- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- 2-1614/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Atsakovas
- individualios įmonės „Žvejo stotelė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Romada“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo individualios įmonės „Žvejo stotelė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-800-254/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Romada“ ieškinį atsakovui individualiai įmonei „Žvejo stotelė“ ir atsakovo individualios įmonės „Žvejo stotelė“ priešieškinį dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos priteisimo.
Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį), teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Romada“ pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo IĮ „Žvejo stotelė“ 236 250, 46 Lt skolos, 127 799, 55 Lt delspinigių, 8, 06 % dydžio procesines palūkanas nuo visos įsiskolinimo sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 12 131, 26 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovo reikalavimu ir prašė priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 182 970, 08 Lt skolos ir 8, 03 % procesines palūkanas bei 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovo IĮ „Žvejo stotelė“ ieškovo UAB „Romada“ naudai 233 279, 88 Lt skolos ir 32 012,62 Lt delspinigių, 8, 06 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 4 540, 38 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo bei prašymą dėl dalies (5 697, 11 Lt) žyminio mokesčio atidėjimo. Atsakovas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad šiuo metu yra areštuotas įmonės turtas ir lėšos 364 050, 01 Lt sumai, taip pat yra areštuotas įmonės savininko I. U. turtas ir lėšos 273 843,39 Lt sumai, todėl įmonė, teikdama apeliacinį skundą, galėjo sumokėti tik dalį žyminio mokesčio (1 030 Lt). Atsakovas pažymėjo, kad įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, kadangi įmonė toliau vykdo veiklą ir gauna pajamas. Be to, tiek atsakovas, tiek jo savininkas turi prekių atsargų, kurias pardavus bus galima sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovo 182 970,08 Lt skolos pagal 2012 m. vasario 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IUP Nr. 4. Atsakovas teigia, kad šis faktas įrodo, jog atsakovas turi gautinų lėšų, kurios užtikrins trūkstamos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą ateityje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovui nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams šalinti. Pirmosios instancijos teismas pasiūlė atsakovui per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (5 697 Lt ).
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas apeliacinį skundą turėjo apmokėti 6 727 Lt žyminiu mokesčiu, tačiau jį apmokėjo tik 1 030 Lt suma ir prašė likusios žyminio mokesčio dalies (5 697 Lt) sumokėjimą atidėti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas finansinės padėties pagerėjimą siejo su jo apeliacinio skundo patenkinimu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ši aplinkybė nėra reikšminga nagrinėjamoje byloje, kadangi atsakovas turėtų įrodyti, kad, net ir nepatenkinus apeliacinio skundo, galėtų sumokėti žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pats atsakovas nurodė, kad vykdo veiklą, gauna pajamas, taip pat turi prekių atsargų, tačiau 2013 m. kovo 12 d. jo laisvai disponuojamų lėšų suma sudarė 0,00 Lt, o sąskaitai buvo taikomi apribojimai 10 721,67 Lt sumai, įmonės kasoje grynųjų pinigų taip pat nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų įvertinti, kokiu būdu jis sukaups mokėtiną žyminį mokestį per tam tikrą laikotarpį, todėl atsakovo prašymą laikė nepakankamai motyvuotu. Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovas, teikdamas priešieškinį, prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio grindė tapačiomis aplinkybėmis, tačiau teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi prašymą atmetė tuo pagrindu, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios būtų pagrindu žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas IĮ „Žvejo stotelė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti apeliantui IĮ „Žvejo stotelė“ 5 697, 11 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas IĮ „Žvejo stotelė“, prašydamas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, pateikė IĮ „Žvejo stotelė“ 2013 m. balandžio 10 d. pažymą Nr. 016 apie turimas prekių atsargas. Iš šios pažymos matyti, kad 2013 m. balandžio 10 d. IĮ „Žvejo stotelė“ turėjo prekių atsargų už 26 742, 11 Lt be PVM. Prekių atsargos nėra areštuotos. Dėl šios priežasties apeliantas, pardavęs šias prekes, galės surinkti reikiamą sumą ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
2. Šioje byloje yra areštuota apelianto turto už 364 050, 01 Lt (ieškinio sumai). Šiai sumai antstolis surado ir aprašė apelianto turtą. Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisė 265 292, 50 Lt. Ieškovas nepadavė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškinys. Jeigu apeliacinės instancijos teismas atmestų apelianto apeliacinį skundą bei paliktų pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, liktų areštuota apeliantui priklausančio turto už 98 757, 51 Lt (364 050, 01 Lt - 265 292, 50 Lt) - daugiau, nei ieškovui priteista iš atsakovo. Ši aplinkybė įrodo, kad apeliantas iš areštuoto turto vertės galės įvykdyti teismo sprendimą bei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto teisę į teisminę gynybą nes apeliantas, neatidėjus dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, negali sumokėti viso žyminio mokesčio ir paduoti apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Romada“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Visas atsakovo ir jo vadovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas.
2. Atsakovas neturi lėšų nei banko sąskaitose, nei įmonės kasoje.
3. Atsakovo banko sąskaitos areštuotos ne dėl byloje taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių, o dėl atsakovo skolos valstybei - 10 721,67 Lt nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų.
4. Atsakovo argumentai dėl turimo prekių likučio yra vertintini kritiškai. Tuo atveju, jei atsakovas turi neareštuoto turto, šis turtas bus panaudotas dengti įsiskolinimus valstybei, finansų įstaigoms bei atsakovo skoloms ieškovui pagal vekselį, o ne žyminio mokesčio sumokėjimui.
5. Kadangi atsakovas neturėjo pakankamai ilgalaikio turto, ieškinio užtikrinimui buvo areštuotas trumpalaikis turtas - atsakovo prekės. 2012 m. birželio 20 d. turto arešto aktas buvo sudarytas remiantis paties atsakovo pateiktais duomenimis, todėl toks turto įkainojimas vertintinas kritiškai. Per metus prekės nuvertėjo. Turto apraše nenurodyta prekių būklė. Atsakovo prekės nėra paklausios ir jų realizavimo galimybės itin ribotos. Atsakovo argumentai, kad žyminis mokestis bus sumokėtas pardavus šias areštuotas prekes - nepagrįsti.
6. I. U. priklausantis turtas už 140 727 Lt buvo areštuotas vykdant išieškojimą pagal 2009 m. rugpjūčio 25 d. vekselį. Pažymėtina, kad šios skolos išieškojimui areštuotas įkeistas turtas, todėl realus skolos išieškojimas iš areštuoto turto negalimas. Išieškojimas pradėtas 2011 m. liepos mėnesį, tačiau antstoliui iki šiol nepavyko išieškoti net dalies skolos.
7. Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų finansų įstaigoms. Šias aplinkybes atsakovas nurodė 2012 m. birželio 18 atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarties.
8. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad įmonė ar jos vadovas I. U. vykdo kokią nors ekonominę veiklą. Byloje nėra duomenų, kad ateityje planuojama tokią veiklą vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 2 straipsnyje nustatytas vienas iš civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.
CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
CPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus CPK numatytus atvejus.
CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta žyminio mokesčio už paduodamus apeliacinius skundus apskaičiavimo tvarka.
CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Taigi, teisė apskųsti žemesnės instancijos teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui yra viena iš teisės kreiptis į teismą sudėtinių dalių. Ši teisė yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą. Siekiant užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą skirtingos turtinės padėties dalyvaujantiems byloje asmenims, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo mėn. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1107/2013). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, tai yra, jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį. Įstatymų leidėjas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa jo turtinės padėties pasikeitimo, t. y. pagerėjimo, perspektyva tuo atveju, jeigu esama turtinė padėtis neleidžia sumokėti nustatyto žyminio mokesčio kreipimosi į teismą metu. Priešingu atveju, nustačius aplinkybes, leidžiančias teigti, kad dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą momentu asmuo negali sumokėti įstatymo nustatyto žyminio mokesčio, tačiau nesant duomenų, kad ateityje jo padėtis pasikeis ir galimybė sumokėti žyminį mokestį atsiras, būtų paneigta teisės normos, įtvirtinusios žyminio mokesčio atidėjimo pagrindą ir tvarką, prasmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės mėn. 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1392/2013). Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-35/2009).
Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio mėn. 7 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-881/2013). Pagal civiliniame procese galiojančią tikėtinumo taisyklę, teismui sprendžiant dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nereikia būti visiškai įsitikinusiam tų aplinkybių buvimu ar nebuvimu, o pakanka, jog viena alternatyva būtų labiau tikėtina už kitą. Taigi teismas sprendimą byloje priima įvertinęs pateiktų argumentų ir nustatytų aplinkybių visumą. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas sąlygoja didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas atsisakė priimti apelianto IĮ „Žvejo stotelė“ apeliacinį skundą, nes apeliantas, už paduotą apeliacinį skundą turėjęs sumokėti 6 727 Lt žyminio mokesčio, faktiškai už jį sumokėjo tik 1 030 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo siejo su jo apeliacinio skundo patenkinimu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog apeliantas neįrodė, jog ateityje jo finansinė padėtis pagerės, todėl atsiras galimybė sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.
Iš bylos medžiagos yra matyti, kad apeliantas turi areštuoto turto už 364 050, 01 Lt, IĮ „Žvejo stotelė“ savininkas I. U. turi areštuoto turto už 140 727 Lt. Įmonė 2013 m. balandžio 10 d. taip pat turėjo neareštuoto turto (prekių atsargų) už 26 742, 11 Lt (t. 14, b.l. 70).
Taigi, iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog apeliantas turi turto, tačiau jo galimybės šiuo turtu disponuoti yra apribotos. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovo UAB „Romada“ ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 265 292, 50 Lt. Dėl šio Kauno apygardos teismo sprendimo ieškovas apeliacinio skundo neteikė. Darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu apeliacines instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atmestų atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų paliktas nepakeistas, liktų 98 757,51 Lt atsakovui priklausančio areštuoto turto, iš kurio galėtų būti sumokėta trūkstama žyminio mokesčio dalis. Ši aplinkybė paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog apeliantas savo finansinės padėties pagerėjimą sieja vien su apeliacinio skundo patenkinimu.
Iš prie bylos pridėto 2013 m. balandžio 10 d. išrašo iš IĮ „Žvejo stotelė“ kasos knygos matyti, kad 2013 m. balandžio 10 d. IĮ „Žvejo stotelė“ kasoje buvo 1034 Lt (t. 14, b.l. 69). Iš 2013 m. balandžio 10 d. mokėjimo kvito (Swedbank AB bankas) matyti, jog apeliantas kasoje buvusią pinigų sumą panaudojo žyminio mokesčio daliai sumokėti (t. 14, b.l. 54). Iš apelianto elgesio matyti, jog jis elgiasi sąžiningai – pagal savo galimybes stengiasi žyminį mokestį sumokėti. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas galėtų vengti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar kitaip piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, jog pagal bylos duomenis yra pagrindo manyti, kad IĮ „Žvejo stotelė“ finansinė padėtis ateityje leis sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, jog IĮ „Žvejo stotelė“ veiklos nevykdo, įmonei priklausančių prekių atsargų vertė yra sumažėjusi. Ieškovas taip pat nurodo, jog atsakovo prekių įkainojimas atliktas netiksliai, atsakovo prekės nėra likvidžios. Ieškovas nepateikė teismui šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl šios priežasties Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė minėtų aplinkybių. Todėl šie ieškovo argumentai nėra pagrindas atmesti atsakovo prašymą.
Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, jog žyminio mokesčio už atsakovo apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimas atitinka civilinio proceso tikslus ir principus bei šioje byloje susidariusią faktinę situaciją. Papildomai pažymėtina, jog net tuo atveju, jei apeliantas nesumokėtų likusios žyminio mokesčio dalies, ši pinigų suma galėtų būti išieškota iš apelianto priverstinai. Priešingu atveju, neatidėjus žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir nepriėmus atsakovo apeliacinio skundo, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir dėl turtinės padėties būtų suvaržyta atsakovo teisė į apeliaciją.
Kiti atsakovo atskirojo skundo ir ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl Lietuvos apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-800-254/2013, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti atsakovui individualiai įmonei „Žvejo stotelė“ 5 697, 11 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinis teismas priims sprendimą civilinėje byloje pagal atsakovo individualios įmonės „Žvejo stotelė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-800-254/2013.