Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-03-26 · Administracinė byla Nr. eI2-6165-342/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-26
Bylos Nr.
eI2-6165-342/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00147-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
Pareiškėjas
H. P.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Advokatai
Asta Astrauskienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-6165-342/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00147-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 26 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjui H. P., pareiškėjo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,vertėjai Olgai Vostrenkovai,

žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas H. P. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 23S235446 (toliau – ir Sprendimas1), įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą; panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 24S210153 (toliau – ir Sprendimas2), įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2023-12-28 atsakovas pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 23S235446 atsisakyti pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, grindžiant tuo, kad, įvertinus klausimyne pateiktus atsakymus bei VSD išvadą, - užsieniečio gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui.

Paaiškino, jog 2023-01-05 pareiškėjo atstovas išsiuntė užklausą Migracijos departamentui, prašydamas atsiųsti kitus pareiškėjo atžvilgiu priimtus sprendimus, 2024-01-10 pareiškėjui el. paštu atsiųstas pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2024-01-09 atsakovas priėmė sprendimą Nr. 24S10153, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-01-09 iki 2029-01-08. 2024-01-15 atsakovas atsiuntė Sprendimą2, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą.

Teigia, kad byloje ginčas iš esmės kildinamas iš to, kad pareiškėjo grėsmė nacionaliniam Lietuvos saugumui konstatuota remiantis vienintele aplinkybe, t.y., jam pateiktame klausimyne pareiškėjo pateiktu atsakymu apie jo darbo patirtį nurodant, kad jis 1993-1995 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos milicijoje, Patrulių tarnyboje vairuotoju, kas, VSD ir atsakovo vertinimu, laikoma grėsme nacionaliniam Lietuvos Respublikos saugumui šiai dienai.

Šalies argumentai

Mano, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu.

Pareiškėjas prašo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais bei paaiškina, kad šiuo metu yra Baltarusijoje, nes 2023 m. lapkritį baigėsi leidimas gyventi Lietuvoje, todėl išvyko.

Pareiškėjo atstovė advokatė prašo skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu, paršo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas Valstybės saugumo departamento pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais karo tarnybos santykiais. Teigia, kad aplinkybė, kad pareiškėjas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje tarnavo iki 1995 metų, nepaneigia grėsmės valstybės saugumui, nes tarnyba pagal buvo pasirinkta savanoriškai, t. y. jis sąmoningai pasirinko tarnybą milicijoje. Pareiškėjas neišsakė asmeninės pozicijos dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu ir nepasisakė dėl pastarojo laikotarpio Baltarusijos politinių įvykių. Valstybės saugumo departamento surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę ginkluotosiose pajėgose. Pažymi, kad pareiškėją su Baltarusija sieja ilgalaikiai ryšiai, kadangi ten gyvena jo šeima. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirbo nuo 2018 m. iki 2023 m., periodiškai grįždavo į Baltarusiją, jo darbo laikotarpis Lietuvoje nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamento atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Mano, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

Paaiškino, kad pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.

Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams (ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 23S235446, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi bei 2024-01-09 Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S10153, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką penkis metus, t. y. nuo 2024-01-09 iki 2029-01-08.

2023-06-12 pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2306-LLGK-1302 nurodydamas, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą, jam nereikalingas užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (leidimo laikinai gyventi keitimas).

Klausiamas pareiškėjas nurodė, kad mokyklą baigė Rostovo srities Volgodonsko mieste (Rusija), atliko būtinąją karinę tarnybą Tarybų Sąjungoje, persikėlė į Baltarusiją, nes ten gyveno dauguma jo giminių. Ten dirbo įvairius darbus, 1993-1995 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, Patrulių tarnyboje vairuotoju, auto-šaltkalvio, taip pat dirbo suformuotame padalinyje saugoti radioaktyvią zoną po Černobylio atominės elektrinės avarijos, ten vairuotoju dirbo 4 metus iš ten buvo atleistas. Nuo 2016 m. dirbdavo su pertraukomis Lietuvoje statybose, fasadų apšiltinime, termo-izoliuotoju, nes jis turėjo suvirintojo ir termo-izoliuotojo specialybę.

2023-07-23 pareiškėjas užpildė klausimyną, kuriame buvo nurodyta klausimus pildyti išsamiai, atidžiai ir pateikti tikrovę atitinkančią informaciją, kitu atveju gali būti atsisakyta išduoti leidimą ar vizą.

2023-12-28 Migracijos departamentas priėmė Sprendimą Nr. 23S235446 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

2024-01-09 Migracijos departamentas priėmė Sprendimą Nr. 24S10153, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams. Migracijos departamentas rėmėsi VSD raštu

Nr. 18-10570, kuriame nurodyta, kad H. P. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamais Sprendimais dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir leidimo gyventi pratesimo, kreipėsi su skundu į Regionų administracinį teismą.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. LVAT išaiškino, kad sprendžiant prašymą pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, taip sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.

Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Sprendžiant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti (žr., pvz. LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 4 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra nustatyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje, vienas iš jų – užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (14 p.). Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (nukreiptas į ateitį) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent remiantis jais ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024).

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigia atsakovo atstovas, nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia prieiti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Kaip minėta, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, jog pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikos milicijoje, specialiuose grėsmei šalinti padaliniuose, darbe įgytas seržanto laipsnis surinktos informacijos kontekste, kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymėtina, kad pareiškėjas nors ir nėjo vadovaujančių pareigų, tačiau dirbo svarbios reikšmės Baltarusijos institucijoje, t. y. yra milicijoje, todėl pareiškėjo atstovė nepagrįstai pareiškėjo darbą šios bylos aplinkybių kontekste laikė nereikšmingu ryšiu. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina ir jis dirbo seniai, savaime nereiškia, jog jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad, vertinant grėsmę pagal Įstatyme nustatytą atitinkamą grėsmės lygmenį, pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali. Atsižvelgiant į institucijos, kurioje pareiškėjas dirbo veiklos pobūdį bei prioritetus ir institucijos tikslus, vien tai, kad darbas truko 2-4 metus, savaime negali paneigti pareiškėjo dėl darbo šioje institucijoje keliamos grėsmės. Baltarusijos Respublikos valstybės vidaus reikalų pareiškėjas įsidarbino sąmoningai.

Faktinė aplinkybė, kad kompetentingų institucijų nustatyti ryšiai, suponuojantys pareiškėjo pažeidžiamumą ir galimą grėsmę valstybės saugumui, yra nutolę laiko požiūriu nuo sprendimų, susijusių su pareiškėjo teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, priėmimo, savaime neeliminuoja teisinės išvados dėl pareiškėjo potencialios grėsmės valstybės saugumui pagrįstumo pareiškėjo ryšiai buvo ir turėjo būti vertinami pagal ginčijamų sprendimų metu nustatytas aplinkybes, kadangi šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas.

Pareiškėjas dėl savo ankstesnio darbo bei ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis bei pareigūnais tampa lengviau palenkiamu vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir taip kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai ir kad jis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali vykdyti režimo užduotis. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti Valstybės saugumo departamento, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos teisingumu bei pagrįstumu.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas palaiko ryšius su Baltarusijoje gyvenančia šeima, Baltarusijoje gyvena jo tėvai, giminės, o tai papildomai patvirtina pareiškėjo pažeidžiamumą (galimybę pareiškėją verbuoti, šantažuoti), taip pat ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Be to, teismo posėdyje atsakovo atstovas pažymėjo, kad jis išlaiko vaiką, kuris lanko mokyklą. Pagal pateiktus Valstybės saugumo departamento informacinės sistemos duomenis, pareiškėjas nuo 2016 m. periodiškai kas mėnesį grįžinėdavo Baltarusiją, o tai patvirtina, kad jis palaiko tamprius ryšius su Baltarusijoje gyvenančiais asmenimis ir dažnai grįžta į kilmės šalį ir ten būdavo nuo keliu dienų iki kelių savaičių laikotarpio.

Taigi, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD Išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo turėtus darbinius santykius, kurie kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas nurodo, kad jis yra dirbęs Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų operatyviniuose padaliniuose. Pareiškėjas pažymi, jog buvo įgijęs seržanto laipsnį.

Pažymėtina, jog Baltarusijos Respublikos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, ir jis nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, tačiau teismui atliekant Migracijos priimto sprendimo teisminę kontrolę teismas vertina tiek Migracijos departamento sprendimo, tiek VSD išvados, kuriuos pagrindu buvo priimtas sprendimas, teisėtumą ir pagrįstumą.

Šiuo aspektu, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (darbas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vien faktai, jog pareiškėjas (2013–2018 m.) dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje ar buvo eilinis darbuotojas, neturėjo jokio karinio (ar kito) laipsnio, nebuvo susijęs su žvalgybos institucijomis, neatliko jokių administracinių ar kitų funkcijų, neturėjo teisės duoti įsakymų kitiems darbuotojams (pareiškėjas teigė, jog dirbo jūreiviu–gelbėtoju), savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1824-525/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2552-525/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2519-662/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2505-463/2023).

Teismas pažymi, jog Migracijos departamentas atliko ir individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Kaip matyti, šiuos ryšius atsakovas vertino priimdamas 2023 m. kovo 27 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir 2024 m. sausio 9 Migracijos departamento sprendimą Nr. 24S10153.

Vertindamas pareiškėjo ryšius Lietuvos Respublikoje atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nuo turėjo Šengeno vizą, galiojusią nuo 2018-06-07 iki 2018-12-06, Lietuvos nacionalines vizas, galiojusias nuo 2016-10-20 iki 2021-12-09, nuo 2019-10-11 iki 2023-11-24 turėjo galiojančius leidimus laikinai gyventi. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2018-08-02 iki 2023-11-21 dirbo skirtingose Lietuvos įmonėse.

Lietuvos Respublikoje nedirba. Migracijos departamento vertinimu, šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikio pobūdžio. Be kita ko, Migracijos departamentas nenustatė pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, t. y. apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas savo Sprendime rėmėsi tik VSD pateikta Išvada bei nevertino jo situacijos individuliai, atmetami kaip nepagrįsti.

Aplinkybė, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, jis dirbo Lietuvos Respublikoje, bet gyveno Baltarusijoje ir iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad jis nesiejo savo ateities su Lietuva, todėl ši aplinkybė yra pakankama, kad būtų konstatuotas Sprendimo proporcingumas.

Šiuo aspektu paminėtina, jog atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus) nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, kuri nustatyta remiantis surinkta informacija apie pareiškėją.

Teismo įsitikinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Jo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose taip pat yra konstatavęs, jog asmenys dirbę Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų operatyviniuose padaliniuose bei policijoje, potencialiai gali būti išnaudoti Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalūs ir patikimi Baltarusijos valdžiai asmenys, ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., 2024 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-935-602/2024, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023, 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2581-463/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2519-662/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2505-463/2023, 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2344-442/2023).

Pareiškėjas taip pat nesutinka su Migracijos departamento Sprendime nurodytu uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpiu (nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus)). Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis).

Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, inter alia (be kita ko) atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 37 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., 2024 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-935-602/2024, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021).

Teismo įsitikinimu, atsižvelgus į tai, jog byloje pateikta kompetentingos institucijos (VSD) išvada dėl grėsmės valstybės saugumui ir nebuvo nustatyta pareiškėjo šeiminių, ekonominių (socialinio pobūdžio) ryšių su Lietuvos Respublika, nėra pagrindo vertinti, jog ginčijamo atsakovo Sprendimo išvada, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl pripažintina pagrįsta ir teisėta (Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis). Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, jog Sprendime taikytas uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. terminas parinktas formaliai, netaikant jokių aiškių kriterijų, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tiek 2023-12-28 skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas Nr. 23S235446, tiek 2024-01-09 Sprendimas Nr.24S10153 yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Nustačius, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo atstovė pateikė į bylą prašymą pareiškėjo naudai priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turėtas advokato bylinėjimosi išlaidas (511,00 Eur) ir žyminį mokestį (30 Eur). Procesinis sprendimas šioje byloje priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė