Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1362-230/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-17
Bylos Nr.: e2A-1362-230/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-00873-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Marius Bartninkas
Ieškovas: A. R.
Atsakovas: S. R.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2A-1362-230/2019Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00873-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ir atsakovo S. R. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo ir 2019 m. gegužės 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui S. R. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. R. ieškinyje teismo prašė: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo S. R. kaltės, kuri pasireiškė atsakovo neištikimybe/nelojalumu, smurtavimu; 2) palikti santuokos metu turėtą „R.“ pavardę; 3) padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir asmeninės nuosavybės teise ieškovei A. R. priteisti jos vardu registruotą automobilį „Nissan Qashqai“, v/n (duomenys neskelbtini) ½ dalį atsakovo S. R. banko sąskaitose esančių lėšų, kurių bendra vertė 21 005,75 Eur, ieškovei tenkanti dalis – 10 503 Eur; 9 000 Eur piniginę kompensaciją, atitinkančią ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės 36 000 Eur; 5 743,09 Eur vertės kilnojamąjį turtą, įgytą santuokos metu; 4) atsakovui S. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 36 000 Eur, įpareigojant ¼ šio buto vertės – 9 000 Eur, sumokėti ieškovei; atsakovo vardu įregistruotą automobilį Kia Ceed, v/n (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2 650 Eur; ½ S. R. banko sąskaitose esančių lėšų, kurių bendra vertė 21 005,75 Eur, atsakovui tenkanti dalis – 10 503 Eur; nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo vertė 72 Eur; nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo vertė 124 Eur; 10 936,79 Eur vertės kilnojamąjį turtą, įgytą santuokos metu.

Atsiliepimas

2. Atsakovas S. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pateiktais reikalavimais sutinka iš dalies ir prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netenkinti ieškovės reikalavimų priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn automobilį Nissan Qashqai, ½ dalį lėšų (10 503 Eur), esančių atsakovo asmeninėse sąskaitose bankuose, 9 000 Eur piniginę kompensaciją už butą, esantį (duomenys neskelbtini), nepriteisti ieškovės prašomų bylinėjimosi išlaidų, netenkinti reikalavimo dėl kilnojamojo turto, kuris nurodytas ieškovės ieškinyje nuo 5.4 punkto iki 5.4.23, prašo priteisti (sugrąžinti) iš ieškovės banko sąskaitų 30 404,54 Eur pasisavintą sumą iš bendrosios jungtinės nuosavybės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo S. R. kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei A. R. paliko santuokos metu turėtą pavardę „R.“, padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą – ieškovei A. R. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „Nissan Qashqai“, v/n (duomenys neskelbtini) 7 705,60 Eur vertės kilnojamąjį turtą, priteisė ieškovei A. R. iš atsakovo S. R. 10 503 Eur piniginę kompensaciją, atitinkančią ½ dalį lėšų (21 005,75 Eur bendros sumos), buvusių atsakovo S. R. banko sąskaitose, 6 075 Eur piniginę kompensaciją, atitinkančią ¼ dalį buto (24 300 Eur) vertės, esančio (duomenys neskelbtini), 1 325 Eur piniginę kompensaciją, atitinkančią ½ dalį automobilio „Kia Ceed“, v/n (duomenys neskelbtini) vertės, 75 Eur žyminį mokestį, atsakovui S. R. asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, esantį (duomenys neskelbtini), 7 774,28 Eur vertės kilnojamąjį turtą, priteisė atsakovui S. R. iš ieškovės A. R. 3 150 Eur piniginę kompensaciją, atitinkančią ½ dalį automobilio „Nissan Qashqai“, v/n (duomenys neskelbtini) vertės.

4. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje išgyveno 25 metus. Santuokinis gyvenimas iki 2016 m. buvo darnus ir nesutarimų nekildavo, tačiau atsakovė sužinojo apie atsakovo intymaus pobūdžio internetinį bendravimą su kitomis moterimis, aptiko sutuoktinio anketą pažinčių portaluose, kad jis siuntė intymaus pobūdžio žinutes ir/ar nuotraukas, kurių turinys ieškovei sukėlė itin neigiamas emocijas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad vyras nuolat su kažkuo susirašinėdavo, slėpė telefoną, važiuodavo žvejoti, ilgai negrįždavo į namus. Namuose rado diskelį, kuriame buvo moterų nuotraukos, užrašus, kuriuose surašytos moterų pavardės, vardai, miestų pavadinimai. Patikrinus duomenis socialiniuose tinkluose, jie sutapo su diskelyje esančiais duomenimis, kadangi buvo ir telefonų numeriai, todėl paskambino vienu numeriu. Atsiliepusi moteris pasakė, kad buvo susitikusi su atsakovu, jie sėdėjo automobilyje, kalbėjosi, jis norėjo glamonėtis. Šias aplinkybes ieškovė patvirtina ir pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovė automobilio vaizdo registratoriuje pamatė užfiksuotą įrašą, iš kurio tapo aišku, kad atsakovas pavežė moterį, pasuko į miško keliuką, bandė prie jos kabinėtis. Pasakius atsakovui apie šį faktą, jis supyko, atsakovas ieškovei trenkė į veidą. Byloje pateikta 2018 m. birželio 4 d. medicininė išvada patvirtina, kad A. R. prieš 5-7 dienas buvo padaryta kraujosruva dešiniame skruoste. Byloje pateikti duomenys apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ieškovė A. R. pripažinta nukentėjusiąja.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, buvo jai neištikimas/nelojalus, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

6. Teismas nustatė, kad iki santuokos sudarymo atsakovui S. R. asmeninės nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini), kuris 1996 m. rugpjūčio 19 d. (šalims gyvenant santuokoje) buvo parduotas už 22 039 Lt (6 382 Eur). Tą pačią dieną buvo nupirktas ginčo butas (duomenys neskelbtini), už 32 000 Lt (9 267 Eur). Po buto įsigijimo atlikti remonto darbai, įdėti nauji langai, durys, kadangi atsakovas juda neįgaliojo vežimėlyje, savivaldybės lėšomis atliktas vonios remontas. Bylos nagrinėjimo metu šalys įrodinėjo, kad abu prisidėjo prie buto remonto ir pateikė įvairias darbų apmokėjimo sąskaitas faktūras. Ieškovė sutiko, kad 50 procentų buto vertės priklauso atsakovui, nes ginčo butas buvo įgytas pardavus atsakovo butą, o kitą buto dalį prašė padalinti pusiau, t. y. jai turi atitekti ¼ buto dalis, t. y. 9 000 Eur vertės piniginė kompensacija. Ieškovė butą įvertino pagal Jurbarko mieste parduodamų panašių butų kainas skelbiamas portale alio.lt, atsakovas su 36 000 Eur kaina nesutiko, nes buto rinkos vertė yra 24 300 Eur. Nesant atlikto nekilnojamojo turto vertinimo, teismas vadovavosi VĮ Registrų centras išrašu, kuriame buto, (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 24 300 Eur, todėl ieškovės reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją, atitinkančią ¼ dalį buto, tenkino.

7. Teismas iš atsakovo banko sąskaitų išrašų nustatė, kad atsakovas 2018 m. birželio 27 d. išgrynino 4 950 Eur, 2018 m. liepos 2 d. išgrynino 700 Eur ir 300 Eur, taigi pridėjus lėšas, buvusias banko sąskaitose 2018 m. lapkričio 19 d., teismas sprendė, kad atsakovas turi ir disponuoja 21 005,75 Eur suma. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad piniginės lėšos yra jo asmeninės, šios piniginės lėšos yra bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, todėl teismas sprendė, kad ½ dalis minėtų lėšų priteistina ieškovei.

8. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. papildomu sprendimu ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

9. Teismas nurodė, kad ieškovė 2018 m. liepos 18 d. teismui pateikdama pradinį ieškinį pateikė tarp ieškovės ir advokato padėjėjo E. P. sudarytos atstovavimo sutarties kopiją, vėliau ieškinį tikslino ir paskutinį patikslintą ieškinį pateikė 2019 m. sausio 16 d. Civilinė byla teisme nagrinėta 9 mėnesius, vyko teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo šalys ir jų atstovai, ieškinyje (patikslintuose ieškiniuose) buvo nurodytas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei ieškovė, nei jos atstovas teismui nepateikė teisinių paslaugų išlaidas patvirtinančių dokumentų, bylos nagrinėjimo metu jų nedetalizavo, nenurodė jų dydžio ir priteisti taip pat neprašė. Teismas 2019 m. balandžio 23 d. priimtame sprendime dėl bylinėjimosi išlaidų pasisakė ir nurodė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai teismui pateikti tik 2019 m. balandžio 23 d., t. y. po teismo sprendimo paskelbimo.

Šalies argumentai

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovės atstovas neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atstovas nurodė, kad šie įrodymai nebuvo pateikti laiku dėl jo paties neapdairumo, todėl atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, prašymas negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas S. R. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, 6 075 Eur piniginės kompensacijos, 10 503 Eur piniginių lėšų kompensacijos priteisimo ir priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti ieškinio reikalavimą dėl 6 075 Eur piniginės kompensacijos priteisimo, priteisti iš atsakovo S. R. ieškovės A. R. naudai 6 240,81 Eur piniginę kompensaciją, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai pripažino atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, visiškai nevertino atsakovo teiktų įrodymų – jo paaiškinimų.

1.2. Teismas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo pripažino vertindamas išimtinai ieškovės pateiktus įrodymus, tariamai įrodančius neištikimybės faktą. Tačiau santuokiniai ryšiai tarp šalių buvo faktiškai iširę, šalys gyveno atskirus gyvenimus. Ieškovė galimai nusprendusi išsituokti pradėjo nesąžiningai rinkti sau palankius įrodymus. Atsakovas negalėjo būti nei fiziškai, nei moraliai neištikimas, nes objektyviai dėl savo amžiaus ir fiziologijos negali būti ieškovei neištikimas. Bendravimas socialiniuose tinkluose negali būti vertinamas kaip faktinis nelojalumas ieškovei, o tik kaip priemonė atsakovui, neturinčiam galimybės aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime, kompensuoti bendravimo trūkumą.

1.3. Teismas nepagrįstai įvertino vaizdo registratoriaus užfiksuotą įrašą, kaip atsakovo neištikimybės ir nelojalumo įrodymą. Atsakovas byloje neigė turėjęs intymių santykių su pakeleive ar prie jos intymiai priekabiavęs, atsakovo atžvilgiu nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo, liudytoja O. P. paneigė, kad atsakovas tariamai prie jos kabinėjosi.

1.4. Teismas nepagrįstai įvertino 2018 m. birželio 4 d. medicininę pažymą, kuri neva patvirtina atsakovo smurtavimo prieš ieškovę faktą, taip pat duomenis, kad šio įvykio pagrindu pradėtas ikiteisminio tyrimas, o ieškovė pripažinta nukentėjusiąja. Minėta medicininė išvada tik įrodo, kad ieškovė nuvyko pas medicinos ekspertą, kuris konstatavo, jog prieš 5-7 dienas buvo padaryta kraujosruva. Tačiau ši išvada nepatvirtina, kad ieškovė buvo sumušta būtent atsakovo. Duomenys apie teisminį tyrimą tik paliudija, kad ieškovės iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris šiai dienai nėra baigtas, atsakovo atžvilgiu nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis dėl smurto prieš ieškovę.

1.5. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovo kaltės prezumpcijos, o pateikti įrodymai negali būti vertinami, kaip įrodantys tariamą atsakovo kaltę. Tuo tarpu teismo argumentas, kad atsakovas turėjo įrodyti, jog jo kaltės nėra, nepagrįstas.

1.6. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovei teisę į ¼ buto dalies piniginę kompensaciją. Iki santuokos sudarymo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini), kuris 1996 m. rugpjūčio 19 d. buvo parduotas už 20 000 Lt (5 792 Eur). Tą pačią dieną buvo nupirktas ginčo butas (duomenys neskelbtini), už 32 000 Lt (9 267 Eur), ginčo butui įsigyti buvo panaudota 62,50 proc. asmeninių atsakovo lėšų, gautų pardavus asmeninį turtą. Likę 37,50 proc. kainos buvo sumokėta taip pat iš atsakovo asmeninių lėšų, pardavus atsakovo iki santuokos turėtą automobilį. Net jei laikyti, kad neįrodyta, jog 37,50 proc. yra sumokėta iš atsakovo asmeninio turto, tai ieškovei vis tiek negali atitekti daugiau nei 18,75 proc. piniginė ginčo buto kompensacija, t. y. ne 6 075 Eur (¼ buto vertės), o 4 556,25 Eur (24 300 Eur * 18,75 proc.).

1.7. Teismas nepagrįstai bute atliktų remontų ir pagerinimų faktą pripažino esant pakankamą tenkinti ieškovės ieškinį ir pripažinti jai teisę į ¼ buto piniginę kompensaciją. Pats bute atliktų remontų ir pagerinimų faktas negali būti pagrįstu pagrindu pripažinti ieškovei teisę į didesnę turto vertę, nes esminis remontas (buto pritaikymas atsakovo poreikiams) buvo atliktas savivaldybės lėšomis 2006 metais, o santuokos metu atlikti remonto darbai laikytini ne rekonstrukcijos, o paprastojo remonto darbais. Per santuokos laiką paprastojo remonto darbų rezultatas nuvertėjo ir dėl to nesukūrė esminio turto pagerinimo ar nepadidino turto vertės. Tą patvirtina 2018 m. rugsėjo 8 d. buto faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame konstatuota, kad bendra buto būklė patenkinama, tačiau teismas šio įrodymo nevertino.

1.8. Teismas nepagrįstai ieškovės naudai priteisė 10 503 Eur piniginę kompensaciją, lygią ½ daliai piniginių santaupų, buvusių atsakovo banko sąskaitose. Piniginės santaupos buvo sutaupytos išimtinai iš atsakovo pajamų, kurias sudarė slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, nukentėjusių asmenų pensija, netekto darbingumo pensija, pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Visas atsakovo pajamas sudarė 689,94 Eur, iš kurios 40,58 proc. sudarė 280 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija. Taigi iš 21005,75 Eur 40,58 proc. arba 8 524,13 Eur sudarė būtent santaupos iš atsakovui paskirtos tikslinės materialinės paramos – slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, kas pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą nėra priskiriama prie bendrosios sutuoktinių nuosavybės.

12. Apeliaciniu skundu ieškovė A. R. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. papildomą sprendimą ir priteisti jai 1 300 Eur atstovavimo išlaidas iš atsakovo S. R.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Ieškovės atstovas, teikdamas procesinius dokumentus, t. y. 2018 m. rugpjūčio 27 d. ieškinį, 2018 m. rugpjūčio 27 d. patikslintą ieškinį, 2019 m. sausio 16 d. patikslintą ieškinį, pateikė atstovavimo sutartį ir procesinių dokumentų rezoliucinėje dalyje ne kartą nurodė prašymą ieškovės naudai priteisti atstovavimo išlaidas.

2.2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas pateikė 2019 m. sausio 9 d. AB „Swedbank“ išrašą 150 Eur sumai, kuriame nurodyta, kad apmokėjimas įvykdytas už atstovo suteiktas teisines paslaugas – ieškinio patikslinimą.

2.3. Teismas bylos nagrinėjimo iš esmės metu perėjo prie baigiamųjų kalbų, neskirdamas kito teismo posėdžio. Taigi ieškovės atstovas neturėjo jokių realių galimybių teismo posėdžio metu pateikti visus atstovavimo išlaidas ir jų apskaičiavimą patvirtinančius dokumentus. Nepaisant to, baigiamųjų kalbų metu atstovas ne kartą nurodė, kad prašo tenkinti ieškinį ir priteisti atstovavimo išlaidas iš atsakovo.

2.4. Visą ieškovės turėtų atstovavimo išlaidų dokumentaciją atstovas pateikė 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo priėmimo metu, o iš pateiktų banko išrašų matyti, kad pastarieji buvo atlikti būtent bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2018 m. liepos 17 d., 2018 m. spalio 30 d., 2018 m. gruodžio 4 d., 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. balandžio 23 d.

2.5. Atstovavimo išlaidas šios byloje patvirtina atstovavimo sutartis, prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atstovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių ir baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovo žodžiu išsakyti prašymai dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš atsakovo, civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovės atlikti banko pavedimai atstovui, kurių paskirtyje nurodyta, kad pavedimai atlikti už suteiktas teisines paslaugas.

2.6. Visi atstovavimo išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti kiekvieno iš teismo posėdžių metu, siekiant surinkti visus pavedimus, apskaičiuoti išlaidų sumą, jų pagrindu parengti ataskaitą ir pateikti teismui baigiamųjų kalbų metu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prie baigiamųjų kalbų buvo prieita bylos nagrinėjimo iš esmės metu, atsisakant skirti kitą teismo posėdį, ieškovės atstovas neteko realių galimybių pateikti reikšmingos informacijos laiku. Susiklosčiusi situacija vertinama kaip atstovo neapdairumo pasekmė, kuri nepriklausė nuo ieškovės valios, todėl vertinama ieškovės naudai, apsaugant ieškovės interesus bei nepažeidžiant bendrųjų teisingumo ir protingumo principų.

Atsiliepimas

13. Ieškovė A. R. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo neištikimybės/nelojalumo, smurtavimo. Atsakovas pažeidė visas įstatyme sutuoktiniams nustatytas pareigas, todėl santuoka pagrįstai nutraukta dėl vienasmenės atsakovo kaltės.

3.2. Sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo, nepateikė.

3.3. Šalims iš bendrų santaupų įsigijus ginčo būstą, kuriam reikėjo žymaus pagerinimo, sutuoktiniai žodiniu sutarimu nusprendė, kad būstas bus remontuojamas iš ieškovės paveldėtų lėšų ir jos gaunamo darbo užmokesčio. Tuo tarpu atsakovo gaunama netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo skirta taupymui asmeninėse jo banko sąskaitose, siekiant išvengti lėšų trūkumo nenumatytiems pirkiniams ir/ar neplanuotoms situacijoms ateityje. Taigi ieškovės paveldėtomis lėšomis ir gaunamu darbo užmokesčiu buvo ne tik visiškai pagerintas butas, bet ir įsigyti du automobiliai, būsto baldai, buitinė technika, interjero ir buities detalės bei tenkinami kiekvieno iš sutuoktinių bendrieji poreikiai.

3.4. Nuosavybės teises į dalį ginčo buto ieškovė įrodinėjo ne tik pateiktais ir išsaugotais rašytiniais duomenimis apie atliktus remonto darbus, įgytus baldus, bet ir savo darbo užmokesčiu, pabrėždama, kad santuokos laikotarpiu pagrindinė finansinė našta (įskaitant ir būsto pagerinimo bei išlaikymo išlaidas) buvo primesta vienasmeniškai jai.

3.5. Nesutiktina su skundo argumentu, kad atsakovas, gaudamas tikslinės paskirties išmokas, vienasmeniškai sutaupė 8 524,13 Eur. Atsakovui taupant savo gaunamas pajamas, visas jo poreikių ir gyvenimo išlaidas padengė ieškovė savo gaunamu darbo užmokesčiu, taip pat pasirūpindama ir būsto priežiūros, remonto bei išlaikymo darbais. Būtent dėl ieškovės geranoriškumo, pastangų ir šeimos bendro ūkio vedimo, atsakovo pinigai buvo kaupiami bendru sutarimu, kaip bendros santaupos, o ne naudojami kasdienių reikmių apmokėjimui, taigi atsakovo siekis atskirti šių santaupų dalį yra nesąžiningas. Atsakovo banko sąskaitoje esančios lėšos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl ½ dalis minėtų lėšų priteistina ieškovei.

14. Atsakovas S. R. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. CPK nuostatos aiškiai numato, kad prašymas su išlaidų detalizacija turi būti pateikiamas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, todėl teismas pagrįstai ieškovei jos turėtų išlaidų nepriteisė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. Byloje ginčas tarp sutuoktinių kilo dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo.

17. Nustatyta, kad ieškovė A. R. ir atsakovas S. R. susituokė (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 45). Atsakovo S. R. vardu nuosavybės teise registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 49, 113), butas įgytas 1996 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 30 125 Lt ( e. b. t. 1, b. l. 116-117). Tą pačią dieną atsakovas S. R. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 20 000 Lt, šį butą atsakovas buvo įgijęs asmeninės nuosavybės teise iki santuokos (e. b. t. 1, b. l. 114-115). Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas prieš ieškovei kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo iš savo banko sąskaitų išgrynino tam tikras pinigines lėšas, o įvertinus jo sąskaitose buvusius piniginių lėšų likučius, bendras piniginių lėšų, turėjusių būti ir buvusių atsakovo sąskaitose, likutis nustatytas esant 21 005,75 Eur (e. b. t. 2, b. l. 63-72).

18. Ieškovė ieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo S. R. kaltės, kuri pasireiškė atsakovo neištikimybe/nelojalumu, smurtavimu, ieškovei priteisti ½ dalį atsakovo S. R. banko sąskaitose esančių lėšų, kurių bendra vertė 21 005,75 Eur, 9 000 Eur piniginę kompensaciją, atitinkančią ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės 36 000 Eur, t. y. 9 000 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo S. R. kaltės, priteisė ieškovei A. R. iš atsakovo S. R. 10 503 Eur piniginę kompensaciją, atitinkančią ½ dalį piniginių lėšų (21 005,75 Eur bendros sumos), buvusių atsakovo S. R. banko sąskaitose, 6 075 Eur piniginę kompensaciją, atitinkančią ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 24 300 Eur vertės.

20. Be to, pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 8 d. papildomu sprendimu netenkino ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas – atstovavimo išlaidas, konstatavęs, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai teismui buvo pateikti po teismo sprendimo paskelbimo, nepatvirtinus tokio uždelsimo svarbių priežasčių.

21. Su sprendimu dėl materialinių reikalavimų išsprendimo nesutinka atsakovas, nurodydamas, kad teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, nepagrįstai nustatė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas vien iš jo asmeninių lėšų pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą ir iki santuokos turėtą automobilį, be to, net ir pripažinus, kad atsakovas buto įsigijimui panaudojo tik pinigines lėšas už parduotą butą, jo indėlis sudaro 62,50 % buto vertės, todėl atsakovei priklausanti kompensacija būtų ne 6 075 Eur, kaip nustatė teismas, bet 4 556,25 Eur. Atsakovas su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteista atsakovo turėtų piniginių lėšų kompensacija, nesutinka nurodydamas, kad šios lėšos buvo sutaupytos išimtinai iš jo pajamų, kurių 40,58 % sudarė slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios yra jo asmeninės lėšos ir tai sudaro 8 524,13 Eur.

22. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija papildomą teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas jos prašymas priteisti atstovavimo išlaidas, nurodydama, kad procesiniuose dokumentuose buvo suformuluotas prašymas priteisti atstovavimo išlaidas, toks prašymas pareikštas ir baigiamųjų kalbų metu, taip pat buvo pateiktas ir 2019 m sausio 9 d. banko sąskaitos išrašas apie 150 Eur sumokėjimą advokatui, o kiti dokumentai pateikti vėliau, kadangi išnagrinėjus bylą iš esmės iš karto buvo pereita prie baigiamųjų kalbų, todėl ieškovės atstovas neteko galimybės pateikti ataskaitą apie patirtas išlaidas.

Dėl atsakovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

23. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma (CPK 322 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

24. Atsakovas, pareikšdamas prašymą bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, nurodė, kad dėl bylą nagrinėjusio teisėjo būdo ir manieros, kai teismas į jo paaiškinimus reaguodavo piktai, jį tildydavo, jo neišklausydavo, atsakovas negalėjo laisvai pateikti paaiškinimus. Tačiau tokie atsakovo argumentai nepagrindžia būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pats atsakovas pripažįsta, kad nušalinimo teisėjui nereiškė, be to, apeliaciniame skunde ir neteigia, kad teismas buvo šališkas, o papildomus paaiškinimus atsakovas turėjo galimybę pateikti apeliaciniame skunde. Byloje nenustatyta, kad kokias nors konkrečias aplinkybes reiktų aiškintis žodinio nagrinėjimo metu, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus bei atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių garso įrašuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Dėl sutuoktinio kaltės

25. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šalių santuoką dėl jo kaltės, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių ir netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neįvertino jo paaiškinimų, todėl padarė neteisingą išvadą, kad santuoka nutrūko ne dėl abiejų sutuoktinių, o dėl atsakovo kaltės.

26. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais sutuoktinio kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl kitai šaliai pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę).

27. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu dėl santuokos nutraukimo, remiantis CK 3.60 straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, t. y. dėl atsakovo neištikimybės, su kuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirmosios instancijos teismas atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažino todėl, kad pagal byloje ieškovės pateiktus įrodymus laikė nustatyta aplinkybę, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, buvo jai neištikimas/nelojalus. Faktiškai buvo nustatyti ne konkretūs neištikimybės atvejai, bet atsakovo netinkamas, nelojalus elgesys ieškovės atžvilgiu, kuris nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Įrodytas atsakovo intymaus pobūdžio internetinis bendravimas su kitomis moterimis, sutuoktinio anketos patalpinimas pažinčių portaluose, diskelio duomenys, kuriame sukeltos moterų nuotraukos, užrašai, kuriuose surašytos moterų pavardės, vardai, miestų pavadinimai, patvirtina netinkamą sutuoktinio elgesį moraline prasme, kas griauna sutuoktinių tarpusavio pasitikėjimą, sukelia kitam sutuoktiniui itin neigiamas emocijas, nusivylimą ir turi tiesioginės įtakos santuokos iširimui.

28. Nors apeliantas tvirtina, kad tuo metu santuokiniai ryšiai jau buvo faktiškai iširę ir šalys gyveno atskirus gyvenimus, tačiau tokia aplinkybė byloje nėra įrodyta, o ieškovei nurodžius, kad santykiai pradėjo blogėti nuo 2016 m., kai ieškovė sužinojo apie netinkamą atsakovo elgesį, šios aplinkybės nepatvirtina, jog sutuoktiniai jau nuo tada nusprendė visiškai nutraukti santuokinius ryšius. Be to, sutuoktiniai, taip pat ir atsakovas turi dėti pastangas išsaugoti santuoką (šeimą) ir elgtis taip, kad toks tikslas būtų pasiektas. Atsakovo teiginiai, kad jis, būdamas neįgalus, tokiu būdu užpildydavo tik bendravimo trūkumą, niekuo nepagrįsti ir neįrodyti, be to, atsakovas, būdamas santuokoje, kaip lojalus sutuoktinis apie tokį poreikį bendrauti socialiniuose tinkluose (beje, su moterimis), jei tai buvo tiesiog bendravimas, turėjo nurodyti sutuoktinei, o ne slėpti tai. Abipusės pagarbos pareiga reikalauja, kad sutuoktiniai paisytų vienas kito nuomonės, būtų vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

29. Nors liudytoja O. P. tiesiogiai nepatvirtino atsakovo galimo seksualinio priekabiavimo fakto, tačiau įrodymų visuma kartu su ieškovės nurodytais vaizdo registratoriaus įrašo duomenimis, kurių atsakovas neneigia, leidžia tai laikyti atsakovo netinkamu elgesiu moraline prasme. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktų įrodymų visuma, taip pat pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas, ieškovei pareiškus pretenzijas dėl jo netinkamo elgesio, jos atžvilgiu panaudojo smurtą. Atsakovas, ginčydamas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, teigia, kad byloje pateikta medicininė pažyma patvirtina tik tam tikras sumušimo pasekmes, bet neįrodo, kad smurtą panaudojo būtent atsakovas. Tačiau, įvertinus tai, kad ieškovė, aptikusi atsakovo netinkamo elgesio įrodymus, apie tai pasakė atsakovui, sumušimo faktas yra labiau tikėtinas kaip šių veiksmų pasekmė, juolab, kad nėra jokių duomenų, jog smurtas galėjo būti panaudotas kito asmens. Vien tai, kad už tokius veiksmus atsakovo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nepaneigia šių duomenų įrodomosios reikšmės civiliniame procese. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo.

30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas, tvirtindamas, jog dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė, šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnio tvarka), todėl pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo

31. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalies vertės dydžio kompensacijos priteisimo iš atsakovo ieškovei, faktiškai ginčydamas jos dydį.

32. Byloje nėra ginčo, kad šis butas buvo įgytas santuokos metu, taigi pagal įstatymą preziumuojama, kad tai bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, o CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

33. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ginčo butas buvo įgytas už asmenines lėšas, t. y. už lėšas, gautas pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), ir asmeninės nuosavybės teise priklausiusį automobilį. Taigi atsakovas, teigdamas, kad butas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalėjo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

34. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

Žemesnės instancijos teismas

35. Atsakovas šiuo atveju neįrodė, kad santuokos metu įgytas butas yra tik jo asmeninė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pripažino, kad atsakovo asmeninėmis piniginėmis lėšomis buvo įgyta ½ dalis šio buto, todėl likusi ½ dalis šio buto yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas, nustatydamas tokią atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančią ginčo buto dalį, atsižvelgė į tai, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 20 000 Lt (5 792,40 Eur), o butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas už 32 000 Lt (9 267,84 Eur), kad ieškovė pripažino atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą, taip pat įvertino tai, kad sutuoktiniams ilgą laiką naudojantis butu jis buvo pagerintas ir dabar buto vidutinė rinkos vertė yra 24 300 Eur.

36. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis teismo išvadomis, nes ginčo butas šalių buvo įgytas santuokoje, juo sutuoktiniai ilgą laiką naudojosi, jį gerino, taip pat pažymėtina, kad ieškovė sąžiningai pripažino atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo šiam butui įsigyti faktą, nors, remiantis teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis, byloje nėra pateikta įrodymų, jog sutuoktiniams įsigyjant butą ieškovė būtų sutikusi, kad jis būtų įgytas atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Tačiau ieškovės išreikštas sutikimas, kad ½ dalis buto priklausytų atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nagrinėjamo ginčo atveju laikytinas pagrindiniu įrodymu, kuris patvirtina jos valią, kad ji buto įsigijimo metu neprieštaravo, jog atsakovas asmeninėn nuosavybėn įgytų būtent šią dalį. Todėl nustatant bendrosios jungtinės nuosavybės dalį šiame bute apeliacinio skundo argumentai dėl buto pagerinimo neturi esminės reikšmės, o tik patvirtina, kad ieškovė faktiškai nesutiko, jog visas butas būtų įgytas atsakovo asmeninės nuosavybės teise. Dėl šių aplinkybių nėra jokio pagrindo nustatyti atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomo buto dalį pagal gautų pardavus butą lėšų ir lėšų, už kurias buvo nupirktas butas, santykį. Teismo nustatyta atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausanti buto dalis (½ dalis) atitinka nurodytas aplinkybes, kurias pagrindžia byloje pateikti įrodymai.

Dėl atsakovo turėtų piniginių lėšų padalijimo ir piniginės kompensacijos už jas priteisimo

37. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto atsakovo santuokos metu sutaupytų ir tarp sutuoktinių dalintinų santaupų dydžio, t. y. 21 005,75 Eur piniginių lėšų, tačiau mano, kad ieškovei negalėjo būti priteista ½ dalis šių santaupų, kadangi santaupos sukauptos iš atsakovo pajamų, iš kurių 40,58 % sudaro slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, kuri nėra priskiriama prie bendrosios sutuoktinių nuosavybės.

38. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

39. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus, kad didžioji dalis dalintinų santaupų yra sutaupyta iš tikslinės paskirties (slaugos išlaidų) išmokų, sumokėtų atsakovui. Atsakovui mokamų išmokų tikslinė paskirtis reiškia, kad jos skiriamos slaugos poreikių patenkinimui, o tokie poreikiai turi būti patenkinami nuolat, todėl savo paskirtimi nesuteikia galimybių jas taupyti. Be to, iš atsakovo sąskaitų išrašų matyti, kad iš atsakovo gautų pajamų buvo daromos ir tam tikros išlaidos (apmokamos paslaugos, paimami grynieji pinigai ir pan.), todėl negalima padaryti įrodymais pagrįstos išvados, kad atsakovo nurodyta santaupų dalis sutaupyta būtent iš slaugai skirtų išmokų. Pažymėtina ir tai, kad sutuoktiniams gyvenant kartu sutuoktinių poreikiai buvo tenkinami bendrai, iš abiejų sutuoktinių pajamų buvo daromos reikalingos išlaidos, todėl atsakovo slaugai būtinos išlaidos galėjo būti dengiamos ir iš ieškovės gaunamų pajamų.

40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo sutaupytų piniginių lėšų padalijimas sutuoktiniams lygiomis dalimis laikytinas pagrįstu.

Dėl papildomo sprendimo pagrįstumo (pagal ieškovės apeliacinį skundą)

41. Pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu netenkino ieškovės prašymo priteisti 1 300 Eur atstovavimo išlaidas, nes nustatė, kad, nors ieškovė procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teisinių paslaugų išlaidas patvirtinančių įrodymų, o prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas su jas patvirtinančiais įrodymais buvo pateikti tik po sprendimo paskelbimo. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nebuvo galimybės išlaidas patvirtinančių įrodymų pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

42. Ieškovė nesutinka su tokiomis teismo išvadomis ir nurodo, kad prašymą priteisti atstovavimo išlaidas buvo ne kartą pareiškusi, o kadangi bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo iš karto pereita prie baigiamųjų kalbų, ieškovės atstovas neturėjo galimybės pateikti išlaidas patvirtinančių įrodymų, išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo kaupiami, siekiant pateikti vieningą apibendrintą ataskaitą iki baigiamųjų kalbų.

43. Pagrindai teismui priimti papildomą sprendimą yra įtvirtinti CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš tokių pagrindų yra aplinkybė, kai teismas, priėmęs byloje sprendimą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

44. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-421/2016 16 punktą).

46. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).

47. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė buvo suformulavusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, to neneigia ir pirmosios instancijos teismas.

48. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat neteigia, kad visi atstovavimo išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau nurodo, kad su 2019 m. sausio 16 d. patikslintu ieškiniu buvo pateikusi 2019 m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymą dėl 150 Eur atstovavimo išlaidų apmokėjimo. Bylos duomenys patvirtina, kad šis atstovavimo išlaidas patvirtinantis įrodymas teismui buvo pateiktas (e. b. t. 2, b. l. 168), todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad visas ieškovės nurodytas 1 300 Eur dydžio atstovavimo išlaidas pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

49. Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei turėtų būti priteisiamos, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, t. y. proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tik nedidelė ieškovės reikalavimų dalis buvo atmesta (teismui dalintino buto vertę nustačius pagal Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos kainą), taip pat įvertinusi nedidelį nurodytų atstovavimo išlaidų dydį ir pakankamai ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį, sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo nurodyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisiant šias įrodymais patvirtintas išlaidas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

50. Dėl nurodytų aplinkybių papildomas sprendimas naikintinas, ieškovės prašymą priteisti atstovavimo išlaidas tenkinant pagal byloje pateiktus įrodymus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

51. Kitoje apeliacinio skundo dėl papildomo sprendimo panaikinimo dalyje ieškovės skundas laikytinas nepagrįstu. Kaip minėta, ieškovė neteigia, kad kitas atstovavimo išlaidas patvirtinantys įrodymai teismui buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką tik vertintina, ar ieškovė neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti priešingą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadą, kad šie įrodymai laiku nebuvo pateikti dėl ieškovės atstovo neapdairumo, t. y. dėl jo veiksmų, o ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, užkirtusių kelią juos pateikti laiku.

52. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad atstovavimo išlaidas patvirtinantys įrodymai negalėjo būti savalaikiai pateikti, kadangi iš karto po bylos išnagrinėjimo iš esmės buvo pereita prie baigiamųjų kalbų, tačiau civilinio proceso teisės normos nenumato, kad išnagrinėjus bylą iš esmės turėtų būti atidedamas bylos nagrinėjimas ar skelbiama pertrauka baigiamosioms kalboms, o iš 2019 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio proceso eigos matyti, kad nebuvo pareikštas joks prašymas sudaryti galimybę pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ieškovė buvo atstovaujama advokato padėjėjo, kuriam neabejotinai yra žinoma, kada tokie įrodymai turi būti pateikti ir tam savalaikiai pasiruošti. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovei nebuvo galimybės šiuos įrodymus pateikti laiku.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl neatlyginamos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teiktos atsakovui, išlaidos už apeliacinio skundo surašymą – 136,50 Eur (e. b. t. 3, b. l. 156) (CPK 96, 99 straipsniai), tačiau priteistinos ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 500 Eur, kurias patvirtina byloje pateiktas mokėjimo nurodymas (e. b. t. 3, b. l. 168) ir kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus dydžio.

54. Ieškovės apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo tenkinus iš dalies, t. y. dėl 150 Eur priteisimo, laikytina, kad skundas yra patenkintas 11,54 % (150 : 1 300 x 100), todėl valstybei priteistina 88,46 % valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teiktos atsakovui, išlaidų, kurios pagal byloje pateiktas pažymas (e. b. t. 3, b. l. 168, t. 4, b. l. 49) sudaro 63,25 Eur (208 Eur – 136,50 x 88,46).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują papildomą sprendimą – ieškovės A. R. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 63,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasNijolia IndreikienėIzolda Nėnienė