Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „G. F.“ ieškinį atsakovui V. R. (V. R.) dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (per šeimos narį – motiną, 2019 m. kovo 17 d.). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. 38400080901, Sandoris Nr.1, pagal kurį atsakovui buvo suteiktas 2 000 Eur kreditas, kredito grąžinimo terminas 2023 m. balandžio 21 d. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, atliko tik dalį mokėjimų pagal grafiką t. y. sumokėjo 500 Eur, todėl Vartojimo kredito sutartis 2019 m. vasario 18 d. vienašališkai buvo nutraukta. Ieškovė nurodo, kad atsakovo įsiskolinimas pagal sutartį sudaro 1 822,55 Eur negrąžintos paskolos, 462,21 Eur palūkanų, 412,46 Eur sandorio sudarymo mokesčio, 693 Eur sutarties tvarkymo mokesčio.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties nutraukimą ar būtų atsiskaitęs su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 822,55 Eur negrąžinta kredito dalis ir 412,46 sandorio sudarymo mokesčio (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo paskaičiuotų pagal grafiką 462,21 Eur pelno palūkanų.

Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visas iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 21 d.) priskaičiuotas palūkanas konkrečia pinigų suma (462,21 Eur). Tačiau toks palūkanų priteisimas neatitiktų mokėjimo (pelno) palūkanų paskirties, t. y. kad jos mokamos už realų naudojimąsi svetimais pinigais. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas negali būti suprantamas kaip taikymas skolininkui (atsakovui) civilinės atsakomybės už prievolės (sutarties) nevykdymą, nes civilinės atsakomybės taikymo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos. Nagrinėjamu atveju, nutraukus vartojimo kredito sutartį, negalima nustatyti, kada atsakovas grąžins kreditą (jo dalį). Priteisus gautą kreditą (1 822,55 Eur), tampa nežinomas konkretaus kredito (jo dalių) grąžinimo apeliantei terminas vykdymo procese. Tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-231-555/2017). Atsakovui atsiskaičius anksčiau, susidarytų situacija, kad skolininkas sumoka už laikotarpį, kai pinigais jau nebesinaudoja.

Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad 8 procentų palūkanų normą ieškovė turi teisę reikalauti iki visiško piniginės prievolės grąžinti vartojimo kreditą įvykdymo. Ieškovė pateiktame prašyme dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodo, jog kreipimosi į teismą dienai (2019 m. kovo 4 d.) atsakovas buvo nesumokėjęs ieškovei 108,17 Eur pagal grafiką priskaičiuotų palūkanų. Tokiu atveju ieškovei iš atsakovo priteistina 108,17 Eur pelno palūkanų paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 4 d.) ir 8 procento pelno palūkanas nuo nesumokėtos kredito sumos, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 5 d.) nuo nesumokėtos kredito sumos, tačiau ne daugiau, nei ieškiniu prašoma ir teismo nepriteista 354,04 Eur suma (462,21 Eur – 108,17 Eur) (CPK 313 straipsnis) (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-231-555/2017, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje e2A-217-601/2019).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 696 Eur sutarties tvarkymo mokesčio, kuris sudaro 0,6 procento t. y. 12 Eur per mėnesį.

Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kurių patiriama dėl vartojimo kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo. Pagal tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.7. punktą mėnesinis tvarkymo mokestis yra kliento bendrovei mokamas mokestis už sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą. Atsižvelgiant į minėtą sutarties nuostatą, matyti, jog sutarties tvarkymo mokestis nėra naudojamas skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirtas ieškovės išlaidoms skirstant įmokas padengti, tačiau nagrinėjimu atveju nutraukius tarp šalių sudarytą sutartį bei pasikreipus dėl skolos išieškojimo teismine tvarka, tokių išlaidų ateityje nepatirs. Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas dėl sutarties tvarkymo mokesčio tenkintinas iš dalies. Ieškovei iš atsakovo priteistina 96 Eur sutarties tvarkymo mokesčio dalis paskaičiuota iki kreipimosi į teismą dienos, kitoje dalyje dėl 600 Eur prašymas atmestinas.

CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 6,19 Eur delspinigius pagal ieškovės pateiktą delspinigių skaičiavimo lentelę yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 445,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 71,94 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovei priteistina 54,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (76 Eur x 71,94 / 100 proc.).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „G. F.“, juridinio asmens kodas 300515252, naudai 1 822,55 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt dviejų eurų ir 55 euro centų) negrąžintą kreditą, 412,46 Eur (keturis šimtus dvylika eurų ir 46 euro centus) sandorio sudarymo mokesčio, 108,17 Eur (vieno šimto aštuonių eurų ir 17 euro centų) pelno palūkanų paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 4 d.), 8 (aštuonių) procentų pelno palūkanas nuo nesumokėtos kredito sumos, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 5 d.) iki kredito grąžinimo, tačiau ne daugiau 354,04 Eur, 96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) mėnesinio sutarties tvarkymo mokesčio, 6,19 Eur (šešių eurų ir 19 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 445,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,67 Eur (penkiasdešimt keturių eurų ir 67 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Laukusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.