- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-17
- Bylos Nr.
- e2-8799-948/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01289-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- E. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Nerijus Žvingila, Kęstutis Valys
išvadą teikiančios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. patikslintą ieškinį atsakovui E. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama 1) nustatyti nepilnametės dukros D. P. gyvenamąją vietą su mama R. P.; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. P. išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant dukros mamą R. P.; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai – 12600 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos; 4) priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros D. P.. Dukrai gimus santykiai su atsakovu nutrūko, jokio ryšio nepalaiko. Atsakovas su dukra visiškai nebendrauja, nepalaiko ryšio, dukra nesirūpina ir neteikia jai išlaikymo. Dukra visuomet gyveno ir tebegyvena su ieškove, yra išsakiusi savo tvirtą nuomonę, jog nori gyventi tik su ieškove. Prašo priteisti iš atsakovo 350 Eur išlaikymą dukrai. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, nes auginu kitą mažametį savo vaiką - A. P. Ieškovė nėra susituokusi, tačiau gyvena su savo gyvenimo partneriu J. P., kuris ją ir jos abu vaikus pilnai išlaiko. D. P. poreikiams per mėnesį patenkinti yra skiriama apie 1100 Eurų (pateikė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę). Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį neturi. Informacijos apie tikslų atsakovo gaunamą darbo užmokestį bei kitas pajamas taip pat neturi. Kadangi atsakovas visiškai neteikia išlaikymo dukrai, todėl iš atsakovo prašo priteisti 12600 Eur išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki pradinio ieškinio pateikimo dienos (36 mėn. x 350 Eurų = 12600 Eur).
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su motina. Nesutinka su ieškovės prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydžiu. Serga (duomenys neskelbtini). Nedirba, nustatytas (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis. Dėl ligos ir tokio dalyvumo lygio negali įsidarbinti. Gauna šalpos ir negalios pensiją, kurios dydis 362,08 Eur. Nekilnojamojo turto neturi, kitų pajamų šaltinių taip pat neturi. Teikti vaikui išlaikymą po 350 Eur neturi galimybės, sutinka teikti 100 Eur išlaikymą vaikui. Išlaikymo įsiskolinimo prašo nepriteisti, nes tuo metu šalpos ir negalios pensija buvo 197 Eur ir negalėjo teikti išlaikymo vaikui.
4. Institucija teikianti išvadą nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su motina, tačiau galutinę išvadą pateiks posėdžio metu po visų įrodymų ištyrimo. Nurodo, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę ir finansinę padėtį.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Nerijus Žvingila patikslintą ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti visiškai. Atsakovas dukros tėvystę pripažino. Ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui nėra. Vaikas gyvena su ieškove. Atsakovas su dukra nebendrauja, išlaikymo jai neteikia. Ginčas kilęs dėl išlaikymo dydžio. Atsakovas nesutinka su prašoma priteisti 350 Eur suma, nes yra iš dalies nedarbingas. Ieškovė prašomą priteisti išlaikymą dukrai grindžia byloje pateikta vaiko poreikių lentele. Ieškovė vaiko poreikiams išleidžia daugiau nei 1000 Eur per mėnesį. Pinigai bus skiriami minimaliam socialiai priimtinam vaiko poreikių tenkinimui: maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, poreikiams, susijusiems su vaiko teise į gyvenamąjį būstą, vaistams, ligos gydymui, transporto išlaidoms, laisvalaikiui ir jų mokymuisi bei lavinimuisi, gabumų vystymui ir t.t. Vaikas specialiųjų poreikių neturi. Kadangi atsakovas vaikui išlaikymo neteikė, ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Kęstutis Valys su patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovas pripažįsta, kad nepilnamečiui vaikui reikalingas išlaikymas, tačiau nesutinka su ieškovės prašoma išlaikymo suma 350,00 Eur per mėnesį, nes atsakovui nustatytas (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis. Jis gauna 362 Eur šalpos ir negalios pensiją. Nekilnojamojo turto neturi. Dėl ligos negali dirbti visą darbo dieną. Atsakovas sutinka mokėti 100 Eur išlaikymą vaikui. Prašo išlaikymo įsiskolinimo nepriteisti. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
7. Liudytoja R. M. parodė, kad atsakovas yra jos sūnus. Nežino, kur šiuo metu yra atsakovas. Sūnus serga, todėl negali dirbti visą darbo dieną. Kartais dirba keletą valandų pas ūkininką. Darbai nepastovūs. Sūnus nekilnojamojo turto neturi. Išlaikymo vaikui sūnus neteikė. Ji negalėtų prisidėti prie išlaikymo vaikui.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. M. pažymėjo, kad ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nėra. Ieškovė vaikui užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, tinkamai juo rūpinasi, atsakovas sutinka, kad vaikas gyventų su mama, todėl sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ginčas kilęs tik dėl išlaikymo dydžio. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta, tačiau atsakovui yra nepakeliama našta. Dėl sveikatos būklės atsakovui gauti darbą yra sudėtinga. Prašo išlaikymo vaikui dydį ir įsiskolinimo dydį teismo spręsti įvertinus visą bylos medžiagą.
9. Ieškovei ir atsakovui apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Ieškovė ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų teismui neteikė, duomenų, kad į teismo posėdį ieškovė ir atsakovas neatvyko dėl svarbių priežasčių negauta, jie atstovaujami savo atstovų tinkamai (atstovauja advokato padėjėjas ir advokatas), todėl byla išnagrinėta ieškovei ir atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
10. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovas kartu su ieškove bei dukra negyvena, prie dukters išlaikymo jokia forma neprisideda. Ieškovė viena auklėja ir prižiūri dukrą, rūpinasi ja.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
11. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, atsakovas sutinka, kad vaikas gyventų su motina. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, nes ji tinkamai rūpinasi vaikus, užtikrina jam tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Nagrinėjamas ginčas sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.
13. Analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus ir ieškovės atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojos parodymus, nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovas dukrai negali užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų, vaiku nesirūpina, neteikia jai išlaikymo. Atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnametės dukros D. P. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl šioje dalyje patikslintas ieškinys tenkintinas (CK 3.174 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
14. Dėl konkrečios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos teismas šiuo atveju nepasisako, nes pagal bylos duomenis, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Teismas pažymi, kad remiantis CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principine nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).
Dėl išlaikymo priteisimo
15. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga (nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) siekia 1038 eurus, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 777 Eur). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Nurodo, kad nepilnamečiu vaiku rūpinasi tik ji, atsakovas išlaikymo neteikia.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute (nuomos mokestis – 950 GBP). Nedirba, nes augina kitą mažametį savo vaiką A. P. Gauna vienišos mamos pašalpą (1500 GBP). Vaikas D. P. nuo 2024-09-09 lanko (duomenys neskelbtini) mažamečių vaikų mokyklą. Ieškovė Lietuvos Respublikoje ir (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto neturi, jos vardu nėra registruota transporto priemonių. Atsakovas serga, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis. Gauna 362,08 Eur šalpos ir negalios pensiją. Nedirba. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto.
18. Teismas pažymi, kad net ir esant sunkiai materialinei padėčiai, vaiko tėvai privalo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris užtikrintų būtinų vaiko poreikių patenkinimą. Pagal kasacinio teismo praktiką yra draudžiama priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
19. Atsakovas pateikė teismui prieštaravimą dėl išlaikymo vaikui dydžio. Sutinka mokėti 100 Eur išlaikymą vaikui. Atsakovo materialinė padėtis sunki (gauna 362,08 Eur šalpos ir negalios pensiją, nekilnojamojo turto neturi), dėl (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygio ir ligos sunku rasti darbą, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas objektyviai negali teikti 350 Eur išlaikymo vaikui dėl turtinės padėties, todėl ieškovės reikalavimas mažintinas ir iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. P. priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
20. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
21. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
22. Sutinkamai su CK 3.200 straipsniu, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. kai tėvas nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečio vaiko, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 12600 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos. Nurodo, kad atsakovas išlaikymo dukrai visiškai neteikia. Atsakovas prašo išlaikymo vaikui įsiskolinimo nepriteisti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu gavo 197 Eur šalpos ir negalios pensiją, 12600 Eur dydžio įsiskolinimas nepilnametei dukrai (350 Eur per mėnesį) neatitiktų atsakovo turtinės padėties tuo laikotarpiu, todėl šis ieškovės reikalavimas mažintinas ir iš atsakovo priteistinas 3600 Eur dydžio (36 mėn. x 100 Eurų = 3600 Eur) išlaikymo vaikui įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y. 57,14 proc., kadangi ieškovė pareiškė 2 turtinius reikalavimus (dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) ir 1 neturtinį reikalavimą (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), o buvo patenkintas turtinis reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo 42,86 proc., turtinis reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo 28,57 proc. ir vienas neturtinis reikalavimas (dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo).
26. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovui byloje teikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, jis 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), todėl žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas.
27. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie 1440 Eur patirtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę bei apimtų, patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti iš esmės neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Ieškovės reikalavimus patenkinus 57,14 proc., ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 822,82 Eur (1440 Eur x 57,14 proc.) bylinėjimosi išlaidos.
28. Atsakovui yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą advokato Kęstučio Valio pagalbą atsakovui valstybė patyrė 304,17 Eur išlaidas, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 173,80 Eur (304,17 x 57,14 proc. = 173,80 Eur) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
29. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos, įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti D. P., gimusios (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su mama R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui (2025-04-22) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3600 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą dukrai D. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) , laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025-04-22.
Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 822,82 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt dviejų eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 173,80 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų 80 ct) išlaidas už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Artea“ banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Urbo banke, banko kodas 72300. Įmokos kodas mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.