- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-04-16
- Bylos Nr.
- 1-3-1196/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11147-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Kaltinamasis
- S. K., A. Ž.
- Civilinis ieškovas
- M. M.
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė, Regina Vasiliauskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.1.9.4Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69 str.)
- 1.1.9.11Įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 724 str.)
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms: Astai Kielytei, Ingai Bakšaitei, Agnei Janickienei,
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorei Rūtai Šipkauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirba statybose, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 75 MGL (3 750 Eur) bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 24 d.;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 7 d. Taip pat 2019 m. gegužės 7 d. teistas Didžiojoje Britanijoje,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
A. Ž. (A. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 17 kartų, teistas taip pat ir užsienyje, iš jų paskutinius kartus:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (7 epizodai), paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 7 d. Bausmė atlikta.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. K. (S. K.) ir A. Ž. (A. Ž.) 2022 m. balandžio 1 d. apie 17.50 val., būdami Sūduvių g., Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., viešoje vietoje – prie namo (duomenys neskelbtini), tyčia, veikdami kartu ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis, įžūliu elgesiu, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydami aiškią nepagarbą visuomenei, kitų žmonių akivaizdoje, dėl menkavertės dingsties A. Ž. tyčia rankomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip penkis smūgius M. M. į įvairias kūno vietas, po to ranka sugriebė nukentėjusiajam M. M. už kaklo ir smaugė, po to prie M. M. priėjo S. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė M. M. vieną kartą į dešinį skruostą ir jis nukrito ant žemės, tokiu būdu veikdami kartu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. M. muštinę dešinio skruosto žaizdą su poodine kraujosruva kaktos dešinėje-dešinės akies vokuose, dalinį 1-mo dešinio viršutinio danties vainiko lūžį su gleivinės įbrėžimu viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje, poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje, žaizdą dešinės plaštakos 5-me piršte, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą bei tokiu būdu įžūliu elgesiu veikdami kartu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
2. Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo (viešosios tvarkos pažeidimas) neprisipažino. Parodė, kad 2022 m. balandžio 1 d. apie 17.00 val., grįžęs po darbo savo automobiliu BMW, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Justiniškių mikrorajono link Antežerių kaimo, kai prie kapinių priekyje jo važiuojantis Audi markės automobilis, elgėsi labai agresyviai, tai persirikiuodavo iš vienos juostos į kitą, išlįsdavo į priešpriešinę kelio juostą, buvo momentas kai negalėjo įsukti į savo vietą, todėl važiavo jam iš paskos. Bevažiuojant pradėjo mirkčiojo šviesomis, už 200 metrų užėmęs priešpriešinę juostą pradėjo jį taranuoti į ežero pusę, kad išvažiuotų iš kelio. Pravažiavęs gal 100 metrų sustojo, negalėjo tęsti kelionės, buvo nenormalu. Sustojo šone, kad niekam netrukdytų, tuomet iš paskos važiavęs Audi automobilis taip pat sustojo jam iš priekio, taip užblokuodamas kelią. Sėdėjo mašinoje, kai tas vyriškis pribėgęs prie mašinos pradėjo smūgiuoti į duris, buvo užsirakinęs, tai truko apie sekundę, kai netrukus sustojęs kito automobilio vairuotojas vyriškį atitraukė nuo mašinos, buvo daug žmonių, sujudimas, mašinos signalino. Po kurio laiko išlipo iš mašinos, apsižiūrėjo ar viskas gerai, pamatęs, kad nieko rimto atsisėdo į mašiną, apsisuko, nes kelias buvo užstatytas ir išvažiavo namo. Nuo nukentėjusiojo buvo apie 10 metrų atstumu. A. Ž. nepažįsta, kitų asmenų taip pat. Ar A. Ž. buvo tarp tų asmenų, kuris atitraukė nukentėjusįjį, pasakyti negali. Išlipęs iš automobilio jokių daiktų su savimi neturėjo ir toliau negu automobilis nebuvo nuėjęs. Išlipęs matė žmogų ant žemės, visi atsitraukinėjo, tas žmogus atsistojo, buvo išsitraukęs telefoną, kad būtų sužalotas nematė, to žmogaus nepažįsta. Patvirtino, kad pagal inkriminuojamą kaltinimą veiksmų neatliko.
3. Kaltinamasis A. Ž. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo (viešosios tvarkos pažeidimas) neprisipažino. Parodė, kad 2022 m. balandžio 1 d. sutarė parduoti Opel Astra automobilį. Su pirkėjais, dviem ukrainiečiais susitiko Justiniškių gatvėje, jie paprašė patikrinti mašiną ir su ja pravažiuoti. Ukrainiečiai buvo brunetai, aukšti vyrukai, slaviškų veido bruožų. Jis atsisėdo į priekinę sėdynę šalia vairuotojo, kitas gale ir važiavo link Zujūnų k., gal Talino gatve. Priešais juos važiavo du automobiliai – vienas BMW, kitas Audi. Kiek pavažiavus pamatė, kad Audi automobilis stovi užblokavęs eismą BMW automobilio vairuotojui. Nukentėjusysis stovėdamas prie BMW automobilio durų kažką darė, ar bandė įsilaužti į automobilį, ar rankomis daužė dureles, ar bandė ištraukti vairuotoją iš automobilio pasakyti tiksliai negali, nes nematė. Tuo metu ukrainiečiai išlipo iš automobilio ir pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam, kaip iš jų suprato, todėl, kad užkirto kelią vaikinui ir vaikinas negalėjo važiuoti. Nukentėjusįjį matė iš nugaros. Ar nukentėjusysis smūgiavo, ar ukrainiečiai smūgiavo, tiksliai pasakyti negali, nematė kas kam smūgiavo. Kas atitraukė nukentėjusįjį nuo mašinos, nematė, buvo išgėręs, nesiorientavo aplinkoje. Kol išlipo iš mašinos, visas judesys baigėsi, todėl sėdo į mašiną ir išvažiavo. Išlipęs iš mašinos stovėjo prie jos, nuėjęs iki įvykio vietos nebuvo. Kokiu atstumu buvo nuo nukentėjusiojo, nežino, nukentėjusiojo sužalojimų nematė. Matė, kad mašinoje sėdi vaikinas. S. K. tuo metu buvo mašinoje, išlipančio iš automobilio nematė. S. K. nepažįsta, jį žino iš matymo. Pripažįsta, kad buvo įvykio vietoje, kad dalyvavo muštynėse nepripažįsta. Jo nuomone suklydo ne tik ekspertai, klysta ir prokurorė, ir nukentėjusysis. Mano, kad jį maišo su ukrainiečiais. Vaizdo medžiagoje akivaizdžiai matosi, kad du vyrukai vienas iš galo išlipo, kitas, kuris sėdėjo už vairo bėga prie nukentėjusiojo, o trečias paskutinis tai jis, kuris stovi ir žiūri, bet nieko nedaro, todėl mano, kad nukentėjusysis jį šmeižia, nori prisiteisti pinigų. Atkreipė dėmesį, kad vykstant tyrimo procesui, sekančią dieną atvykus į policijos komisariatą, pareigūnai neatliko jo krumplio ekspertizės, nepažiūrėjo, ar jis galėjo smūgiuoti, atpažinimas vyko pagal nuotraukas, ne gyvai, nedalyvaujant jam ir jo advokatei. Mano, kad visas teismo procesas, viskas kas vyksta yra šališka.
Motyvuojamoji dalis
4. Nors kaltinamieji kaltės nepripažinimo, kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
4.1. apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. M. parodė, kad 2022 m. balandžio 1 d. apie 16.50 val. važiavo automobiliu AUDI A7, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem mažamečiais vaikais iš Vilniaus namo link Zujūnų, kai pravažiavus vakarinį aplinkkelį link Buivydiškių jį aplenkė juodos spalvos BMW automobilis, kuris pasuko į žvyruotą kelkraštį ir stipriai užkabindamas kelkraštyje esantį žvyrą sukėlė dulkių ir akmenų sluoksnį, kurie pataikė į jo automobilį ir jį apgadino, padaryta 756,10 Eur dydžio žala. Automobilis BMW nuvažiavo toliau, jis važiavo iš paskos bandė atkreipti dėmesį garsiniu signalu ir automobilio šviesomis, tikslu jį sustabdyti ir sudrausminti, kad taip kelyje elgtis nepridera. Bandant atkreipti BMW vairuotojo dėmesį, kad jis sustotų, buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, ištisinės juostos nekirto, nes jos toje vietoje nebuvo. Buivydiškėse, ties Sudūvių g. namu (duomenys neskelbtini), BMW automobilis sustojo, jis irgi. Išlipęs iš automobilio priėjo prie automobilio BMW vairuotojo, norėdamas pranešti apie jo padarytą žalą. Priėjęs pastukseno į kairės pusės priekinių durelių langą, kad vairuotojas nuleistų langą, bet BMW vairuotojas durelių lango neatidarė. Netrukus sustojo baltos spalvos automobilis Opel, iš kurio per galines dešinės pusės automobilio Opel dureles iššoko vienas neaukšto ūgio, trumpų plaukų, nestambaus kūno sudėjimo vyriškis ir puolė jį mušti, taikėsi į veidą ir galvą. Pastebėjo, kad iš balto Opel automobilio iššoko dar du stambesni asmenys (vienas pro vairuotojo dureles, kitas pro priekines keleivio dureles), išlipo ir BMW vairuotojas. Kas išsitraukė juodą lazdą pasakyti negali. Gynėsi, kai vienu momentu kažkuris asmuo griebė jį iš galo už kaklo, tuo metu atsidengė veidą ir iš karto pajuto smūgį lazda į veidą, beveik tiesiai į akį, suklupo. Kas griebė už kaklo pasakyti negali, jo nuomone, vienas asmuo sugriebė už kaklo, kitas trenkė. Patvirtino, kad jį puolė visi keturi asmenys, bandė vienaip ar kitaip sužaloti. Konfliktas pradžioje vyko prie BMW automobilio, po to prie jo automobilio, kur už jo mašinos priekio jam ir buvo suduota lazda. Tuomet tie asmenys susėdo į savo automobilius, BMW vairuotojas į savo ir išvažiavo, jis dar spėjo nufotografuoti automobilius ir BMW vairuotoją. Kraujavo veidas, todėl išsikvietė greitąją pagalbą, policiją, paskambino žmonai, kad pasiimtų vaikus, kurie buvo mašinoje ir viską matė. Kaltinamuosius atpažino apklausų metu. A. Ž. atpažino kaip vaikiną, kuris išlipo iš dešinės pusės Opel automobilio galo ir pirmas jį puolė mušti į veidą, galvą. Ar jis trenkė lazda, teigti negali, bet matė, kai lipdamas į Opel automobilį lazdą pasiėmė ir įsikišo po striuke. Kuris iš asmenų išsiėmė lazdą nematė. BMW automobilį vairavo S. K., ką jis konkrečiai darė pasakyti negali, kas ranka trenkė į veidą nematė. Automobilio pareigūnams neaprodė, nes jie to neprašė, beje ir apie padarytą žalą pareigūnams neužsiminė. Policijai dėl chuliganiško vairavimo neskambino, kol nebuvo padaryta žala jo automobiliui, buvo apdaužytas bamperis, kapotas ir grotelės. Buvo šoko būsenoje, sumuštas ir sužalotas, todėl mano, kad praleisti ar pamiršti kai kurias detales yra normalu, todėl ir parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu galbūt nėra tikslūs;
4.2. apklaustas liudytojas D. Z. parodė, kad 2022 m. balandžio 1 d., apie 17.00 val. būdamas namo kieme, už namo, gatvėje, išgirdo triukšmą, panašų į muštynių garsus. Išbėgęs į gatvę pamatė gatvėje stovinčius tris automobilius - tamsiai mėlynos spalvos AUDI automobilį, už jo tamsios spalvos, senesnį BMW sedano tipo, už BMW, OPEL markės automobilį, matė, kai prie įvažiavimo į jo namus, t. y. vartų, du jaunuoliai įžūliai, vidury dienos spardė vaikiną, jiems sušuko: „ką čia daro“, tuomet jie atšoko, įsėdo į mašiną ir pasišalino iš įvykio vietos. Tą dieną eismas buvo gan didelis, niekas negalėjo pravažiuoti, mašinos stovėjo kelyje netoli viena kitos. Nukentėjusiojo mašina stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje. Kadangi nuo įvykio praėjo trys metai, įvykio aplinkybių nelabai prisimena, visgi, mano, kad automobilyje OPEL buvo trys vaikinai, kurie elgėsi labai įžūliai, vienas buvo stambesnis, jam išėjus, konfliktas baigėsi, vaikinai stengėsi kuo greičiau pasišalinti, jų sulaikyti nesugebėjo. Nukentėjusįjį įleido įvažiuoti į savo kiemą, suteikė pagalbą, žmogus buvo smarkiai sumuštas, iškvietė policiją. Pagal nukentėjusiojo sužalojimą sprendžia, kad jam buvo trenkta su kažkuo, nors įrankio nematė, ranka tokių sužalojimų padaryti negalima. Kol laukė policijos ir greitosios, AUDI vairuotojas pasakojo, kad jam bevažiuojant namo Sūduvių gatve, tarp jo ir vieno iš automobilio vairuotojų įvyko konfliktas, jam pradėjo blokuoti kelią vairuotojas, kuris automobiliu važiavo vienas, turbūt tai buvo BMW automobilio vairuotojas. Muštynių nematė, todėl konkrečiai pasakyti, kad įvykio metu buvo jaunuolis (S. K.), negalėtų, nes praėjo daug laiko. Kaimynas turėjo įvykio vaizdo įrašą, kuriame įvykis matosi geriau. Vaizdo įraše vaikiną (A. Ž.) vos mato, nors panašus, pasakyti, kad čia jis negali, gyvai matant gal ir galėtų pasakyti;
4.3. apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad nežino dėl ko yra pakviestas, 2022 m. balandžio 1 d. įvykio neprisimena, žino, kad prie jo namų įvyko muštynės, buvo sumuštas žmogus, buvo atvažiavusi policija, prašė jo namų vaizdo kameros įrašo. Teisėja pagarsina liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos liudytojas patvirtina, kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2022 m. balandžio 1 d. buvo namuose, kai apie 17.20 val., į duris paskambino priešais gyvenantis kaimynas, kuris pasakė, kad gatvėje priešais jo namą buvo muštynės ir galbūt vaizdo kameros ką nors užfiksavo. Peržiūrint vaizdo kameras, vaizdo kamerų laiku 2022 m. balandžio 1 d., 17.10 val., pamatė incidentą, jog prie jo namo tvoros, gatvėje buvo sustoję du automobiliai, vienas AUDI, kitas, sustojęs už šio automobilio buvo BMW automobilis. Iš AUDI automobilio vairuotojo pusės išlipęs vyras nuėjo prie BMW vairuotojo ir pradėjo kažką kalbėtis, netrukus prie stovinčio BMW automobilio privažiavo dar vienas, baltos spalvos OPEL automobilis, kuris sustojo važiuojamojoje dalyje, šone stovinčio BMW. Iš OPEL automobilio išlipo trys vyrai, kurie pribėgo prie AUDI vairuotojo ir pradėjo jį mušti kumščiais į galvą bei kūną. Kuomet AUDI vairuotojas buvo mušamas, iš BMW išlipęs vyras taip pat prisijungė prie jo mušimo. Kameros vaizdo įraše užfiksuota, kaip keturi vaikinai muša vieną vyrą, jį pargriauna ant žemės, suduoda keletą smūgių. Vienas iš užpuolikų turi rankose arba strypą, arba pagalį, kuris yra tamsios spalvos, tačiau kuris tiksliai jį laikė rankose ir ar su juo trenkė sunku įžiūrėti, šį strypą ar pagalį sprendžiant pagal vaizdo įrašą laikė arba BMW arba OPEL vairuotojas. Netrukus, kuomet AUDI vairuotojas buvo aptalžytas, į gatvę išėjo kaimynas, užpuolikai pradėjo skirstytis, įsėdo į savo automobilius, apsisuko ir išvažiavo. Nuvažiavo į tą pačią pusę iš kurios buvo atvažiavę – nuo Justiniškių mikrorajono pusės. Vaizdo įraše matosi, kad prasidėjus muštynėms gatvėje važiuoja automobiliai, niekas nebuvo sustojęs padėti ar nutraukti muštynių, matyti, kad Sūduvių gatve važiavęs motociklininkas buvo sustojęs prie kaimyno namo ir viską stebėjo, tačiau kas šis žmogus ir koks jo motociklo valstybinis numeris vaizdo kamera neužfiksavo. Pats muštynių gyvai nematė, nors būdamas namuose 2022 m. balandžio 1 d., apie 17.10 val., girdėjo kažkokį triukšmą gatvėje, buvo girdimas automobilių signalizavimas;
4.4. apklausta liudytoja I. M. parodė, kad 2022 m. balandžio 1 d. vyras išvažiavo pasiimti vaikų iš darželio ir užtruko. Vėliau paskambinęs sutuoktinis paprašė atvažiuoti pasiimti vaikų, nurodė, kad jis šiuo metu randasi (duomenys neskelbtini) namo, kadangi buvo užpultas, laukia policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos. Atvažiavusi pamatė sumuštą vyrą, verkiančius ir rėkiančius iš baimės vaikus. Vyras buvo šoko būsenoje, pasakė, kad jį užpuolė, jis liko laukti greitosios pagalbos, ji išvežė vaikus ir laukė vyro skambučio, kad galėtų jį pasiimti iš ligoninės. Vėliau sutuoktinis papasakojo, kad važiuojant su vaikais jį lenkė BMW markės automobilis, kuris apgadino jo automobilį, todėl vyras bandė jį sustabdyti ir išsiaiškinti. Vyras minėjo, lyg BMW automobilyje buvo vienas vyras. Jiems sustojus prie jų privažiavo dar vienas Opel markės automobilis, iš kurio išlipo gal du vyrukai, tiksliai pasakyti negali, jį užpuolė, pradėjo mušti, tik atėjus namo gyventojui, užpuolikai išsilakstė. Vyras sakė, kad jam trenkė į veidą aštriu daiktu, jis buvo pargriautas, jį spardė. Vyro veidas buvo kruvinas, visur jį mušė, sakė, į šoną gavo. Visa tai matė automobilyje buvusios mergaitės, kurios matė, kaip jų tėtį muša, kai jis nugriuvo ant žemės jį spardė. Mergaitės labai išsigando, patyrė didelį šoką, su vyresniąją dukra lankėsi pas psichologą. Vyrui buvo prakirstas veidas, pradurta vieta po akimi, kuri buvo susiūta, blogai matė, buvo sumušimai šonuose, negalėjo dirbti. Matė, kad buvo išdaužtas automobilio stiklas, įbrėžimai ant automobilio;
4.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini), duomenimis, remiantis M. M. apžiūros ir medicinos dokumentais, pateikia išvadą, kad M. M. nustatyta muštinė dešinio skruosto žaizda su poodine kraujosruva kaktos dešinėje-dešinės akies vokuose, dalinis 1-mo dešinio viršutinio danties vainiko lūžis su gleivinės įbrėžimu viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kaklo dešinėje, poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje, žaizda dešinės plaštakos 5-me piršte. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. balandžio 1 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. M. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužfiksavo. M. M. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairios padėtyse;
4.6. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2022 m. birželio 17 d. protokolo duomenimis, liudytojui (nukentėjusiajam) M. M. parodytos sunumeruotos 5 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotrauka Nr. 2 yra A. Ž., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. M. M. parodė, kad, tarp penkių jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažinimui, jis atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka yra Nr. 2. Pamatęs šį asmenį jis atpažino jį iš karto pagal plaukų spalvą bei netvarkingą šukuoseną, akių formą (išsigandusią), antakius ir ausų formą. Šis asmuo griebė jam už striukės, vėliau iš galo griebė alkūne jam už kaklo ir smaugdamas bandė pargriauti ant žemės. Jis atvažiavo automobiliu Opel Astra, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiuojant šis asmuo sėdo į automobilio galinę pusę;
4.7. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2022 m. birželio 17 d. protokolo duomenimis, liudytojui (nukentėjusiajam) M. M. parodytos sunumeruotos 5 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotrauka Nr. 4 yra S. K., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. M. M. parodė, kad tarp jam pateiktų penkių asmenų nuotraukų atpažinimui, jis atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka yra Nr. 4. Jį atpažino pagal jo apvalų veidą, trumpą šukuoseną bei bendrus veido bruožus. Jis važiavo automobiliu BMW, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis asmuo buvo išlipęs iš automobilio ir galėjo dalyvauti muštynėse. Ar galėjo nukentėti nuo jo smūgio, nėra įsitikinęs;
4.8. apžiūros protokolo 2022 m. rugsėjo 28 d. duomenimis, apžiūros objektas - vaizdo įrašai video-2b5d4bc8399440fe4131d00e4008bb93-V(1) ir video-e0d22703e9b5fad3ed9384992b560574-V(1), kuriuose užfiksuota, kaip pravažiuoja oranžinės spalvos sunkvežimis, už jo pilkos spalvos visureigis, lengvasis juodos spalvos automobilis BMW ir iš galo kitas lengvasis juodos spalvos automobilis AUDI. Automobilis BMW sustoja pirmas prie pat tvoros, kitas automobilis AUDI priekyje užstodamas kelią. AUDI automobilio vairuotojas išlipa iš automobilio ir nueina link automobilio BMW vairuotojo durelių. Automobilio BMW vairuotojas iš automobilio neišlipo. Už kelių sekundžių prie šių automobilių privažiuoja baltos spalvos automobilis OPEL, iš kurio pirmas išlipa keleivis iš galinės OPEL dalies, iš dešinės keleivio pusės. Jis pirmas puola prie AUDI vairuotojo ir pradeda smūgiuoti, suduoda ne mažiau nei 5 smūgius į įvairias kūno vietas. Abu asmenys juda atgal. Po to antras išlipa automobilio BMW vairuotojas, kuris dešinėje rankoje laikydamas pailgą, tamsios spalvos daiktą, juda link minėtų asmenų. Netrukus trečiasis iš automobilio OPEL išlipo vairuotojas, po jo ketvirtasis išlipo automobilio OPEL dešinės priekinės keleivio vietos keleivis. Abu asmenys juda link minėtų 3 asmenų. Visi asmenys pradeda judėti atgal prie tvoros, kuri užstoja vaizdą, todėl tolimesnių asmenų veiksmų nesimato. Antrame vaizdo įraše užfiksuota, kad tarp minėtų asmenų vyksta kontaktas, jie yra arti vienas kito, bet nesimato kokius tiksliai veiksmus kiekvienas iš jų atlieka. Viskas vyksta labai greitai. Asmenys grįžta prie savo automobilių. Pirmas atsisėda automobilio OPEL keleivis iš galinės automobilio dalies, po jo į automobilį OPEL atsisėda vairuotojas, ir automobilio OPEL dešinės priekinės keleivio vietos keleivis. Automobilis OPEL pavažiavę kelis metrus atbuline eiga, apsisuka ir išvažiuoja. Iš paskos išvažiuoja automobilis BMW. Minėti automobiliai nuvažiuoja į tą pusę, iš kurios buvo atvažiavę. Automobilio AUDI vairuotojas lieka įvykio vietoje;
4.9. apžiūros protokolo 2022 m. balandžio 8 d. duomenimis, apžiūrimi vaizdo įrašai iš pateiktų kūno kameros BODY:
4.9.1. vaizdo įrašo 2022_0401_173546_006 pradžioje matomi 3 vyrai. Vienas jų pasakoja, kad jam būnant kieme išgirdo triukšmą. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje esantis nukentėjusysis (M. M.) pareigūnui pasakoja, kad jis važiavo nuo Justiniškių pusės iš kur važiavo kitas automobilis nežino. Vairuotojo ir keleivių jis nepažįsta. Jam važiuojat, pradžioje buvo vienas automobilis, pravažiavus aplinkkelį, jį kirtus prasidėjo žvyrkelis, tada BMW automobilio vairuotojas jį aplenkė, prasuko ,,saulutę“, sukėlė dulkių kamuolį ir nuvažiavo toliau. Nukentėjusysis važiavo iš BMW automobilio paskos, mirksėjo jam, kad sustotų, norėjo paklaust ką čia darė, ką norėjo išprovokuot. Tada jis jį aplenkė ir sustojo. Išlipęs iš automobilio nuėjo prie vairuotojo pusės ir staiga iš kažkur atvažiavo baltos spalvos Opel automobilis. BMW automobilio vairuotojas neišlipo, o iš Opel išlipo 3 ar 4 žmonės. Vienas jų turėjo kažkokią lazdą su kuria trenkė jam į veidą. Parvertė jį ant žemės, jis atsistojo, o jie pabėgo. Jis spėjo nufotografuoti numerius. Važiavo su vaikais, kurios paėmė žmona. Pasakoja, kad viskas įvyko gatvėje prie (duomenys neskelbtini). Pareigūnas nueina prie vyro, kuris rodo nufilmuotą vaizdo įrašą, nes jo namo teritorija yra filmuojama vaizdo kameromis, pats sako įvykio nematė;
4.9.2. vaizdo įraše 2022_0401_174046_007, užfiksuota, kai NVRS pareigūnai atvažiavo pas nukentėjusįjį į namus. Nukentėjusysis pareigūnams parodė, kad įvažiavęs į Zujūnų žvyruotą kelią jį aplenkė BMW ir su varomu galu sukėlė jam dulkes ir nuvažiavo. Tada jis jį aplenkė ir sustojo, BMW irgi sustojo. Jis norėjo sudrausminti BMW vairuotoją, nes jis gyvena šiame rajone tvarkingai ir norėjo pilietiškai pasielgti. BMW vairuotojas durų jam neatidarė. Viskas vyko sekundžių greičiu, privažiavo Opel iš kurio išlipo 3 vyrai ir pradėjo jį mušti. Viskas vyko prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas su nukentėjusiuoju apžiūri vaizdo įrašą;
4.9.3. vaizdo įraše 2022_0401_204635_003, užfiksuota, kaip nukentėjusysis savo mobiliajame ryšio telefone rodo automobilių nuotraukas su valstybiniais numerių ženklais ir sako, kad šio automobilio vairuotojas nebuvo išlipęs. Nurodo, kad veiksmas vyko už jo automobilio ir jo vaikai, kurie buvo automobilyje viską matė, nes sėdėjo gale. Pareigūnas sako, kad Opel savininkas (duomenys neskelbtini) gimimo, bet nukentėjusysis sako, kad tie žmonės jaunesni už jį buvo. Pareigūnas sako, kad tai ne vietiniai. Nukentėjusysis patikslina, kad jį tikrai mušė trise. Pradžioje puolė vienas, jis bandė gintis, po to kitas daug kartų mušė;
4.9.4. vaizdo įraše 2022_0401_205135_004 nukentėjusysis nurodo, kad matė, kad kai ėjo vyrai tai vienas jų turėjo lazdą. Nukentėjusysis nurodo, kad jam buvo suduota į veido sritį, kaktą, nugarą, krūtinę, ranką, 10 kartų, taikėsi į galvą, stiprus smūgis buvo vienas. Lazda su kuria gavo į dešinės pusės akį buvo nedidele, juodos spalvos, bet ne beisbolo. Sąmonės neprarado. Atvykę medikai nukentėjusiajam konstatavo skruosto žaizdą. Pareigūnas paklausia nukentėjusiojo ar jam buvo padaryta turtinė žala, nukentėjusysis atsako, kad nebent buvo išpurvinti drabužiai, kuriuos reikia nešt į valyklą, ir tai smulkmena;
4.10. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. spalio 31 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta bei padaryta išvada, kad: 1) pirmas po subjekto_1 (M. M.) per trečiojo sustojusio automobilio „Opel“ keleivio pusės galines dureles išlipa subjektas_2 (A. Ž.), kuris prieina prie subjekto_1 ir vienas kitą stumia rankomis, po to subjektas_2 kaire ranka smūgiuoja subjektui_1 į galvos sritį; subjektas_2 ranka sugriebia subjektą_1 už rankos ir užlaužia ją; subjektas_1 stumiamas subjekto_2 juda link tvoros kampo; subjektas_1 traukiasi už elektros stulpo, subjektas_2 sugriebia subjektą_1; vėliau užfiksuotų subjekto_2 veiksmų subjekto_1 atžvilgiu nustatyti negalima, dėl matomumą užstojančios tvoros, tačiau per jos tarpus pastebimas kontaktas, kurio metu subjektas_1 galimai pargriaunamas. 2) antrasis po subjekto_1 išlipa tamsaus atspalvio BMW vairavęs subjektas_3 (S. K.), pro vairuotojo pusės priekines dureles. Subjektas_3 artėja link subjekto_1 ir subjektui_2 laikant subjektą_1, subjektas_3 dešinėje rankoje laikomu pailgu objektu, tikėtina, kad suduoda subjektui_1; po smūgio subjektas_1 nukrenta ant grindinio. 3) trečias po subjekto_1 išlipa šviesaus atspalvio automobilio „Opel“ vairuotojas - subjektas_4; subjektas_4 prisiartina prie konflikto dalyvių, tačiau nustatyti ar turėjo fizinį kontaktą su kitais asmenimis, negalima. 4) ketvirtas po subjekto_1 išlipęs asmuo - subjektas_5, išlipa iš šviesaus atspalvio automobilio „Opel“ pro keleivio pusės priekines dureles. Subjektas_5 prieina prie konflikto dalyvių, tačiau jo veiksmų kitų konflikto dalyvių atžvilgiu negalima nustatyti dėl vaizdą dengiančios tvoros. 5) Nustatyti iš kokio automobilio yra paimamas ir įdedamas atgal tiriamojoje vaizdo byloje subjekto_3 laikomas pailgas objektas nustatyti negalima. Subjektas_3 įsėda į tamsaus atspalvio automobilį BMW.
Dėl įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo
5. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022, 2K-106-697/2024 ir kt.).
6. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K-159-976/2021, 2K-124-719/2022 ir kt.).
7. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais, nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis. Jei dėl chuliganiškų motyvų sutrikdoma viešoji tvarka ir kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-269-697/2016).
8. Kaltinamieji tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisiamųjų posėdžių metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos neigė. Kaltinamasis S. K. įteikus jam pranešimą apie įtarimą, parodymus ikiteisminio tyrimo metu duoti atsisakė. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad būtent Audi markės automobilio vairuotojas pavojingai važiuodamas pradėjo jį taranuoti, kad šis išvažiuotų iš kelio, taigi negalėdamas tęsti kelionės jis buvo priverstas sustoti, kuomet jam sustojus Audi automobilio vairuotojas jam užkirto kelią. Sėdėjo užsirakinęs mašinoje, kai Audi automobilio vairuotojas pribėgęs prie jo mašinos pradėjo smūgiuoti į duris ir tik sustojęs kito automobilio vairuotojas vyriškį atitraukė nuo mašinos. Muštynėse nedalyvavo, iš mašinos išlipo tik po kurio laiko, apsižiūrėjo ar viskas gerai, apsisuko, nes kelias buvo užstatytas ir išvažiavo namo. Kaltinamojo A. Ž. teigimu, važiuojant pamatė, kad Audi automobilis stovi užblokavęs eismą BMW automobilio vairuotojui. Tuo tarpu M. M. stovėdamas prie BMW automobilio durų kažką darė, gal bandė įsilaužti į automobilį, ar rankomis daužė dureles, ar bandė ištraukti vairuotoją iš automobilio, pasakyti tiksliai negali, nematė. Teigia, kad nukentėjusiajam smūgiavo ukrainiečiai, kaip suprato, todėl, kad užkirto kelią BMW automobilio vairuotojui ir šis negalėjo važiuoti. Tiksliai pasakyti negali ar nukentėjusysis smūgiavo, ar ukrainiečiai smūgiavo, nematė, pats nukentėjusiajam smūgių nesudavė, taip pat nematė kas atitraukė nukentėjusįjį nuo mašinos, buvo išgėręs, nesiorientavo aplinkoje. Taigi, kol išlipo iš mašinos, visas judesys baigėsi, todėl sėdo į mašiną ir išvažiavo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą parodė, kad pirmas iš Opel automobilio, kuriame jis važiavo išlipo keleivis iš galo, paskui vairuotojas, jis išlipo paskutinis trečias, stovėjo ir stebėjo kas vyksta, todėl mano, kad nukentėjusysis jį šmeižia. Visgi, nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. S. K. ir A. Ž. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nagrinėjamu atveju lėmė jų veiksmai padaryti viešoje vietoje - Sūduvių g., Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., prie namo (duomenys neskelbtini), kai įprastai toje vietoje yra nemažas srautas žmonių ir šią išvadą patvirtina pats kaltinamasis S. K., jog aptariamą įvykį matė didelis pravažiuojančių asmenų srautas, buvo sujudimas, mašinos signalizavo, be to, vaizdo įraše užfiksuota, kad prasidėjus muštynėms Sūduvių gatvėje važiuoja automobiliai, važiavęs motociklininkas buvo sustojęs prie kaimyno namo ir viską stebėjo ir tik liudytojui sušukus: „ką čia daro“, vyrukai atšoko, įsėdo į mašiną ir pasišalino iš įvykio vietos.
9. Tokius kaltinamųjų veiksmus, jų kaltę, visų pirma patvirtina nukentėjusiojo M. M. parodymai, kurie nors ir nėra visiškai nuoseklūs dėl jam įvykio metu padarytų sužalojimų, kaip pats nurodė buvo šoko būsenoje, sumuštas ir sužalotas, todėl mano, kad praleisti ar pamiršti kai kurias detales yra normalu, todėl ir parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu galbūt nėra tikslūs. Visgi, nukentėjusysis apklausų metu atpažino kaltinamuosius. A. Ž. atpažino pagal plaukų spalvą bei netvarkingą šukuoseną, pagal akių formą (išsigandusią), antakius, ausų formą. A. Ž. atpažino kaip vaikiną, kuris išlipo iš dešinės pusės Opel automobilio galo ir pirmas jį puolė mušti į veidą, galvą. Šis asmuo griebė jam už striukės, vėliau iš galo griebė alkūne už kaklo ir smaugdamas bandė pargriauti ant žemės. S. K. atpažino pagal jo apvalų veidą, trumpą šukuoseną bei bendrus veido bruožus, vairavusį automobilį BMW. Šis asmuo buvo išlipęs iš automobilio, ir pasak nukentėjusiojo, galėjo dalyvauti muštynėse. Ar jis trenkė lazda, teigti negali, bet matė, kai lipdamas į automobilį lazdą pasiėmė ir įsidėjo ją į striukę. Kaltinamųjų kaltę neginčytinai pagrindžia vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame užfiksuota, kaip pirmas prie pat tvoros sustoja BMW automobilis, automobilis AUDI priekyje užstoja kelią. Tuomet AUDI automobilio vairuotojas išlipa iš automobilio ir nueina link automobilio BMW vairuotojo durelių. Automobilio BMW vairuotojas iš automobilio neišlipo. Už kelių sekundžių prie šių automobilių privažiuoja baltos spalvos automobilis OPEL, iš kurio pirmas išlipa keleivis iš galinės OPEL dalies, iš dešinės keleivio pusės, kuris pirmas puola prie AUDI vairuotojo ir pradeda smūgiuoti, suduoda ne mažiau nei 5 smūgius į įvairias kūno vietas. Antras išlipa automobilio BMW vairuotojas, kuris dešinėje rankoje laikydamas pailgą, tamsios spalvos daiktą, juda link minėtų asmenų. Netrukus trečiasis iš automobilio OPEL išlipo vairuotojas, po jo ketvirtasis išlipo automobilio OPEL dešinės priekinės keleivio vietos keleivis. Abu asmenys juda link minėtų 3 asmenų. Visi asmenys pradeda judėti atgal prie tvoros, nors ji užstoja vaizdą, užfiksuota, kad tarp minėtų asmenų vyksta kontaktas, visgi kokius tiksliai veiksmus kiekvienas iš jų atlieka nesimato. Asmenys grįžta prie savo automobilių. Pirmas atsisėda automobilio OPEL keleivis iš galinės automobilio dalies, po jo į automobilį OPEL atsisėda vairuotojas, ir automobilio OPEL dešinės priekinės keleivio vietos keleivis. Automobilis OPEL pavažiavę kelis metrus atbuline eiga, apsisuka ir išvažiuoja. Iš paskos išvažiuoja automobilis BMW. Minėti automobiliai nuvažiuoja į tą pusę, iš kurios buvo atvažiavę. Automobilio AUDI vairuotojas lieka įvykio vietoje. Vaizdo įrašuose užfiksuotus įvykius bei kaltinime pateiktus duomenis patvirtina atliktas ekspertizės aktas, kuriuo remiantis yra pagrindas tvirtinti, jog pirmas prieš nukentėjusįjį M. M. pradeda smūgiuoti A. Ž., išlipęs iš automobilio „Opel“ pro keleivio pusės galines dureles, kaire ranka smūgiuoja į galvos sritį, sugriebia nukentėjusįjį už rankos ir ją užlaužia. Antrasis iš tamsaus atspalvio BMW pro vairuotojo pusės priekines dureles išlipa S. K., kuris A. Ž. laikant nukentėjusįjį, dešinėje rankoje laikomu pailgu objektu, suduoda smūgį nukentėjusiajam, padarydamas muštinę dešinio skruosto žaizdą su poodine kraujosruva kaktos dešinėje-dešinės akies vokuose, po kurio nukentėjusysis nukrenta ant grindinio. Kaltinamųjų kaltė grindžiama ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje M. M. nustatyta muštinė dešinio skruosto žaizda su poodine kraujosruva kaktos dešinėje-dešinės akies vokuose, dalinis 1-mo dešinio viršutinio danties vainiko lūžis su gleivinės įbrėžimų viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kaklo dešinėje, poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje, žaizda dešinės plaštakos 5-me piršte. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. balandžio 1 d., kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. M. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Liudytojas D. Z. parodė, kad išgirdęs triukšmą, panašų į muštynių garsus, išbėgęs į gatvę pamatė gatvėje stovinčius tris automobilius ir du jaunuolius, kurie įžūliai, vidury dienos spardė vaikiną, ir tik jam sušukus: „ką čia daro“, jaunuoliai atšoko, įsėdo į mašiną ir pasišalino iš įvykio vietos. Pačių muštinių nematė, matė tik įvykio pabaigą, nukentėjusįjį įleido įvažiuoti į savo kiemą, suteikė pagalbą. Žmogus buvo smarkiai sumuštas, pagal nukentėjusiojo sužalojimą sprendė, kad jam buvo trenkta su kažkuo, nors įrankio nematė, ranka tokių sužalojimų padaryti negalima. Tokie kaltinamųjų veiksmai buvo agresyvūs, nepriimtini moralės požiūriu, tokiais veiksmais pavartojant fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdant jų visuomeninį gyvenimą, rimtį bei tvarką (sustojo pašaliniai automobiliai, motociklininkas, į įvykio metu sukeltą triukšmą reagavo netoli įvykio vietos gyvenantis liudytojas D. Z.). Nukentėjusiojo teigimu, jis bandė BMW automobilio vairuotoją sudrausminti, kad taip kelyje elgtis nepridera, o vairuotojui sustojus norėjo pranešti apie jo padarytą žalą, taigi, šios aplinkybės nesuteikė pagrindo kaltinamiesiems elgtis agresyviai, pulti nukentėjusįjį, kad šiam net prireikė medikų pagalbos, todėl kilusią konfliktinę situaciją privalėjo spręsti teisėtais būdais. Įvertinus kaltinamųjų veiksmus, darytina išvada, kad būtent kaltinamųjų neadekvati reakcija į situaciją, nukentėjusiojo puolimas, tyčia, dėl menkavertės dingsties ne mažiau kaip penkis smūgius suduodant į įvairias kūno vietas, jį smaugiant sugriebus už kaklo, nenustatytu daiktu sudavus vieną kartą į dešinį skruostą, padarant muštines žaizdas, dalinį 1-mo dešinio viršutinio danties vainiko lūžį su gleivinės įbrėžimu viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas, - sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi byloje nustatytas konflikto pobūdis, kaltinamųjų įžūlus elgesys, viešoje vietoje pašalinių žmonių akivaizdoje sukėlus muštynes, patvirtina, kad kaltinamieji suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje sudėtį ir kvalifikuota teisingai.
10. Kaltinamojo S. K. gynėja advokatė Gintarė Leškevičienė teigia, kad kaltinamojo kaltė nėra visiškai įrodyta, kaltinamasis kaltės nepripažįsta, o pagrindinis įrodymas – vaizdo įrašas bei atlikta vaizdo įrašo ekspertizė nepatvirtina fakto, kad ginamasis atliko kažkokius konkrečius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl ginamasis turėtų būti išteisintas. Pasak gynėjos, ekspertizės išvada yra tik tikėtina, t. y. abejotina. Be to ir pats nukentėjusysis konkrečiai nenurodo, kad kaltinamasis būtų jam smūgiavęs ar apskritai atlikęs kažkokius fizinius veiksmus jo atžvilgiu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja advokatė Regina Vasiliauskienė taip pat prašė kaltinamąjį A. Ž. išteisinti, nesant neginčytinų įrodymų dėl jo kaltės. Visgi, nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumą galima pateisinti traumuojančiu poveikiu, nukentėjusysis tikrai nesitikėjo, kad jam sustojus pasikalbėti apie padarytą žalą jo automobiliui, bus užpultas, jam prireiks medikų pagalbos, taigi, tokios aplinkybės nesuteikė pagrindo kaltinamiesiems elgtis agresyviai ir pulti nukentėjusįjį. Tai, kad nukentėjusiojo parodymai dėl kai kurių aplinkybių nesutampa, negali būti vertinami kaip nepatikimi. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis buvo šoko būsenoje, sumuštas ir sužalotas, todėl ir parodymai nėra nuoseklūs ir tikslūs, be to teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas apkalbėti S. K. ar A. Ž.. Gynėjos teiginius, kad kaltinamojo kaltė nėra visiškai įrodyta, paneigia byloje atlikta vaizdo įrašo ekspertizė, patvirtinanti, kad būtent antrasis iš tamsaus atspalvio BMW pro vairuotojo pusės priekines dureles išlipa S. K., kuris A. Ž. laikant nukentėjusįjį, dešinėje rankoje laikomu pailgu objektu, suduoda smūgį nukentėjusiajam, padarydamas muštinę dešinio skruosto žaizdą su poodine kraujosruva kaktos dešinėje-dešinės akies vokuose, po kurio nukentėjusysis nukrenta ant grindinio. Be to, nukentėjusysis atpažino asmenį (S. K.), kuris buvo išlipęs iš automobilio BMW ir galėjo dalyvauti muštynėse, pagal jo apvalų veidą, trumpą šukuoseną bei bendrus veido bruožus. Gynėja pareiškė prieštaravimus dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Gynėjos nuomone, veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes konfliktas buvo asmeninis. Pastebėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį kilti, būtina nustatyti ir tokiu įžūliu elgesiu sukeltus padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Taigi, nusikalstama veika šiuo atveju, kai asmeninių santykių aiškinimasis vyksta viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Taip pat, gynėja prašo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Nurodė, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis agresyviai užblokavo kelią, išlipęs iš automobilio pats priėjo prie S. K. automobilio ir pradėjo smūgiuoti į duris, tą teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis, todėl gynėjos nuomone, toks elgesys laikomas provokuojančiu ir rizikingu. Pastebėtina, kad tokia aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jam artimą asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011 ir kt.). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-166/2013, Nr. 2K-386/2012). Atsižvelgiant į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, į tai, kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte ši lengvinanti aplinkybė aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bei įvertinus byloje esančius duomenis, tai kad nukentėjusysis turėdamas tikslą sustabdyti ir sudrausminti kaltinamąjį, kad taip kelyje elgtis nepridera, sustojęs ir priėjęs prie automobilio BMW pastukseno į kairės pusės priekinių durelių langą, kad vairuotojas nuleistų langą, norėdamas pranešti apie jo padarytą žalą, toks nukentėjusiojo elgesys neprieštaravo moralės normoms, nebuvo provokuojantis ir tiek žeidžiantis kaltinamąjį, kad jam suteiktų teisę imtis kraštutinių priemonių ir smurtauti prieš nukentėjusįjį. Taigi, tokie nukentėjusiojo veiksmai nėra pripažintini kaip provokuojantys BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos teisės normos dispozicijos prasme ir ši aplinkybė nepripažintina kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Dėl kaltinamajam S. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio
11. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
11.1. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas, (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis); S. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis); anksčiau teistas taip pat už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir už veiką kurią padarė, praėjus metams nuo šios nusikalstamos veikos padarymo, teistas ir užsienyje - Didžiojoje Britanijoje, ĮKNR registro duomenimis už nusikaltimą, kuris įvardinamas kaip sunkus kūno sužalojimas, subjaurojimas arba visiško nedarbingumo sukėlimas, Nyderlanduose už vagystę; baustas administracine tvarka, Sodros duomenimis nedirba, iš jo žodžių dirba statybos įmonėje, nevedęs, turi mažametį vaiką. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai. Prokurorė prašo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros (veika padaryta 2023 m. balandžio 6 d.) naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nepradėta, turi pastovią gyvenamąją vietą, augina mažametę dukrą, kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje paskyrus S. K. 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, S. K. šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir S. K. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, į bausmę įskaitant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžiu atliktą bausmės dalį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžiu įskaitytą S. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį.
Dėl kaltinamajam A. Ž. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio
13. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas, (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis); A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis); atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kuriuo jis pripažintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu; anksčiau teistas 19 kartų, paskutinį kartą 2025 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu už vagystes, bausmė atlikta, taip pat teistas ir užsienyje; baustas administracine tvarka, Sodros duomenimis vykdantis individualią veiklą, turi pastovią gyvenamąją vietą. Respublikinės priklausomybės ligų centro duomenimis A. Ž. buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl opioidų vartojimo, (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nustatyta, kad nėra duomenų, kad įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų pasireiškęs (duomenys neskelbtini) sutrikimas, dėl kurio jis būtų negalėjęs suvokti įtariamos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, taip pat nėra duomenų, kad šiuo metu jis sirgtų (duomenys neskelbtini) sutrikimu, galinčiu turėti įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). Taigi, aukščiau minėti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys neabejotinai patvirtina jo pavojingumą visuomenei, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nėra linkęs prisiimti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, yra abejingas jo veiksmais sukeltiems padariniams. A. Ž. po paskutinio jo nuteisimo teigiamų išvadų nepadarė, jis nėra linkęs laikytis įstatymų ir nustatytų elgesio taisyklių, yra linkęs nusikalsti ir sąmoningai nepaiso draudimų. Už ankstesnes nusikalstamas veikas ne kartą buvo paskirtos tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai jo nuo pakartotino nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė, nepaveikė, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis daug kartų pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. Ž. už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės skyrimas nebūtų veiksmingas ir neatgrasytų kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
14. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo suimtas nuo 2025 m. sausio 21 d. iki 2025 m. balandžio 21 d. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Suėmimas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas A. Ž. suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 21 d. iki 2025 m. balandžio 21 d., vieną suėmimo parą, prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo
15. Biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Valstybinė ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2022 m. liepos 28 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 32473 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens priteisti 126,13 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad M. M. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina - 126,13 Eur, todėl kaltinamieji privalo atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, kadangi pagal įstatymą dėl nusikaltimo padarymo pripažinti kaltais asmenys privalo atlyginti padarytą žalą, susijusią su nekentėjusiojo asmens gydymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 ir 115 straipsniai, CK 6.263, 6.283 straipsniai).
16. BPK numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.
17. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš kaltinamųjų 1 386,41 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ir laikinai prarasto darbingumo negautos pajamos sudarė 1 103,98 Eur, medicininės išlaidos 238 Eur, išlaidos vaistams 44,43 Eur. Neturtinę žalą grindė tuo, kad dėl patirtų sužalojimų ir psichologinio sukrėtimo išliko ilgalaikis poveikis gyvenimo ir darbo kokybei, socializacijai. Sukeltas ilgalaikis diskomfortas dėl po sumušimo likusio rando ant veido.
18. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas 1 103,98 Eur turtinę žalą grindžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. gegužės 9 d. sprendimais skirti ligos išmoką, patvirtinimais apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurių matosi, jog VSDFV M. M. išmokėjo 1 251,26 Eur, darbovietė (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandį išmokėjo 644,76 Eur. M. M. į bylą pateiktais (duomenys neskelbtini) priskaitymų – atskaitymų žiniaraščio 2022 m. kovo / gegužės mėn. duomenimis, atlyginimas „į rankas“ sudarė 3 000 Eur, taigi akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis prarado 1 103,98 Eur negautų pajamų, taip pat 282,43 Eur patyrė medicininėms išlaidoms, pirkdamas vaistus. Nukentėjusysis į bylą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (vaistų kvitus, konsultacijų išrašus, kasos čekius). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė finansinius nuostolius, išlaidas tyrimams, vaistams, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų S. K. ir A. Ž. solidariai nukentėjusiojo naudai priteistinas 1 386,41 Eur turtinės žalos atlyginimas.
19. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
20. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamųjų bendrais veiksmais vartotas smurtas pasireiškė ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais - suduodant į įvairias kūno vietas, smaugiant, nenustatytu daiktu suduodant vieną kartą į dešinį skruostą, dėl kurių nukentėjusiajam buvo padaryta muštinė dešinio skruosto žaizda su poodine kraujosruva kaktos dešinėje-dešinės akies vokuose, dalinis 1-mo dešinio viršutinio danties vainiko lūžis su gleivinės įbrėžimu viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kaklo dešinėje, poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje, žaizda dešinės plaštakos 5-me piršte. Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų S. K. ir A. Ž. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo - nukentėjusysis patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir didelius dvasinius išgyvenimus, poveikį gyvenimo ir darbo kokybei, socializacijai, kurie nėra išnykę iki šiol, vis dar jaučia nepatogumus, įvykusį incidentą dar ilgai primins likęs randas ant veido.
21. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbūs ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.
22. Nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, be CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytų aplinkybių, atsižvelgtina ir į analogiškose bylose suformuotą teismų praktiką. Išanalizavus nagrinėjamu atveju aktualią teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose, nagrinėjamose dėl BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų, matyti, kad nukentėjusiesiems, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-170-699/2016, Nr. 2K-296-719/2020, Nr. 2K-34-303/2020, Nr. 2K-239-697/2022, Nr. 2K-70-942/2022 ir kt.). Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam M. M. dėl neteisėtų S. K. ir A. Ž. veiksmų bei menkavertės dingsties buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Kaip matyti iš į bylą pateiktų VSDFV sprendimų skirti ligos išmoką, nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes, neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, taip pat atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies ir sprendžia, kad nukentėjusiajam iš kaltinamųjų solidariai priteistinas 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismo vertinimu 1 200 Eur suma bus pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus išgyvenimus.
Dėl kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių likimo (galiojimo)
23. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2023 m. kovo 20 d. prokurorės nutarimu S. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartimi kardomoji priemonė – asmens tapatybės kortelės paėmimas iš S. K. panaikinta.
24. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2023 m. kovo 20 d. prokurorės nutarimu A. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (pasas, asmens tapatybės kortelė). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi kaltinamajam A. Ž. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į suėmimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi A. Ž. kardomoji priemonė - suėmimas - pakeista į kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą, kuri pratęsta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 15 d. ir 2026 m. vasario 11 d. nutartimis iki 2026 m. gegužės 18 d., nustatant šias intensyvios priežiūros sąlygas: visą intensyvios priežiūros laikotarpį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; visą intensyvios priežiūros laikotarpį, kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose, sveikatos priežiūros medicinos įstaigose ar darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutartimi A. Ž. paskirtas nuosavybės teisės apribojimas jam priklausančioms 1 000 Eur lėšoms, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, nuo 2025 m. vasario 10 d. iki 2025 m. rugpjūčio 10 d., esančioms Kauno kalėjime, uždraudžiant šias lėšas valdyti, naudoti ir jomis disponuoti. Šis terminas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. ir 2026 m. vasario 2 d. nutartimis pratęstas iki 2026 m. rugpjūčio 10 d. Turto saugotoju paskirtas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas (A. Mickevičiaus g. 11, Kaunas).
25. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamuosius pripažinus kaltais, S. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, o A. Ž. – laisvės atėmimo bausmę, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl S. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti (tęsiama) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis), o A. Ž. - dokumentų paėmimas ir intensyvi priežiūra su intensyvios priežiūros sąlygomis paliekama galioti (tęsiama) iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti. A. Ž. pasą teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bausmės atlikimo vietos administracijai. A. Ž. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą 1 000 Eur piniginėms lėšoms palikti galioti iki šių lėšų panaudojimo proceso išlaidoms, civiliniams ieškiniams (jų daliai) padengti.
26. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) pateikė raštą dėl A. Ž. ekstradicijos išlaidų priteisimo, kurias sudaro bendra 2 652,51 Eur išlaidų suma. Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktą 2025 m. sausio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. PD01507561 išlaidų suma - 299,80 Eur, pagal UAB „ZIP Travel“ pateiktą 2025 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ZIP0043876, išlaidų suma - 2 352,71 Eur.
27. BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidos dėl asmens ekstradicijos gali būti pripažįstamos baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nusikaltimą padariusio asmens, kai šias išlaidas sąlygojo pats įtariamasis ar kaltinamasis (pvz., 2006 m. kovo 7 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-191/2006). Išlaidų dydį patvirtina teismui pateiktų dokumentų, susijusių su A. Ž. ekstradicija, nuorašai. Atsižvelgiant į tai, kad ekstradicijos išlaidos yra pagrįstos objektyviais dokumentais, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. Ž., kuris pagal Europos arešto orderį buvo pargabentas į Lietuvą.
28. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; įpareigoti uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, iš dalies sudedant ir S. K. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; įpareigoti per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Į kaltinamajam S. K. paskirtą galutinę bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžiu atliktą bausmės dalį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžiu įskaitytą S. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį.
A. Ž. (A. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti A. Ž. (A. Ž.) sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 21 d. iki 2025 m. balandžio 21 d., vieną suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Tenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų S. K. (S. K.) ir A. Ž. (A. Ž.) 126,13 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 13 ct) ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiojo M. M. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 191351679, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už M. M. gydymą“).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti solidariai iš S. K. (S. K.) ir A. Ž. (A. Ž.) nukentėjusiojo M. M. naudai 1 386,41 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 41 ct) turtinės žalos ir 1 200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. civilinio ieškinio dalį atmesti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2023 m. kovo 20 d. prokurorės nutarimu S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2023 m. kovo 20 d. prokurorės nutarimu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi A. Ž. (A. Ž.) paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą, pratęstą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 15 d. ir 2026 m. vasario 11 d. nutartimis iki 2026 m. gegužės 18 d., su intensyvios priežiūros sąlygomis palikti galioti nuosprendžio pradėjimo vykdyti. A. Ž. (A. Ž.) pasą teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bausmės atlikimo vietos administracijai.
Bausmės pradžią A. Ž. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutartimi A. Ž. (A. Ž.) paskirtą nuosavybės teisės apribojimą jam priklausančioms 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) lėšoms, esančioms Kauno kalėjime, pratęstą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. ir 2026 m. vasario 2 d. nutartimis iki 2026 m. rugpjūčio 10 d. palikti galioti iki šių lėšų panaudojimo proceso išlaidoms, civiliniams ieškiniams (jų daliai) padengti. Turto saugotojas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas (A. Mickevičiaus g. 11, Kaunas).
Priteisti iš A. Ž. (A. Ž.) 2 652,51 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 51 ct) ekstradicijos išlaidas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai, šias išlaidas sumokant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 04 7044 0600 0782 1039, esančią AB SEB banke.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.