- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-96-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06672-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „General Financing“
- Atsakovas
- V. R.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Ramunės Čeknienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) „General Financing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11948-863-2019 pagal ieškovės UAB „General Financing“ ieškinį atsakovui V. R. (V. R.) dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „General Financing“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. R. priteisti 1 822,55 Eur negrąžintą vartojimo kredito dalį, 412,46 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 462,21 Eur palūkanų, 696 Eur sutarties tvarkymo mokesčio, 6,19 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų – nebemokant sutartimi nustatytų periodinių įmokų, ieškovė, vadovaudamasi Įstatymo 19 str. ir Sutarties 8.2 p., turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti, kad atsakovas sumokėtų visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, bei skolos administravimu.
Žemesnės instancijos teismas
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. R. ieškovės UAB „General Financing“ naudai 1 822,55 Eur negrąžinto kredito, 412,46 Eur sandorio sudarymo mokesčio, 108,17 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 4 d.), 8 (aštuonių) procentų pelno palūkanas nuo nesumokėtos kredito sumos, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 5 d.) iki kredito grąžinimo, tačiau ne daugiau 354,04 Eur, 96 Eur mėnesinio sutarties tvarkymo mokesčio, 6,19 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 445,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. 38400080901, Sandoris Nr.1 (toliau – Sutartis), pagal kurį atsakovui buvo suteiktas 2 000 Eur kreditas, kredito grąžinimo terminas 2023 m. balandžio 21 d.. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, atliko tik dalį mokėjimų pagal grafiką, t. y. sumokėjo 500 Eur, todėl Vartojimo kredito sutartis 2019 m. vasario 18 d. ieškovės vienašališkai buvo nutraukta. Ieškovė nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas pagal sutartį sudaro 1 822,55 Eur negrąžintos paskolos, 462,21 Eur palūkanų, 412,46 Eur sandorio sudarymo mokesčio, 693 Eur sutarties tvarkymo mokesčio.
5. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties nutraukimą ar būtų atsiskaitęs su ieškove dėl prašomos priteisti sumos, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 1 822,55 Eur negrąžinto kredito dalį ir 412,46 sandorio sudarymo mokesčio (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo visas iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 21 d.) priskaičiuotas palūkanas konkrečia pinigų suma (462,21 Eur), teismas tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad toks palūkanų priteisimas neatitiktų mokėjimo (pelno) palūkanų paskirties, t. y. kai jos mokamos už realų naudojimąsi svetimais pinigais. Nagrinėjamu atveju, nutraukus vartojimo kredito sutartį, negalima nustatyti, kada atsakovas grąžins kreditą (jo dalį). Priteisus gautą kreditą (1 822,55 Eur), tampa nežinomas konkretaus kredito (jo dalių) grąžinimo apeliantei terminas vykdymo procese. Atsakovui atsiskaičius anksčiau, susidarytų situacija, kad skolininkas sumoka už laikotarpį, kai pinigais jau nebesinaudoja.
Šalies argumentai
7. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad 8 procentų palūkanų normą ieškovė turi teisę reikalauti iki visiško piniginės prievolės grąžinti vartojimo kreditą įvykdymo. Ieškovė pateiktame prašyme dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodė, jog kreipimosi į teismą dienai (2019 m. kovo 4 d.) atsakovas buvo nesumokėjęs ieškovei 108,17 Eur pagal grafiką priskaičiuotų palūkanų. Tokiu atveju ieškovei iš atsakovo priteisė 108,17 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 4 d.) ir 8 procentų dydžio pelno palūkanas nuo nesumokėtos kredito sumos, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 5 d.), tačiau ne daugiau, nei ieškiniu prašoma ir teismo nepriteista 354,04 Eur suma (462,21 Eur – 108,17 Eur) (CPK 313 straipsnis).
8. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 696 Eur sutarties tvarkymo mokesčio, kuris sudaro 0,6 procento t. y. 12 Eur per mėnesį, teismas irgi tenkino iš dalies. Nurodė, kad vadovaujantis vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kurių patiriama dėl vartojimo kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo.
9. Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.7. punktą mėnesinis tvarkymo mokestis yra kliento bendrovei mokamas mokestis už sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą. Sutarties tvarkymo mokestis nėra naudojamas skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirtas ieškovės išlaidoms sutarties galiojimo metu skirstant įmokas padengti, tačiau nagrinėjimu atveju nutraukius tarp šalių sudarytą sutartį bei pasikreipus dėl skolos išieškojimo teismine tvarka, tokių išlaidų ateityje ieškovė nepatirs. Ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 96 Eur sutarties tvarkymo mokesčio dalį, paskaičiuotą iki kreipimosi į teismą dienos, kitoje dalyje dėl 600 Eur prašymas atmestas.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 6,19 Eur delspinigius, teismas tenkino. Iš atsakovo teismas priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 445,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
III.Apeliacinio skundo argumentai
1. UAB „General Financing“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo palūkanų priteisimo ir priteisti iš atsakovo UAB „General Financing“ naudai nepriteistas 354,04 Eur mokėjimo palūkanas; pakeisti 2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių dalyje dėl tvarkymo mokesčio priteisimo ir priteisti iš atsakovo neepriteisto 600,00 Eur tvarkymo mokesčio; pakeisti 2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisti 21,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
2. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė visų pelno palūkanų. Sutarties II.B. Finansavimo sąlygų 1 dalyje nurodyta, kad bendrovė turi teisę reikalauti nurodytų mokėjimo palūkanų iki visiško piniginės prievolės grąžinti vartojimo kreditą įvykdymo, o CK 6.221 str. 3 d. įtvirtinta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Kadangi sutartis nebuvo tinkamai ir laiku vykdoma, ieškovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį bei reikalauti prieš kredito terminą sumokėti visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas (Sutarties 8.2. punktas), tuo pačiu ir pelno palūkanų.
3. Sutarties nutraukimas ir kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo negali būti pagrindas nepriteisti pelno palūkanų dalies, kurios buvo iš anksto šalių sulygtos sutartimi. Pritaikius išankstinio grąžinimo nuostatas bei priteisiant tik negrąžintų palūkanų dalį iki kreipimosi į teismą dienos, likusią dalį priteisiant procentine išraiška iki viso kredito grąžinimo, klientas, kuris tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, atsidurtų blogesnėje padėtyje nei klientas, kuris nevykdo sutartinių įsipareigojimų, kadangi, priimtu teismo sprendimu atsakovas turėtų grąžinti mažesnę palūkanų dalį. Mano, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės normoms, todėl turėtų būti keičiamas, priteisiant prašomas pelno palūkanas konkrečia suma, kaip buvo numatyta sudarytoje sutartyje.
4. Nurodo, kad pelno palūkanos gali būti mažinamos, remiantis tik sutarčių teisės normomis, esant atsakovo prašymui, priešieškiniui ar atsiliepimui į ieškovo reikalavimą, o teismui nėra suteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį, priteisti tik dalį jų, remiantis sutarties nutraukimo faktu. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė mažinti ir/ar nepriteisti dalies prašomų pelno palūkanų, todėl teismas, nesant atsakovo prašymo, priteisė tik dalį prašomų palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos, o likusioje dalyje dėl 354,04 Eur palūkanų prašymą atmetė, vietoj to, priteisdamas 8 proc. dydžio pelno palūkanas nuo nesumokėtos kredito sumos, skaičiuojant jas nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo, tokiu būdu pažeisdamas šalių susitarimą bei materialinės teisės normas.
5. Teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė viso Sutarties tvarkymo mokesčio (600,00 Eur), nurodydamas, kad šis mokestis yra skaičiuojamas už įmokų skirstymą, o nutraukus sutartį, ieškovė šių išlaidų ateityje nepatirs.
6. Sutarties Bendrosiose Finansavimo sąlygose nurodyta, kad mėnesinis tvarkymo mokestis sudaro 12,00 Eur / mėn. (0,6 proc.), iš viso 792,00 Eur iki kredito grąžinimo termino (2023-04-21). Ieškiniu buvo prašoma iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 696,00 Eur nesumokėto tvarkymo mokesčio, tačiau teismas priteisė tik 96,00 Eur, paskaičiuotus iki kreipimosi į teismą dienos.
7. Sutarties 1.7. punkte nurodyta, kad mėnesinis tvarkymo mokestis yra kliento Bendrovei mokamas mokestis už sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. R. V. kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Taip pat Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta, kad Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros.
8. Prieš sudarant sutartį atsakovas buvo aiškiai informuotas apie sutarčiai taikomus mokesčius ir jų dydžius, pasirašydamas sutartį su jais sutiko. Sutarties bendra vartojimo kredito kaina atitiko įstatymų reikalavimus, nepažeidė šalių interesų pusiausvyros, todėl laikytina, kad ieškovė turi pagrįstą teisę prašyti priteisti paskaičiuotą tvarkymo mokestį, kuris buvo iš anksto sulygtas sutartimi, nepažeidžiant sutarčių laisvės principo.
9. Sutartyje buvo nurodyta, kad tvarkymo mokestis yra mokamas už sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą, nenurodant, kad šalis bus atleista nuo tvarkymo mokesčio mokėjimo, sutarties nutraukimo atveju, nes ieškovė sutarties priežiūrą turės atlikti ir po sutarties nutraukimo (sandorio dokumentų archyvavimas, skolos administravimas ir priežiūra ir kt. su tuo susiję veiksmai). Sutarties 1.7. punkte apibrėžiant mėnesinį tvarkymo mokestį nurodyta, kad „Mėnesinis tvarkymo mokestis įskaičiuojamas į įmoką“. Sutarties 8.2. punkte įtvirtinta ieškovės teisė reikalauti prieš terminą sumokėti visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas, susijusius su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu. Nutraukus sutartį, bei teismui išdavus vykdomąjį dokumentą, atsakovas privalės mokėti skolą ieškovei, tokiu būdu sukurdamas bendrovei pareigą tvarkyti, priskirti, administruoti įmokas, todėl nutraukus sutartį bei kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, nesibaigia atsakovo pareiga mokėti tvarkymo mokestį, tuo labiau, kad vykdant skolos priverstinį išieškojimą, dargi papildomai skaičiuosis procesinės palūkanos, todėl ieškovė administruoti įmokas galimai turės ilgesnį laikotarpį nei buvo numatytas sutarties terminas. Atsižvelgiant į tai, teismo priimtas sprendimas, kuriuo nepriteista tvarkymo mokesčio dalis po kreipimosi į teismą dienos, yra neteisėtas ir nepagrįstas, bei pažeidžiantis kreditoriaus interesus.
10. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „General financing“ ieškinys dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. tarp ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. 38400080901, Sandoris Nr.1 (toliau – Sutartis), pagal kurį atsakovui buvo suteiktas 2 000 Eur kreditas, kredito grąžinimo terminas 2023 m. balandžio 21 d. Atsakovui netinkamai vykdžius Sutartį, ieškovė ją vienašališkai nutraukė 2019 m. vasario 18 d. Pagal pateiktus ieškovės paskaičiavimus atsakovas liko skolingas 1 822,55 Eur negrąžintos paskolos, 462,21 Eur palūkanų, 412,46 Eur sandorio sudarymo mokesčio, 693 Eur sutarties tvarkymo mokesčio. Dėl paskolos sumos ir sandorio sudarymo mokesčio priteisimo ginčo tarp šalių nėra. Šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, todėl vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja CK ir Vartojimo kredito įstatymas (CK 8.886 straipsnis).
15. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išreikalavo iš ieškovės papildomus rašytinius įrodymus ir savo iniciatyva atliko šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę.
16. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo palūkanas konkrečia pinigų suma (462,21 Eur), paskaičiuota iki kredito termino pabaigos, tačiau teismas priteisė palūkanas konkrečia pinigų suma tik iki sutarties nutraukimo, o kitą dalį palūkanų priteisė procentine išraiška,su kuo nesutinka apeliantė.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Tuo tarpu kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
18. Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
19. Šalių sudarytos sutarties sąlygose (1) nurodyta, kad palūkanų norma 8 proc., sutartyje yra paaiškinimas, kad bendrovė turi teisę reikalauti nurodytų mokėjimo palūkanų iki visiško piniginės prievolės grąžinti vartojimo kreditą įvykdymo. Nustatyta, kad pagal sutarties sąlygas šalys susitarė dėl 8 proc. mokėjimo palūkanų, kurias teismas ir priteisė nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo, tačiau ne daugiau nei 354,04 Eur, nes kreditorius reikalavimo mokėjimo palūkanas priteisti iki visiško sutarties įvykdymo, nereiškė. Taigi pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės teisę reikalauti sutartinių (mokėjimo) palūkanų mokėjimo iš atsakovės, tik nesutiko su priskaičiuotos konkrečios sumos už visą sutarties laikotarpį priteisimu, nes sutartis jau nebegalioja, ji nutraukta.
20. Kaip minėta ankščiau, mokėjimo palūkanos, tai yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui ankščiau grąžinus kreditą pagal sutartį, jis būtų susimokėjęs palūkanas ir už tą laikotarpį, kuomet pinigais nebesinaudoja, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad priteisimas konkrečios sumos, paskaičiuotos už visą sutarties laikotarpį, neatitiktų mokėjimo palūkanų tikslinės paskirties ir įstatyminio reguliavimo. Po sutarties nutraukimo atsakovas turi teisę paskolą grąžinti anksčiau, be to, to reikalauja ir ieškovė, reikšdama ieškinį po sutarties nutraukimo.
21. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojamos su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta, kad Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 696 Eur sutarties tvarkymo mokesčio. Sutarties sąlygose numatyta, kad mėnesinis tvarkymo mokestis yra 12 Eur ir atsakovas jį turi mokėti visą sutarties laiką t.y. sutarties Bendrųjų sąlygų 1.7 punkte numatyta, kad mėnesinis tvarkymo mokestis – Kliento Bendrovei mokamas mokestis už Sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Mėnesinis tvarkymo mokestis įskaičiuojamas į įmoką, t.y. įskaičiuotas į kredito kainą.
23. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į sutartyje nurodytą šio mokesčio paskirtį, pritaria pirmosios instancijos argumentams, kad jis turi būti skaičiuojamas šiuo atveju tik iki sutarties nutraukimo, nes šios išlaidos iš esmės priklauso nuo sutarties trukmės. Kitu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra, bei protingumo ir sąžiningumo principai. Ieškovės argumentai, kad ji ir po sutarties nutraukimo turės administruoti įmokas, todėl turi būti priteistas visas sutarties administravimo mokestis, laikomi deklaratyviais ir nepagrįstais.
25. Atsakovui nesumokėjus skolos geranoriškai ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, nežinoma, kaip ir kada skola (jos dalis) bus išieškota, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė dėl to turės kažkokių papildomų sąskaitos tvarkymo išlaidų ilgą laiką. Be to, ieškovei iš atsakovo priteistos kompensuojamos palūkanos, kurios atlygina dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, taigi kreditoriaus padėtis nebus neproporcingai pabloginama (CK 6.210 straipsnis).
26. Nagrinėjamojoje byloje darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginimos (CPK 93 straipsnis).
28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.