Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui M. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, dėl draudiminės išmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

3. Atsakovas 2017 m. sausio 15 d. Austrijoje, slidinėjimo metu patyrė traumą ir turėjo gydymo išlaidų 488,25 EUR, kurias padengė ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką.

4. Ieškovas 2017 m. vasario 23 d. pateikė trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją dėl atsakovui padarytos žalos atlyginimo. Tretysis asmuo atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją nurodydamas, jog tiesiogiai atsakovui išmokėjo draudimo išmoką.

II. Atsakovo atsikirtimų santrauka

8. Atsakovui buvo atlikta operacija Lietuvoje, kuri kainavo 790 EUR. Atsižvelgiant į tai, atsakovo išlaidos dėl traumos buvo 790 EUR.

9. Atsakovas, siekdamas greičiau pasidengti patirtus nuostolius kreipėsi į ieškovą ir trečiąjį asmenį dėl draudimo išmokos išmokėjimo, pateikdamas tik Austrijoje patirtų išlaidų įrodymus.

10. Ieškovas kreipėsi į trečiąjį asmenį su pretenzija, todėl laikytina, jog jau tuo metu sužinojo apie trečiojo asmens draudimo išmokos sumokėjimą atsakovui, todėl turėjo nedelsdamas kreiptis į atsakovą. Ieškovas kreipdamasis į teismą šiuo metu yra praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą, todėl prašo atmesti ieškinį dėl senaties.

III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka

11. Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas konstatuoja:

12. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

13. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

14. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

15. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas patyrė traumą užsienyje, kurios nuostolius buvo apsidraudęs pas ieškovą (1 t., p. 9-10) ir trečiąjį asmenį bei jog abu draudikai išmokėjo po 488,25 EUR atsakovui už tą patį draudiminį įvykį.

16. Ieškovas pareiškė reikalavimą trečiajam asmeniui dėl regresu dalies išmokos grąžinimo (1 t., p. 103).

17. Ieškovas 2017 m. vasario 27 d. Pretenzija atsakovui dėl 488,25 EUR sumos (1 t., p. 11) nurodė, jog atsakovui išmokėjo 488,25 EUR draudimo išmoką. Nurodė, jog tokią pat draudimo išmoką išmokėjo ir AB „Lietuvos draudimas“ tiesiogiai atsakovui. Ieškovas nurodė, jog atsakovas neturėjo teisės gauti dviejų draudimo išmokų už tas pačias išlaidas, todėl lėšas iš ieškovo įgijo be teisėto pagrindo ir privalo jas grąžinti.

18. Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. kovo 16 d. raštu dėl išmokos išmokėjimo (1 t., p. 13), atsakydamas į ieškovo pretenziją, informavo ieškovą, jog tiesiogiai atsakovui išmokėjo 488,25 EUR draudimo išmoką (1 t., p. 14-16). Kartu tretysis asmuo pareikalavo iš ieškovo sumokėti trečiajam asmeniui 162,75 EUR regreso tvarka.

19. Ieškovas 2017 m. balandžio 11 d. Ikiteisminiu raginimu dėl skolos grąžinimo (1 t., p. 7) kreipėsi į atsakovą reikalaudamas grąžinti 488,25 EUR skolą ir nustatydamas 30 dienų terminą sumokėti skolą, skaičiuotiną nuo rašto išsiuntimo dienos (1 t., p. 7).

20. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nes ieškovas, pateikdamas ieškinį po daugiau nei 2 metų, praleido reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, vienerių metų ieškinio senaties terminą.

21. CK 1.125 straipsnio 7 dalis nustato 1 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių.

22. Dvigubo draudimo atvejus ir išmokų mokėjimą pagal juos reglamentuoja CK 6.1000 ir 6.1001 straipsniai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos Respublikos teismų praktiką, yra nurodęs: „teisiniai santykiai, susiklostę tarp neteisėtai draudimo išmoką gavusio nukentėjusiojo trečiojo asmens ir ją išmokėjusio draudiko, yra draudimo teisiniai santykiai. Draudimo teisiniams santykiams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Kadangi ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), tais atvejais, kai prašoma taikyti ieškinio senatį ieškiniui atmesti, turi būti nustatyta, kada buvo pažeistos į teismą besikreipiančio asmens teisės, t. y. nuo kurio momento pradedama skaičiuoti ieškinio senatis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-686/2016). Taigi, reikalavimas dėl draudimo išmokos grąžinimo yra draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

23. Iš ieškovo 2017 m. vasario 27 d. pretenzijos (1 t., p. 11) atsakovui dėl nepagrįstos draudimo išmokos sumokėjimo matyti, jog ieškovas 2017 m. vasario 27 d. žinojo apie atsakovo prievolę ir nustatė 18 dienų terminą nuo pretenzijos gavimo dienos skolai apmokėti. Šis pranešimas atsakovui nebuvo įteiktas (1 t., p. 12). Raštą Ikiteisminis raginimas dėl skolos grąžinimo (1 t., p. 7) ieškovas atsakovui išsiuntė 2017 m. balandžio 11 d. ir jame nustatė terminą iki 2017 m. gegužės 11 d. skolai sumokėti.

24. Ieškinį ieškovas pareiškė 2019 m. spalio 8 d.

25. Taigi nuo ieškovo sužinojimo apie reikalavimo teisę į atsakovą (2017 m. vasario 27 d.) iki ieškinio pareiškimo praėjo daugiau nei du metai ir 7 mėnesiai. CK 6.125 straipsnio 7 dalis nustato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, pareikšti. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas be pateisinamų priežasčių daugiau nei du metus praleido ieškinio senaties terminą, o atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas.

26. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

28. Teismas patyrė 5,26 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

29. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“ (kodas 1100057869) 5,26 EUR (penkis euro ir 26 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.