Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Dariui Mockūnui, atsakovui J. K., jo atstovui advokatui Jonui Zenevičiui

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo V. A. S. ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl paskolos

Paskolos sutartis savo turiniu yra paskolos davėjo perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn pinigų (kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 straipsnio1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Kai šalis sieja paskolos sutartis, kuri pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, nustačius, kad pinigai ar daiktai nebuvo perduoti, ji laikoma nesudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).

Kartu pastebėtina, kad paskolos sutartis buvo sudaryta vienu egzemplioriumi, kuris po jos pasirašymo yra pas ieškovą. Ši aplinkybė, remiantis formuojama teismų praktika, papildomai patvirtina tai, kad atsakovas skolos iki šiol nėra grąžinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kada ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (Aukščiausiojo Teismo Teisėjų kolegija civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir D. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ALVORA“ dėl neturtinės žalos, civilinės bylos Nr. 3K-3-516/2010).

CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paskolos sutartis sudaryta 2007 m. balandžio 18 d., senaties terminas būtų 2017 m. balandžio 18 d., tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas atliko mokėjimus 2008 metais, 2015 metais ir šie veiksmai liudija, kad atsakovas prievolę pripažįsta, todėl akivaizdu, jog senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas, jis prasideda nuo paskutinio atlikto mokėjimo, t. y. 2017 m. lapkričio 24 d. (CPK 1.130 straipsnio 3 dalis).

Dėl palūkanų

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti palūkanas, atsakovas prašė taikyti senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013 išaiškinta, kad reikalavimui priteisti palūkanas, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimui, taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas 2018 m. birželio 25 d. sumokėjo 30,00 Eur, todėl prašomų priteisti palūkanų dydį mažina iki 2 108,00 Eur. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). CK 6.872 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Paskolos raštelyje nebuvo nurodyta palūkanų mokėjimas, todėl ieškovas palūkanas paskaičiavo vadovaudamasis nurodytomis įstatymo normomis, atsižvelgdamas į Lietuvos komercinių bankų vidurinę palūkanų normą 2007 m. balandžio 18 d. Kadangi atsakovas paskolos negrąžino, iš jo priteistinos ieškovo paskaičiuotos 2 108,00 Eur palūkanos už naudojimąsi pinigais.

Reikalavimams dėl palūkanų taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007), jeigu atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas atliko mokėjimus, kurių paskutinis buvo 2017 m. lapkričio 24 d. Taigi, išvestinio ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo senaties terminą nutraukė atsakovo atliktas mokėjimas 2017 m. lapkričio 24 d. (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). CK 1.130 straipsnio 3 dalimi nustatyta, jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė atsakovo atliktas veiksmas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to veiksmo atlikimo dienos. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo senaties terminą nutraukė atsakovo atliktas paskolos mokėjimas 2017 m. lapkričio 24 d., todėl ieškinio senaties terminas dėl procesinių palūkanų nagrinėjamojoje byloje prasideda iš naujo nuo 2017 m. lapkričio 24 d.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 9 688,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, laikytinos būtinomis ir pagrįstomis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas mažino prašomų priteisti palūkanų dydį, nes atsakovas atliko 30,00 Eur mokėjimą. Dėl šio atsakovo veiksmo sumažėjo ieškinio suma ir dėl to atitinkamai sumažėjo ir mokėtino žyminio mokesčio dydis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įmoką atliko jau ieškovui padavus ieškinį į teismą, iš atsakovo priteistinas už pradinį ieškinį sumokėtas žyminis mokestis - 219,00 Eur bei 1 000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai, iš viso 1 219,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 7 dali, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis už laikinąsias apsaugos priemones nepriteistinas, atsižvelgiant į tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas. Atsakovui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 11 d. Sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1727-6696 valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 procentų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos 2018 m. liepos 18 d. yra 214,50 Eur, todėl iš atsakovo priteistina 107,00 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 5,51 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenkanti mokėtina dalis neviršija 3,00 Eur, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 7 580,00 Eur skolą, 2 108,00 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 688,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 219,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 107,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.