Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-03-28 · Administracinė byla Nr. eA-1200-552/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-28
Bylos Nr.
eA-1200-552/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
Atsakovas
Ą. S.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1200-552/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04187-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 12.18 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Ą. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Ą. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir ARATC, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Ą. S. 95,82 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Pareiškėjas nurodė, kad jam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą. Atsakovas jam nėra sumokėjęs 95,82 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusį už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagrindžia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 2 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis, Alytaus miesto savivaldybės Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 15, 16 ir 24 punktai. Pareiškėjas vadovavosi Nuostatų 4 ir 5 punktais ir nurodė, kad sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teisėmis iki 2016 m. kovo 25 d. turėjo ½ nekilnojamojo turto. Aplinkybė, kad asmuo savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitoje vietoje bei/ar faktiškai gyvena kitur, neatleidžia asmens nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovui buvo siųsti įspėjimai dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Jis nėra sumokėjęs 95,82 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jam buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 19–23 punktais. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Pažymėjo, kad Nuostatai bei kiti atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai nenustato galimybės patiems atliekų turėtojams rinkti ir tvarkyti atliekas bei tuo pagrindu atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą.Pareiškėjas akcentavo, kad savivaldybės institucijos – pagrindinė grandis, organizuojanti komunalinių atliekų, susidarančių atitinkamoje teritorijoje, tvarkymą. Jos atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų reglamentavimą, sukūrimą (plėtojimą) ir administravimą savo teritorijose, o esantys savivaldybių teritorijose gyventojai ir ūkio subjektai privalo naudotis šia sistema. Visi atliekų turėtojai turi apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas ir laikytis nustatytųjų atliekų tvarkymo reikalavimų.Pareiškėjo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti vadovaudamasi jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas tik vieną kartą atsakovui pritaikė lengvatą. Dėl kitų laikotarpių, kuriems galėtų būti pritaikyta lengvata, pareiškėjas nesikreipė. Pažymėjo, kad Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėtojams atmintinėje (toliau – ir Atmintinė) yra nurodyta, kad lengvata taikoma už praėjusius pusę kalendorinių metų, todėl už 2016 m. atsakovui lengvata negalėtų būti taikoma, kadangi nuosavybės teisėmis turėta nekilnojamojo turto dalis jam priklausė už trumpesnį laikotarpį, t. y. iki 2016 m. kovo 25 d., tačiau atkreipė dėmesį, kad jis galėtų kreiptis į pareiškėją dėl lengvatų taikymo už 2014 ir 2015 metus. Pareiškėjo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje atkreipė dėmesį, jog atsiliepime padarytas rašymo apsirikimas, nurodant atsakovui priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, tačiau pažymėjo, jog rinkliava buvo paskaičiuota pagal tą plotą, kuris priklausė pareiškėjui, t. y. 11/50 dalį, kas sudaro 43,27 kv.m. Pareiškėjo atstovė, atsižvelgdama į tai, jog teismo posėdžio metu atsakovas pateikė dokumentą, patvirtinantį, jog jis 2016 m. gruodžio 15 d. sumokėjo dalį įsiskolinimo – 3,18 Eur, priteistiną įsiskolinimo dydį prašė mažinti šia suma.Atsakovas Ą. S. atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad 2014 m. vasario mėnesį pareiškėjas jo gyvenamuoju adresu Vilniuje pirmą kartą atsiuntė 2014 m. vasario 4 d. raštą su priskaičiuota 397,44 Lt suma ir įspėjimu per 10 dienų sumokėti skolą. 2014 m. vasario 10 d. jis parašė paklausimą pareiškėjui su prašymu paaiškinti skolos kilmę. Pareiškėjas 2014 m. kovo 19 d. raštu atsakė į paklausimą ir nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu įvesta rinkliava, mokestis priskaičiuotas už 2009–2013 metus: už 2009 metus – 44,16 Lt, už 2010 metus – 88,32 Lt, už 2011 metus – 88,32 Lt, už 2012 metus – 88,32 Lt, už 2013 metus – 88,32 Lt. Atsakovas nurodė, kad kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę, kuri jam paaiškino, jog pareiškėjas, sutinkamai su Nuostatų 20.1 punktu, nustatančiu mokėjimo pranešimų pateikimo tvarką, neteisus, priskaičiuodamas sumą už 5 metus. Atsakovas teigė, kad sąskaitos už visą šį laikotarpį jam nebuvo teikiamos. Atsakovas pažymėjo, kad Alytaus miesto savivaldybei taip pat nurodė, kad turi teisę į lengvatą, kadangi Alytuje negyvena ir pareiškėjo paslaugomis nesinaudoja. Pareiškėjui teikė pažymą, kad su uždarąja akcine bendrove „Dzūkijos vandenys“ nebuvo sudaręs sutarties, o per pusės metų laikotarpį buvo sunaudota ne daugiau kaip 1 m³ vandens. Taip pat pareiškėją informavo ir apie tai, kad nebuvo sudaręs sutarties ir su akcine bendrove „Lesto“ ir pateikė pažymą apie tai, jog per pusės metų laikotarpį elektros buvo sunaudota ne daugiau kaip 50 kWh. Atsakovas akcentavo, kad 2014 m. birželio 23 d. iš pareiškėjo gavo raštą apie lengvatos pritaikymą ir koreguotas vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas. Pridėtoje sąskaitoje liko įtrauktas mokestis už 5 metus, o rinkliavos mokestis už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. apskaičiuotas be lengvatos, t. y. po 7,36 Lt, iš viso 44,16 Lt. 2014 metais taip pat gavo kelias sąskaitas be datos, nurodant mokėti už I ketvirtį 83,10 Eur, už II ketvirtį – 6,36 Eur, už III ketvirtį – 95,82 Eur, už IV ketvirtį – 6,36 Eur. Atsakovas nurodė, kad paskutinė sąskaita, kurią gavo, buvo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sąskaita už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., ją apmokėjo. Už 2016 m. jokios sąskaitos negavo. Šiuo atveju pareiškėjas, nieko nepranešęs jam, kreipėsi į teismą su skundu dėl tų pačių metų, dėl kurių jau buvo išsiaiškinta su juo. Atsakovas pažymėjo, kad informavo pareiškėjo atstovą apie tai, kad turi invalidumą, todėl pareiškėjo reikalavimą vėl rinkti pažymas ir įrodinėti tai, ką pareiškėjas jau yra pripažinęs, t. y. mokesčio lengvatą, vertina kaip piktnaudžiavimą teise.Atsakovas akcentavo, kad geranoriškai yra sumokėjęs už 2015 m. 12,72 Eur mokestį, tačiau apie tai skunde net nėra užsimenama, o priešingai – nurodoma, kad yra skolingas ir už 2015 m. Sąskaitos už 2016 m. metus nėra gavęs. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad su pareiškėju nebuvo sudaręs jokių sutarčių atliekoms tvarkyti, todėl rinkliava negali būti skaičiuojama. Prašymą pareiškėjui dėl lengvatų taikymo teikė vieną kartą, tačiau mano, kad ji turėjo būti pritaikyta už visą laikotarpį, todėl 2016 m. gruodžio 15 d. sumokėjo 3,18 Eur vietinę rinkliavą. Pažymėjo, kad tik 2014 m. buvo informuotas apie vietinės rinkliavos sumokėjimą, nors tai turėjo būti daroma periodiškai nuo 2009 m.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.Teismas pareiškėjo atstovės ir atsakovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 13 d. iki 2016 m. kovo 25 d. nuosavybės teisėmis valdė 11/50 dalių 196,68 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė mokėjimo pranešimus Nr. 10472072, Nr. 10503270, Nr. 10588512, Nr. 10588556, Nr. 10628772, Nr. 10713748, Nr. 10850894, Nr. 10952546 bei įspėjimus dėl skolos, susidariusios dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą Nr. S-12021106, Nr. S-12029433, Nr. S-12031530, Nr. S-12063301 proporcingai atsakovo turimai nekilnojamojo turto daliai. Pareiškėjas 2014 m. vasario 14 d. raštu Nr. S-362 „Dėl vietinės rinkliavos“ informavo atsakovą, kad yra įvesta vietinė rinkliava. Vietinės rinkliavos pranešimai buvo siunčiami adresu: (duomenys neskelbtini), D. Ž. vardu, kuriai rinkliavos nesumokėjus ir patikslinus duomenis valstybės įmonėje Registrų centre (toliua – ir VĮ Registrų centras) buvo nustatyta, kad minėtu adresu esantis nekilnojamasis turtas nuosavybės teisėmis valdomas trijų savininkų, įskaitant atsakovą. Vietinės rinkliavos mokestis buvo perskaičiuotas nuo vietinės rinkliavos įvedimo pradžios, o mokėjimo pranešimai išsiųsti kiekvienam iš savininkų. Pareiškėjui buvo nurodyta, jog jis turi sumokėti 397,44 Lt įsiskolinimą, susidariusį dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo. 2014 m. kovo 19 d. raštu Nr. S-761 „Dėl vietinės rinkliavos“ pareiškėjas informavo atsakovą, kad susidaręs 397,44 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2009 m. liepos 1 d. kurį sudaro: 2009 m. – 44,16 Lt, 2010 m. – 88,32 Lt; 2011 m. – 88,32; 2012 m. – 88, 32 Lt; 2013 m. – 88,32 Lt. Atsakovas 2014 m. birželio 6 d. pateikė pareiškėjui paaiškinimus, kad jis adresu: (duomenys neskelbtini), negyvena, o pareiškėjo teikiamos paslaugos jam nereikalingos. Pareiškėjas, atsižvelgęs į šį paaiškinimą bei atsakovo pateiktus dokumentus, informavo atsakovą, kad jam yra pritaikyta lengvata, t. y. 50 proc. atleidimas nuo įmokos už praėjusius pusę kalendorinių metų. Pareiškėjas teismui pateikė 2016 m. spalio 21 d. pažymą „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ Nr. S-3316 apie tai, kad iš viso nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. atsakovui susidarė 95,82 Eur skola dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo. Teismas sprendė, kad ginčas byloje yra kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šiam ginčui taikytinas teisinis reglamentavimas, t. y. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipnsio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1–2 punktai, Nuostatai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencija, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir administarcinių teismų praktika teismas darė išvadą, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems asmenims, turintiems nekilnojamojo turto Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 13 d. iki 2016 m. kovo 25 d. nuosavybės teisėmis valdė 11/50 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovui atsirado pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Už atliekų tvarkymą pareiškėjas atsakovui paskaičiuodavo vietinę rinkliavą ir siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus su nurodytomis mokėjimo sumomis. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovas 2014 m. lapkričio 28 d. pareiškėjui sumokėjo 22,08 Lt, o 2015 m. gruodžio 31 d. – 12,72 Eur, 2016 m. gruodžio 15 d. – 3,15 Eur vietinės rinkliavos, jam buvo pritaikyta lengvata, t. y. 50 proc. atleidimas nuo įmokos už praėjusius pusę kalendorinių metų. Teismas, vadovaudamasis LVAT išaiškinimais 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 dėl vietinės rinkliavos mokėtojo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, pažymėjo, kad atsakovo argumentai dėl to, jog jis jam priklausančia nekilnojamojo turto dalimi nesinaudojo, todėl atliekų neturėjo, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar būtų tinkamai vykdęs pareigą mokėti vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas.Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo nesutikimo su pareiškėjo prašomu priteisti 95,82 Eur vietinės rinkliavos dydžiu ir argumentu, kad jam iki 2016 m. kovo 31 d. buvo pritaikyta lengvata, jis yra sumokėjęs vietinę rinkliavą už 2014-2016 metus, sąskaitą už vietinę rinkliavą gavo tik 2014 m., todėl nesutinka mokėti už ankstesnius metus, nurodė, kad lengvatų skyrimo ir teikimo mažas pajamas turintiems asmenims klausimas yra aptartas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-181 patvirtintame vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo mažas pajamas turintiems asmenims tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), kurio 2.4 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojui, pusę kalendorinių metų nenaudojusiam nekilnojamojo turto pagal paskirtį, taikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata – 50 proc. atleidimas nuo įmokos už praėjusią pusę kalendorinių metų. Asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta Aprašo 2.4 punkte nustatyta lengvata, UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui turi pateikti atitinkamus dokumentus (Aprašo 2.7 p.). Teismas pažymėjo, kad iš esmės analogiška informacija yra pateikiama Atmintinėje.Teismas sprendė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui pagal Aprašo 2.4 punkto nuostatas buvo pritaikyta 50 proc. lengvata už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. atsakovui būtų pritaikytos lengvatos. Teismas pažymėjo, kad tiek pareiškėjo atstovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovo prašymas dėl lengvatos taikymo buvo teiktas tik vieną kartą. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtino, jog atsakovui lengvata buvo pritaikyta ne už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., o už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 iki 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad Apraše ir Atmintinėje yra eksplicitiškai nurodoma, jog lengvata yra taikoma už praėjusį laikotarpį. Teismas nurodė, kad atsakovas pats teismui pateikė Atmintinę, todėl vertino, jog atsakovui buvo žinoma, kad lengvata nėra taikoma į ateitį, o paties atsakovo subjektyvus suvokimas dėl lengvatų taikymo nepanaikina jo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.Teismas akcentavo LVAT praktiką dėl analogiško pobūdžio bylose taikytinos mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties, pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1785-575/2015 ir nurodė, kad įvertinus šią praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) privalo nustatyti, ar byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Įvertinęs aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl teismas vertino, kad vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, LVAT išaiškinimais 2015 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015 pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 95,82 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Teismas iš pareiškėjo 2016 m. spalio 21 d. pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ Nr. S-3316 turinio nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. II ketvirčio apskaičiuota vietinės rinkliavos suma sudarė 0,00 Lt, o 2013 m. III ketvirtyje apskaičiuota vietinės rinkliavos suma sudarė 375,36 Lt. (e. b. l. 7–8). Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime Nr. 10472072 nurodyta, kad atsakovas iš viso turi sumokėti 397,44 Lt. Vadovaujantis pareiškėjo 2014 m. vasario 14 d. raštu Nr. S-362 „Dėl vietinės rinkliavos“ ir 2014 m. kovo 19 d. raštu Nr. S-761 „Dėl vietinės rinkliavos“, minėta suma susidarė perskaičiavus nuo vietinės rinkliavos įvedimo pradžios (nuo 2009-07-01) susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Šią sumą sudarė įsiskolinimai už 2009 m. – 44,16 Lt, 2010 m. – 88,32 Lt; 2011 m. – 88,32; 2012 m. – 88, 32 Lt; 2013 m. – 88,32 Lt. Iš nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad tik 2013 m. III ketvirtį pareiškėjas susumavo vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. ir vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime Nr. 10472072 nurodė, kad atsakovas iš viso turi sumokėti 397,44 Lt (375,36 Lt už laikotarpį iki 2013-09-30 ir 22,08 Lt už laikotarpį iki 2013-12-31). Teismas pažymėjo, kad ginčo byloje dėl to, kad pirma atsakovui siųsta mokėjimo sąskaita už vietinę rinkliavą sudarė 397,44 Lt, bei tai, kad atsakovas nėra gavęs ankstesnių mokėjimo pranešimų, negu mokėjimo pranešimas Nr. 10472072, nėra. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad 95,82 Eur vietinės rinkliavos suma susidarė už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., kadangi ši suma susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Teismas vertino, kad situacija, kuomet pareiškėjas kelerius metus neapskaičiavo vietinės rinkliavos, o tik po to susumavo įsiskolinimus už vietinę rinkliavą ir apie tai pranešė atsakovui, nėra suderinama su LVAT formuojama praktika bei prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, kadangi tokiu būdu pareiškėjas galėtų išvengti MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties taikymo.Teismas nurodė, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2016 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2016 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2016 m. spalio 21 d. Įvertinus tai, teismas sprendė, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį iki 2010 m. gruodžio 31 d., todėl vietinė rinkliava nagrinėjamoje byloje gali būti priteistina tik už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Teismas nustatė, kad atsakovui vietinės rinkliavos mokestis buvo skaičiuojamas už 43,27 kv. m ploto (11/50 dalių) nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Mėnesinis vietinės rinkliavos mokestis laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 7,36 Lt, o laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. – 2,12 Eur. Už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. mokėtina suma sudarė 353,28 Lt (48 mėn. x 7,36 Lt), o už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. sudarė 31,8 Eur (15 mėn. x 2,12 Eur). Iš byloje esančių dokumentų teismas taip pat nustatė, kad atsakovas 2014 m. lapkričio 28 d. pareiškėjui sumokėjo 22,08 Lt, 2015 m. gruodžio 31 d. – 12,72 Eur, o 2016 m. gruodžio 15 d. – 3,18 Eur vietinės rinkliavos. Atsakovui iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo pritaikyta 50 proc. lengvata, todėl skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. jam buvo pritaikyta 50 proc. lengvata, t. y. 132,48 Lt (36 mėn. x 7,36 Lt / 2). Teismas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo bei priteisimo laikotarpio, į tai, kad atsakovas dalį sumos sumokėjo, jam atitinkamu laikotarpiu buvo pritaikyta lengvata, pareiškėjui priteisė 73,46 Eur (353,28 Lt (102,32 Eur) + 31,8 Eur – 22,08 Lt (6,39 Eur) – 12,72 Eur – 3,18 Eur – 132,48 Lt (38,37 Eur)) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusį laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.

III.

Atsakovas Ą. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su teismo apskaičiuotu vietinės rinkliavos mokėjimo laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., nes, atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiama dėl nesumokėtos rinkliavos už pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad prašoma priteisti 95,82 Eur suma susidarė už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., o ne už pareiškėjo nurodytą laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Ši teismo nustatyta aplinkybė patvirtina faktą, kad pareiškėjas prašomą priteisti sumą apskaičiavo neteisingai.Atsakovas pažymi, kad neginčija pareigos mokėti vietinės rinkliavos mokestį. Akcentuoja, kad vietinę rinkliavą mokėjo už 2014, 2015, 2016 metus, t. y. nuo tada, kai gavo pirmą sąskaitą. Tačiau atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas niekada jokių paslaugų nesuteikė, nes pats gyvena Vilniuje, o Alytuje giminių neturi ir ten nesilanko. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pripažinti, kad jis yra tinkamai atsiskaitęs su pareiškėju, ką, atsakovo teigimu, patvirtina jo sumokėtos su taikyta lengvata sumos, t. y. 22,08 Lt už 2014 m, 12,72 Eur už 2015 m., 3,18 Eur už 2016 m. Pareiškėjas pažymi, kad vietinę rinkliavą pagrįstai mokėjo su lengvata, nes lengvatos taikymo pagrindą įrodo jo surinkti ir pareiškėjui pateikti duomenis apie vandens bei elektros energijos adresu (duomenys neskelbtini), teikimą bei pareiškėjo 2014 m. birželio 23 d. raštas dėl lengvatos pritaikymo. Pareiškėjo teigimu, jis raštu kreipėsi į pareiškėjo atstovą ir prašė atsižvelgti į jo nuo 2013 m. gruodžio 20 d. turimą invalidumą, dėl kurio jo galimybės rinkti reikalingus dokumentus lengvatai taikyti yra apribotos. Atsakovas nurodo, kad jo nuosavybei adresu (duomenys neskelbtini), priklausė 11/50 dalių nuo 196,68 m² bendro ploto, t. y. 43,27 m², o tai reiškia, kad jam tenkanti dalis, už kurią yra sumokėjęs, yra neproporcinga kitų bendrasavininkų atžvilgiu. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo kontekste neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas nesilaikė Alytaus miesto savivaldybės Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų 20.1 punkto, kuriame įtvirtina, jog pareiškėjas rengia mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas nekilnojamojo turto objektų (išskyrus garažų, esančių garažų bendrijoje) mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį ir du kartus per metus pateikia rinkliavos mokėtojams. Be to, pagal nurodytą punktą pirmojo pusmečio mokėjimo pranešimai vietinės rinkliavos mokėtojams pateikiami iki einamųjų metų vasario 10 d., antrojo pusmečio – iki rugpjūčio 10 d. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 95,82 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo Ą. S. už turto objektą – 11/50 dalių 196,68 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkino iš dalies. Iš pateiktų į bylą įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašoma priteisti suma susidarė ne už pareiškėjo nurodytą laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., o už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, taikė penkerių metų senaties terminą ir atsižvelgdamas į pareiškėjo kreipimosi į teismą dieną (2016-10-21) sprendė, kad vietinė rinkliava nagrinėjamu atveju gali būti priteistina už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus ir aplinkybę, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovui buvo pritaikyta 50 proc. lengvata, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 73,46 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apibrėžtu vietinės rinkliavos įsiskolinimo laikotarpiu bei nustatytu įsiskolinimu, nes, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti vietinės rinkliavos įsiskolinimo klausimą pareiškėjo nurodyto laikotarpio ribose bei įvertinti, kad su pareiškėju yra visiškai atsiskaityta, nes vietinė rinkliava už ginčo laikotarpį buvo sumokėta. Teisėjų kolegija nustatė, kad skundas pirmosios instancijos teismui buvo pareikštas dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, taikydamas MAĮ 68 straipsnio 1 dalį ir jame įtvirtintą penkerių metų senaties terminą, peržengė skundo reikalavimo ribas ir apibrėžė įsiskolinimo laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog prašomas priteisti įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įsisikolinimo suma susidarė nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Teisėjų kolegija vertina, kad tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nesuteikia teismui pagrindo savo iniciatyva nustatyti kitokį, negu nurodo pareiškėjas, įsiskolinimo laikotarpį. Be to, pareiškėjas skundo reikalavimą grindė ir ARATC 2016 m. spalio 21 d pažyma Nr. S-3316 „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“, kurioje nurodyta, kad atsakovo 95,82 Eur įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas yra įsiskolinęs ir už ankstesnį, nei skunde nurodytą laikotarpį, konkrečiu atveju nesuponuoja teismo teisės peržengti skundo reikalavimo ribas ir taikyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytą penkerių metų senaties terminą, įtraukiant skunde nenurodytą laikotarpį. Konkrečiu atveju aplinkybių, numatytų ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių pirmosios instancijos teismas galėjo nukrypti nuo pareikšto reikalavimo nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą keistinas ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu skundo reikalavimo ribose tikslintina pareiškėjui iš atsakovo priteistina įsiskolinimo suma. Alytaus miesto savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtintuose Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatuose.Vadovaujantis nagrinėjamoje administracinėje byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nustatyta, kad atsakovas nuo 2007 m. vasario 13 d. iki 2016 m. kovo 25 d. nuosavybės teisėmis valdė 11/50 dalių 196,68 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).Atsakovas iš esmės neginčija Nuostatuose nurodytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą, kuri yra privaloma visiems asmenims, turinties nekilnojamojo turto Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad vietinę rinkliavą pradėjo mokėti gavęs pirmą pareiškėjo atsiųstą mokėjimo pranešimą. Atsakovas akcentuoja pareiškėjo pareigą informuoti rinkliavos mokėtojus apie mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį du kartus per metus pateikiant rinkliavos mokėtojams mokėjimo pranešimus. Atsakovas nurodo, kad šią pareigą pareiškėjas jo atžvilgiu pažeidė. Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu galiojusių Nuostatų 20.1. punktas nustatė, kad ARATC parengia mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas nekilnojamojo turto objektų (išskyrus garažų, esančių garažų bendrijose) mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį ir du kartus per metus pateikia rinkliavos mokėtojams. Pirmojo pusmečio mokėjimo pranešimai vietinės rinkliavos mokėtojams pateikiami iki einamųjų metų vasario 10 d., antrojo pusmečio – iki rugpjūčio 10 d. Pareiškėjas įsiskolinimo laikotarpį skaičiuoja nuo 2012 m. spalio 1 d. Į bylą pateikti mokėjimo pranešimai dėl vietinės rinkliavos mokėjimo patvirtina, kad nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo pranešimai buvo rengiami ir siunčiami atsakovui, nepažeidžiant Nuostatų 20.1 punkte nustatyto reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 13 d. Nuostatų 20.1 punkte nustatytu laiku neinformavo atsakovą apie mokėtiną rinkliavą. Tačiau apie susidariusį įsiskolinimą, įskaitant įsiskolinimo laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 13 d., atsakovas buvo informuotas 2013 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo pranešimu Nr. 10472072. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo, kaip vietinės rinkliavos mokėtojo, statuso bei pareigos mokėti ginčo rinkliavą negali paneigti aplinkybė, jog jis negavo mokėjimo pranešimų ar raginimų. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad atitinkamo asmens (vietinės rinkliavos mokėtojo) prievolė mokėti rinkliavą kildinama iš Rinkliavų įstatymo bei viešai paskelbtų Nuostatų. Aplinkybė, kad aptariamas pranešimas (raginimas) atsakovui nebuvo siųstas, negali paneigti jo iš įstatymų ir norminių aktų kylančios pareigos (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1476-556/2018). Pabrėžtina ir tai, kad įstatymai ar kiti norminiai aktai nenumato pareiškėjo pareigos prieš kreipiantis į administracinį teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, imtis kitų priemonių šios rinkliavos nepriemokai išieškoti neteismine tvarka.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjas niekada jokių paslaugų atsakovui nesuteikė, nes atsakovas pats gyvena Vilniuje, o Alytuje giminių neturi ir ten nesilanko. Analizuojant šiuos ir susijusius atsakovo argumentus konstatuotina, jog atsakovas neigia aplinkybę, kad jis laikytinas atliekų turėtoju Nuostatų taikymo prasme. Šiuo klausimu aktualiomis tampa Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014 ir 2016 m. kovo 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pateikti išaiškinimai, susiję su šioje administracinėje byloje aktualių RĮ, ATĮ ir Nuostatuose įtvirtintų normų aiškinimu bei taikymu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.), įskaitant šiuos: kai iš vietinės rinkliavos nuostatų, kaip yra nagrinėjamu atveju, matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko, savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose; tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Nuostatų prasme;jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, Savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju.Nagrinėjamu atveju atsakovas, kuriam ir priklauso aptariama įrodinėjimo našta, 2014 m. birželio 6 d. paaiškinime, adresuotame pareiškėjui, iš esmės neprašė vertinti jo kaip asmenį, kuris nėra „atliekų turėtojas“. Atsižvelgiant į suvartojamos elektros energijos bei vandens kiekį pareiškėjas prašė jo atžvilgiu taikyti lengvatą. Taigi, atsakovas nepaneigė, kad nėra „atliekų turėtojas“, tačiau bylos duomenimis, ką patvirtino ir pareiškėjas 2014 m. birželio 23 d. raštu Nr. 1716, buvo pripažintas kaip vietinės rinkliavos mokėtojas, turintis teisę į lengvatos taikymą. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-181 patvirtinto Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo mažas pajamas turintiems asmenims tvarkos aprašo 2.4 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojui, pusę kalendorinių metų nenaudojusiam nekilnojamojo turto pagal paskirtį, taikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata – 50 proc. atleidimas nuo įmokos už praėjusią pusę kalendorinių metų. Asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta Aprašo 2.4 punkte nustatyta lengvata, ARATC turi pateikti atitinkamus dokumentus (Aprašo 2.7 p.). Analogiška informacija yra pateikiama Atmintinėje. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui pagal Aprašo 2.4 punkto nuostatas buvo pritaikyta 50 proc. lengvata už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. atsakovui būtų pritaikytos lengvatos. Tiek pareiškėjos atstovė, tiek atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovo prašymas dėl lengvatos taikymo buvo teiktas tik vieną kartą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Apraše ir Atmintinėje yra eksplicitiškai nurodoma, jog lengvata yra taikoma už praėjusį laikotarpį. Atsakovas pats teismui pateikė Atmintinę, jam buvo žinoma, jog lengvata nėra taikoma į ateitį, o paties atsakovo subjektyvus suvokimas dėl lengvatų taikymo nepanaikina jo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo nuosavybei adresu (duomenys neskelbtini), priklausė 11/50 dalių nuo 196,68 m² bendro ploto, t. y. 43,27 m², o tai reiškia, kad jam tenkanti dalis, už kurią yra sumokėjęs, yra neproporcinga kitų bendrasavininkų atžvilgiu. Teisėjų kolegija atsakovo argumentus dėl jam tenkančios neproporcingai didelės kitų bendrasavininkų atžvilgiu mokėtinos dalies vertina kaip subjektyvaus pobūdžio nuogąstavimus. Pažymėtina, kad rinkliava apskaičiuojama proporcingai atsakovo turimai nekilnojamojo turto daliai.Nustatyta, kad atsakovui vietinės rinkliavos mokestis buvo skaičiuojamas už 43,27 kv. m ploto (11/50 dalių) nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Mėnesinis vietinės rinkliavos mokestis ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 7,36 Lt, o laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. – 2,12 Eur. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui pagal Aprašo 2.4 punkto nuostatas buvo pritaikyta 50 proc. lengvata nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. atsakovui būtų pritaikytos lengvatos. Taigi, atsakovui lengvata skaičiuotina ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir mokėtiną sumą už nurodytą laikotarpį sudaro 55,2 Lt (15 mėn. x 7,36 Lt/2). Už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. mokėtiną sumą sudaro 88,32 Lt (12 mėn. x 7,36 Lt), o už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. mokėtiną sumą sudaro 31,8 Eur (15 mėn. x 2,12 Eur). Taigi, iš viso atsakovo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. sudaro 73,37 Eur (55,2 Lt (15,99 Eur) + 88,32 Lt (25,58 Eur) + 31,8 Eur)). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas 2014 m. lapkričio 28 d. pareiškėjui sumokėjo 22,08 Lt (6,39 Eur), 2015 m. gruodžio 31 d. – 12,72 Eur, o 2016 m. gruodžio 15 d. – 3,18 Eur vietinės rinkliavos, t. y. iš viso 22,29 Eur. Atsižvelgiant į nustatytą, pareiškėjui iš atsakovo turėjo būti priteistinas 51,08 Eur (73,37 Eur – 22,29 Eur) vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidaręs laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, keičiant priteistiną iš atsakovo vietinės rinkliavos sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Ą. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Ą. S. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 51,08 Eur (penkiasdešimt vieną eurą, 8 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė