Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-30 · Civilinė byla Nr. e2S-488-730/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
e2S-488-730/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-17084-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
R. P.
Suinteresuotas asmuo
S. P., VĮ Registrų centrui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-488-730/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-17084-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.; (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims S. P. (S. P.), VĮ Registrų centrui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-04 nutartimi nustatė pareiškėjai 10 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento turinio trūkumus – pateikti teismui ieškinį, atitinkantį nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai bei ieškiniui keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja įgijo nekilnojamąjį turtą, sumokėdama paskutinį pajaus mokestį 1990-11-27, o 1991-04-15 gyvenamojo namo statybos kooperatyvas „Žaibas“ išdavė pažymą, kad pareiškėja yra sumokėjusi visą pajaus mokestį. (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką su S. P. ir prašo nustatyti faktą, jog butas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėja iš esmės prašo teismo pripažinti, jog nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas trys mėnesiai iki santuokos sudarymo, tačiau įregistruotas viešajame registre tik 1992-12-29 (po santuokos sudarymo), jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, t. y. ji kreipiasi į teismą su reikalavimu pripažinti jai daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėja savo teisę kreiptis į teismą įgyvendina ne ta tvarka, ji su reikalavimu pripažinti, kad turtas jai priklauso asmeninės, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti 2017-01-04 nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui pareiškimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentu, jog ginčo objektas įgytas iki santuokos sudarymo, todėl pareiškėja neturi paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos ir šios aplinkybės neturi būti įrodinėjamos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog toks pareiškėjos reikalavimas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama nustatyti juridinį faktą, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos reikalavimas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, ir nustatė pareiškėjai 10 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento turinio trūkumus – pateikti teismui ieškinį, atitinkantį nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai bei ieškiniui keliamus reikalavimus. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad ginčo objektas įgytas iki santuokos sudarymo, todėl pareiškėja neturi paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos ir šios aplinkybės neturi būti įrodinėjamos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog toks pareiškėjos reikalavimas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka.Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). Iš pareiškėjos pateiktų pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo priedų matyti, kad pareiškėja yra pateikusi 1975-05-29 orderį Nr. 016662, kuris patvirtina, jog pareiškėjai leista apsigyventi ginčo bute, 1991-04-15 gyvenamojo namo tarybos kooperatyvo „Žaibas“ pažymą, kuri patvirtina, kad pareiškėja pajaus mokestį 7537 rublius yra visiškai sumokėjusi. Pažyma išduota pateikti Klaipėdos teritoriniam valstybiniam inventorizavimo projektavimo paslaugų biurui nuosavybės teisėms įforminti. Byloje taip pat pateikta 1992-12-14 gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Žaibas“ pažyma, kurioje nurodytos analogiškos aplinkybės, šios pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre ginčo turtas įregistruotas pareiškėjos nuosavybės teise. Šie pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja turi visus dokumentus, kurie patvirtina jos nuosavybės teisę į ginčo objektą, todėl darytina išvada, kad nėra visų teismų praktikoje nurodytų būtinų sąlygų juridiniam faktui nustatyti, todėl toks pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjai išduotos dvi analogiškos pažymos – 1991-04-15 (iki santuokos sudarymo) ir 1992-12-14 (santuokos metu), kurios patvirtina, kad pareiškėja išmokėjo visą pajaus mokestį už ginčo butą. Antrosios pažymos pagrindu ginčo butas 1992-12-29 (santuokos metu) registruotas kaip pareiškėjos nuosavybė. Santuoka nutraukta ((duomenys neskelbtini)) galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, kurio 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Todėl sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja, prašydama pripažinti ginčo turtą asmenine jos nuosavybe, reiškia reikalavimą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, todėl jos reikalavimas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį.

Teisėja Erinija Kazlauskienė