- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-1965-657/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00284-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- V. A. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3621-886/2018 pagal ieškovo V. A. S. ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. A. S. kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo J. K. priteisti 7 580,00 Eur skolą, 2 138,00 Eur palūkanas, kurias paskaičiavo už penkerius metus iki ieškinio padavimo pagal Lietuvos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovui 2007 m. balandžio 18 d. paskolino 10 000,00 Eur, atsakovas tą pačią dieną surašė paskolos raštelį, kurio originalas yra pas ieškovą. Šalys raštelyje skolos grąžinimo termino nenurodė pinigų, todėl atsakovas pagal įstatymą, ieškovui paprašius, pinigus turėjo grąžinti per vieną mėnesį. Ieškovas atsakovą skolą paragino grąžinti 2008 m. lapkričio 19 d. Atsakovas yra grąžinęs tik 2 420,00 Eur, todėl iš atsakovo priteistina 7 580,00 Eur skolos. Mano, kad šiuo atveju senaties terminas netaikomas.
3. Atsakovas J. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 18 d. pasiskolino iš ieškovo 10 000,00 Eur, pinigų grąžinimo termino neaptarė, palūkanų nenumatė. Pinigus skolinosi verslui, tačiau jis nepavyko, turėjo didelį nuostolį. Su ieškovu 2015 metais telefonu sutarė, kad skolą atidavinės bent po 30,00 Eur kas mėnesį, ką jis ir darė, tačiau pablogėjus sveikatai 12 mėnesių praktiškai praleido ligoninėse, todėl neatliko jokių mokėjimų. Šiuo metu jis dirba, gauna apie 360,00 Eur darbo užmokestį, tačiau yra 50 procentų nedarbingas, gauna 90,00 Eur neįgalumo išmoką, išlaikytinių neturi. Dėl palūkanų nebuvo susitarta. Be to, yra suėjęs ieškinio senaties terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo J. K. 7 580,00 Eur skolą, 2 108,00 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 688,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 219,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. A. S. bei 107,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas valstybei.
5. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo, kad šalys 2007 m. balandžio 18 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas V. A. S. paskolino atsakovui J. K. 10 000,00 Eur. Nors sutartyje nenurodytas paskolos grąžinimo terminas, tai nereiškia, jog atsakovas atleidžiamas nuo paskolos grąžinimo. Ieškovas nurodė, kad dėl paskolos grąžinimo į atsakovą kreipėsi 2008 m. lapkričio 19 d. Nors šios aplinkybės ieškovas nepagrindė rašytiniais įrodymais, tačiau tai, kad atsakovas pirmą įmoką atliko 2008 m. gruodžio 1 d., leidžia daryti išvadą, kad ieškovas dėl paskolos grąžinimo į atsakovą kreipėsi 2008 m. lapkričio 19 d., todėl atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2008 m. gruodžio 19 d. Iš byloje esančių sąskaitos išrašų matyti ir šalys neneigia, kad atsakovas iki 2017 m. lapkričio 24 d. grąžino ieškovui 2 420 Eur, todėl likusi paskolos dalis yra 7 580,00 Eur, kuri priteistina iš atsakovo. Kartu pastebėtina, kad paskolos sutartis buvo sudaryta vienu egzemplioriumi, kuris po jos pasirašymo yra pas ieškovą. Ši aplinkybė, remiantis formuojama teismų praktika, papildomai patvirtina, kad atsakovas skolos iki šiol nėra grąžinęs. Nustatyta, kad paskolos sutartis sudaryta 2007 m. balandžio 18 d., senaties terminas būtų 2017 m. balandžio 18 d., tačiau atsakovas atliko mokėjimus 2008 metais, 2015 metais ir šie veiksmai liudija, kad atsakovas prievolę pripažįsta, todėl akivaizdu, jog senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas, jis prasideda nuo paskutinio atlikto mokėjimo, t. y. 2017 m. lapkričio 24 d. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas 2018 m. birželio 25 d. sumokėjo 30,00 Eur, todėl prašomų priteisti palūkanų dydį mažina iki 2 108,00 Eur. Paskolos raštelyje nebuvo nurodyta palūkanų mokėjimas, todėl ieškovas palūkanas paskaičiavo vadovaudamasis nurodytomis įstatymo normomis, atsižvelgdamas į Lietuvos komercinių bankų vidurinę palūkanų normą 2007 m. balandžio 18 d. Kadangi atsakovas paskolos negrąžino, iš jo priteistinos ieškovo paskaičiuotos 2 108,00 Eur palūkanos už naudojimąsi pinigais. Atsakovas atliko mokėjimus, kurių paskutinis buvo 2017 m. lapkričio 24 d. Taigi, išvestinio ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo senaties terminą nutraukė atsakovo 2017 m. lapkričio 24 d. atliktas mokėjimas. CK 1.130 straipsnio 3 dalimi nustatyta, jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė atsakovo atliktas veiksmas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to veiksmo atlikimo dienos. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo senaties terminą nutraukė atsakovo atliktas paskolos mokėjimas 2017 m. lapkričio 24 d., todėl ieškinio senaties terminas dėl procesinių palūkanų nagrinėjamojoje byloje prasideda iš naujo nuo 2017 m. lapkričio 24 d. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 9 688,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniame skunde atsakovas J. K. prašė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą dalyje dėl palūkanų priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl palūkanų priteisimo atmesti, bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir neatskleidė bylos esmės. Teismas rėmėsi tik ieškovo ir jo atstovo paaiškinimais, visiškai neatsižvelgdamas į apelianto ir jo atstovo paaiškinimus ir pateiktus įrodymus.
6.2. Surašant skolos raštelį su ieškovu dėl palūkanų ar delspinigių tartasi nebuvo, todėl ieškovo reikalavimas dėl palūkanų yra nepagrįstas ir laikytinas nesąžiningu ieškovo mėginimu nepagrįstai praturtėti. Siekiant atskleisti bylos esmę, buvo itin svarbu aiškintis šalių surašyto raštelio turinį, aplinkybes, tikrąją šalių valią ir ketinimus, tačiau teismas to neatliko. Apeliantas ieškovui mokėdavo kas mėnesį po 30,00 Eur ir buvo įsitikinęs, kad esant žodiniam susitarimui toks skolos grąžinimo būdas ieškovui yra priimtinas, jokių pretenzijų dėl tokio skolos mokėjimo būdo ieškovas nereiškė. Teismas šių aplinkybių tinkamai neištyrė ir neįvertino. Teismui netinkamai atlikus įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepagrįstai buvo konstatuota, kad skolos negrąžinimas laikytinas tęstiniu pažeidimu. Ieškovas neturi teisės reikalauti palūkanų mokėjimo ne tik todėl, kad dėl jų nebuvo tartasi, bet ir todėl, kad skolą atsakovas mokėjo dalimis, todėl daryti išvadą, kad skolos negrąžinimas laikytinas tęstiniu pažeidimu, nebuvo pagrindo.
Atsiliepimas
8. Ieškovas V. A. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė CK 6.872 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sudarymo momentu. CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Lietuvos komercinių bankų vidutinė palūkanų norma 2007 m balandžio 18 d. buvo 5,54 procentai metinių palūkanų. Todėl atsakovas turi sumokėti ieškovui 2 108,00 Eur palūkanų. Atsakovas atliko mokėjimus, kurių paskutinis buvo 2017 m lapkričio 24 d. Todėl ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo senaties terminą nutraukė atsakovo 2017 m lapkričio 24 d. atliktas mokėjimas. Ieškinio senaties terminas dėl procesinių palūkanų nagrinėjamojoje byloje prasideda iš naujo nuo 2017 m lapkričio 24 d. Žodinio susitarimo mokėti skolą dalimis nebuvo, atsakovas nepateikė tokį susitarimą patvirtinančių įrodymų. Teismas šioje byloje ištyrė kiekvieną įrodymą bei jų visetą, byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
11. Atsakovas J. K. apeliaciniame skunde nesutinka su sprendimo dalimi dėl palūkanų priteisimo. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. A. S. atsakovui J. K. pagal 2007 m. balandžio 18 d. skolos raštelį paskolino 10 000,00 Eur. Paskolos sutartyje skolos grąžinimo terminas nebuvo nurodytas. Ieškovas 2008 m. lapkričio 19 d. pareikalavo grąžinti skolą. Atsakovas nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. ieškovui grąžino 2 420,00 Eur, likusi skola sudaro 7 580,00 Eur. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį palūkanų priteisimui.
Dėl palūkanų priteisimo
13. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl palūkanų priteisimo, teigė, kad palūkanos sutartyje nebuvo numatytos.
14. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, konstatavo, kad jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė (CK 6.872 str. 3 d.). Be to, palūkanų priteisimui taikomas sutrumpintas 5 metų senaties terminas. Ieškovas palūkanas paskaičiavo už penkerius metus.
15. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tačiau sprendžia, kad netinkamai yra apskaičiuotas priteistinų palūkanų dydis.
16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą (CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str.) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (CK 6.210 str. 6.261 str.). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).
17. Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d. 6.872 str.). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3272/2014; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-248/2016). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad paskolos sutarties atlygintinumas savaime nesuponuoja mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo. Tokią išvadą leidžia daryti CK 6.872 straipsnio 2 dalies dispozityvumas. Nurodytoje normoje nustatyta, kad šalys turi galimybę susitarti dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo laikotarpio. Suėjus skolos grąžinimo terminui ir skolininkui negrąžinus paskolos dalyko – paskolintų lėšų, susiklosto situacija, kuri gali būti pripažinta sutarties pažeidimu, o tai savo ruožtu sąlygoja sutartinę atsakomybę. Esant sutarties pažeidimui, pelno palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialus reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį. Pelno palūkanos iki sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino mokamos taikant CK 6.872straipsnį, o praleidus terminą, t. y. paskolos gavėjui pažeidus sutartį, paskolos davėjo pelno praradimas kompensuojamas pagal CK 6.874 straipsnį kaip specialiąją normą. Praleidus terminą paskolai grąžinti vietoj pelno palūkanų, nustatytų sutartyje ar įstatyme, mokamos kompensuojamosios palūkanos pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir vadinamosios procesinės palūkanos, kurias nustato CK 6.37 straipsnio 2 dalis. CK 6.874 straipsnio 1 dalis turi išlygą, kad paskolos sutartis dėl palūkanų mokėjimo gali nustatyti ką kita. Paskolos sutartimi šalys gali susitarti, kad nebus mokamos vadinamosios procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d.) ar kad sutartyje numatyto dydžio pelno palūkanos bus mokamos ir suėjus paskolos grąžinimo terminui, t. y. iki visiško paskolos sugrąžinimo. Tokiu atveju, būtų pagrindas ne tik priteisti kompensuojamąsias palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, 6.874 straipsnio 1dalį, bet ir tas palūkanas, kurias nustato mokėti (iki visiško prievolės įvykdymo) sutartis (2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016).
19. Nagrinėjamoje byloje šalys skolos raštelyje palūkanų mokėjimo nenumatė. Ieškovas iki pareikalavimo grąžinti skolą, palūkanų už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais nereikalavo. Ieškovas pareikalavo skolą grąžinti 2008 m. lapkričio 19 d., taigi, suteikta paskola turėjo būti grąžinta iki 2008 m. lapkričio 19 d.
20. Kaip jau minėta, palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės), kurios gali būti mokamos kaip mokestis (atlyginimas) už pinigų skolinimą (mokėjimo arba pelno palūkanos), arba palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, skolos raštelio turinį, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos priteisti palūkanos laikytinos kompensuojamosiomis palūkanomis, skaičiuotinomis tuo atveju, kai skolininkas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą.
21. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų bei prašomos priteisti skolos santykį, atsižvelgusi į sutartinių teisinių santykių pobūdį bei minėtas įstatymo nuostatas, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priteistos palūkanos yra mažintinos iki 1 895,00 Eur (7 580,00 Eur x 5 proc. x 5 m). Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis bendraisiais teisės principais, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinis skundas patenkintas, o ieškinys tenkintas iš dalies (85 proc.), todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai.
23. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktų byloje dokumentų matyti, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 219,00 Eur žyminio mokesčio ir 1 000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai, bei 800,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, iš viso 2 019,00 Atsižvelgiant į bylos baigtį (patenkinta 97,80 proc. reikalavimų) ieškovui priteistina 1 974,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).
24. Valstybė, nagrinėdama bylą, patyrė 487,50 Eur atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų: pirmosios instancijos teisme – 214,50 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 273,00 Eur. Atsižvelgiant į bylos baigtį (atmesta 2,2 proc. reikalavimų), iš ieškovo valstybei priteistina 10,73 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str. 6 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą pakeisti sumažinant priteistų palūkanų dydį ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 580,00 Eur skolos, 1 895,00 Eur palūkanų, iš viso 9 475,00 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus), 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (9 475,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 974,58 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,73 Eur (dešimt eurų 72 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.