- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-1274-1060/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08445-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- R. Z.
- Atsakovas
- E. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovei E. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Z. (toliau – ieškovas) ieškiniu atsakovei E. G. (toliau – atsakovė) prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas) naudojimosi tvarką pagal 2022 m. gegužės 31 d. mažosios bendrijos (toliau – MB) parengtą ginčo sklypo planą, kuriame nurodyta, kad ieškovas naudojasi ginčo sklypo dalimi, pažymėta „A“, atsakovė – ginčo sklypo dalimi, pažymėta „B“, abi šalys bendrai naudojasi ginčo sklypo dalimi „C“, ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 576/1182 dalys ginčo sklypo, o atsakovei – 606/1182 dalys sklypo. 2013 m. balandžio 25 d. ieškovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl 576/1182 dalių ginčo sklypo perėjimo ieškovui nuosavybės teise. Prie Paveldėjimo teisės liudijimo buvo pridėtas patvirtintas sklypo planas, kuriame užfiksuota bendraturčių naudojimosi ginčo sklypu tvarka. Ieškovas buvo tikras, kad ši naudojimosi tvarka buvo įregistruota viešame registre. 2018 m. ieškovas pastatė tvorą ir išbetonavo terasas toje žemės sklypo dalyje, kuri paskirta jam naudotis pagal planą. Šia sklypo dalimi ieškovas naudojosi nuo 2013 m., o iki 2013 m. šia sklypo dalimi naudojosi ieškovo tėvas J. Z.. 2021 m. balandžio 8 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Neldus“ atliko sklype esančių statinių kadastrinius matavimus, kurių metu buvo užfiksuoti nesudėtingi statiniai: dvi tvoros, dvi aikštelės ir atraminė sienelė. 2021 m. birželio 10 d. valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui buvo pateiktas prašymas įrašyti šių objektų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti ieškovo nuosavybės teisę į šiuos objektus. VĮ Registrų centras atmetė ieškovo prašymus. Ieškovas nurodė, kad ginčo sklypo naudojimosi tvarka turi būti nustatyta pagal 2022 m. gegužės 31 d. MB „Geolaukas“ parengtą žemės sklypo planą, kadangi šis planas buvo parengtas atsižvelgiant į esamą situaciją (t. y. nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką tarp bendraturčių), šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą bei 2000 m. gegužės mėn. parengtą R. R. IĮ Žemės sklypo planą. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl naudojimosi ginčo sklypu tvarkos nustatymo, tačiau susitarti su atsakove nepavyko dėl konfliktiškų santykių. Pagal 2022 m. gegužės 31 d. MB „Geolaukas“ ginčo sklypo planą šalims priskiriamos naudotis dalys, priklausančios joms nuosavybės teise; ši naudojimosi tvarka atitinka faktinį sklypo naudojimą, nusistovėjusį nuo 2000 m., ji yra racionali, šalims bendrai paskiriama naudotis tik 258 kv. m. žemės sklypo dalis „C“, esanti po namu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė atmesti ieškovo reikalavimus. Nurodė, kad ieškiniu ieškovas siekia įteisinti savo neteisėtą statybą, atliktą bendrame šalių sklype. Tarp šalių vyksta teisminis ginčas kitoje civilinėje byloje dėl atsakovės pažeistų teisių gynimo, kuriame prašoma atkurti atsakovės pažeistas teises, pašalinant savavališką statybą ginčo sklype. Kitoje byloje ieškovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo be atsakovės sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto objektus – tvoras, aikšteles ir atramines sienas. Šioje byloje atsakovei priklauso didesnė ginčo sklypo dalis, nei ieškovo nurodyta plane. 2019 m. gegužės 7 d. atsakovė per notarą siūlė ieškovui planą dėl ginčo sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau ieškovas neatvyko į notaro kontorą, ignoravo atsakovės kreipimąsi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ginčo sklypas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise: ieškovui priklauso 576/1182 dalys sklypo (nuo 2013 m. balandžio 25 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu), atsakovei – 606/1182 dalys žemės sklypo (nuo 2012 m. spalio 3 d. Dovanojimo sutarties pagrindu). 2000 m. gegužės mėn. R. R. IĮ buvo parengtas ginčo žemės sklypo planas. 2001 m. birželio 22 d. ieškovo tėvas J. Z., A. V. ir Kauno apskrities viršininko administracija sudarė sutartį, kurioje susitarė, jog A. V. atitenka 0,0792 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), J. Z. ir Valstybinio žemės fondo Kauno miestui atitenka 0,1182 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini): J. Z. – 576/1182 dalys sklypo, valstybei – 606/1182 dalys. Sutartyje nurodyta, kad prie jos pridedamas žemės sklypo planas su gretimybėmis 1:500. Teismo vertinimu, prie šios sutarties, labiau tikėtina, buvo pridėtas pataisytas 2000 m. gegužės mėn. R. R. IĮ planas. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad vienintelis Nekilnojamojo turto kadastro byloje esantis planas, kuriame yra nurodyti 1 182 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai (J. Z. ir Kauno miesto savivaldybės administracija), jiems priklausantys šio žemės sklypo dalys bei sutartį pasirašiusio Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovo P. S. parašas, yra būtent pakoreguotas 2000 m. R. R. IĮ planas.
6. Teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 3 d. žemės sklypo dalies dovanojimo sutartimi S. G. neatlygintai perdavė atsakovei 606/1182 dalis ginčo žemės sklypo. Prie Dovanojimo sutarties pridėtas 2007 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo planas, kuriame žemės sklypo dalys pavaizduotos iš esmės taip, kaip tai buvo nurodyta ir 2000 m. lapkričio 21 d. įsakymu patvirtiname detaliajame plane bei pataisytame 2000 m. gegužės mėn. R. R. IĮ plane, tačiau konkrečiai nenurodyta, kokia dalis skiriama naudotis S. G..
7. Teismas nustatė, kad 2021 m. ginčo žemės sklype ieškovas pastatė tvoras, pažymėtas naujai atliktų kadastrinių matavimų byloje „t2“, „t3“, aikšteles, pažymėtas naujai atliktų kadastrinių matavimų byloje „b1“, „b2“, „b3“, ir atraminę sienelę, pažymėtą „a1“ naujai atliktų kadastrinių matavimų byloje. 2021 m. birželio 21, 25 d. VĮ Registrų centras atmetė ieškovo prašymus įregistruoti šių statinių kadastrinius matavimus bei nuosavybės teisę į juos, nurodė, kad statinių įregistravimui būtinas ginčo sklypo bendraturtės atsakovės rašytinis sutikimas.
8. Teismas nustatė, kad nors 2001 m. birželio 22 d. susitarimas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau prie jo pridėtas planas, kuriame buvo nurodytos J. Z. ir savivaldybės naudojamos žemės sklypo dalys, nebuvo išviešintas. Tokią išvadą teismui leido daryti tai, kad nors prie S. G. ir atsakovės sudarytos ginčo sklypo dalies Dovanojimo sutarties pridėtame plane yra pastaba apie tai, jog R. R. IĮ planas išviešintas VĮ Registrų centre, abi ginčo šalys pripažino, kad minėtas ginčo sklypo planas nebuvo pateiktas registravimui Nekilnojamojo turto registrui ir nebuvo įregistruotas. S. G. padovanojo savo dukrai atsakovei jam priklausančią ginčo sklypo dalį, įsigytą iš Kauno miesto savivaldybės 2008 m., t. y. tuomet, kai R. R. IĮ patikslintas sklypo planas nebuvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Prie Dovanojimo sutarties pridėtame plane nėra konkrečių žymėjimų dėl sklypo dalių, kuriomis turi teisę naudotis S. G. ar jo teisių perėmėjai. S. G. rašytinis sutikimas su pažymėtomis ribomis, teismo vertinimu, reiškia jo sutikimą su ginčo sklypo ribomis, bet ne su sklypo naudojimo ribomis, nes tokios plane nenubrėžtos. Prie Dovanojimo sutarties pridėtame plane nepažymėtos konkrečios dalys, kuriomis turi teisę naudotis S. G., o kuriomis – J. Z.. Teismo vertinimu, prie Dovanojimo sutarties pridėtame plane neatvaizduota žemės sklypo naudojimosi tvarka.
9. Teismas iš nustatytų aplinkybių padarė išvadą, kad nesant išviešintam 2000 m. R. R. IĮ parengtam patikslintam ginčo sklypo planui, kuriame buvo nurodytos konkrečios dalys, kuriomis naudojasi J. Z. ir savivaldybė, šis planas ir jame įtvirtintas J. Z. ir savivaldybės susitarimas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos negali būti pripažintas privalomu ir paskesniam ginčo sklypo bendraturčiui, t. y. S. G., juolab kad S. G. įsigyjant iš savivaldybės sklypo dalį buvo pridėtas kitas sklypo planas, kuriame nebuvo nurodyta konkreti naudojimosi tuo sklypu tvarka.
10. Teismas apibendrindamas konstatavo, kad nesant įregistruotam viešame registre 2000 m. R. R. IĮ parengtam ginčo sklypo planui, S. G. nesutinkant su tame plane nurodyta naudojimosi ginčo sklypu tvarka, negalima išvada, jog neįregistruotame viešame registre naudojimosi ginčo sklypu tvarka buvo privaloma ir S. G..
11. Teismo vertinimu, ieškinys negali būti patenkintas dėl to, kad ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarka neatitinka atsakovės interesų. Atsakovė siekia turėti atskirą tik jai priklausančią automobilio parkavimo vietą. Tuo atveju, jei būtų nustatyta ieškovo siūloma naudojimosi sklypu tvarka, jam būtų suteiktas perdėtas pranašumas. Ieškovas turėtų nuosavą, tik jam priklausančią parkavimo vietą, įvažiavimą į sklypą jo naudojamoje žemės sklypo dalyje, t. y. pirmą įvažiavimą į ginčo sklypą, bei galimybę įvažiuoti į sklypą ir per antrą įvažiavimą, esantį atsakovei nustatytinos naudoti sklypo dalies pusėje. Ieškovas turėtų ir galimybę pastatyti savo transporto priemonę antro įvažiavimo dalyje, t. y. toje dalyje, kur yra vienintelis įvažiavimas į atsakovei nustatytiną naudotis sklypo dalį. Tokiu atveju gali būti sudarytos prielaidos papildomiems konfliktams kilti tarp ieškovo ir atsakovės, nes ieškovui pastačius savo automobilį bendrai naudotiname antrame įvažiavime, atsakovė netektų galimybės įvažiuoti į jai nustatytiną naudotis sklypo dalį.
12. Teismas nurodė, kad ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarka nėra tinkama, neatitinka racionalumo ir patogumo principų, neužtikrina abiejų bendraturčių interesų vienodai tinkamomis sąlygomis naudotis jiems atskirai priskirtinomis sklypo dalimis. Tokia ginčo sklypo naudojimosi tvarka nepadėtų šalims geriau valdyti jų nuosavybę. Teismas taip pat nurodė, kad sprendžiant dėl naudojimosi ginčo sklypu tvarkos, reikšminga ir tai, kad sklype nėra atsakovei nuosavybės teise priklausančių statinių. Ieškovo pasiūlytoje nustatyti naudojimosi sklypu tvarkoje galėjo būti ir neteisingai apskaičiuotas atsakovei tenkančios naudoti žemės sklypo dalies plotas, nes išvažiuojamojo teismo posėdžio metu šalių pasamdyti matininkai paaiškino, kad jie skaičiavo bendrai naudojamą sklypo dalį, atsižvelgdami ir į pastato, priklausančio abiem šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, plotą.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovo ginčo sklypo naudojimosi tvarkos planas neatitinka atsakovės interesų ir teisių. Padarius šią išvadą bei nustačius, jog ieškovo tėvo J. Z. ir ankstesnės sklypo bendrasavininkės Kauno miesto savivaldybės sklypo naudojimosi planas nebuvo įregistruotas viešame registre, dėl to nesukūrė vėlesniems sklypo bendrasavininkams pareigų laikytis tame plane nustatytos tvarkos, ieškovo ieškinys turi būti atmestas.
14. Atmetęs ieškinį teismas ieškovo bylinėjimosi išlaidų neatlygino. Kadangi atsakovė nepateikė į bylą jos atstovavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas jos bylinėjimosi išlaidų neskirstė.
II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nesutiktina su teismo išvada, neva ankstesnis ginčo sklypo dalies savininkas, pasirašydamas sklypo planą, kuriame aiškiai punktyrinėmis linijomis atskirtos sklypo dalys, nesuprato, jog pasirašo naudojimosi ginčo sklypu planą. Teismas šį įrodymą vertino atskirai nuo ieškovo paaiškinimų ir liudytojų parodymų, kurie patvirtina, jog būtent tokia naudojimosi ginčo sklypu tvarka buvo nusistovėjusi, o 2000 m. R. R. IĮ parengtame patikslintame ginčo sklypo plane ji buvo užfiksuota ir sklypo bendraturčiai su ja sutiko;
1.2. Teismo sprendime ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka sukritikuota vadovaujantis prielaidomis apie neva galimus ateityje kilti konfliktus, jei ieškovas antro įvažiavimo dalyje statytų savo automobilį, nors jam taip pat paskirta naudotis parkavimo vieta prie pirmo įvažiavimo. Tokia teismo pozicija neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes ieškinio reikalavimas atmestas remiantis prielaidomis apie galimus konfliktus ateityje, nors būtent ieškiniu ir siekiama tokių konfliktų galimybę eliminuoti (kai nėra jokios naudojimosi tvarkos ir abu bendraturčiai gali naudotis bet kuria sklypo dalimi). Atsakovė išvis neigia konfliktų egzistavimą, teigdama, jog ieškovo nėra mačiusi, kadangi ilgą laiką gyvena D. B.;
1.3. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė 2019 m. balandžio 11 d. ginčo sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti, kuriame, lygiai kaip ir ieškovo prašomoje nustatyti naudojimosi tvarkoje, prie (duomenys neskelbtini) gatvės viena dalis teritorijos yra paskirta vieno bendraturčio naudojimui („C“/54 kv. m), o kita teritorija palikta bendram naudojimui. Tokiu būdu pati atsakovė pripažino, jog įmanomas tik toks naudojimasis ginčo sklypo dalimi (dėl parkavimo vietų), kaip ir siūlomas ieškovo.
Atsiliepimas
16. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė visiškai sutinka su sprendimu bei jame išdėstytais motyvais ir išvadomis. Apeliantas skunde nurodo tuos pačius motyvus ir argumentus, kurie buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme.
17. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
21. 0,1182 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ieškovui R. Z. – 576/1182 dalys sklypo pagal 2013 m. balandžio 25 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei – 606/1182 dalys klypo pagal 2012 m. spalio 3 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 45-46, 189-193, civilinė byla Nr. 2-2428-1163/2023, DOK-35569). Šiame žemės sklype yra statiniai. Ieškovui R. Z. priklauso gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (žymėjimas plane 1A1m), 42,07 kv. m. ploto dalis (el. b. t. 1, l. 47). Nuo 1984 m. A. M. priklauso gyvenamojo namo 1/3 dalis nuo 116,22 kv. m, t. y. 38,74 kv. m. Nuo 2005 m. Trečiajam asmeniui J. G. priklauso gyvenamojo namo 2/9 dalys nuo 116,22 kv. m., t. y. 25,83 kv. m, pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (žymėjimas plane 5l1p) 2/9 dalys nuo 34,00 kv. m, t. y. 7,55 kv. m, kitų statinių - inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/9 dalys. Nuo 1987 m. R. T. priklauso gyvenamojo namo 1/9 dalis nuo 116,22 kv. m., t. y. 12,91 kv. m., ir kitų statinių - inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 dalis. (el. b. t. 1, l. 124-126). 2000 m. gegužės mėn. parengtas R. R. IĮ žemės sklypo naudojimosi planas (el. b. t. 1, l. 53, 54), kuris viešajame registre nebuvo įregistruotas. Ieškovas prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2022 m. gegužės 31 d. MB „Geolaukas“ žemės sklypo planą (el. b. t. 1, l. 74, 75), kuris yra parengtas pagal R. R. IĮ 2000 m. gegužės mėn. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą.
Dėl ginčo esmės
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Bendrai naudotis paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
24. Nagrinėjamoje byloje priimtu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio reikalavimus atmetė, motyvuodamas tuo, kad nesant išviešintam 2000 m. R. R. IĮ parengtam patikslintam žemės sklypo planui, kuriame buvo nurodytos konkrečios dalys, kuriomis naudojasi J. Z. ir savivaldybė, šis planas ir jame įtvirtintas J. Z. ir savivaldybės susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos negali būti pripažintas privalomu ir paskesniam žemės sklypo bendraturčiui, t. y. S. G.. Teismas iš įrodymų visumos sprendė, kad tarp J. Z. ir S. G. nebuvo nusistovėjusi gera abiejų valia suderinta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Teismas padarė išvadą, kad siūlomu planu gali būti sudarytos prielaidos papildomiems konfliktams kilti tarp ieškovo ir atsakovės, nes ieškovui pastačius savo automobilį bendrai naudotiname antrame įvažiavime, atsakovė netektų galimybės įvažiuoti į jai nustatytiną naudotis žemės sklypo dalį. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, reikšminga ir tai, kad žemės sklype nėra atsakovei nuosavybės teise priklausančių statinių. Teismas, laikė kad ieškovo pasiūlytoje nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkoje galėjo būti ir neteisingai apskaičiuotas atsakovei tenkančios naudoti žemės sklypo dalies plotas.
25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2022 m. gegužės 31 d. MB Geolaukas žemės sklypo plane nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis, faktinį žemės sklypo naudojimą, nusistovėjusį nuo 2000 metų, be to, naudojimosi tvarka yra racionali – bendrai šalims priskirta naudotis tik 258 kv. m ploto žemės sklypo dalis „C“, kuri yra po gyvenamuoju namo, o likusi žemės sklypo dalis atskirta į 493 kv. m ir 431 kv. m ploto teritorijas.
26. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad 2000 m. R. R. IĮ parengtas žemės sklypo naudojimosi planas buvo neįregistruotas viešame registre. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iš susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimų susitarimo formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
27. Ieškovas faktinę nusistovėjusią tarp bendraturčių naudojimosi sklypu tvarką įrodinėja 2000 m. R. R. IĮ žemės sklypo naudojimosi planu. Teisėjų kolegija spręsdama klausimą, ar žemės sklypo naudojimosi tvarka, užfiksuota 2000 m. R. R. IĮ žemės sklypo naudojimosi plane, gali būti vertinama kaip faktinė nusistovėjusi tarp bendraturčių naudojimosi sklypu tvarka, iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad žemės sklypo bendraturčiai savo veiksmais buvo išreiškusios valią laikytis 2000 m. R. R. IĮ žemės sklypo naudojimosi plane nustatytų ribų.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 576/1182 dalis žemės sklypo įgijo pagal 2013 m. balandžio 25 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) mirus ankstesniam savininkui J. Z.. J. Z. nuosavybės teisės į 576/1182 dalis žemės sklypo įgijo 2000 m. lapkričio 8 d. mainų sutartimi iš L. A., kuri įsigijo žemės sklypą 1999 m. vasario 11 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu mirus I. S., kuri nuosavybės teises įgijo pagal 1997 m. sausio 9 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė 606/1182 dalis žemės sklypo įgijo 2012 m. spalio 3 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš S. G., kuris įgijo nuosavybės teises pagal 2008 m. spalio 7 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš valstybės.
29. Iš 1999 m. detalaus plano matyti, kad 1974 kv. m žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo projektuojamas prie teisiškai registruotų pastatų: 792 kv. m sklype A. V. sklypo dalis; 0,1182 ha sklype buvo projektuojama: „b“ L. A. sklypo dalis – 493 kv. m; „c“ R. T. sklypo dalis – 220 kv. m, V. G. sklypo dalis 220 kv. m, „d“ – bendro naudojimo dalis 249 kv. m. (el. b. t. 1, b. l. 50). A. V., L. A., R. T. ir V. G. 2000 m. gegužės 17 d. pasirašė 1182 kv. m žemės sklypo paženklinimo aktą (kadastro ir registro dokumentų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 10). 2001 m. birželio 22 d. sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) 0,1974 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo atidalintas tarp bendraturčių į dalis: A. V. – 0,0792 ha dalis, J. Z. ir valstybei – 0,1182 ha.
30. Pagal 2000 m. gegužės mėn. R. R. IĮ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą buvo nustatyta naudojimosi tvarka tarp L. A. (576 kv. m, iš jų bendrai 83 kv. m), R. T. (306 kv. m, iš jų bendrai 86 kv. m) ir V. G. (306 kv. m, iš jų bendrai 86 kv. m), ant šio plano yra bendraturčių parašai (el. b. t. 1, b. l. 53). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad R. T. ir V. G. priskirtos naudotis žemės sklypo dalys realiai priklausė valstybei (NTR išrašas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
31. 2001 m balandžio mėn. ant plano padaryti plotų taisymai pagal priklausančią namo dalį: S. G. 257 kv. m, V. G. 349 kv. m. Dėl šio įrašo padaryta žyma: nubraukimu tikėti: 2001 m. gegužės 10 d. „Apskrities viršininko administracija“. Vėliau ties bendraturčių pavardėmis A., R. T. ir V. G. padaryti taisymai, nubrauktos pavardės, įrašyta Apskrities viršininko administracija ir J. Z.. Ant plano padarytas įrašas J. Z. 576 kv. m žemės sklypų mainų sutartis, įrašas tikras 2001 m. gegužės 3 d.
32. Šie duomenys rodo, kad iki atliktų 2001 m. balandžio mėn. taisymų plane buvo nurodytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tik tarp statinių bendraturčių L. A., R. T. ir V. G.. Vėliau, nuo 2001 m. balandžio mėn. plane padaryti žemės plotų taisymai dėl R. T. (S. G.) ir V. G. priklausančių namo dalių. Taigi, tarp šalių susitarimas galiojo keturis mėnesius. Vėliau 2000 m. gegužės mėn. R. R. IĮ parengtame žemės sklypo naudojimosi plane padaryti įrašai, kad apskrities viršininko administracijai priklauso R. T. (S. G.) ir V. G. priskirtos naudotis žemės sklypo dalys. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog iki 2008 m. apskrities viršininko administracijai priklausančios žemės sklypo dalys ir J. Z. priklausančios žemės sklypo dalys nekito, negalima laikyti, kad tarp šių savininkų buvo susiformavusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal 2000 m. gegužės mėn. R. R. IĮ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą. Apskrities viršininko administracija faktiškai nesinaudojo žemės sklypu. Kaip jau minėta aukščiau, žemės sklype yra statiniai, kurie priklauso ne bylos ginčo šalims: A. M., J. G., R. T., ir šiems statiniams eksploatuoti turėjo būti užtikrintos teisės naudotis žemės sklypu nuo šių statinių įsigijimo momento. Šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo nusistovėjusio susitarimo dėl statinių naudojimui priskirtų žemės sklypo dalių ir tokių dalių naudojimosi tvarkos.
33. Šią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina prie 2012 m. spalio 3 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (iš valstybės įgyta S. G. žemės sklypo dalis, kuri perleista atsakovei) pridėtas žemės sklypo planas, kuris nors ir atitinka pradinius R. R. IĮ parengto žemės sklypo duomenis išorinių ribų atžvilgiu, šiame plane, nei pačioje sutartyje duomenų apie nustatytą naudojimosi tvarką, bendrasavininkams tenkančias individualizuotas dalis, nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad S. G. rašytinis sutikimas su pažymėtomis ribomis reiškia jo sutikimą su žemės sklypo ribomis, bet ne žemės sklypo naudojimo ribomis, nes tokios plane nenubrėžtos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi žemės sklypo naudojimosi planas turi atitikti tokiam planui keliamus reikalavimus – turi būti išskirtos ir pažymėtos konkrečios dalys, kuriomis naudosis bendrasavininkai, šiame plane tokių duomenų nėra nustatyta. Teismas, remdamasis apklausto liudytojo J. Z. draugo R. P. parodymais nustatė, kad tarp šalių tėvų nebuvo nusistovėjusi naudojimosi tvarka, atsakovės tėvas reiškė pretenzijas dėl jam trūkstamos dalies žemės sklypo pastatui eksploatuoti. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad tarp šalių nebuvo bendru sutarimu nusistovėjusios žemės sklypu naudojimosi tvarkos, yra pagrįsta.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 yra išaiškina, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus.
35. Kaip jau nurodyta aukščiau ieškovui R. Z. priklauso gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (žymėjimas plane 1A1m), 42,07 kv. m ploto dalis. A. M. priklauso gyvenamojo namo 1/3 dalis nuo 116,22 kv. m, t. y. 38,74 kv. m. Trečiajam asmeniui J. G. priklauso gyvenamojo namo 2/9 dalys nuo 116,22 kv. m., t. y. 25,83 kv. m, pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 5l1p) 2/9 dalys nuo 34,00 kv. m, t. y. 7,55 kv. m, kitų statinių - inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/9 dalys. R. T. priklauso gyvenamojo namo 1/9 dalis nuo 116,22 kv. m., 12,91 kv. m., ir kitų statinių - inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/9 dalis. Atsakovei nuosavybės teise nepriklauso statiniai, esantys žemės sklype. Vertinant byloje esančius duomenis, žemės sklype esančio gyvenamojo namo užstatymo plotas yra 116,22 kv. m, o ūkio pastato – 34 kv. m. 2022 m. gegužės 31 d. MB „Geolaukas“ žemės sklypo plane nurodyta, kad žemės sklypo dalimi „c“, kurioje yra gyvenamasis namas, šalys naudosis bendrai, iš jų atsakovei tenka 175 kv. m., o ieškovui – 83 kv. m. Žemės sklypo dalyje „c“ nėra išskirtas ir atskirai apskaičiuotas gyvenamojo namo, ūkinio pastato užstatymo plotas, nėra nustatytos, kokios proporcingai turimai gyvenamojo namo ir ūkinio pastato nuosavybei tenka dalys naudotis statinių savininkams, nėra nurodyta prie statinių esanti savininkams jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis, bet to, nėra nustatyta, kurio iš žemės sklypo savininkų sąskaita turi tekti statinių bendrasavininkams – A. M., J. G., R. T. – dalis naudotis žemės sklypu, būtinu jiems naudotis pagal paskirtį. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę nustatant sklypo dalių, kurios priskirtinos asmeniškai naudotis ieškovui ir atsakovei, dydžius.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, statinių bendraturčių esminio intereso naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, plane neteisingai nustatytos naudojimo žemės sklypo dalys.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
38. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir juos įvertino, remdamasis įrodymų vertinimo principais. Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.