- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- eTA-90-822/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00462-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vilija Mikuckienė, Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė "Karužiškiai"
- Pareiškėjas
- UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės ,,Karužiškiai“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regionų atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei ,,Karužiškiai“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Panevėžio RATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ 1301,40 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinės rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjas teigė, kad siuntė atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus ir įspėjimą dėl skolos, susidariusios dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad vietinės rinkliavos paslaugos nebuvo teikiamos, o skolos paskaičiavimų ir įspėjimų negavo.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino, t. y. teismas priteisė pareiškėjui Panevėžio RATC iš atsakovo Panevėžio žemės ūkio bendrovės ,,Karužiškiai“ 1301,40 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 12,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
6. Teismas nustatė, kad atsakovui Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei „Karužiškiai“ ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: sandėliavimo paskirties pastatas-grūdų sandėlis (1500,26 kv. m), esantis Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini); gamybos, pramonės paskirties pastatas-mechaninės dirbtuvės (1347,14 kv. m), esantis Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini); kitos (fermų) paskirties pastatas-ferma (726,97 kv. m), esantis Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini).; kitos (fermų) paskirties pastatas-ferma (1480,70 kv. m), esantis Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini).; sandėliavimo paskirties pastatas-sandėlis (651,78 kv. m) bei gamybos, pramonės paskirties pastatas-svarstyklės (37,64 kv. m), esantis Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90 patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, įsigaliojusių 2017 m. spalio 1 d. (toliau – ir Nuostatai), 4.4 ir 32 punktais, atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikta skolos pažyma patvirtina, jog vietinės rinkliavos įsiskolinimas atsakovui paskaičiuotas pagal jam priklausančių nekilnojamojo turto objektų plotą bei paskirtį. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą atsakovą informavo įspėjimu, atsakovui buvo siųsti mokėjimo pranešimai su detaliu vietinės rinkliavos apskaičiavimu.
8. Atsižvelgęs į teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1-2 p., 16 str. 2 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210-2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012), įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Panevėžio RATC reikalavimas priteisti iš atsakovo per ginčo laikotarpį susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 16,67 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau teismas, atsižvelgęs į ginčo pobūdį, administracinių teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-462-556/2015, 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015) bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistinų atstovavimo išlaidų atlyginimą sumažino iki 12,50 Eur.
III.
10. Atsakovas Panevėžio žemės ūkio bendrovė ,,Karužiškiai“ apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Panevėžio RATC prašymą atmesti.
11. Atsakovas pažymi, kad vietinės rinkliavos paslaugos nebuvo teikiamos, o pareiškėjo Panevėžio RATC skolos paskaičiavimų ir įspėjimų negavo. Pirmosios instancijos teismas minėtų atsakovo argumentų nevertino ir skolą priteisė, nenustatęs, ar vietinės rinkliavos paslaugos faktiškai buvo suteiktos.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo iš esmės analogiškus argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme. Pareiškėjas papildomai nurodo tai, kad atsakovui siuntė vietinės rinkliavos pranešimus ir įspėjimą dėl susidariusios skolos. Nuostatų 36 punkte nurodyta, kad mokėjimo pranešimai pateikiami Panevėžio rajono savivaldybės Komunalinių atliekų turėtojų registro (toliau – ir Registras) duomenų bazėje esančiu nekilnojamojo turto objekto adresu arba kitu žinomu adresu kiekvieną mėnesį. Atsakovui vietinės rinkliavos pranešimai bei įspėjimas dėl skolos buvo siunčiami vieno iš Registro duomenų bazėje esančio nekilnojamojo turto objekto adresu. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad Regionų apygardos administracinis teismas, ruošiantis bylos nagrinėjimui, išsiuntė atsakovui prie prašymo pridėtą vietinės rinkliavos pranešimą ir įspėjimą dėl susidariusios skolos. Regionų apygardos administracinis teismas vietinės rinkliavos pranešimą ir įspėjimą išsiuntė kitu Registro duomenų bazėje nurodytu atsakovo nekilnojamojo turto objekto adresu, tačiau atsakovas, net ir per teismą gavęs siųstus dokumentus, vietinės rinkliavos įsiskolinimo nesumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjo Panevėžio RATC prašymas priteisti iš atsakovo Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ nesumokėtos 1301,40 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui Panevėžio RATC iš atsakovo Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ nesumokėtos 1301,40 Eur vietinės rinkliavos. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės argumentuodamas tuo, jog: 1) negavo pranešimų dėl vietinės rinkliavos; 2) vietinės rinkliavos paslaugos nebuvo teikiamos.
16. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik atsakyti į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
18. Nuostatų 4.4 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 32 punktą vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ar kitokią veiklą Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Taigi iš nurodomo teisinio reglamentavimo matyti, kad atitinkamo dydžio aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu.
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).
20. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovas nuosavybės teises valdo šešis sandėliavimo paskirties, kitos (fermų) paskirties, gamybos, pramonės paskirties nekilnojamo turto objektus, esančius Panevėžio rajono savivaldybėje (žr. nutarties 6 p.). Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kad ginčo laikotarpiu nebuvo komunalinių atliekų turėtojas. Taigi, Nuostatų prasme atsakovas laikytinas rinkliavos mokėtoju.
21. Pasisakant dėl atsakovo teiginių, jog jam nebuvo teikiama atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, todėl jam iš esmės neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, pabrėžtina, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Akcentuotina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktą paslaugą nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).
22. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad negavo Panevėžio RATC vietinės rinkliavos paskaičiavimų, įspėjimų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo, kaip vietinės rinkliavos mokėtojo, statuso bei pareigos mokėti ginčo rinkliavą negali paneigti aplinkybė, jog jis negavo mokėjimo pranešimų ar raginimų. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad atitinkamo asmens (vietinės rinkliavos mokėtojo) prievolė mokėti rinkliavą kildinama iš Rinkliavų įstatymo bei viešai paskelbtų šios rinkliavos nuostatų. Aplinkybė, kad aptariamas pranešimas (raginimas) ar įspėjimas atsakovui galimai nebuvo įteikti, negali paneigti jo iš įstatymų ir norminių aktų kylančios pareigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1476-556/2018; 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1108-525/2018; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1200-552/2018).
23. Pareiškėjas prašo priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas).
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, naudojantis profesinėmis advokato paslaugomis, susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas naudojantis Panevėžio RATC žmogiškaisiais ištekliais.
25. Kadangi teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), nagrinėjamu atveju nevertina pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su pareiškėjui priteista bylinėjimosi išlaidų suma už prašymo parengimą.
26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės ,,Karužiškiai“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.