Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nuos­pren­džio, kuriuo G. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Res­pub­li­kos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: iki­teis­minio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis bei laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. birželio 17 d. 23.50 val. iš nenustatyto asmens įgijo pramoninės gamybos metalinę teleskopinę lazdą, kuri, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriama prie nešaunamų D kategorijos šaltųjų ginklų ir ją neteisėtai nešiojo su savimi, kol 2018 m. birželio 17 d. apie 23.50 val. kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), šią teleskopinę lazdą surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

5. Nuteistojo G. Ž. ape­lia­cinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje su-rinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pa-darė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo G. Ž. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifi-kavimo. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ko­dekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios ins­tancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nu­si­kals­ta­mą veiką, tai neduoda pagrindo konstatuoti, kad baudžiamojo proceso metu buvo pažeisti įro­dy­mų vertinimo reikalavimai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Tei­sė­jų kolegija pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet kartu tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nu­si­kalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos pa­darant, ir pan. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įro­dymas atskirai, bet jų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas duomenų pri­pa­ži­nimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teis­mui tik teikti pasiūlymus dėl duo­menų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, da­rytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nus­tatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

7. Skunde apeliantas teigia, kad pareigūnui paprašius išlipti iš automobilio, ant automobilio grindų pa­metė rankinę, o bandydamas ją rasti, ranka sugraibė kažkokį metalinį daiktą po sėdyne ir jį nu­metė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad liudytojų J. G., M. V., K. P. parodymai paneigia nuteistojo keliamą versiją. Konstatuotina, kad G. Ž. nurodytos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų ap­lin­ky­bių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumai ir tai tik patvirtina, jog nuteistojo pateikta versija neatitinka tikrovės, vertintina kaip gy­ny­binė jo pozicija bei siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

8. Priešingai, negu teigia nuteistasis, byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis G. Ž. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. G. parodė, kad automobilyje sėdintis G. Ž. pasakė: ,,aš tave su šū­dais sumalsiu“ ir rankose turėjo tamsios spalvos apie 20 cm metalinę lazdą. Kai G. Ž. au­to­mo­biliu sugrįžo ir jau buvo išlipęs iš automobilio, jo rankose matė tą pačią lazdą. Liudytojas M. V. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prožektoriumi pašvie­tęs pro automobilio langą, pamatė, kad G. Ž. rankoje laiko daiktą, panašų į lazdą. M. V. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad matė, jog G. Ž. sėdėdamas keleivio vietoje pasilenkė ir pasiėmė kažkokį daiktą prie kojų. Kai G. Ž. išlipo, matė, kaip iš automobilio paimtą daiktą bandė paslėpti po rūbais. Paprašius atiduoti šį daiktą, nu­teistasis jam padavė teleskopinę lazdą. Šis liudytojas savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad atvykus į įvykio vietą J. G. paaiškino, kad G. Ž. su savimi turėjo teleskopinę lazdą. Pa­tikrinus G. Ž., jis su savimi turėjo teleskopinę lazdą. Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinio pra­nešimo duomenimis, G. Ž. paaiškino, jog teleskopinę lazdą pirko parduotuvėje ir gali ją nešiotis (b. l. 10). Vadinasi, iš pradžių nuteistasis pripažino aplinkybę, kad teleskopinė lazda yra jo, tik vėliau neigė šią aplinkybę. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateikta lazda priskiriama smogiamojo-triuškinamojo poveikio nešaunamiesiems šaltiesiems gin­k­lams (D kategorija). Iš aukščiau aptartų duomenų visumos akivaizdu, kad G. Ž. au­to­mo­bilyje su savimi turėjo teleskopinę lazdą.

Motyvuojamoji dalis

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad neribotas nešaunamųjų ginklų nešiojimasis kelia pavojų, kad ginklai gali būti neatsakingai naudojami konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuo­me­nės sau­gumui, o ginklo panaudojimo atveju kyla padidinta rizika padaryti žalą žmogaus gy­vy­bei ar svei­katai. Nešaunamojo ginklo, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus ir du­ji­nius ginklus, nešiojimas yra uždraustas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 punk­to 2 pa­punk­tis). Ginklo ir šaudmenų nešiojimosi sąvoka pateikta Ginklų ir šaudmenų kon­tro­lės įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, kur išaiškinta, kad ginklo (taip pat ir nešaunamojo) nešio­jimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. Ž. teleskopinę lazdą turėjo su savimi automobilyje ir ja grasino liudytojui. Šis ginklas nebuvo laikomas specialiame dėkle ar kitaip specialiai supa­kuo­tas. Asmeniui, sėdinčiam automobilyje ir net išlipus iš automobilio, nebuvo apsunkinta galimybė pa­siimti ginklą ir juo pasinaudoti nedelsiant. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms yra pakan­ka­mas pagrindas išvadai, jog nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, suprato, kad ran­ko­se laiko nešau­na­mąjį D kategorijos ginklą. Nuteistojo G. Ž. veika atitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje nu­ma­tytą baudžiamąjį nusižengimą – neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą.

11. Skundžiamu nuosprendžiu G. Ž. nuteistas ir už nešaunamojo ginklo (teleskopinės laz­dos) įgi­ji­mą nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens. Teisėjų ko­le­gijos nuomone, pirmosios instancijos teis­mas nepagrįstai G. Ž. nu­tei­sė už teleskopinės laz­dos įgijimą. Apeliaciniame skunde neprašoma pa­nai­kinti nusikalstamos veikos, nu­ma­tytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, požymį – įgijimą, tačiau prašoma išteisinti dėl šios nusikalstamos vei­kos pa­darymo, todėl teisėjų ko­le­gija svarsto ir kaltinimo pagal šį BK straips­nį apim­ties klausimą. Norint inkri­mi­nuoti šį nu­sikalstamos veikos požymį ir sprendžiant nuteis­tojo atsakomybės pagal BK 258 straipsnio 2 dalį klausimą, būtina įrodyti visus jo sudėties elementus.

12. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tin­ka­mas įs­ta­ty­mo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekal­tas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iš­dės­tyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra neginčijamais įrodymais pagrįsti kiek­vie­ną inkrimi­nuo­ja­mos nusikalstamos veikos sudėties požymį. Šis principas tai­ky­tinas ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alter­na­ty­vios veikos, kurių kiek­vie­na gali būti sava­ran­kiš­kas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pa­grindas.

13. BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alter­na­tyvūs: įgijimas arba nešiojimas. Kiekviena iš šių al­ter­natyvių veikų atitinka sa­va­ran­kišką nusi­kaltimo sudėtį. Taigi, dispoziciją sudaro nurodytų nu­sikalstamų veikų su­dė­čių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties po­žymiams) pakan­ka­mas pa­grindas kal­tininką baus­ti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

14. G. Ž. apy­lin­kės teis­mo nuos­prendyje pagal BK 258 straipsnio 2 dalį inkriminuotos abi iš nu­rodytų ob­jek­tyvių netei­sėto dis­po­na­vi­mo nešaunamuoju ,,D“ kategorijos ginklu formų: netei­sėtas jo įgi­jimas ir nešiojimas. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna nusikaltimo dalyką. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar do­va­nos gavimas ir kt. Šioje byloje nenustatytos nešaunamojo ginklo (teleskopinės lazdos) įgi­jimo ap­linkybės: kada, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens jis įgytas. Iš skundžiamo nuos­prendžio matyti, kad teleskopinės lazdos įgijimas nenustatytu laiku ir ap­lin­kybėmis, iš nenus­tatyto asmens baudžiamojoje byloje buvo grįstas prie­laida arba tiesiog preziu­muo­tas šio ginklo ne­šio­jimo faktu. Tačiau tokios teismo išvados nėra pagrįstos baudžiamojo pro­ce­so įstatymo nus­tatyta tvar­ka gautais ir teisiamajame posėdyje išna­gri­nė­tais įrody­mais. Kaip minėta, BK 258 straips­nio 2 dalyje nurodytos alternatyvios veikos turi savarankišką bau­džia­mosios at­sa­komybės pagrin­di­mo kalti­nin­kui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką pro­ce­sinį įro­di­nė­ji­mą, o ne būti pre­ziu­muojamos („iš­ve­da­mos“) iš kitos pastarajame įstatyme nurodytos ir įro­dy­tos vėlesnės veikos. Taigi, nagrinėjamoje byloje nuteisus G. Ž. už netei­sė­tą nešaunamojo D kate­go­ri­jos ginklo – teleskopinės lazdos įgijimą buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto rei­ka­la­vi­mai. Tai lai­kytina es­miniu baudžiamojo pro­ce­so įsta­ty­mo pažei­di­mu, dėl to ši nuos­pren­džio dalis kei­čiama, teiginys kad G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis bei laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. birželio 17 d. 23.50 val., iš nenustatyto asmens įgijo pramoninės ga­mybos metalinę teleskopinę lazdą, kuri pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kon­tro­lės įsta­tymą yra priskiriama prie nešau­na­mų D kategorijos šaltųjų ginklų, ša­linamas iš nuos­prendžio.

15. Nepaisant to, kad vienas iš nusikalstamos veikos požymių iš kaltinimo pašalinamas, teisėjų ko­le­gi­ja sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo G. Ž. kaltė padarius nusikalstamą vei­ką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje – neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą, yra įrodyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų ko­legija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro iš­va­dą, kad nuos­prendyje išdėstytos teis­mo išvados neatitinka bylos aplinkybėms, todėl Marijam­polės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

16. Pirmosios ins­tancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. Ž. bausmę už BK 258 straipsnio 2 da­ly­je numatytos nusikalstamos veikos padarymą, BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų baus­me siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas at­sižvelgė į nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę leng­vi­nančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nus­ta­tydamas artimesnį minimaliam bausmės dydį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kei­čiant pir­mosios instancijos teismo nuosprendį dėl netei­singos nusikalstamos veikos apim­ties, nu­rodyta aplinkybė nesudaro pagrindo švelninti bausmę. Tokiu būdu likusioje dalyje Marijampolės apy­lin­kės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendis paliekamas nepa­keis­tas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pa­keis­ti – iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai ne­nus­tatytomis aplinkybėmis bei laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. birželio 17 d. 23.50 val. iš nenustatyto asmens įgijo pramoninės gamybos metalinę teleskopinę lazdą, kuri, pagal Lietuvos Respublikos gink­lų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriama prie nešaunamų D kategorijos šaltųjų ginklų.

Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.