- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-241-513/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Trečiasis asmuo
- J. D.
Teisėjas Saulius Zajarskas Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04402-2013-7
NUTARTIS
2014 m. gegužės 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irmos Čuchraj, teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantės) L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiasis asmuo J. D., dėl inspekcijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo panaikinti savavališkos statybos aktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu ir jo patikslinimu teismo prašė pripažinti 2013-03-27 atsakovo sprendimą Nr. 2D-4794 (16.38) neteisėtu bei nepagrįstu ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą panaikinti savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-120820-00029. Nurodė, kad nevykdė savavališkos statybos, todėl atsakovo sprendimas laikyti savavališkos statybos aktą teisėtu yra nepagrįstas. Ieškovė atliko stogo rekonstrukcijos darbus, statinys stovi ant ieškovės ir trečiojo asmens sklypo ribos. Statinys stovėjo teisėtai, bet dėl pablogėjusios jo būklės nuspręsta jį rekonstruoti. Vietoj vienšlaičio įrengtas dvišlaitis stogas, pastatas paaukštintas 30 centimetrų, tačiau prie kaimynų ribos nepriartėta. Paaiškino, kad, Statybos inspekcijos manymu, buvo reikalingas kaimynų rašytinis sutikimas. Santykiai tarp kaimynų blogi. Teigė, kad statinio rekonstravimo atveju nereikalingas sutikimas, jei nėra sumažinamas atstumas. Nors vienas stogas buvo pakeistas kitu, tačiau prie kaimyno sklypo nepriartėta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Argumentavo, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas. Statybą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja gauti kaimyno sutikimą, kai pastatas statomas (rekonstruojamas) arčiau negu 3 metrai nuo ribos.
Trečiasis asmuo J. D. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad ieškovės statinis įsikiša į trečiojo asmens J. D. sklypą, dėl to kaip įrodymą teismo posėdyje pateiks antstolės surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-08 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 p. nėra pakankamai aiškiai išdėstytas, dėl to, tikėtina, ir buvo suklaidinta ieškovė. Išanalizavęs šio punkto turinį, teismas padarė išvadą, jog: reglamentas reikalauja gauti rašytinius sutikimus (susitarimus) iš besiribojančių žemės sklypų savininkų: 1) kai statinį numatoma rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (3 metrai). Tačiau tokio sutikimo (susitarimo) nereikia, kai statinys rekonstruojamas, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų ribų; 2) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Konstatavo, kad ieškovė įrengė naujas konstrukcijas, o tam, kaip minėta, pagal reglamento nuostatas (antras atvejis) turėjo būti gautas besiribojančio sklypo savininko rašytinis sutikimas (susitarimas). Šios teisės normos tikslas – supažindinti besiribojančio žemės sklypo savininką su naujai įrengiamo pastato konstrukcija. Tokiu atveju, jei bus manoma, kad nauja pastato konstrukcija pažeis jo interesus, toks asmuo (besiribojančio žemės sklypo savininkas) turės galimybę išdėstyti savo pretenzijas ar pageidavimus. Dėl išdėstytų motyvų ieškovės argumentas, kad besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo (susitarimo) nereikia, pripažintinas nepagrįstu. Nustačiusi, kad šiuo atveju ieškovė vykdo statinio, pastatyto ant sklypo ribos, rekonstrukcijos darbus, sprendė, ieškovė stato (rekonstruoja) statinį toje pačioje vietoje, kurioje jis jau stovėjo. Nurodė, kad skirtumas tik toks, kad vietoje ankščiau buvusio vienšlaičio stogo įrengtas dvišlaitis stogas, be to, naujai įrengtos stogo konstrukcijos, pastatas paaukštintas apie 0,30 m. Tačiau kaip rekonstrukcija pažeidžia besiribojančio žemės sklypo savininkės (trečiojo asmens) interesus ir dėl ko ji neduoda sutikimo ieškovės vykdomai rekonstrukcijai, nėra aišku. Sprendė, jog šios bylos išnagrinėjimas neužkerta kelio ieškovei įrodinėti, kad besiribojančio žemės sklypo savininkė nepagrįstai neduoda savo sutikimo pastato rekonstrukcijai. Iš ieškovės ir atsakovo atstovės paaiškinimų nustatęs, kad ginčo rekonstruojamas pastatas nepatenka į trečiojo asmens sklypą (nurodė, kad tokių įrodymų byloje nėra), konstatavo, kad trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį klaidino teismą ir proceso šalis, nurodydamas, kad statinys įsikiša į jo sklypą. Nepagrįstu laikė ieškovės argumentą, kad šiuo atveju nebuvo atliekami statybos darbai, o buvo tik pastato rekonstrukcija. Rėmėsi Statybos įstatymo 2 str. 13 d., reglamentuojančia, kad statyba – tai veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, ir pripažino, kad ieškovė rekonstravo nesudėtingą statinį, įrengdama naują statinio konstrukciją, be besiribojančio žemės sklypų savininko sutikimo, todėl ieškovei pagrįstai buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir priimtas skundžiamas sprendimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teismo išvadas dėl minėto reglamento 33 p. nuostatų laiko nepagrįstomis, dėl jų teismas priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Argumentuoja minėto reglamento 33.2 p. nuostata ir atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju statinys yra pastatytas teisėtai, atlikti tik statinio stogo rekonstrukcijos darbai, o atstumas tarp ieškovės statinio ir trečiojo asmens gretimo sklypo ribos nei padidėjo, nei sumažėjo, todėl ir gretimo sklypo savininko sutikimas ginčo atveju nėra būtinas, jo interesai nepažeidžiami. Teismas nepagrįstai prilygino ieškovės statybos darbus rekonstrukcijai. Teigia, kad ginčo statinio stogo pakeitimui besiribojančio žemės sklypo savininkės (trečiojo asmens) sutikimas nereikalingas, nes remiantis reglamento 33.2 punkto sąlyga, šiuo atveju nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančio žemės sklypo ribų. Teismas stogo pakeitimo rekonstravimo darbus nepagrįstai priskyrė naujai konstrukcijai, kai turėjo priskirti statinio rekonstravimui.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir skundžiamą sprendimą prašo palikti nepakeistą. Motyvuodama minėto reglamento 33.2 p. ir 11 priedo 4 p. nuostatomis, atkreipdama dėmesį į tai, kad savavališkai rekonstruotas statinys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatytas ant sklypo ribos, t. y. pastatytas nesilaikant teisės aktuose nustatyto 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos, teigia, kad rekonstruojant šį statinį yra privalomas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimas (susitarimas). Atsižvelgiant į tai, paneigtinas apeliantės teiginys, jog atliekant tik stogo rekonstrukcijos darbus atstumas tarp statinio ir kaimyninio sklypo ribos nei padidėjo, nei sumažėjo, todėl nėra būtinas gretimo sklypo savininko sutikimas. Pabrėžia, kad šiuo atveju ieškovė rekonstravo statinį – vietoje viešlaičio stogo įrengė dvišlaitį stogą ir taip padidino statinio aukštį (fiksuota skundžiamame savavališkos statybos akte). Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 9, 9.6 p., paneigtini apeliantės teiginiai, kad rekonstrukcija nesietina su statinio aukščio sąvoka, ir tai, kad statinys paaukštintas 30 centimetrų, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė.
Trečiasis asmuo J. D. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliantės argumentais ir teigia, jog teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad ginčo atveju ieškovė, atlikdama statinio, pastatyto ant sklypo ribos, rekonstrukcijos darbus, pakeitė stogo tipą, t. y. vietoje vienšlaičio įrengė dvišlaitį stogą, t. y. buvo naujai įrengtos stogo konstrukcijos ir pastatas paaukštintas apie 0,30 m. Ši aplinkybė, remiantis reglamento 33.2 punktu (naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų), leidžia teigti, jog sutikimas yra reikalingas. Statinio rekonstravimo darbai taip pat yra ir statybos darbai Statybos įstatymo 2 str. 13, 15 d. prasme, todėl teismas pagrįstai nesutiko su ieškovės argumentais, jog ji šiuo atveju neatliko statybos darbų. Su atsiliepimu pateikia antstolės V. D. 2013-06-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo grindžia aplinkybę ir siekia pašalinti abejones, jog yra teisi teigdama, kad dalis ginčo statinio yra jos valdomame žemės sklype.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo ir byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo statinys – pagalbinis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra I grupės nesudėtingas statinys ir šis statinys yra pastatytas ant ieškovės ir trečiojo asmens sklypo ribos (b. l. 8–10, 15, 31–33, 43–47). Ieškovės 2012-08-17 paaiškinimas atsakovui patvirtina, kad iš pradžių ginčo statinio stogo rekonstrukcijos darbams atlikti ieškovė nurodė sieksianti gauti besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimą (b. l. 48). Duomenų, jog ieškovė gavo iš besiribojančio žemės sklypo savininkės – trečiojo asmens J. D., rašytinį sutikimą (susitarimą) ginčo rekonstrukcijai atlikti, byloje nėra.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs faktinių bylos duomenų visetą, sistemiškai aiškindamas Statybos įstatymo 2 str. 13 d. (statyba – veikla, kurios tikslas – inter alia rekonstruoti esamą statinį), 15 d. (statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (inter alia montavimo, stogų įrengimo), 18 d. (statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), taip pat statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 9 p. (statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.), 9.6 p. (konstatuojama, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų) nuostatas, daro išvadą, jog ieškovė atliko stogo rekonstrukciją ir / ar įrengė naują stogo konstrukciją ir dėl to objektyviai pasikeitė statinio aukštis (stogo aukštis padidėjo 0,30 m). Esant tokioms aplinkybės ir toliau nurodomam teisiniam reguliavimui, pripažintina, kad trečiojo asmens teisė į tinkamą savo, kaip gretimo sklypo savininko, teisių apsaugą yra pažeidžiama, todėl ieškovei pagrįstai buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir priimtas skundžiamas sprendimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 p. nuostata (inter alia nustatančia, kad kai nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus) – kai statinį numatoma rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų; atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede), šio reglamento 11 priedo 4 p. nuostata (inter alia nustatančia, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos), konstatuotina, kad iš esmės pagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, jog ieškovė statinio stogo rekonstrukcijai vykdyti privalo turėti gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininkės – trečiojo asmens J. D. – sutikimą.
Teisėjų kolegijos manymu, anksčiau išdėstytas teisinis reguliavimas būtent ir skirtas apsaugoti ir / ar padėti tinkamai realizuoti gretimų sklypų savininkų (valdytojų) teises, kai ant sklypo ribos ar nurodytais atstumais nuo šios ribos yra naujai statomas (-i) nesudėtingas (-i) statinys (-iai) ar rekonstruojamas (-i) nesudėtingas (-i) statinys (-iai). Taigi, laikytis esamo reguliavimo ir gauti (turėti) gretimo sklypo savininko sutikimą nagrinėjamu atveju yra ieškovės pareiga ir šiuo atveju faktas, kad statinys ir iki rekonstrukcijos buvo ant sklypo ribos, šios pareigos nepanaikina, nes iš teisės pažeidimo teisė neatsiranda.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantei nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, nes jos apeliacinis skundas yra atmetamas. Kiti proceso dalyviai nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.