Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-417/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-07
Bylos Nr.
1A-58-417/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29907-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
Advokatai
Giedrius Danėlius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-417/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29907-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.22.9.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui Raimundui Galdikui,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. G. gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. gynėjo advokato Giedriaus Danėlio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta. G. G. laiduotoju paskirtas N. G., nustatant vienų metų laidavimo be užstato terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl to, kad 2022 metų žiemą, tiksliai nenustatytu laiku, internetinėje svetainėje „ginklai.lt“ įgijo (nusipirko) smogiamojo–trupinamojo poveikio, gamyklinės gamybos metalinę teleskopinę lazdą, kuri pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 3 dalį priskiriama D kategorijos šaltiesiems ginklams. G. G. teleskopinę lazdą nuo 2023-08-04 10.00 val. neteisėtai nešiojo medžiaginiame krepšyje, kai išvyko iš Vilniaus, iki kol 2023-08-04 23.00 val., sulaikymo metu, ties pastatu Vytauto g. 74, Palanga, ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. gynėjas advokatas G. Danėlius (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023-11-09 nuosprendį ir G. G. išteisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad G. G. neteisėtai nešiojo nešauna­mąjį ginklą, priskiriamą D kategorijos nešaunamiesiems ginklams – teleskopinę lazdą.

2.2. Apeliantas pažymi, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 15 punkte išaiškinta, kad ginklo ir šaudmenų nešiojimasis, šiuo atveju nešaunamojo ginklo nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis galima ginklą panaudoti nedelsiant. Termino „nedelsiant“ samprata nei BK, nei Įstatyme nepateikiama. Remiantis Terminų žodynu, „nedelsiant“ suprantamas kaip „negaištant, tuojau, nieko nelaukiant“ (https://www.zodvnas.it/terminu-zodynas/n/nedelsiant). Teismų praktikoje sprendžiant, ar asmuo, nešiojantis nešaunamąjį ginklą gali jį panaudoti nedel­siant, atsižvelgiama, be kita ko, į tai, ar tam, jog nešiojamas ginklas būtų panaudotas, būtina atlikti kokius nors jo surinkimo veiksmus (Kauno apygardos teismo 2020-07-07 nutartis baudžia­mojoje byloje Nr. 1A-262-579/2020), ar ginklas nebuvo laikomas specialiame dėkle ar kitaip spe­cialiai supakuotas (Kauno apygardos teismo 2019-03-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-335-327/2019). Mano, kad šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, jog G. G. nešiota teleskopinė lazda buvo suskleista, įdėta į medžiaginį krepšį. Todėl, apelianto teigimu, akivaizdu, kad teleskopinės lazdos iš krepšio traukimas, jos iškleidimas apsunkina jos panaudojimą. Dėl to, apelianto tvirtinimu, G. G. teleskopinės lazdos nedelsiant panaudoti negalėjo.

2.3. Apeliantas pažymi ir tai, jog, vertinant G. G. tyčios turinį neteisėtai nešiojant teleskopinę lazdą, turi būti atsižvelgtina į faktus, kad apklaustas kaip įtariamasis jis paaiškino, jog negalvojo, kad nešiotis teleskopinę lazdą nelegalu, be to iš jo parodymų, kad „ją įsigijo savisaugai, nuo pat įsigijimo ją laikydavo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip ir minėjo, ją visą laiką laikydavo namuose iki tada kai 2023-08-04, apie 10.00 val., su draugais, traukiniu išva­žiavo į Palangos miestą. Išvažiuojant iš Vilniaus nurodytu laiku, iš namų pasiėmė minėtą telesko­pinę lazdą ir ją įsidėjo į medžiaginį krepšelį, kurį visą laiką laikė prie savęs“, darytina išvada, kad teleskopinę lazdą G. G. nešiojo vienintelį kartą – sulaikymo metu, teleskopinė lazda buvo nešiojama įdėta į medžiaginį maišelį, ir suskleista, taigi aplinkiniams asme­nims matoma nebuvo, G. G. anksčiau neteistas, teleskopinę lazdą jis įgijo internetu, šiam veiksmui nereikėjo leidimo, byloje nėra duomenų, kad G. G. turi ar turėjo kitų ginklų, dėl ko būtų turėjęs domėtis ginklų įgijimo, jų nešiojimo taisyklėmis, aptariamas jo pažeidimas nesukėlė realaus pavo­jaus visuomenei. Apelianto tvirtinimu, šių duomenų visuma patvirtina, jog G. G. veiksmuose, nešiojant teleskopinę lazdą, neegzistavo tiesioginė tyčia. Tačiau šie duomenys skundžiamame nuosprendyje nebuvo vertinti. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje tiesioginės tyčios egzistavimas G. G. veiksmuose grindžiamas ir pas­tarojo parodymais, kad teleskopinę lazdą jis įgijo savigynai. Tačiau, teleskopinė lazda priskiriama nešau­namiesiems ginklams, todėl, apelianto teigimu, absoliuti dauguma asmenų ją įsigyja būtent savigynos tikslais. Dėl to aptariamo veiksmo atlikimas, įvertinant ir aukščiau nurodytus faktinius bylos duomenis, nepatvirtina fakto, kad G. G. suvokė, jog nešiotis teleskopinę lazdą tokiu būdu, jog turėtų galimybę ją nedelsiant panaudoti, neteisėta.

2.4. Pažymi, kad teismų praktikoje taip pat įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai teismui įvertinti tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-699/2018), neig­noruoti kurios nors byloje surinktų įrodymų dalies: savo procesiniame sprendime aiškiai nurodant, kuriais įrodymais savo sprendimą grindžia, kuriuos įrodymus atmeta, ir pateikti įtikinamus motyvus, kodėl įrodymus vertina vienaip ar kitaip (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296- 511/2016). Apelianto teigimu, minėtos teismų praktikos nuostatos skundžiamame nuosprendyje pažeistos, nes jame dalis įro­dymų (susijusių tiek su G. G. galimybe nedelsiant pasinaudoti teleskopine lazda (kuri buvo nešiojama suskleista), tiek su jo tyčios turiniu disponuojant teleskopine lazda, nei atskirai, nei įrodymų visumoje nevertinta.

2.5. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, apelianto nuomone, yra visi pagrindai panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir G. G. išteisinti.

3. Teismo posėdyje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. gynėjo advokato G. Danėliaus apeliacinis skundas atmetamas, o Plungės apylinkės teismo 2023-11-09 nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. G. neteisėtai nešiojo smogiamojo–triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – metalinę teleskopinę lazdą ir teigia, kad G. G. metalinės lazdos nedelsiant panaudoti negalėjo, nes ši buvo suskleista ir įdėta į medžiaginį krepšį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs: įgijimas arba nešiojimas. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi, dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, jog įrodyta, kad G. G. neteisėtai nešiojo smogiamojo–triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – metalinę teleskopinę lazdą. Byloje nekyla abejonių, tai nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde, kad 2023-08-04 apie 23.00 val. G. G. priklausančio medžiaginio krepšio patikrinimo metu buvo rasta metalinė teleskopinė lazda, kuri yra smogiamojo–triuškinamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, nepriskiriamas draudžiamiesiems ginklams.

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog G. G. neteisėtai nešiojo smogiamojo–triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – metalinę teleskopinę lazdą. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2023-04-01 iki 2023-12-30) (toliau – Įstatymas) 31 straipsnio 2 dalies 2 punktą nešaunamojo ginklo, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus ir dujinius ginklus, nešiojimas yra uždraustas. Ginklo ir šaudmenų nešiojimusi yra laikomas ginklo (taip pat ir nešaunamojo) ir (ar) šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą ir (ar) šaudmenis galima panaudoti nedelsiant (Įstatymo 2 straipsnio 15 punktas).

7. Iš byloje surinktų įrodymų, o būtent policijos pareigūno tarnybinio pranešimo ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, esančioje Vytauto g. 74, Palangos m., patikrinus asmenį, kurio elgesys kėlė įtarimų, kaip vėliau buvo nustatyta G. G., jam priklausančiame medžiaginiame krepšyje rasta ir paimta metalinė teleskopinė lazda su gumine rankena (t. 1, b. l. 5, 17-21). Metalinė teleskopinė lazda nebuvo laikoma specialiame dėkle, taip pat nebuvo kitaip specialiai supakuota. Taigi, iš esmės ji, nors ir buvo suskleista, buvo be jokių kliūčių pasiekiama ranka. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, jog, esant reikalui, turint medžiaginį krepšį prie savęs, G. G. galėjo nedelsiant paimti šį ginklą ir juo pasinaudoti. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog G. G. veiksmai, kuomet jis nešiojosi su savimi smogiamojo–triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – metalinę teleskopinę lazdą, ją laikydamas lengvai prieinamoje vietoje (medžiaginiame krepšyje prie savęs), priešingai nei nurodo apeliantas, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytą nešaunamojo ginklo nešiojimosi sąvoką. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. smogiamojo–triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – metalinę teleskopinę lazdą, turėjo su savimi tokiomis sąlygomis, kurios leido ginklu pasinaudoti nedelsiant, todėl jo veika atitinka visus objektyviuosius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius.

8. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad G. G. psichinis santykis su daroma veika pasireiškė tyčine kaltės forma. Pažymėtina, jog smogiamojo–triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, t. y. toks ginklas, kuris yra specialiai pritaikytas žmonėms žaloti, šiuo atveju buvo laikomas ne namų sąlygomis, o prie savęs – nešiojamas viešoje vietoje medžiaginiame krepšyje. Be to, viso proceso metu G. G. aiškiai nurodė, jog teleskopinę lazdą įsigijo savisaugai, ją su savimi į Palangą paėmė savigynai, kad galėtų apginti kartu su juo buvusį nepilnametį brolį (t. 1, b. l. 51-54, 58-61, 111). Tai rodo, kad G. G. ginklą nešiojosi tikslingai, norėdamas, esant reikalui, juo pasinaudoti. Pažymėtina, kad nors tikslas šiuo atveju nėra būtinasis aptariamo baudžiamojo nusižengimo sudėties požymis, tačiau jis padeda atskleisti tyčios turinį. Kadangi smogiamojo–triuškinamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – metalinę teleskopinę lazdą G. G. įsigijo savigynai, yra akivaizdu, kad jis suvokė pagrindinę ginklo paskirtį ir funkciją. Taigi, G. G. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, paties jo parodymai patvirtina, kad jis žinojo kokiu daiktu disponuoja. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, G. G. veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, sudėties ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, todėl jam priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra jokio pagrindo.

9. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstą išvadą dėl G. G. kaltės padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodymai, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, yra gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymus ir daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas ir su jomis sutinka. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. ir jo gynėjas, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl G. G. kaltės, yra nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei nenustačius pirmosios instancijos teismo esminių bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų, darytina išvada, jog panaikinti skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. gynėjo advokato Giedriaus Danėlio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eugenijus AntanauskasEduardas MaškevičiusLinas Pauliukėnas