- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-22
- Bylos Nr.
- e2-168-1070/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08445-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- R. Z.
- Atsakovas
- E. G.
- Kategorijos
nedalyvaujant šalims, jų atstovams ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovei E. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas R. Z. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas, ir ginčo sklypas) naudojimosi tvarką pagal 2022 m. gegužės 31 d. mažosios bendrijos (toliau – MB) parengtą Žemės sklypo planą, kuriame nurodyta, kad ieškovas R. Z. naudojasi Žemės sklypo dalimi, pažymėta „A“, atsakovė E. G. – Žemės sklypo dalimi, pažymėta „B“, abi šalys bendrai naudojasi Žemės sklypo dalimi „C“, ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. t., l. 1-5).
2. Ieškinyje nurodoma, kad ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini): ieškovui R. Z. – 576/1182 dalys Žemės sklypo, atsakovei E. G. – 606/1182 dalys Žemės sklypo. 2013 m. balandžio 25 d. ieškovui išduotas paveldėjimo liudijimas dėl 576/1182 dalių Žemės sklypo perėjimo ieškovui nuosavybės teise. Prie Paveldėjimo teisės liudijimo notarė prisegė Žemės sklypo planą, parengtą R. R. individualios įmonės (toliau – ir R. R. IĮ), kuris 2000 m. gegužę patvirtintas (duomenys neskelbtini) miesto žemėtvarkos skyriuje, 2001 m. birželio 12 d. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Šiame Žemės sklypo plane užfiksuota bendraturčių naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Ieškovas buvo tikras, kad ši naudojimosi tvarka buvo įregistruota viešame registre. 2018 m. ieškovas pastatė tvorą ir išbetonavo terasas toje Žemės sklypo dalyje, kuri paskirta jam naudotis pagal R. R. IĮ parengtą ir 2000 m. gegužės mėn. patvirtintą naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Šia Žemės sklypo dalimi ieškovas naudojosi nuo (duomenys neskelbtini) m., o iki (duomenys neskelbtini) m. šia sklypo dalimi naudojosi jo tėvas J. Z.. 2021 m. balandžio 8 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atliko Žemės sklype esančių statinių kadastrinius matavimus, kurių metu buvo užfiksuoti nesudėtingi statiniai: dvi tvoros, dvi aikštelės ir atraminė sienelė. 2021 m. birželio 10 d. valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centras buvo pateiktas prašymas įrašyti šių objektų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti ieškovo nuosavybės teisę į šiuos objektus. VĮ Registrų centras atmetė ieškovo prašymus. R. R. IĮ Žemės sklypo planas dėl nežinomų priežasčių nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Todėl ieškovas prašo nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2022 m. gegužės 31 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą žemės sklypo planą. Šis planas buvo parengtas atsižvelgiant į esamą situaciją (t. y. nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką tarp bendraturčių), šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą ir 2000 m. gegužės mėn. parengtą R. R. IĮ Žemės sklypo planą. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal 2000 m. gegužės mėn. R. R. IĮ Žemės sklypo planą, tačiau jam nepavyko susitarti su ja. Šalių santykiai yra konfliktiški, todėl teismas turi nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Pagal 2022 m. gegužės 31 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ Žemės sklypo planą šalims paskiriamos naudotis dalys, priklausančios joms nuosavybės teise; ši naudojimosi tvarka atitinka faktinį Žemės sklypo naudojimą, nusistovėjusį nuo 2000 m., ji yra racionali. Šalims bendrai paskiriama naudotis tik 258 kv. m. Žemės sklypo dalis „C“, esanti po namu, o likusi dalis atskirta į 493 kv. m. bei 431 kv. m. ploto teritorijas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė E. G. prašo atmesti ieškovo reikalavimus (el. b. t., l. 87, 88). Nurodo, kad paduotu ieškiniu ieškovas siekia įteisinti savo neteisėtą statybą, atliktą bendrame šalių Žemės sklype. Tarp šalių vyksta teisminis ginčas kitoje civilinėje byloje dėl atsakovės pažeistų teisių gynimo. Toje byloje prašoma atkurti atsakovės pažeistas teises, pašalinant savavališką statybą ginčo sklype. Kitoje byloje ieškovas R. Z. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo be atsakovės E. G. sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto objektus – tvoras, aikšteles ir atramines sienas. Šioje byloje ieškovas prašo nustatyti jam teisę naudotis 493 kv. m. dydžio žemės sklypu, o atsakovei – 431 kv. m. žemės sklypo, nors atsakovei priklauso didesnė ginčo sklypo dalis. Atsakovė ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini) ir nematė ieškovo. 2019 m. gegužės 7 d. ji buvo kreipusi į ieškovą per notaro kontorą, siūlydama planą dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovas neatvyko į notaro kontorą, ignoravo atsakovės kreipimąsi.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. G. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175(1) straipsnio 10 dalis, el. b. t. 1, l. 149).
5. Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas T. R. prašė patenkinti ieškinį visiškai ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad notaras negalėjo tvirtinti Žemės sklypo dalies dovanojimo atsakovei sutarties, kai dovanojama žemės sklypo dalis yra po namo dalimi, priklausančia kitam subjektui, bet ne apdovanotajam. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad namo, esančio ginčo sklype, bendrasavininkai išplėtė pastato plotą be ieškovo sutikimo. Prašoma nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarka nepažeis šalių interesų, nes tokia ji nustatyta nuo seno. Žemės sklypo dalis, naudojamas ieškovo tėvo ir atsakovės, skyrė tinklinė tvora. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nereiškė priešieškinio, ji negyvena Lietuvoje ir nesinaudoja Žemės sklypu. Atsakovės atstovo nurodytas įsakymas dėl parkavimo vietų įrengimo prie gyvenamojo namo netaikytinas ginčui, nes jis patvirtintas 2021 m., o Žemės sklypas buvo suformuotas tuo metu, kai nebuvo reikalavimų dėl parkavimo vietų.
Atsiliepimas
6. Atsakovės atstovas advokatas R. Š. teismo posėdžiuose prašė atmesti ieškinio reikalavimus atsakovės dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė nereiškia priešieškinio dėl finansinių priežasčių. Nustačius ieškovo prašomą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, atsakovės teisės bus pažeistos, nes jos naudotinoje Žemės sklypo dalyje negalima būtų suformuoti automobilio aikštelės. Byloje nėra duomenų, kiek faktiškai padidėjo ginčo namas. Nebuvo nusistovėjusios Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp šalių ir jų ankstesnių Žemės sklypo savininkų. Gal būtent dėl to ir nebuvo įregistruotas 2000 m. gegužės mėn. Žemės sklypo planas, nes ne visi Žemės sklypo bendrasavininkai sutiko su juo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp Žemės sklypo bendrasavininkų seniai buvo konfliktas dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Vien senos tvoros pastatymas neįrodo, kad buvo nusistovėjusi Žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes neaišku, kas ją pastatė. Šiuo metu atsakovė gyvena užsienyje, bet paliko Žemės sklypo dalį naudotis savo tėvui S. G., kuris turi dukros įgaliojimą valdyti šį Žemės sklypą.
7. Šalys, jų atstovai ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. G. neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo baigta nagrinėti iš esmės. Apie teismo posėdį jiems buvo pranešta tinkamai (el. b. l. 157-159, 187). Ieškovo atstovas prašė baigti bylos nagrinėjimą, nedalyvaujant jam ir jo atstovui. Teismas išnagrinėjo bylą, nedalyvaujant šalims ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1182 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini): ieškovui R. Z. – 576/1182 dalys sklypo (nuo 2013 m. balandžio 25 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu), atsakovei – 606/1182 dalys žemės sklypo (nuo 2012 m. spalio 3 d. Dovanojimo sutarties pagrindu; el. b. t. 1, l. 45, 46, 189-193).
9. Šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas, kurio dalis priklauso ieškovui R. Z. – 42,07 kv. m. ploto (el. b. t.1, l. 57), bei ūkinis pastatas (el. b. t. 1, l. 124-126). Kita gyvenamojo namo dalis priklauso A. M. (1/3 dalis nuo 116,22 kv. m., t. y. 38,74 kv. m.), trečiajam asmeniui J. G. (2/9 dalys nuo 116,22 kv. m., t. y. 25,83 kv. m.) ir R. T. (1/9 dalis nuo 116,22 kv. m., 12,91 kv. m.). Dalis šio gyvenamojo namo yra gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini).
10. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (el. b. t. 1, l. 50, 51) matyti, kad anksčiau žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo didesnis, nuo 2001 m. gegužės 30 d. jis buvo padalintas į du mažesnius sklypus ((duomenys neskelbtini), t. y. ginčo sklypas, ir (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) miesto valdybos 2000 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 1426 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano pataisymas (el. b. t. 1, l. 50). Iš jo matyti, kad tuo metu ginčo Žemės sklypas buvo projektuojamas kaip L. A., R. T. ir V. G. sklypas prie teisiškai registruotų pastatų. Plane suprojektuota „b“ ginčo sklypo dalis (493 kv. m.) L. A., „c“ dalis (440 kv. m.) R. T. ir V. G., „d“ dalis (249 kv. m.) sklypo – bendro naudojimo dalis. Į sklypą buvo suprojektuoti du įvažiavimai, skiriami tvora. Prie tvoros toje sklypo dalyje, kurioje yra namas, pažymėtas šulinys.
11. 2000 m. gegužės mėn. R. R. IĮ buvo parengtas ginčo žemės sklypo planas (el. b. t. 1, l. 53, 54), kuris buvo taisomas. Pataisytame R. R. IĮ plane pažymėta, kad J. Z. pagal 2000 m. lapkričio 8 d. mainų sutartį priklausė 576 kv. m. Žemės sklypo: žemės naudmenų – 296 kv. m., užstatymo teritorija – 280 kv. m. Kaip atskirai naudojamas Žemės sklypo plotas plane nurodoma 493 kv. m. dalis, pažymėta „A“; kaip bendrai naudojamas plotas nurodomi 83 kv. m. Kitos Žemės sklypo dalies duomenys apie buvusias savininkes (L. A., R. T. ir V. G.) ir joms priklausančias ginčo sklypo dalis nubraukti. Nurodoma, kad kita žemės sklypo dalis valdoma apskrities viršininko administracijos. Valstybinė žemė, naudojama atskirai, sudaro 431 kv. m., pažymėtais „B“, bendrai naudojamos dalies „C“ plotas 175 kv. m. Iš šio plano matyti, kad įvažiavimui į sklypo dalį, pažymėtą „A“ (nuo taško 1 iki taško 18) plotis yra 4,16 m, į sklypo dalį, pažymėtą „B“ (nuo taško 18 iki taško 17) – 6,32 m. Šulinys šiame plane nepažymėtas.
12. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 19/21497 yra 2000 m. lapkričio 8 d. sutarties kopija (el. b. t. 2, l. 3, 4). Šioje sutartyje ieškovo tėvas J. Z. ir L. A. susitarė, kad L. A. jai priklausantį 0,0576 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei dviejų kambarių gyvenamąsias patalpas, esančias statinyje (duomenys neskelbtini), 1A1m, maino su J. Z. į jam privačios nuosavybės teise priklausantį vieno kambario (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1 punktas). Aprašant L. A. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad jis priklauso jai pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) miesto gyventojų aptarnavimo biuro 1999 m. vasario 24 d. išduotą pažymėjimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto 19-ojo notarų biuro notarės 1999 m. vasario 11 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro 2000 m. spalio 26 d. išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. vasario 9 d. teismo sprendimą Nr. 2-6100/2000, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro 2000 m. lapkričio 3 d. išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2000 m. kovo 8 d. išduotą pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).
13. 2001 m. birželio 22 d. ieškovo tėvas J. Z., A. V. ir (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracija sudarė sutartį, kurioje susitarė, jog A. V. atitenka 0,0792 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), J. Z. ir Valstybinio žemės fondo (duomenys neskelbtini) miestui atitenka 0,1182 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini): J. Z. – 576/1182 dalys sklypo, valstybei – 606/1182 dalys. Sutartyje nurodyta, kad prie jos pridedamas žemės sklypo planas su gretimybėmis 1:500 (el. b. t. 2, l. 1, 2). Teismo vertinimu, prie šios sutarties, labiau tikėtina, buvo pridėtas pataisytas 2000 m. gegužės mėn. R. R. IĮ planas (žr. sprendimo 11 punktą). Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad vienintelis Nekilnojamojo turto kadastro byloje esantis planas, kuriame yra nurodyti 1182 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai (J. Z. ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija), jiems priklausantys šio žemės sklypo dalys bei sutartį pasirašiusio (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos atstovo P. S. parašas, yra būtent pakoreguotas 2000 m. R. R. IĮ planas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
14. Teismo išreikalautoje ir šiuo metu sustabdytoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2428-1041/2023 pagal E. G. ieškinį R. Z. dėl pažeistų teisių gynimo, pateikta atsakovės tėvo S. G. ir atsakovės 2012 m. spalio 3 d. žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties kopija (civilinės bylos Nr. 2-2428-1041/2023 140-147 l.). Šia dovanojimo sutartimi S. G. neatlygintai perdavė E. G. 606/1182 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Prie Dovanojimo sutarties pridėtas 2007 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo planas (Dovanojimo sutarties 7.7 punktas). Šiame plane žemės sklypo dalys pavaizduotos iš esmės taip, kaip tai buvo nurodyta ir 2000 m. lapkričio 21 d. įsakymu patvirtiname detaliajame plane bei pataisytame 2000 m. gegužės mėn. R. R. IĮ plane, tačiau konkrečiai nenurodyta, kokia dalis skiriama naudotis S. G.. Dovanotojas S. G. pasirašė prie Dovanojimo sutarties pridėtame 2007 m. gruodžio 21 d. plane, nurodydamas, kad su 2000 m. paženklintomis ribomis ir nustatytu plotu sutinka. 2007 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo plane nurodyta pastaba: pradiniai žemės sklypo duomenys atitinka R. R. individualios įmonės parengtam žemės sklypo planui ir įregistruotam VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre.
15. 2021 m. ginčo žemės sklype ieškovas pastatė tvoras, pažymėtas naujai atliktų kadastrinių matavimų byloje „t2“, „t3“, aikšteles, pažymėtas naujai atliktų kadastrinių matavimų byloje „b1“, „b2“, „b3“, ir atraminę sienelę, pažymėtą „a1“ naujai atliktų kadastrinių matavimų byloje (el. b. t. 1, l. 8-44). Ieškovui kreipusis į VĮ Registrų centras siekiant įregistruoti šių statinių kadastrinius matavimus bei nuosavybės teisę į juos, 2021 m. birželio 21, 25 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimais nuspręsta atmesti šiuos prašymus (el. b. t. 1, l. 58-63), nurodant, kad statinių įregistravimui būtinas Žemės sklypo bendraturtės E. G. rašytinis sutikimas. Iš 2021 m. balandžio mėn. atliktų kadastrinių matavimų duomenų matyti, kad prie tvoros, skyrusios įvažiavimus į šalių naudojamus sklypus senajame plane, yra šulinys, pažymėtas „k1“ (el. b. t. 1, l. 11).
16. Ieškovas prašo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal 2022 m. gegužės 31 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo planą (el. b. t. 1, l. 74, 75), kuriame nurodyta, kad ieškovas R. Z. naudosis atskirai Žemės sklypo dalimi, pažymėta plane „A“ (493 kv. m.), atsakovė – E. G. – dalimi, pažymėta „B“ (431 kv. m.), šalys bendrai naudotis ginčo sklypo dalimi, pažymėta „C“ (258 kv. m.). Plane pažymėtų senų įvažiavimų pločiai iš esmės atitinka senų planų duomenis: į sklypo dalį, pažymėtą raide „A“ įvažiavimo plotis – 4,16 m (nuo taško 1 iki taško 19), į sklypo dalį, pažymėtą raide „C“ – 6,31 m (nuo taško 19 iki 18) (žr. sprendimo 11 punktą).
17. Liudytoju apklaustas ieškovo R. Z. ir jo tėvo J. Z. draugas R. P. 2023 m. kovo 20 d. teismo posėdyje parodė, kad ginčo žemės sklype buvo problema dėl įvažiavimo, nes stovėjo sukritusi 4-5 m ilgio tinklinė tvora. Liudytojas matė J. Z. kaimyną, J. Z. pasakojo, kad kaimynas pretenduoja į kiemą. Kaimynas sakė, kad jam mažai vietos. J. Z. gyveno (duomenys neskelbtini), nuo 2000 m. R. Z. pradėjo daryti remontą, perspėjo kaimyną, kad statys tvorą. J. Z. nebuvo sudaręs jokių sutarčių dėl naudojimosi tvarkos.
18. Liudytoju apklaustas A. M. 2023 m. kovo 20 d. teismo posėdyje parodė, kad jis atliko darbus (dėjo gipsą) adresu (duomenys neskelbtini), R. Z. užsakymu (duomenys neskelbtini) m. Tuo metu žemės sklype buvo metalinė tinklinė tvora, prie tvoros buvo šulinys. Ta tvora buvo sena, surūdijusi.
19. Tarp šalių kilus ginčui dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, toliau pasisakoma dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo.
Dėl ieškovo R. Z. reikalavimo nustatyti ieškinyje nurodytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).
21. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
22. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo – planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudoti kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020).
23. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendrasavininkiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).
24. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020, 56 punktas).
25. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020, 57 punktas).
26. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020, 58 punktas).
27. Byloje nustatyta, kad nors 2001 m. birželio 22 d. susitarimas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau prie jo pridėtas planas, kuriame buvo atspindėta J. Z. ir savivaldybės naudojamos žemės sklypo dalys, nebuvo išviešintas. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad nors prie S. G. ir atsakovės sudarytos Žemės sklypo dalies Dovanojimo sutarties pridėtame plane yra pastaba apie tai, jog R. R. IĮ planas išviešintas VĮ Registrų centre, abi ginčo šalys pripažino, kad minėtas žemės sklypo planas nebuvo pateiktas registravimui Nekilnojamojo turto registrui ir nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre (CPK 182 straipsnio 5 punktas).
28. 2012 m. spalio 3 d. Dovanojimo sutarties duomenimis, S. G. padovanojo savo dukrai E. G. jam priklausančią Žemės sklypo dalį, įsigytą iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės 2008 m., t. y. tuomet, kai R. R. IĮ patikslintas Žemės sklypo planas nebuvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Prie Dovanojimo sutarties pridėtame plane nėra konkrečių žymėjimų dėl Žemės sklypo dalių, kuriomis turi teisę naudotis S. G. ar jo teisių perėmėjai. S. G. rašytinis sutikimas su pažymėtomis ribomis, teismo vertinimu, reiškia jo sutikimą su Žemės sklypo ribomis, bet ne Žemės sklypo naudojimo ribomis, nes tokios plane nenubrėžtos. Negalima daryti išvados, kad S. G. sutikimas su ribomis reiškė ir sutikimą su punktyrinėmis linijomis, kurios žymėjo ankstesnių Žemės sklypo bendrasavininkų Žemės sklypo dalių naudojimo ribas, nes prie Dovanojimo sutarties pridėtame plane nepažymėtos konkrečios dalys, kuriomis turi teisę naudotis S. G., o kuriomis – J. Z.. Teismo vertinimu, prie Dovanojimo sutarties pridėtame plane neatvaizduota žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes plane nėra aiškiai parodyta S. G. tenkančios dalies išsidėstymas, aiškiai pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą (žr. sprendimo 23 punktą).
29. Pirmiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nesant išviešintam 2000 m. R. R. IĮ parengtam patikslintam Žemės sklypo planui, kuriame buvo nurodytos konkrečios dalys, kuriomis naudojasi J. Z. ir savivaldybė, šis planas ir jame įtvirtintas J. Z. ir savivaldybės susitarimas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos negali būti pripažintas privalomu ir paskesniam Žemės sklypo bendraturčiui, t. y. S. G. (CK 4.81 straipsnio 2 dalis, šio sprendimo 22 punktas). Juolab kad S. G. įsigyjant iš savivaldybės Žemės sklypo dalį buvo pridėtas kitas Žemės sklypo planas, kuriame nebuvo atspindėta konkreti naudojimosi tuo sklypu tvarka (šio sprendimo 14 punktas, CPK 185 straipsnio 1 dalis).
30. Byloje apklaustas liudytoju J. Z. draugas R. P. patvirtino, kad ieškovo tėvas ginčijosi su S. G., kuris nuolat reiškė ieškovo tėvui pretenzijas dėl to, jog jam nepakanka Žemės sklypo ploto tam, kad galima būtų tinkamai eksploatuoti savo nekilnojamąjį turtą. Todėl negalima išvada, kad tarp J. Z. ir S. G. buvo nusistovėjusi gera abiejų valia suderinta naudojimosi Žemės sklypu tvarka.
31. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad nesant įregistruotam viešame registre 2000 m. R. R. IĮ parengtam Žemės sklypo planui, S. G. nesutinkant su tame plane nurodyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, negalima išvada, jog neįregistruotame viešame registre naudojimosi Žemės sklypu tvarka buvo privaloma ir S. G..
32. Bylos nagrinėjimo metu ir ieškovo, ir atsakovės atstovai nurodė, kad šalys bandė susitarti geranoriškai dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau joms tai nepavyko. Todėl akivaizdu, kad teismas turi išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl to, ar Žemės sklypo naudojimosi tvarka gali būti nustatyta pagal ieškovo siūlomą žemės sklypo planą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
33. Teismo vertinimu, ieškovo ieškinys negali būti patenkintas dėl to, kad ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka neatitinka atsakovės interesų. Šiuo atveju atsakovė siekia turėti atskirą tik jai priklausančią automobilio parkavimo vietą. Tuo atveju, jei būtų nustatyta ieškovo siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka, jam būtų suteiktas perdėtas pranašumas. Ieškovas turėtų nuosavą, tik jam priklausančią parkavimo vietą, įvažiavimą į sklypą jo naudojamoje žemės sklypo dalyje, t. y. pirmą įvažiavimą į ginčo sklypą, bei galimybę įvažiuoti į Žemės sklypą ir per antrą įvažiavimą, esantį atsakovei nustatytinos naudoti Žemės sklypo dalies pusėje. Nustačius ieškinyje nurodytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, ieškovas turėtų ir galimybę pastatyti savo transporto priemonę antro įvažiavimo dalyje, t. y. toje dalyje, kur yra vienintelis įvažiavimas į atsakovei nustatytiną naudotis Žemės sklypo dalį. Tokiu atveju gali būti sudarytos prielaidos papildomiems konfliktams kilti tarp ieškovo ir atsakovės, nes ieškovui pastačius savo automobilį bendrai naudotiname antrame įvažiavime, atsakovė netektų galimybės įvažiuoti į jai nustatytiną naudotis Žemės sklypo dalį.
34. Pirmiau nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka nėra tinkama, neatitinka racionalumo ir patogumo principų, neužtikrina abiejų bendraturčių interesų vienodai tinkamomis sąlygomis naudotis jiems atskirai priskirtinomis Žemės sklypo dalimis. Tokia Žemės sklypo naudojimosi tvarka nepadėtų šalims geriau valdyti jų nuosavybę (šio sprendimo 24-26 punktai).
35. Šiuo atveju sprendžiant dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, reikšminga ir tai, kad Žemės sklype nėra atsakovei nuosavybės teise priklausančių statinių. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ieškovo ir atsakovės pasamdyti matininkai paaiškino, kad jie skaičiavo bendrai naudojamą Žemės sklypo dalį, atsižvelgdami ir į pastato, priklausančio abiems šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, plotą. Todėl laikytina, kad ieškovo pasiūlytoje nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkoje galėjo būti ir neteisingai apskaičiuotas atsakovei tenkančios naudoti žemės sklypo dalies plotas.
36. Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių, laikytina, kad ieškovo pateiktas į bylą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas neatitinka atsakovės interesų ir teisių. Padarius šią išvadą bei nustačius, jog ieškovo tėvo J. Z. ir ankstesnės Žemės sklypo bendrasavininkės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Žemės sklypo naudojimosi planas nebuvo įregistruotas viešame registre, dėl to nesukūrė vėlesniems Žemės sklypo bendrasavininkams pareigų laikytis tame plane nustatytos tvarkos, ieškovo ieškinys turi būti atmestas.
37. Atmetus ieškinį, ieškovo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė nepateikė į bylą jos atstovavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas nepaskirsto jos bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais, 96 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
atmesti ieškovo R. Z. ieškinį atsakovei E. G..
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.