobilio bagažinėje talpas įsipylė 26,29 l, (duomenys neskelbtini), degalų, 31,97 Eur vertės ir už degalus nesusimokėjęs iš degalinės išvažiavo, padarydamas UAB „C“ 31,97 Eur žalą;

Tokiais savo veiksmais jis pagrobė svetimą UAB „C“ priklausantį 314,35 Eur vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. rugpjūčio 14 d., apie 9.12 val., automobiliu „R“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini),kur į iš anskto paruoštas, turimas automobilio bagažinėje talpas įsipylė 135,15 l (duomenys neskelbtini) dyzelinio kuro, 162,46 Eur vertės ir už degalus nesusimokėjęs iš degalinės išvažiavo. Tokiu būdu jis pagrobė svetimą UAB „B“ priklausantį 162,46 Eur vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Be to, jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. rugpjūčio 20 d., apie 15.20 val., automobiliu „V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į AB „V“ priklausančią „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur įsipylė į automobilyje turimas talpas 123,96 litrų dyzelinio kuro, viso 155,69 Eur vertės, ir už degalus nesumokėjęs iš degalinės išvažiavo, padarydamas AB „V“ 155,69 Eur žalą. Šiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (automobilio „H.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. dėl inkriminuotos automobilio vagystės kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad nakties metu ėjo per kiemą, pamatė automobilį, pažiūrėjo, kad tas automobilis neužrakintas, pasiėmė dokumentus (automobilyje buvo dokumentų segtuvas, techninės apžiūros lapai) ir nuėjo namo, ryte grįžo prie to automobilio, nufotografavo jį ir, susikūręs Facebook paskyrą, automobilį pardavė. Pas jį atvyko automobilio pirkėjas, jie pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, jam pirkėjas už automobilį sumokėjo 130 Eur. Taip pasielgė, nes reikėjo pinigų. Kaltinamasis nurodė, kad su jam pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies, t. y. nesutinka tik su civiliniu ieškiniu dėl automobilio, kadangi minėtas ieškinys, jo vertinimu, yra per didelis, kadangi jo pavogtas automobilis yra nevertas sumos, kurią prašoma iš jo priteisti. Nurodė, jog pavogtas automobilis net nebuvo važiuojantis, tačiau pats juo važiuoti ir nebandė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. P. dėl automobilio vagystės pripažino visiškai, gailėjosi. Tiksliai datos, kada padarė vagystę, nepamena, bet tai tikrai buvo kažkur liepos mėnesį, šalia savo namų kitame kieme, (duomenys neskelbtini) gatvėje, matė jau ilgą laiką stovintį sidabrinės spalvos „H.“ automobilį. Manė, kad minėtas automobilis niekam nepriklausė, nes stovėjo seniai ir jo niekas nevairavo, todėl jam ir kilo mintis spontaniškai jį pavogti ir parduoti. Liepos mėnesį, nakties metu, priėjo prie minėto automobilio, automobilis buvo atrakintas, iš daiktadėžės išėmė ten buvusius automobilio dokumentus. Nuėjo namo, tada iš ryto dar jį nufotografavo, ir kiek pamena tą pačią dieną susikūręs neegzistuojančius duomenis „Facebook“, laikinai patalpino skelbimą grupėje, kurioje yra parduodami automobiliai. Atsiliepė vaikinas, kuris norėjo įsigyti šį parduodamą automobilį, jį pardavė už 90 Eur. Vaikinui atidavė tik automobilio dokumentus, raktų jokių neturėjo, jam paaiškino, kad automobilis ilgai buvo nenaudojamas, o jis buvo išvykęs į užsienį. Pirkėjas automobilį išsivežė tralu. Automobilį pavogė dėl to, kad jam buvo reikalingi pinigai (t. 1, b.l. 189-191; t. 2, b.l. 192, 193).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. K. nurodė, kad tuo metu, kai buvo pavogtas automobilis, jis buvo išvykęs pas dukrą, kuriai nuosavybės teise priklauso automobilis, į (duomenys neskelbtini). Apie automobilio vagystę jam pranešė telefonu draugė, kuri ir iškvietė policiją. Tuo automobiliu jis naudojosi retai, bet automobilis buvo gerame stovyje. Jis pats į Lietuvą grįžo praėjus kelioms dienoms po vagystės. Policijos pareigūnai peržiūrėjo vaizdo kameras, tas automobilis buvo pavogtas 2019 m. liepos mėnesį. Savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko pilnai, nors automobilis priklauso jo dukrai, tačiau faktiškai automobiliu naudojosi tik jis, tai realiai jo automobilis. Ieškinio sumą, nors pavogtas automobilis ir 20 metų senumo, jis nustatė pagal rinkos vertę. Rinkos vertę nustatė pagal internete pateiktas automobilių kainas. Nurodė, jog jo dukra gyvena (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą atvykti neketina.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 22 d. apklaustas nukentėjusysis A. K. parodė, kad automobilis „H.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, priklauso jo dukrai R. R., kuri prieš pusę metų išvyko dirbti į užsienį. Dukra parašė jam įgaliojimą naudotis ir prižiūrėti minėtą automobilį. Paskutinį kartą automobiliu naudojosi maždaug prieš 3 savaites. Po naudojimosi paliko (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 15 d. jam paskambino L. R. ir pasakė, kad kieme nėra automobilio, kaimynai sakė, kad 2019 m. liepos 15 d., apie 12.00 val., automobilį iš kiemo ištempė vilkikas su kranu ir užkėlė ant tralo. Automobilio vertė 2000 Eur. Automobilio panelėje buvo paliktas transporto priemonės registracijos liudijimas, draudimas, jo vairuotojo pažymėjimas, vertingų daiktų nebuvo (t. 1, b.l. 140-149).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. R. nurodė, kad gyvena kartu su nukentėjusiuoju A. K.. 2019 m. liepos mėnesį A. K. išvyko į (duomenys neskelbtini), ji vieną dieną grįždama į namus, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad nebėra jų naudojamo automobilio. Kaimynai jai pasakė, kad automobilį išvežė tralas. Ji bandė rašyti pareiškimą policijai, tačiau pareiškimo iš jos nepriėmė, nes ji – ne automobilio savininkė. Apie įvykį pranešė A. K.. Paaiškino, kad nors pavogtasis automobilis priklauso nuosavybės teise A. K. dukrai, tačiau realiai juo naudojasi tik A. K. ir ji (liudytoja), nes dukra A. K. buvo išrašiusi įgaliojimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 22 d. apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad maždaug prieš savaitę, grįždamas namo, prie įvažiavimo į kiemą, pamatė tralą, kurio vairuotojas bandė užkelti ant tralo kaimyno automobilį „H“ pilkos spalvos. Paklausė, dėl ko kraunamas automobilis, o vairuotojas rusiškai atsakė, kad jis parduotas. Kur buvo nutemptas automobilis, nežino (t. 1, b.l. 157).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. G.-G. parodė, kad 2019 m. liepos 11 d. tinklalapio „www.facebook.com“ grupėje pastebėjo skelbimą apie parduodamą automobilį, kurį paskelbė vartotojas D. K.. Asmeniui per programėlę „Messenger“ nusiuntė žinutę, kad nori pirkti automobilį ir nurodė savo telefono numerį. Asmuo paskambino ir jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Susitikus minėtu adresu 2019 m. liepos 11 d. pasirašė transporto priemonės „H.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį su asmeniu E. P.. Prieš pasirašant sutartį, E. P. paaiškino, kad automobilis priklauso jam, kad pametė automobilio raktus. Perkant pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną. E. P. už automobilį sumokėjo 130 Eur. Tą pačią dieną automobilį nufotografavo ir įdėjo skelbimą apie parduodamą automobilį į „(duomenys neskelbtini)“. Kitą diena t. y. 2019 m. liepos 12 d., paskambino automobilio pirkėjas ir susitarė dėl automobilio pirkimo-pardavimo. Tikslios dienos nurodyti negali, su pirkėju susitiko (duomenys neskelbtini). Pirkėjas atvažiavo su tralu ir pasikrovęs automobilį išvažiavo. Pirkimo-pardavimo sutarties nesurašė, nes pamiršo transporto priemonės registracijos liudijimą. Automobilį pardavė už 200 Eur, sumokėjo grynaisiais pinigais. Tralo vairuotojas pasakė, kad automobilis bus utilizuojamas, ardys dalimis (t. 1, b.l. 159-160).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytojas V. G.- G. atpažino E. P. kaip asmenį, iš kurio 2019 m. liepos 11 d. nupirko automobilį „H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 162-164).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas V. G. – G. 2019 m. liepos 25 d. pateikė automobilio „H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą ir pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b.l. 165-166).

Iš 2019 m. liepos 25 d. surašyto tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo nustatyta, kad tinklapyje „Facebook“ suvedus paieškos duomenis „D. K.“ matoma anketos nuotrauka, kurioje yra asmuo atitinkantis E. P. išvaizdą (t. 1, b.l. 170, 173-176).

Iš UAB „V“ pateiktos informacijos matyti, kad skelbimą internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ dėl parduodamo automobilio „H.“, patalpino V. G.-G. (t. 1, b.l. 178-183).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad 2019 m. liepos mėnesį automobilio H. vertė buvo 1480 Eur (t. 4, b. l. 11).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai, teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo A. K. parodymai, liudytojų M. S., V. G. – G. parodymai apie tai, jog būtent su E. P. sudarė automobilio pirkimo pardavimo sandorį, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio nustatyta, kad minėtas liudytojas atpažino E. P. kaip asmenį, su kuriuo sudaryta iš nukentėjusiojo pagrobto automobilio pirkimo pardavimo sutartis, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios nustatyta, jog V. G. – G. automobilį „H.“ pardavė būtent E. P., kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai teismui leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis E. P. 2019 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2019 m. liepos 11 d., neteisėtai patekęs į automobilį „H.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį kieme (duomenys neskelbtini), paėmė daiktadėžėje buvusius automobilio registracijos dokumentus - transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros lapą, o vėliau minėtą automobilį, įdėjęs skelbimą apie jo pardavimą socialiniame tinkle, pardavė kitam asmeniui, t. y. tokiais veiksmais pavogė R. R. priklausantį ir nukentėjusiajam A. K. perduotą naudoti ir valdyti automobilį, todėl tokie E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad kaltinime E. P. pagrobto automobilio vertė nurodoma 2000 Eur ir kad būtent tokio dydžio žalą padarė nukentėjusiajai R. R.. Teisme apklaustas nukentėjusysis A. K. nurodė, jog automobilio vertę jis nustatė pagal rinkos kainą, patikrinus tokių automobilių pardavimo skelbimus internete. Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad 2019 m. liepos mėnesį automobilio H. vertė buvo 1480 Eur. Visgi teismo vertinimu automobilio vertė pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis yra objektyvi ir realiai atspindi rinkos situaciją kitaip nei nukentėjusiojo pateiktas subjektyvus pagrobto automobilio vertės įsivertinimas. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje kaltinimas E. P. tikslintinas, nurodant, jog šia nusikalstama veika buvo padaryta ne 2000 Eur, o 1480 Eur turtinė žala. Be to, teisme apklaustas nukentėjusysis A. K. nurodė, kad, nors formaliai nuosavybės teise pavogtas automobilis priklausė jo dukrai R. R., tačiau faktiškai šiuo automobiliu naudojosi jis (R. R. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini)). Tokius A. K. parodymus taip pat patvirtino ir teisme apklausta liudytoja L. R., patvirtindama, jog tiek ji, tiek jos sugyventinis A. K. naudojosi minėtu automobiliu jau pakankamai ilgą laiką. Atsižvelgiant į tai, teismas tikslina kaltinimą, nurodydamas, jog E. P. pagrobė svetimą turtą - automobilį, priklausantį R. R. ir faktiškai valdomą nukentėjusiojo A. K., ir padarė jam 1480 Eur turtinę žalą. Teismas pažymi, jog toks kaltinimo tikslinimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybą.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (kuro vagystės iš UAB „C“, UAB „S“, UAB „B“, AB „V“)

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. P. dėl jam inkriminuotų kuro vagysčių iš degalinių nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai ir paaiškino, kad atvažiuodavo į degalines, užsipildavo kuro ir iš degalinių išvažiuodavo už benziną nesumokėjęs. Degalines, iš kurių pavogė kurą, pasirinko atsitiktinai, tiesiog važiuodavo pro šalį, užvažiuodavo į degalinę, užsipildavo kuro ir išvažiuodavo iš degalinės nesusimokėjęs. Kuro pildavosi pagal poreikį, t. y. pagal tai, kiek reikėdavo tą dieną važiuoti. Buvo atvejų, kai degalinėse kurą, už kurį nesusimokėdavo, pildavosi ne tik į automobilio baką, bet ir į kitas taras, tam kad nereikėtų dažnai važinėti į degalines. Vogtą kurą naudojo tik savo asmeniniams poreikiams, nes per dieną išvažinėdavo pilną baką benzino. Socialinio tinklo anketa (t. 1, b. l. 173) – „(duomenys neskelbtini)“, nėra susijusi su jo vykdytomis kuro vagystėmis. Automobiliai, su kuriais jis vykdavo į degalines vogti kuro, priklausė jam, o kartu su juo automobilyje buvę asmenys nežinojo apie jo vykdomas vagystes. Su jam pareikštais ieškiniais dėl kuro vagysčių sutinka pilnai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 30 d. apklaustas kaltinamasis E. P. kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad „B automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jam, tik jis automobilio savo vardu neregistravo. Pirko iš kažkokio žmogaus, pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį. Sutarties neturi, nes iš karto ją išmetė. Minėtą automobilį turėjo 2 mėnesius. Šiuo metu jis yra parduotas. Savo kaltę visiškai pripažino, tikrai kurą vogė jis iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, tik jis neapskaičiavo, planavo, kad užsipils iki 150 Eur, bet tikriausiai neapskaičiavo per skubėjimą (t. 1, b.l. 133).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 8 d. apklaustas kaltinamasis E. P. nurodė, kad prisipažįsta dėl visų degalų vagysčių atvejų – 2019 m. gegužės 28 d. „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, o taip pat laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. 10 kartų įsipylė kuro įvairiose degalinėse, dažniausiai „(duomenys neskelbtini)“ tinklui priklausančiose degalinėse. Neprisimena tų vagysčių datų ir pavogto kuro kiekių. Vogti kurą jis atvažiuodavo skirtingais automobiliais - buvo automobiliai „B“, „M“, „R“ ir „V“. Daugumą vagysčių įvykdė automobiliu „R“, visais kitais automobiliais naudojosi tik po vieną kartą ir po to parduodavo. Pavogtą kurą pildavosi į savo automobilį bei naudojosi savo reikmėms, nepardavinėjo. Gailėjosi dėl vagysčių, vogė dėl sunkios materialinės padėties (t. 2, b. l. 192-194).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas civilinio ieškovo UAB „B“, įgaliotas atstovas K. D. nurodė, kad byloje pareikštą ieškinį palaiko pilnai, būtent tokia žala buvo padaryta, kaip ir nurodoma civiliniame ieškinyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas UAB „C“ įgaliotas atstovas G. M. nurodė, kad palaiko byloje pareikštą civilinį ieškinį. Paaiškino, jog, nors kaltinamasis teigia, jog jis tik spontaniškai užvažiuodavo į degalines užsipilti kuro, tačiau jie, pradėję domėtis šitomis vagystėmis, rado socialinėje erdvėje anketą dėl pigiausio kuro Lietuvoje ir nustatė, kad būtent šią socialinio tinklo paskyrą administruoja E. P., kuris bendradarbiavo su M. G., jie abu puikavosi tuo pačiu automobiliu, su kuriuo važiuodavo į degalines vogti kuro. Iš tos socialinio tinklo paskyros buvo matyti, kad minėti du asmenys siūlydavo internetu degalus, tai buvo „Facebook“ paskyra – „(duomenys neskelbtini)“. Įgaliotas atstovas nurodė, jog bandė susisiekti su jais (minėtos socialinio tinklo paskyros administratoriais) dėl kuro įsigijimo, tačiau to padaryti nepavyko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. B. parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 21 d. būnant darbe, apie 20.00 val. vakaro, pastebėjo, kad kompiuterio ekrane rašoma, kad 1-oje degalinės kolonėlėje yra neapmokėta už degalus. Koks automobilis buvo privažiavęs prie kolonėlės nematė, taip pat nematė ir asmens, kuris pylėsi degalus. Pastebėjusi degalų vagystę pagal nustatytą tvarką išmušė čekį dėl nuvažiavimo ir informavo degalinės vadovę (t. 1, b.l. 126).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. P. parodė, kad yra UAB „B“ degalinės (duomenys neskelbtini), vadovė. 2019 m. rugpjūčio 14 d. jai pranešė degalinės darbuotoja, kad vyriškis įsipylė kuro, už jį nesumokėjo ir išvažiavo. Ji patikrino vaizdo stebėjimo kameras ir pamatė kaip 09.12 val. prie kolonėlės Nr. 9 atvažiavo automobilis „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo išlipo keleivis, atidarė bagažinę, bagažinėje buvo jau paruoštos talpos, minėtas keleivis įsipylė kuro į talpas ir uždaręs bagažinę atsisėdo į minėtą automobilį bei išvažiavo nesusimokėjęs už kurą (t. 2, b.l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. M. parodė, kad degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba vyr. operatore. 2019 m. rugpjūčio 20 d., apie 15.20 val., pastebėjo, kad prie 5 kolonėlės atvažiavo pilkos spalvos automobilis „V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš keleivio pusės išlipo vaikinas, kuris įsipylė kuro į plastikines talpas ir išvažiavo. Pavogto kuro kiekis 123,96 l., vertė - 155,69 Eur (t. 2, b.l. 46-47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. D. parodė, kad ya ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), degalinės vadovė. 2019 m. rugpjūčio 13 d. į jos kabinetą atėjo operatorė, pranešė, kad iš degalinės išvažiavo automobilis ,,R’’, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris už kurą nesusimokėjo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pamatė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 17.49 val., į degalinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobilis ,,R“ juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sustojo prie kuro įpylimo kolonėlės. Automobilio ,,R’’ vairuotojas liko sėdėti automobilyje, o priekinėje keleivio pusėje sėdėjęs vyriškis maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vilkintis tamsiai mėlynus marškinėlius, šviesiai mėlynos spalvos džinsus, tamsius sportinius batelius, bei juodą vasarinę kepurę su snapeliu, išlipo iš automobilio, atidarė automobilio bagažinę, iš jos išsiėmė dvi kuro talpas į kurias paėmęs kuro įpylimo šlangą pradėjo pilti kurą. Baigęs pilti kurą į kuro talpas minėtas vyriškis su vasarine kepuraite, atidarė ,,R’’ automobilio bagažinę ir įdėjo į ją kuro pripildytus bakus. Minėtas vyriškis įsėdo į automobilį ir iš degalinės išvažiavo už kurą nesusimokėjęs. 2019 m. rugpjūčio 19 d. atėjus į darbą, operatorė pranešė, kad penktadienio vakarą iš degalinės išvažiavo automobilis ,,R’ už kurą nesusimokėjęs. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pastebėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d., apie 20.54 val., į degalinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis ,,R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sustojęs prie užpylimo kolonėlės iš automobilio išlipo automobilio vairuotojas apsirengęs juodais drabužiais ir ant galvos užsidėjęs juodą kepurę, bei užsipylęs kuro į automobilį „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsėdęs į minėtą automobilį išvažiuoja iš degalinės. Peržiūrėjus dar kartą 2019 m. rugpjūčio 13 dienos „R” automobilio nuvažiavimą, mano, kad tai tas pats automobilis su tais pačiais valstybiniai numeriais. Degalinei padaryta turtinė žala 135,11 Eur. (t. 2, b.l. 88-89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. apklausos metu parodė, kad dirba ,, (duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini), degalinės vadovės pavaduotoja. Atėjusi į darbą 2019 m. rugpjūčio 13 d. jai operatorė pranešė, kad vakar, 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.20 val., iš degalinės išvažiavo automobilis ,,R’’, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris už kurą nesusimokėjo. Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameras pamatė, kad 2019 m. spalio 12 d. (atsižvelgiant į visas apklausos aplinkybe, laikytina, jog apklausos protokole padaryta rašybos klaida ir omenyje turima 2019 m. rugpjūčio 12 d.), apie 20.20 val., į degalinę esančią adresu (duomenys neskelbtini) prie degalų užpylimo kolonėlės privažiuoja mėlynos spalvos automobilis „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėto automobilio išlipa vyriškis apie (duomenys neskelbtini) m., vilkintis mėlynos spalvos džinsines kelnes, mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos kepuraitę su snapeliu, juodos spalvos sportinius batus su baltu padu. Vyriškis prie degalų užpylimo kolonėlės į pastatytus baltos spalvos plastikinius bakelius pylėsi kurą. Pripylęs kuro į bakelius, pakabino kuro pylimo žarną į vietą ir į automobilio bagažinę įdėjo 2 vnt. (pripildytus kuro) bakelius. Vyriškis pripylęs į talpas 60,02 litrus degalų (duomenys neskelbtini)už sumą 80,73 Eur ir įsėdęs į automobilį iš degalinės išvažiavo už kurą nesusimokėjęs. Degalinei padaryta turtinė žala 80,73 Eur (t. 2, b.l. 77,78).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK vyriausiosios tyrėjos G. Ma. 2019 m. lapkričio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad peržiūrėjus Policijos registruojamų įvykių registrą bei Administracinių nusižengimų registrą nustatyta, kad kuro vagystes iš degalinių naudojantis automobiliais „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „RN.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvairiose Vilniaus degalinėse vykdė E. P.. Jam surašyti 28 administracinio teisės pažeidimo protokolai (t. 1, b.l. 36) Šiuos duomenis patvirtina ir Administracinių nusižengimų registro duomenys dėl E. P. nusižengimų (t. 3, b.l. 17-41).

Iš UAB „C“ 2019 m. liepos 29 d. Pareiškimo (patikslinto) matyti, kad 2019 m. gegužės 28 d., apie 19.46 val., į UAB „C“ degalinę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis „B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įsipylė kuro į baką 122,06 l. (duomenys neskelbtini) už 158,19 Eur sumą ir nesumokėjęs pasišalino (t. 1, b.l. 111-114). Iš esmės analogiška informacija pateikta ir remiantis BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (t.1, b.l. 110, žiūryklėje nurodoma netiksli data, kuri buvo patikslinta). Pagrobto kuro vertę patvirtina kartu su pareiškimu pateiktas 2019 m. gegužės 28 d. Nefiskalinis kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 114).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2019 m. birželio 10 d. apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matoma kaip automobilis „B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyksta į degalinę, vairuotojas atlieka kuro užpylimą atitinkančius veiksmus ir išvažiuoja (t. 1, b.l. 122-124).

Iš Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos I. L. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad automobilis „B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. balandžio 28 d. priklauso E. P. (t. 1, b.l. 127).

Iš UAB „B“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimo nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d., apie 09.12 val., į šios bendrovės degalinę (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio keleivis įpylė į paruoštas talpas 135,5 litrus (duomenys neskelbtini) Dyzelino už 162,46 Eur ir nesumokėjus pasišalino (t. 2, b.l. 8-10).

Iš Vilniaus apsk. VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. K. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad automobiliu „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi E. P. (t. 2, b.l. 28).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d., 9.40 val., Vilniaus apsk. VPK gautas „B.“ degalinės darbuotojos pranešimas, jog prieš 20 min., automobilio „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nesumokėjo už kurą 162,46 Eur ir pasišalino (t. 2, b.l. 7).

Iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės 2019 m. rugpjūčio 20 d. pranešimo matyti, kad į AB „V“ degalinių tinklo „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 20 d., 15.20 val., atvyko automobilis „V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio keleivis į bagažinėje paruoštas talpas įpylė 123,96 l. dyzelino (duomenys neskelbtini), už 155,69 Eur ir nesumokėjęs pasišalino (t. 2, b.l. 35).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo apžiūrėta AB „V“ degalinių tinklo „(duomenys neskelbtini)“ degalinės teritorija, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai uižfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 2, b.l. 42-44).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo apžiūrėtas AB „V“ pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matoma kaip automobilis „V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyksta į degalinę, iš priekinės keleivio vietos išlipęs vyras atidaro bagažinę, kur yra 5 baltos spalvos talpos, įpila į jas kurą, nesumokėjus išvažiuoja (t. 2, b.l. 48-53).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d., 15.52 val., Vilniaus apsk. VPK komisariate buvo gautas degalinės darbuotojos pranešimas, jog prieš 30 min. iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo už kurą (155, 69 Eur) ir išvažiavo automobilis „V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 32).

Iš Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 1 PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo K. K. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. automobilis „V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas E. P.. Palyginus asmenį, kuris pavogė dagalus ir E. P. nuotraukas per policijos duomenų bazę, nustatyta, kad tai tas pats asmuo (t. 2, b.l. 58).

Iš UAB „C“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d., apie 19.09 val., į bendrovės degalinę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atvyko automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įsipylė 29,83 l. (duomenys neskelbtini) kuro už 38,36 Eur ir nesumokėjęs pasišalino (t. 2, b.l. 60-62).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d., 20.03 val., Vilniaus apsk. VPK komisariate buvo gautas pranešimas, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d., apie 19.09 val., į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę atvažiavo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas prisipylė 29,83 l. (duomenys neskelbtini) kuro už 38,36 Eur sumą ir nesumokėjęs pasišalino (t. 2, b.l. 64).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 28 d. buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas dėl 2019 m. rugpjūčio 1 d. kuro vagystės, kuriame matoma, kaip prie raudonos spalvos automobilio „M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) degalinėje, prie automobilio galinės dalies, stovi vyras, panašus į E. P., laiko kuro pylimo žarną, kurią po to padeda į vietą, išvažiuoja (t. 2, b.l. 68-70).

Iš UAB „C“ 2019 m. rugpjūčio 13 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio12 d., apie 20.20 val., į bendrovės degalinę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)atvyko automobilis „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas įsipylė 60,02 l. (duomenys neskelbtini) kuro už 80,73 Eur ir nesumokėjęs pasišalino (t. 2, b.l. 71-73). Analogiškos aplinkybės nurodytos policijos registruojamų įvykių registre (t. 2, b.l. 75).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2019 m. rugpjūčio 12 d. vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota degalinė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Įraše matoma, kaip prie automobilio „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degalinėje, prie degalų kolonėlės stovi vyras, kuro pylimo žarna pila kurą į plastikinius bakelius - 2, po to žarną padeda į vietą, išvažiuoja (t. 2, b.l. 79-80).

Iš UAB „C“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 17.49 val., į bendrovės degalinę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atvyko automobilis „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas įsipylė į bagažinėje esančius bakus 51,91 litrus (duomenys neskelbtini) kuro už 62.55 Eur ir nesumokėjęs pasišalino (t. 2, b.l. 81-84). Analogiškos apilinkybės nurodytos policijos registruojamų įvykių registre (t. 2, b.l. 86).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2019 m. rugpjūčio 13 d. vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota degalinė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Įraše matoma, kaip į degalinę atvyksta automobilis „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš priekinės keleivio sėdynės išlipęs vyras įpila kurą į plastikinius bakelius, po to išvažiuoja (t. 2, b.l. 90-96).

Iš UAB „C“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d., apie 20.54 val., į bendrovės degalinę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) atvyko automobilis „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas įsipylė į automobilio baką 61,75 litrus (duomenys neskelbtini) kuro už 72,56 Eur ir nesumokėjęs pasišalino (t. 2, b.l. 97-99). Analogiškos apilinkybės nurodytos policijos registruojamų įvykių registre (t. 2, b.l. 99).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota UAB „C“ degalinės (duomenys neskelbtini) teritorija. Vaizdo įraše matoma, kaip į degalinę atvyksta automobilis „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degalinėje, iš vairuotojo vietos išlipęs vyras įpila kurą į baką, po to išvažiuoja (t. 2, b.l. 100-105).

Iš UAB „C“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d., 16.32 val., į bendrovės degalinę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) atvyko automobilis „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas įsipylė 25,25 litrus (duomenys neskelbtini) kuro už 28,18 Eur ir nesumokėjęs pasišalino (t. 2, b.l. 108-111). Analogiškos aplinkybės išdėstytos ir BIRT ataskaitų žiūryklyje (t. 2, b.l. 106, 107).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 26 d. buvo apžiūrėtas UAB „C“ atstovės pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip degalinėje stovi automobilis „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš vairuotojo vietos išlipęs vyras įpila kurą į talpą bagažinėje, po to išvažiuoja (t. 2, b.l. 111, 112).

Iš UAB „S“ pareiškimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d., 09.30 val., į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atvyko automobilis „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6-oje kolonėlėje vairuotojas užsipylė dyzelino už 130,36 Eur ir nesumokėjęs išvažiavo (t. 2, b.l. 113, 114).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 28 d. buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota UAB „S“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), teritorija. Įrašuose matoma, kaip į degalinėje stovinčio žalios spalvos automobilio bagažinėje esančias talpas, vyras pripila kuro, po to išvažiuoja šiuo automobiliu. Automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 115-116).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 28 d. buvo apžiūrėta degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), teritorija. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 2, b.l. 117-119).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d., 13.23 val., Vilniaus apsk. VPK buvo gautas UAB „C“ pranešimas, jog 2019 m. rugpjūčio 19 d., 18.10 val., į UAB „C“ „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, atvažiavo automobilis „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas privažiavo prie 6 kolonėlės ir prisipylė 26,29 l. (duomenys neskelbtini) kuro, už 31,97 Eur sumą ir nesusimokėjęs išvažiavo (t. 2, b.l. 121-123).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 28 d. buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas dėl 2019 m. rugpjūčio 19 d. vagystės iš „(duomenys neskelbtini)“ degalinės. Įraše matoma kaip prie degalinėje stovinčio automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į talpyklą, vyras pripila kuro, po to talpyklą padeda į šio automobilio bagažinę, asmuo panašus iš sudėjimo ir aprangos į E. P. (t. 2, b.l. 124-125).

BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL sumą. BK 178 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą (vagystę). Remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, nedidelės vertės turtas yra toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur). Pagrobto turto vertei esant mažesnei nei 3 MGL, asmens veika, esant kitų požymių visumai, kvalifikuotina ne pagal BK, o pagal aktualias Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas (ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, kai turto vertė nesiekia 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

Kaltinamasis E. P. kaltę dėl jam inkriminuotų kuro vagysčių iš degalinių pripažino pilnai, nurodydamas, jog jis užvažiuodavo į degalines spontaniškai ir prisipildavo į automobilį kuro, tiek, kiek jam reikėjo tai dienai, nors būdavo atvejų, kai kurą pildavosi ir į kitas su savimi turėtas talpas. Degalines pasirinkdavo atsitiktinai, pagal tai, kurios buvo pakeliui. Iš esmės analogiškas aplinkybes E. P. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškindamas, jog tikrai vogė kurą iš degalinių, visų vagysčių, tikslių jų padarymo datų, pavogto kuro kiekio, nepamena, dažniausiai kurą vogė iš degalinių, priklausančių „(duomenys neskelbtini)“, važiuodavo kuro vogti su skirtingais automobiliais, naudojosi jais po vieną kartą, pavogtą kurą naudojo tik savo reikmėms ir jo nepardavinėjo. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl kuro vagysčių, patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga: ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos S. B. parodymai, jog 2019 m. gegužės 21 d. (iš UAB „C“ patikslinto pareiškimo nustatyta, kad nurodoma klaidinga data, t. y. vietoj 2019 m. gegužės 28 d., nurodoma 2019 m. gegužės 21 d.), degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog buvo įvykdyta kuro vagystė, J. P. parodymai, jog UAB „B“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 14 d. užfiksuota kuro vagystė ir peržiūrėjus vaizdo kameras nustatyta, jog automobiliu R, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavęs asmuo įsipylė kuro į iš anksto paruoštas talpas ir pasišalino, R. M. parodymai, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d., pastebėjo kuro vagystę degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, kuomet automobiliu V, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atvykęs asmuo (keleivis) įsipylė kuro į paruoštas plastikines talpas ir išvažiavo, R. D. parodymais, jog 2019 m. rugpjūčio 13 d., pastebėjo, jog į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ atvyko automobilis R, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš šio automobilio išlipęs asmuo, įsipylė kuro į automobilio bagažinėje buvusias talpas, už kurą nesusimokėjęs išvyko iš degalinės, 2019 m. rugpjūčio 16 d. toje pačioje degalinėje į tą patį automobilį taip pat buvo įsipilta kuro ir už jį nesusimokėta, A. M. parodymais, jog 2019 m. rugpjūčio 12 d., degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) degalinę atvažiavo automobilis R, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo atvažiavęs asmuo prisipylė kuro į plastikinius bakelius bei už kurą nesusimokėjęs išvyko, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, jog vagystes iš degalinių naudojantis automobiliais „R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „RN.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvairiose Vilniaus degalinėse vykdė E. P. dėl ko pastarajam buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai, degalinių, kuriuose buvo įvykdytos kuro vagystės, atstovų pareiškimai, vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, kita bylos medžiaga. Aptartų įrodymų pagrindu neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis E. P. įvykdė kaltinime jam inkriminuotas kuro vagystes.

Kaltinime E. P. veiksmai dėl kuro vagysčių buvo kvalifikuoti tiek kaip atskiros veikos, tiek kaip tęstinė veika, nurodant, jog 2020 m. gegužės 28 d. įvykdydamas vagystes iš „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, 2019 m. rugpjūčio 14 d. iš UAB „B.“ degalinės bei 2019 m. rugpjūčio 20 d. iš AB „V“ priklausančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“ E. P. padarė pavienes veikas, kvalifikuotinas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., vykdymas kuro vagystes iš įvairių UAB „C“ degalinių bei UAB „S“ degalinės, padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Visgi teismas su tokia E. P. veiksmų kvalifikacija sutinka tik iš dalies, t. y. kad būtent 2020 m. gegužės 28 d., 2019 m. rugpjūčio 14 d. bei 2019 m. rugpjūčio 20 d. įvykdytos kuro vagystės kvalifikuotinos kaip pavienės nusikalstamos veikos, tačiau su vertinimu, kad kuro vagystės laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. iš UAB „C“ priklausančių degalinių bei UAB „S“ degalinės, yra viena tęstinė veika, nesutiktina.

Baudžiamajame įstatyme nepateiktas tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimas, todėl didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006, 2K-59/2015).

Nors kaltinamasis teigė, jog kurą grobdavo spontaniškai, tačiau tokius jo teiginius paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad per itin trumpą laiką, kaip pats nurodė, specialiai rinkdamasis vienai bendrovei – UAB „C“, priklausančias degalines, atvažiuodavo su automobiliu R ar automobiliu M, ir įsipylęs kurą arba į automobilio baką, arba į specialiai tam paruoštas talpas, už kurą išvažiuodavo nesusimokėjęs. Aplinkybė, kad kuras buvo pilamas į specialias tam pritaikytas talpas, rodo išankstinį suplanuotą pasiruošimą ir paneigia kaltinamojo teiginius, kad pildavosi kuro spontaniškai ir tik tiek, kiek reikėdavo tam kartui pasivažinėti automobiliu. Visgi, pažymėtina, jog prokurorė, kvalifikuodama kaltinamojo veiksmus, nurodė, kad kaip tęstinės veikos epizodas vertintina ir vagystė iš UAB „S“, t. y. turto grobimas iš kito šaltinio nei kituose tęstinės veikos epizoduose. Teismas nesutinka su tokia prokurorės pozicija, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, jog kuro vagystė iš UAB „S priklausančios degalinės, nenustačius BK 178 straipsnio 2 dalies požymių, turi būti kvalifikuojama kaip atskira veika, atsižvelgiant į pagrobto turto vertę . Teismui nustačius, kad iš UAB „S“ pagrobto kuro vertė nesiekia 3MGL, o baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla tik už turto, kurio vertė viršija 3 MGL pagrobimą, ši E. P. vagystė kaip atskira nusikalstama veika nekvalifikuotina.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 198² straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Šioje baudžiamojoje byloje E. P. buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 11 d., 12.04 val., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai – (duomenys neskelbtini) IĮ, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir įmonė) savininkei J. K. bei apgaulingai prisistatęs Marijampolės policijos komisariato pareigūnu melagingai pranešė J. K., kad į minėtos įmonės sąskaitą AB „S“ (duomenys neskelbtini) bandyta įsilaužti bei paprašė prisijungimo prie sąskaitos duomenų, dėl ko J. K. atskleidė jam įmonės elektroninės bankininkystės duomenis - SMART ID programėles prisijungimo PIN1 ir PIN2 kodus, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo duomenis skirtus prisijungti prie informacinės sistemos. Taip pat dėl to, jog jis nuo 2019 m. balandžio 11 d., 12.04 val., neteisėtai gavęs iš J. K. internetinės bankininkystės duomenis - SMART ID programėlės prisijungimo PIN1 ir PIN2 kodus, prie (duomenys neskelbtini) įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB S banke, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją - iš (duomenys neskelbtini) įmonės sąskaitos pervedė 280 EUR į A. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „S“ banke, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją. Bei dėl to, jog jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2019 m. balandžio 11 d., 12.04 val., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino įmonės rekvizituose nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ĮĮ, savininkei J. K. bei melagingai prisistatęs Marijampolės policijos komisariato pareigūnu paaiškino, kad į įmonės sąskaitą AB „S“ (duomenys neskelbtini) bandyta įsilaužti bei nurodė, jog kito skambučio metu sujungs nukentėjusiąją su banko darbuotoju, nukentėjusiajai atsiliepus į kitą skambutį paprašė prisijungimo prie sąskaitos duomenų, o nukentėjusiajai padiktavus įmonės elektroninės bankininkystės duomenis - SMART ID programėles prisijungimo PIN1 ir PIN2 kodus, paaiškino, kad nukentėjusiosios įmonės sąskaitai suteiktas naujas kodas ir tokiu būdu ji apsaugota, po to iš įmonės sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 280 EUR į A. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nes 2019 m. balandžio 12 d. A. B. savanoriškai pervedė, taip sugrąžindamas, neteisėtai jam pervestą pinigų sumą į (duomenys neskelbtini) IĮ sąskaitą (duomenys neskelbtini) 280 EUR, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą. Šiais savo veiksmais E. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 198² straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. nurodė, jog dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažįsta tik iš dalies. Nepripažįsta dalyje dėl pasikėsinimo sukčiauti, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės – nes tokiais dalykais neužsiima. Negali pasakyti, ar pažįsta A. B., šį asmenį jam reikėtų pamatyti.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. K. nurodė, kad pamena, jog jai į telefoną paskambino asmuo, prisistatęs Marijampolės policijos komisaru, pasakė apie tai, kad buvo įsilaužta į jos banko sąskaitą, todėl ją informavo, kad tuoj perskambins banko atstovas. Po kiek laiko jai paskambino neva banko atstovas (iš balso ji nesuprato, ar tai tas pats asmuo, kuris apsimetė komisaru, ar – kitas), ir ji tam asmeniui sudiktavo prisijungimo prie sąskaitos kodus. Po kurio laiko susitiko su dukra, papasakojo jai apie skambučius, jos dukra iškart suprato, kad jai skambino sukčiai. Dukra patikrino jos banko sąskaitą ir pastebėjo, kad sąskaitoje trūksta 280 Eur. Tuomet jos iškart su dukra nuvažiavo į policiją, kur parašė pareiškimą, policijos pareigūnai susisiekė su banku, tuomet jos pačios nuvyko į banką, buvo užblokuotos sąskaitos. Vėliau jai pinigai buvo grąžinti iš kažkokio A. B. sąskaitos. Nukentėjusioji nurodė, kad apie įvykį, jog buvo įsilaužta į jos sąskaitą, ji kalbėjo tik su dukra ir policija. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad A. B. jai iš tiesų skambino, bet tik vieną kartą, jis prisistatė verslininku, nurodė, kad negali nuimti pinigų iš savo sąskaitos. A. B. jai skambino jau po to, kai ji buvo apsilankiusi policijoje ir banke, t. y. jau po sąskaitų užblokavimo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. K. 2019 m. balandžio 11 d. apklausos metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) įmonės savininkė. 2019 m. balandžio 11 d. jai būnant namuose, 12.04 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono numerį, kuris nurodytas įmonės rekvizituose, paskambino vyriškis, kuris prisistatė Marijampolės policijos komisaru. Paskambinęs asmuo pasakė, kad į jos įmonės sąskaitą bandė įsilaužti du jaunuoliai. Asmuo pasakė, kad nusikaltėliai yra sulaikyti ir paklausė, ar ji juos pažįsta. Ji atsakė, kad nepažįsta. Tuomet pašnekovas teigė, kad bus pradėtas tyrimas, apie kurį būtina pranešti bankui bei netrukus su ja susisieks banko darbuotojas, kuriam ji turės pasakyti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Antras skambutis iš to paties telefono numerio buvo gautas 12.30 val. Pašnekovas pasakė, kad ją sujungs su banko atsakingu darbuotoju. Trečias gautas skambutis buvo 12.32 val., pašnekovas buvo vyriškis, kuris prisistatė banko atsakingu darbuotoju, pasakė, kad reikia elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų prie įmonės sąskaitos. Teigė, kad jai padiktavus duomenis, jis užblokuos sąskaitą ir padiktuos naują prisijungimo kodą. Ji jam padiktavo SMART ID programėlės prisijungimo kodą. Padiktavus kodą, jis jai padiktavo naują septynių skaitmenų prisijungimo kodą, dėka kurio neva niekas negalės įsilaužti į įmonės sąskaitą, tuomet pokalbis baigėsi. Po to iš to paties tel. numerio buvo gautas ketvirtas skambutis 13.19 val. Negali prisiminti pokalbio detalių, bet pokalbio esmė buvo ta, kad dabar įmonės sąskaita yra saugi. Viską papasakojus dukrai, suprato, jog galimai buvo apgauta sukčių. Nuėjusi į banko ,, (duomenys neskelbtini)“ padalinį sužinojo, kad iš įmonės vardu registruotos sąskaitos pasisavinta 280 eurų, kurie pervesti į A. B. vardu registruotą sąskaitą. Tokiu būdu įmonei padaryta 280 Eur turtinė žala. Jokio A. B. ji nepažįsta. Paskambinę pašnekovai kalbėjo taisyklinga lietuvių kalba be akcento, inteligentiška maniera (t. 1, b.l. 49-50).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2019 m. balandžio 11 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl sukčiavimo, buvo užregistruotas įvykis, telefonu su ja susisiekė vyriškis, kuris prisistatė A. B. ir paaiškino, jog yra verslininkas ir jo sąskaitą banke užblokavo dėl neteisėto pavedimo. Ji jam pasakė, kad iš jos sąskaitos buvo pervesti pinigai į jo sąskaitą. Jis jai pažadėjo pinigus grąžinti ir pervedė (grąžino) į jos įmonės sąskaitą visus pinigus, t. y. 280 Eur, tad turtinės žalos ji nepatyrė (t. 1, b.l. 53-54).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B. nurodė, kad E. P. jo paprašė banko sąskaitos per Facebook, nes jam turėjo draugas pervesti pinigus – 280 Eur, neva už darbą. Po kurio laiko į jo (liudytojo) sąskaitą atėjo tie pinigai, tačiau jis negalėjo tų pinigų nuimti nuo sąskaitos, dėl ko bandė pinigus pervesti į kitą savo sąskaitą, tačiau ir iš jos negalėjo nuimti. Tuomet jis paskambino į banką, telefonu jam negalėjo paaiškinti, kodėl tų pinigų negali nuimti, dėl ko nuvažiavo į banką ir ten sužinojo, kad pinigai, kuriuos gavo į savo sąskaitą, yra vogti. Tuomet jis iškart paskambino į tą firmą, pasiteirauti, ar tikrai tie pinigai vogti, ir atsiliepusi moteris paaiškino, jog tie pinigai E. P. nepriklauso. Būdamas jau prie banko, jis paskambino į policiją, o atvykusiems policijos pareigūnams parodė E. P. rašytas žinutes. Atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, A. B. nurodė, kad E. P. pažįsta, nes kartu su juo 2014 m. – 2015 m. buvo socializacijos centre. Dėl pinigų pervedimo E. P. susisiekė per Facebook socialinį tinklą, yra įsitikinęs, kad tai buvo E. P., kadangi E. P., susirašinėjant per tą pačią paskyrą (anketą), yra pardavęs automobilį. Šiuo metu to susirašinėjimo jau nebeturi, bet tą susirašinėjimą rodė atvykusiems policijos pareigūnams. Liudytojas paaiškino, kad su juo susisiekęs E. P. nurodė, kad į jo sąskaitą bus pervesti 280 Eur. Nurodė, jog iš pradžių E. P. paprašė banko sąskaitos, o maždaug nuo to praėjus pusei mėnesio, vėl susisiekė ir pranešė, jog bus pervesti į jo sąskaitą pinigai, t. y. 280 Eur. Konkrečią sumą nurodė E. P., tą pačią dieną, kai buvo pervesti pinigai. Kai tik gavo pinigus į sąskaitą, jis skambino į firmą, iš kurios atėjo pinigai ir išsiaiškino, kad E. P. tie pinigai nepriklauso. Sužinojęs minėtą informaciją, jis paskambino, kaip ir minėjo, į banką, klausdamas, kodėl nebegali nuimti tų pinigų. Nuo sąskaitos norėjo nuimti pinigus, nes to prašė E. P.. Ta moteris, su kuria kalbėjo telefonu, kaip ir nepasakė, kad tie pinigai pavogti ir kad prašo juos grąžinti, kad pinigai pavogti jis sužinojo tik banke. Su ta moterimi iš firmos jis susisiekė ir dar kartą, informavo, kad pranešta policijai ir kad kitą dieną pinigai bus grąžinti. Atsakydamas į klausimus, liudytojas taip pat nurodė, jog su E. P. bendravo ir telefonu, E. P. jam skambino ir teiravosi, ar nuėmė pinigus, jis (liudytojas) nors ir žinojo, kad pinigai vogti, tačiau vis tiek prašė, kad E. P. atvažiuotų paimti pinigų, nors jų ir neturėjo. Kad skambino E. P., suprato, nes su E. P. bendravo anksčiau, susiskambindavo. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad šiuo metu tiksliai visų aplinkybių nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dukart, prieš antrą apklausą nieko neskaitė, pasakojo, kaip atsimena, kodėl ikiteisminio tyrimo duoti parodymai beveik identiški, o teisme parodymai skiriasi, paaiškini negali, tiesiog praėjo daug laiko nuo įvykio. Kokiu telefono numeriu naudojosi E. P., kai jam skambino, neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 28 d. apklaustas kaip specialusis liudytojas A. B. parodė, kad į jį kreipėsi (per „Facebook Messenger“ programėlę) 2019 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, pažįstamas E. P. (Facebook pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“), žinutėje prašydamas paskolinti jo (liudytojo) banko sąskaitą, nes jam turi pervesti pinigus, už ką tiksliai – nesakė. Po savaitės į jo sąskaitą buvo pervesti 280 Eur iš (duomenys neskelbtini) įmonės sąskaitos. Tada jam paskambino E. P. ir paklausė, ar jis gavo pinigus, jam atsakius, kad gavo, E. P. nurodė, kad atvažiuos pasiimti pinigų. O po to parašė, kad per „Facebook Messenger“ programėlę atsiųs savo draugės sąskaitos numerį, į kurią jis turės pervesti tuos 280 Eur. Norėjo E. P. pervesti pinigus, bet sistema neleido, tada jis persivedė tuos pinigus į savo kitą sąskaitą, bet iš jos taip pat neleido atlikti pavedimo. Todėl jis paskambino į banką ir paklausė, kodėl negali atlikti pavedimų, banko darbuotojai nieko paaiškinti negalėjo. Po pokalbio jis nuvažiavo į banką, esantį prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ten jį patikrino, tačiau niekuo negalėjo padėti ir išvadino vagiu. Išėjęs iš banko jis išsikvietė policiją. Atvažiavo policija, jis policijai paaiškino situaciją, pareigūnai užregistravo įvykį. Kitą dieną, ryte, jis vėl nuvyko į banką, esantį prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ vėl paaiškino visą situaciją. Banke jam paaiškino, kad reikia atgal pervesti pinigus į sąskaitą, iš kurios buvo pervesti pinigai jam (t. 1, b.l. 97).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. iš esmės davė analogiškus parodymus, kaip ir 2019 m. gegužės 28 d. specialiojo liudytojo apklausos metu, papildydamas, jog jis su E. P. kartu atliko bausmę toje pačioje įkalinimo įstaigoje, tad jį tikrai pažįsta, E. P. netgi lankėsi pas jį namuose. Žino, kad E. P. gyvena kažkur (duomenys neskelbtini). Taip pat papildydamas ankstesnius parodymus liudytojas nurodė, kad po įvykio jis parašė E. P., kad baigsis blogai (t. 3, b. l. 69).

Iš BIRT ataskaitų žiūrėklės duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 11 d. gautas pranešimas Vilniaus apsk. VPK, kad sukčiai išviliojo iš pranešėjos elektroninės bankininkystės kodus ir iš sąskaitos pasisavino 280 Eur. Pranešėja pavarde J. K. (t. 1, b.l. 45).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. K. pateikė 2019 m. balandžio 11 dienos (duomenys neskelbtini) įmonės banko sąskaitos išrašą, kuriame matyti, kad į A. B. banko sąskaitą, 2019 m. balandžio 11 d., pervesta 280 Eur. (t. 1, b.l. 56-59).

Iš AB „S“ pateikto (duomenys neskelbtini) įmonės banko sąskaitos išrašo nuo 2019 m. kovo 17 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. matyti, kad į A. B. banko sąskaitą, 2019 m. balandžio 11 d. pervesta 280 Eur. 2019 m. balandžio 12 d. iš A. B. sąskaitos 280 Eur pervesta į J. K. sąskaitą, kaip „Gražinami neteisėtai pervesti pinigai“ (t. 1, b.l. 62-64). Šias aplinkybes patvirtina ir AB „S“ pateiktas A. B. banko sąskaitos išrašas nuo 2019 m. kovo 17 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. (t. 1, b.l. 92).

Dėl veikų, numatytų 215 straipsnio 1 dalyje, 198² straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje

Šioje byloje kaltinamajam pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198² straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje padarymo.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Pagal BK 198² straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nusikalstamais tikslais ar kitaip neteisėtai gamino, gabeno, importavo, pardavė, suteikė prieigą ar kitaip platino, įgijo ar laikė įrenginius ar programinę įrangą, tiesiogiai skirtus ar pritaikytus daryti nusikalstamas veikas, taip pat slaptažodžius, kodus ar kitokius panašius duomenis, skirtus prisijungti prie informacinės sistemos ar jos dalies.

BK 182 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pasikėsino sukčiauti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Iš nukentėjusiosios J. K. parodymų, liudytojo A. B. parodymų, tiek J. K., tiek A. B. sąskaitų išrašų, nustatyta, jog iš tiesų iš nukentėjusiosios neteisėtai gavus prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus, juos neteisėtai panaudojus ir taip neteisėtai inicijavus finansinę operaciją iš J. K. sąskaitos į A. B. sąskaitą buvo pervesti 280 Eur. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog E. P. kaltinimas šių aukščiau aptartų neteisėtų veiksmų atlikimu iš esmės grindžiamas tik liudytojo A. B. parodymais. A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog būtent E. P. su juo susisiekė socialiniame tinkle, paprašė banko sąskaitos, po to telefonu informavo, jog į banko sąskaitą bus pervesta konkreti pinigų suma ir prašė tuos pinigus nuimti iš sąskaitos, vėliau – nurodė, kad pinigus reikėtų nenuimti, o pervesti dar į kitą sąskaitą. Vertinant liudytojo A. B. parodymus, pažymėtina, jog šis liudytojas nebuvo nuoseklus, o savo parodymais stengėsi neutralizuoti savo vaidmenį dėl pinigų gavimo į savo sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad jis, vos tik į sąskaitą gavęs pinigus, bandė juos persivesti į kitą savo sąskaitą, o to nepavykus padaryti - nuvyko į banką, kur jį išvadino vagimi, tuomet jis neva pats išsikvietė policijos pareigūnus, paaiškino jiems visą situaciją. Teisme šis liudytojas jau nurodė, kad, vos tik gavo pinigus, pats savo iniciatyva susisiekė su J. K., iš kurios sąskaitos buvo gauti pinigai, pasiteiravo jos, ar tikrai E. P. turėjo teisę gauti iš jos pinigus, sužinojęs, kad tokios teisės E. P. neturėjo, jis bandė pinigus pervesti į savo sąskaitą, nepavykus, važiavo į banko skyrių, kur sužinojo, jog pinigai buvo pavogti. Tuomet jis neva dar kartą paskambino firmai, iš kurios buvo neteisėtai į jo sąskaitą pervesti pinigai, ir informavo, kad apie įvykį bus pranešta policijai. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, jog šiuos A. B. parodymus paneigia nukentėjusiosios J. K. parodymai, kad A. B. jai skambino tik vieną kartą ir tą jis darė jau po to, kai apie įvykį buvo pranešta policijai, bankui, o sąskaitos buvo užblokuotos. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisme išdėstyta A. B. pozicija dėl įvykių sekos stokoja ir elementarios logikos, jis neva, įtardamas, kad pinigai gauti neteisėtai, paskambino į įmonę, iš kurios jie buvo pervesti, išsiaiškino, jog iš tiesų E. P. neturėjo teisės gauti šių pinigų, tačiau nepaisant to, vis tiek pinigų iškart negrąžino, o juos bandė persivesti į kitą savo sąskaitą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tokie nenuoseklūs ir bylos medžiagai prieštaraujantys A. B. parodymai, nesant jokių kitų E. P. kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų patvirtinančių duomenų, nėra pakankami E. P. kaltei pagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent kaltinamasis E. P. susisiekė su J. K., neteisėtai, apsimesdamas policijos pareigūnu ir banko darbuotoju, gavo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus ir juos panaudojo neteisėtai finansinei operacijai inicijuoti, o nuosprendis negali būti grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis, pagal BK 198² straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis E. P. išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl skirtinų bausmių ir su tuo susijusių klausimų

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis kaltės dėl jam inkriminuotų vagysčių neneigė ir nurodė nuoširdžiai besigailintis, tačiau atsižvelgiant į tai, jog E. P. sistemingai daro nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, jo prisipažinimas ir gailėjimasis laikytinas deklaratyviu ir nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę E. P., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė tris baudžiamuosius nusižengimus, vieną apysunkę nusikalstamą veiką bei vieną nesunkią nusikalstamą veiką), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis, nors yra pakankamai (duomenys neskelbtini) amžiaus, praeityje teistas net septynis kartus, sistemingai daro nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, taip pat ne sykį baustas administracine tvarka už smuklaus svetimo turto pagrobimą, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, jog nusikalstamos veikos padarytos, kaip nurodė pats kaltinamasis, siekiant gauti pinigų, t. y. iš savanaudiškų paskatų. Šios visos aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja E. P. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Tai, kad kaltinamasis ne sykį praeityje buvo baustas ir teistas už svetimo turto pagrobimą, tačiau savo elgesio modelio nekeitė, rodo, jog jam taikytos valstybės prievartos priemonės nedarė absoliučiai jokio poveikio ir neprivertė kaltinamojo įvertinti savo elgesio neigiamas pasekmes bei pakeisti gyvenimo būdą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. P. už baudžiamuosius nusižengimus skirtinos BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos griežčiausios bausmės – areštas, už BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtinos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas. Nustatant skiriamų bausmių dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra pakankamai (duomenys neskelbtini) amžiaus, nusikalstamomis veikomis nebuvo padaryta itin didelė žala, taip pat į tai, jog kaltinamasis, visgi sistemingai daro turtines nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, kartu ir į aplinkybę, kad ši baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam nepripažinus kaltės dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių teismas kaltinamojo atžvilgiu priima išteisinamąjį nuosprendį. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtinos bausmės tarpusavy bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys, 5 dalies 2 punktas, 6 dalis). Prie griežčiausios skiriamos bausmės pridedamos švelnesnės bausmės dydis nustatytinas, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad E. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdų subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamajam E. P. šioje baudžiamojoje byloje nuo 2019 m. gruodžio 13 d. buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas, ši kardomoji priemonė (suėmimas) E. P. paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į E. P. skirtiną bausmę įskaitytinas jo suėmime išbūtas laikas, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis A. K. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 154). A. K. reikalavimas grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų neteko automobilio „H.“, nuosavybės teise priklausančio jo dukrai. Dėl automobilio vertės paskaičiavimo teismas jau pasisakė motyvuose dėl šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl motyvų nekartoja ir konstatuoja, jog A. K. pateiktas turtinis reikalavimas pagrįstas tik iš dalies, teismui nustačius, kad pagrobto automobilio vertė yra ne 2000 Eur, o 1480 Eur. Kartu pažymėtina, jog, nors pagrobtas automobilis formaliai priklausė A. K. dukrai, tačiau automobilio faktinis valdytojas buvo būtent A. K. ir būtent jam vagyste buvo padarytas materialinis nuostolis.

Baudžiamojoje byloje UAB „V“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 155,69 Eur nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 41), UAB „C“ – 472,54 Eur (t. 2, b. l. 129), UAB „B“ – 162,46 Eur (t. 2, b. l. 17, t. 3. b. l. 83-84). Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad civilinės ieškovės siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti turtinę žalą. Teismas konstatuoja, kad minėti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir tenkintini pilnai.

UAB „S“ pareiškė 130,36 Eur civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu teismas konstatavo, jog vagystė iš UAB „S“ negali būti kvalifikuotina kaip atskira nusikalstama veika ir yra šalintina iš kaltinimo, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalies 2 punktu, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtu.

Duomenų apie laikiną nuosavybės teisių apribojimą byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilio „H.“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo originalas (prisegtas prie baudžiamosios bylos t. galinio viršelio), atsižvelgiant į tai, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad minėtas automobilis utilizuotas, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas šį dokumentą išdavusiai institucijai sunaikinimui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P. (E. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (2019 m. gegužės 28 d. vagystė) ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (2019 m. rugpjūčio 14 d. vagystė) ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (2019 m. rugpjūčio 20 d. vagystė) ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir E. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą.

Paskirtą bausmę vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendį, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. rugsėjo 24 d.

Paskirtos kardomosios priemonės suėmimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

E. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198² straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

E. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

E. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiojo naudai 1480 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo AB „V“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo E. P. AB „V“ naudai priteisti 155,69 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus ir 69 centus) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB „C“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo E. P. UAB „C“ naudai priteisti 472,54 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 54 centus) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB „B“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo E. P. UAB „B“ naudai priteisti 162,46 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir 46 centus) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB „S“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - automobilio „H.“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo originalą (prisegtą prie baudžiamosios bylos t. 1 galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti šį dokumentą išdavusiai institucijai (VĮ „Regitra“) sunaikinimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjusio nuosprendžio kopiją kartu su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis (t. 2, b. l. 113-120, t. 3, b. l. 73-76) perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmam policijos komisariatui administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti (epizodas dėl kuro vagystės iš UAB „S“).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.