Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, Deimantei Žilienei, dalyvaujant ieškovei L. J., jos atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, atsakovei J. D., jos atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui, trečiajam asmeniui A. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei J. D., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje E. I., A. I. dėl teisės pripažinimo atlikti statinio stogo rekonstrukcijos darbus be gretimo žemės sklypo savininkės sutikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-06-25 teisme buvo priimtas ieškovės L. J. ieškinys atsakovei J. D., tretiesiems asmenims E. I., A. I. dėl teisės pripažinimo atlikti statinio stogo rekonstrukcijos darbus be gretimo žemės sklypo savininkės sutikimo. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. liepos mėn. atliko pastato sandėlio, unikalus Nr.2196-2004-7026, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste stogo rekonstrukcijos darbus. Pastato stogas buvo kritinės būklės ir reikalavo remonto. Ieškovė buvo įsitikinusi, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą, jai nebuvo būtinas gretimo sklypo savininko sutikimas, todėl rekonstrukcijos darbus atliko turėdama tik žodinį atsakovės pritarimą. Atsakovė atsisako duoti sutikimą pastato rekonstrukcijai. Ieškovės įsitikinimu, toks atsakovės nemotyvuotas atsisakymas, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, privačios nuosavybės teisės objekto savininko pareigai rūpintis savo nuosavybe taip, kad ši dėl netinkamos būklės nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.

Teismo posėdžio metu ieškovė L. J., jos atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas prašė tenkinti ieškinį visiškai, atsakovė J. D. ir jos atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių.

Tretysis asmuo E. I. teismo posėdyje nedalyvauja, apie posėdį jam pranešta tinkamai, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė L. J. atliko nesudėtingo statinio – pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje rekonstravimą. Šis statinys yra I grupės nesudėtingas statinys ir yra pastatytas ant ieškovės L. J. ir atsakovės J. D. sklypo ribos. Atliktų statybos darbų metu rekonstruotas stogas ir ant statinio, vietoje vienšlaičio stogo, įrengtas dvišlaitis stogas. Ieškovė mano, kad kadangi statinis rekonstruojamas, toje pačioje vietoje vietoj ankščiau stovėjusio statinio, teisės aktai nereikalauja gauti besiribojančio kaimyno sutikimo (susitarimo). A. J. Dumčiuvienė, gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkė teigia, kad toks sutikimas reikalingas. 2012-08-20 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste – Inspekcija) surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodyta, kad L. J. atliko pagalbinio ūkio pastato rekonstrukciją, neturint kaimynų sutikimo, nors statybą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja gauti kaimyno sutikimą, kai pastatas statomas (rekonstruojamas) arčiau negu 3 metrai ribos. 2012-09-25 Inspekcija surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, įpareigojant L. J. iki 2013 m. vasario 20 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2013-02-19 Inspekcijos sprendimu terminas pratęstas iki 2013-05-20. 2013-03-27 Inspekcijos sprendimu Nr. 2D-4794(16.38) netenkintas L. J. prašymas dėl savavališkos statybos akto panaikinimo. Be kita ko, minėtame sprendime konstatuota, kad dėl naujai įrengtos stogo rekonstrukcijos pastatas paaukštintas 0,30 cm. L. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2013-03-27 Inspekcijos surašytą sprendimą Nr.2D-4794(16.38) neteisėtu bei nepagrįstu ir jį panaikinti. 2013-10-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-6172-639/2013 ieškinys atmestas. 2014-05-28 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Byloje kilo ginčas dėl to ar atsakovė J. D. pagrįstai atsisako duoti sutikimą ieškovei L. J. atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)stogo rekonstrukcijos darbus ir tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Ieškovė nurodo, jog buvo įsitikinusi, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą, jai nebuvo būtinas gretimo sklypo savininkės sutikimas ant sklypo ribos teisėtai stovinčio statinio stogo remontui, todėl rekonstrukcijos darbus atliko turėdama tik žodinį atsakovės pritarimą. Teismas pažymi, jog Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymo reikalavimų nevykdymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d., CK 1.6 straipsnis). Minėto statinio neteisėtumas konstatuotas 2013-10-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė ieškovės L. J. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo nugriauti statinius panaikinimo; ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-241-513/2014; Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo. Ginčas nagrinėjamoje byloje vyko tarp tų pačių šalių, t. y. 2013-10-08 teismo sprendimu nustatyti faktai turi nagrinėjamoje byloje prejudicinių faktų reikšmę ir iš naujo neįrodinėjami (CPK 182 str. 2 p.).

Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, Statybą leidžiantys dokumentai yra – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.

Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 str. 1 d.). Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl CK 4.103 str. 1 d. nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 str. 2 d., ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad būtina skirti negatorinį ieškinį, reiškiamą CK 4.99 str. pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieškinį dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, reiškiamą CK 4.103 str. 2 d. pagrindu, siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises: pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, o antruoju, minėta, – vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

Ieškovė nurodo, kad atsakovė atsisakydama pasirašyti sutikimą be pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010. Ieškovės vertinimu, paminėta Aukščiausiojo Teismo nutartis nėra precedentas nagrinėjamoje byloje, nes ieškovės reikalavimas nagrinėjamoje byloje nėra grindžiamas CK 4.103 str., ieškovė tiesiog prašo teismą įpareigoti atsakovę duoti rašytinį sutikimą dėl ieškovei priklausančio pagalbinio statinio, esančio greta atsakovės sklypo ribos, rekonstrukcijos. Teismas su ieškovės argumentais nesutinka. Savo reikalavimą įpareigoti atsakovę duoti sutikimą ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovinčio statinio rekonstrukcijai ieškovė grindžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais patvirtintais techniniais reglamentais: STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ STR 1:01:07:2010 „Nesudėtingi statiniai“. Įsiteisėjusiu 2013-10-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovės atlikta statinio rekonstrukcija yra savavališkos statybos objektas – be kaimyninio sklypo savininko raštiško sutikimo; teismas, išnagrinėjęs ieškinį dėl savavališkos statybos akto panaikinimo, konstatavo, kad rekonstrukcija atlikta, pažeidžiant Statybos įstatymo bei statybos techninių reglamentų reikalavimus. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas faktas, kad ginčo statinys yra savavališkos statybos objektas, atsakovė pagrindė savo atsikirtimus ieškiniui statybos neteisėtumu (t. y. CK 4.103 str.), todėl pagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo doktrina dėl šios teisės normos taikymo ir aiškinimo nagrinėjamoje byloje.

Ieškovė teigia, jog nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingas statybų teisėtumas, nes šie darbai buvo žodžiu suderinti su atsakove, rekonstrukcijos darbai vyko atsakovės akivaizdoje, jokių pretenzijų nereiškė. Teismas negali sutikti su tokia ieškovės pozicija. Inspekcijos surašytame 2012-08-20 savavališkos statybos akte nurodyta, kad aktas surašytas remiantis J. D. (atsakovės) skundo pagrindu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės teiginys, jog atsakovė jokių pretenzijų nereiškė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, pažymėjo, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas kaip jo subjektinės teisės, garantuojamos to teisės akto, pažeidimas. Būtina skirti negatorinį ieškinį, reiškiamą CK 4.99 straipsnio pagrindu, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieškinį dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, reiškiamą CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises: pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, o antruoju, minėta, - vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad jai priklausantis neteisėtos statybos objektas nepažeidžia atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, daiktinių teisių, nors atsakovė, atsikrisdama ieškovui, rėmėsi CK 4.103 str. numatytais pagrindais. Teismas pabrėžia, kad pagalbinio pastato, esančios ieškovės ir atsakovės sklypų ribose, statybos neteisėtumas buvo nustatytas 2012-08-20 administraciniu aktu, ieškinys dėl šio akto nuginčijimo atmestas, sprendimas įsiteisėjęs, o tai reiškia, kad teismo sprendimu konstatuotas viešosios teisės aktų pažeidimas; esant tokioms aplinkybėms kaimyninio sklypo savininko sutikimas negali paneigti statybų neteisėtumo viešosios teisės normų pažeidimo aspektu; kaimynai negali susitarti dėl viešosios teisės normų nepaisymo.

Dėl analogiškų motyvų atmetami ieškovės argumentai dėl tariamai pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Situacijoje, kai ieškovei priklausantis objektas pastatytas pažeidžiant imperatyvių statybas reglamentuojančių normų reikalavimus, ieškovės argumentai dėl atsakovės kaip sklypo savininkės teisių pažeidimo nebuvimo, statybos neteisėtumo nepaneigia ir nesukelia ieškovei teisės įteisinti statybos objektą. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė, pagrįsdama šį savo ieškinio aspektą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą; pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę įrodinėjimo našta priklauso ieškovei, todėl ieškovė nagrinėjamoje byloje turėjo paneigti atsakovės atsikirtimų teiginius apie tai, kad be jos sutikimo atlikta rekonstrukcija daro neigiamą poveikį jos žemės sklypui. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pastato stogas buvo kritinės būklės, reikalavo remonto ir buvo būtina paaukštinti iki tol buvusį stogą (CPK 178 str.). Kaip minėta, byloje nustatyta, kad atliktų statybos darbų metu rekonstruotas stogas ir ant statinio, vietoje vienšlaičio stogo, įrengtas dvišlaitis stogas. Dėl naujai įrengtos stogo rekonstrukcijos pastatas paaukštintas 0,30 cm. Visa tai patvirtina, kad ieškovė siekia vykdyti pastato rekonstrukciją, nors tuo pažeidžiamos statybos procesą reglamentuojančios teisės normos ir su tuo nesutinka atsakovė. Taigi, akivaizdu, jog paaukštinus statinio stogą atsakovei pablogėjo iki statinio rekonstrukcijos buvusi padėtis, todėl atsakovės teisėti interesai turi būti ginami, nes teismo manymu, anksčiau išdėstytas teisinis reguliavimas būtent ir skirtas apsaugoti gretimų sklypų savininkų teises, kai ant sklypo ribos yra naujai statomas ar rekonstruojamas statinys. Taigi, laikytis esamo reguliavimo ir gauti (turėti) gretimo sklypo savininko sutikimą nagrinėjamu atveju yra ieškovės pareiga ir šiuo atveju faktas, kad statinys ir iki rekonstrukcijos buvo ant sklypo ribos, šios pareigos nepanaikina, nes iš teisės pažeidimo teisė neatsiranda. Remdamasis tuo kas išdėstyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas (LR CPK 178 str.).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, jog atsakovė turėjo 900,00 litų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Todėl iš ieškovės atsakovei priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai padengti (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, jog atsakovės atstovas dalyvavo ne tik teismo, tačiau ir parengiamajame teismo posėdyje, paruošė procesinius dokumentus, 900,00 Lt išlaidos advokato pagalbai padengti, teismo nuomone, neturi būti mažinamos, be to, atsakovės prašoma priteisti suma advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus dydžio, numatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose (Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (CPK 98 str.). Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 10,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. J. atsakovei J. D. 900,00 Lt (devyni šimtai litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.