Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-17 · Administracinė byla Nr. I2-4011-484/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-17
Bylos Nr.
I2-4011-484/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06130-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
I. R.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-4011-484/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06130-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.2 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 17 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui I. R.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J.,

vertėjai J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. R. (toliau – ir pareiškėjas, ar užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ar Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 24S240297 (skunde klaidingai nurodyta sprendimo priėmimo data – 2024 m. spalio 28 d. ir sprendimo Nr. 24S241196), kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad karinės tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje neatliko ir joje pagal darbo sutartį netarnavo. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis 2012–2022 metais dirbo akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje gamykloje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jokių vadovaujančių pareigų neužėmė, politinei partijai nepriklausė, iš darbo išėjo 2022 m. vasario 11 d.

Pareiškėjas taip pat pripažįsta, kad 2023 metais jis dažnai lankėsi (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo motina, kurią nuolat lankė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad Lietuvoje jis dirbo įvairiose įmonėse, jo atvykimai į Lietuvos Respubliką buvo susiję su darbu (b. l. 1; 2-11, 15-41).

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2012–2022 m., t. y. dešimt metų, dirbo (duomenys neskelbtini) strateginėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) strateginė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) valstybinė naftos perdirbimo įmonė, kuriai Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – JAV) nuo 2006 m. taiko sankcijas, o nuo 2022 m. sankcijas taiko ir Europos Sąjunga bei Kanada dėl (duomenys neskelbtini) režimo rėmimo.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas, 2022 metais nutraukęs darbo santykius su (duomenys neskelbtini) strategine įmone „(duomenys neskelbtini)“, netrukus atvyko į Lietuvą.

Atsakovas, remdamasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) informacinės sistemos 2024 m. spalio 1 d. duomenimis, atsiliepime taip pat pažymi, kad pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, 2023 m. 8 kartus vyko į (duomenys neskelbtini), o 2024 m. – 3 kartus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentais, kad į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vyko darbo tikslais, atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas Lietuvos įmonėse nedirba nuo 2024 m. vasario 13 d., o jo pateikti tarptautinių krovinių važtaraščiai (toliau – ir CMR) yra abejotinos įrodomosios reikšmės, nes juose nenurodyta vairuotojo pavardė.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo periodiniai grįžimai į kilmės šalį bei vykimai į (duomenys neskelbtini) atskleidžia, jog jo ryšiai su (duomenys neskelbtini) nėra nutrūkę. Ši aplinkybė, anot atsakovo, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) režimas nelaiko pareiškėjo nelojaliu. Atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir strateginiuose objektuose, atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas šią išvadą grindžia ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas) išvada.

Atsakovo vertinimu, šiandieninė geopolitinė situacija sustiprina galimas rizikas, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, gali naudotis Lietuvoje gyvenančiu pareiškėju, kuris anksčiau yra dirbęs (duomenys neskelbtini) Respublikos strateginėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo nuomone, pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, ne tik priėmė ginčijamą Sprendimą, bet ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi, – 2024 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 24S241196, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

Atsakovo vertinimu, ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Nenustatyta, kad pareiškėją sietų šeiminiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikos valstybe, o ekonominiai ryšiai nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką (b. l. 54-58).

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodo, kad vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, Valstybės 2024 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 18-7955 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ Migracijos departamentui pateikė vertinimą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Valstybės saugumo departamentas teigia, kad pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) strateginio sektoriaus įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ kelia kontržvalgybinių rizikų. Remiantis viešųjų šaltinių duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) valstybinė naftos perdirbimo įmonė, kuriai JAV nuo 2006 m. taiko sankcijas, o nuo 2022 m. sankcijas taiko ir Europos Sąjunga bei Kanada dėl (duomenys neskelbtini) režimo rėmimo.

Valstybės saugumo departamento tvirtinimu, (duomenys neskelbtini) valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) valstybės saugumo komitetas (toliau – KGB) – prieš Lietuvą aktyviausiai veikianti ir pati didžiausia (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyba, kuri turi itin plačius įgaliojimus, naudojasi (duomenys neskelbtini) piliečiais, kurie dirba arba anksčiau yra dirbę valstybės institucijose, turi verslo ryšių su šiomis institucijomis ir pan. Galimybių tokiai veiklai sudaro KGB naudojama agentų verbavimo (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose, teisėsaugos institucijose, mokslo įstaigose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Minėtose įstaigose ar tarnybose KGB užverbuoti agentai išnaudojami kontržvalgybiniais tikslais, siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu ar kitas grėsmes valstybei (pavyzdžiui, korupciją, ekstremistinę veiklą, užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas). Užverbuoti agentai taip pat išnaudojami žvalgybos informacijai rinkti užsienio šalyse. KGB siekiant palengvinti valstybinių įstaigų kontrolę bei nustatyti (duomenys neskelbtini) režimui nelojalius asmenis, į jas deleguojami su priedanga dirbantys KGB darbuotojai. Pavyzdžiui, po 2020 m. (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų ir kilusių protestų nustačius, kad didelė dalis protestuose aktyviai dalyvaujančių asmenų yra universitetų studentai, daugelyje (duomenys neskelbtini) aukštųjų mokyklų buvo įkurtos prorektoriaus saugumo klausimams pareigybės. Į šias pareigas skiriami KGB darbuotojai. Minėta KGB praktika yra plačiai taikoma ir kitose valstybės institucijose, teisėsaugos institucijose, strateginiuose objektuose, kuriems kontroliuoti paskiriami KGB pareigūnai, vykdantys kontržvalgybą šiuose objektuose. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“, turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, kurios galėjo / gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

Atsiliepimas

Valstybės saugumo departamentas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus ir (ar) atnaujinti kontaktus su pareiškėju kaip buvusiu strateginio sektoriaus įmonės darbuotoju.

Valstybės saugumo departamentas, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus (modus operandi) ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas likti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, anot trečiojo suinteresuoto asmens, negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Nacionalinis saugumas yra susijęs su viešuoju interesu, kurio užtikrinimas turi prioritetą prieš formalų teisės normų taikymą. Neįvertinus valstybės saugumo departamento rašte aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai ir neprisidėtų prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo (b. l. 179-182).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą prašė tenkinti remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, pateikdama atsiliepime nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 24S240297, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, ketindamas įsidarbinti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir dėl to pareiškėjui nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, t. y. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2024 m. birželio 4 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 100-106).

Užsienietis, pildydamas klausimyną (Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 10.31 punktas), nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. sausio 11 d. dirbo (duomenys neskelbtini) strateginio sektoriaus įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ apželdintoju (b. l. 97-99, 174-176).

Migracijos departamentas, siekdamas gauti informaciją, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir vadovaudamasis Aprašo 76 punktu, išsiuntė paklausimą Valstybės saugumo departamentui, prašydamas įvertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Valstybės saugumo departamentas, atsakydamas į Migracijos departamento paklausimą, 2024 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. 18-7955 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ (toliau – ir Raštas) nurodė, jog Valstybės saugumo departamentas atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą (b. l. 107-109). Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) strateginio sektoriaus įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ kelia kontržvalgybinių rizikų. Valstybės saugumo departamentas Rašte pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas.

Valstybės saugumo departamentas, atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos metodus, Rašte pateikė vertinimą, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) strateginio sektoriaus įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

Be to, Valstybės saugumo departamentas Rašte pažymėjo, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje pareiškėjas gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir įvertinęs Valstybės saugumo departamento Rašte pateiktus duomenis, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 24S240297, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (b. l. 59-64).

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka) 5 ir 37 punktais, tuo pagrindu, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, 2024 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 24S241196, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) (b. l. 65-69).

Įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024, 2024 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Migracijos departamentas pareiškėjo ginčijamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis Valstybės saugumo departamento išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Kaip matyti iš Valstybės saugumo departamento Rašto, Valstybės saugumo departamentas atliko I. R. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir įvertinęs I. R. užpildytą Migracijos departamento klausimyną, padarė išvadą, kad I. R., dirbdamas (duomenys neskelbtini) strateginio sektoriaus įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Valstybės saugumo departamentas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, užsieniečiui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Byloje ginčo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. sausio 11 d. dirbo (duomenys neskelbtini) strateginio sektoriaus įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nėra. Šią aplinkybę pareiškėjas pripažino ir teismo posėdžio metu.

Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, jog pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. spalio 7 d. turėjo galiojusią Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, o nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. – galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas Lietuvoje dirbo nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. vasario 13 d., ginčijamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas Lietuvos įmonėse nedirbo. Kaip matyti iš Sprendimo, Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse informacijos nėra. Šias aplinkybes pareiškėjas pripažįsta.

Byloje nėra ginčijami ir VSAT informacinės sistemos 2025 m. sausio 22 d. duomenys, kurių pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) išvyko 2024 m. vasario 1 d. Remiantis VSAT informacinės sistemos 2025 m. sausio 22 d. duomenimis ir įrašais pareiškėjo pase taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, turėdamas Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą ir leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vyko ne tik į (duomenys neskelbtini), bet ir lankėsi (duomenys neskelbtini) (b. l. 78-81, 127-149).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

(duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti R. F. įtaka (duomenys neskelbtini), politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl (duomenys neskelbtini) vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teismas pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad užsieniečio pasirinkimo laisvė gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje yra apribota dėl jo tarnybos (duomenys neskelbtini) autoritarinio režimo kontroliuojamoje instistucijoje.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas viso proceso metu netgi ir nebandė neigti, jog visos jo pastangos gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra susijusios su ekonominėmis priežastimis. Ši aplinkybė dar labiau sustiprina poziciją, kad pareiškėjas gali būti išnaudojamas Lietuvos Respublikai priešiškiems tikslams.

Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių Valstybės saugumo departamento išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respulikoje, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, kaip jau buvo nurodyta, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) strateginio sektoriaus įmonėje „(duomenys neskelbtini)“) Valstybės saugumo departamento surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Kaip jau buvo nurodyta, Migracijos departamentas 2024 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 24S241196 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Pareiškėjas šio Migracijos departamento sprendimo neskundžia.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje individualiam administraciniui aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Panaikinti Migracijos departamento Sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Teismui atsisakius panaikinti Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo skundo išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė