- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-25
- Bylos Nr.
- 2S-452-569/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06396-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- A. L., D. L.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. L. ir D. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-1037-7841/2015 pagal pareiškėjų A. L. ir D. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, pareikštą trečiajam asmeniui akcinei bendrovei (toliau–AB) „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai A. L. ir D. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Pareiškėjai prašė iškelti jiems bankroto bylą, nagrinėti prašymą vienoje byloje, kadangi dalykas yra bendras sutuoktinių turtas. Nurodė, kad pareiškėjai 2008 metais paėmė iš AB „Swedbank“ 320 000 Lt būsto paskolą, tuo metu kai ėmė paskolą, pareiškėjų pajamos buvo pakankamos, kad galėtų dengti kreditą bei pragyventi. Už minėtą paskolą įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su pradėtu statyti namu. Prasidėjo krizė, todėl pareiškėjų šeima išvyko dirbti ir gyventi į Angliją, kad galėtų padengti paskolą. Taip pat dengti paskolą pareiškėjams padėjo jų abiejų tėvai. Nekilnojamą turtą, likusį Lietuvoje bandė parduoti už sumą, kurią buvo skolingi bankui, tačiau pirkėjų neatsirado. Bankui nustojo mokėti paskolą 2014 metų birželį, bankas nėra nutraukęs paskolos sutarties, skola nepriteista, kitų kreditorių Lietuvoje neturi. Nurodė, kad 2014-09-03 jų skola bankui sudarė 226 852,29 litų, taip pat 10564,34 svarų mokesčių permoka, todėl jie yra nemokūs.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes pareiškėjai neatitinka pagrindinės įstatyme nustatytos nemokumo sąlygos. Teigė, kad su pareiškėjais sudaryta 2008-10-21 būsto paskolos sutartis Nr.(duomenys neskelbtini) nėra nutraukta, įsiskolinimas bankui pagal šią sutartį 2014-11-19 buvo 7 969 Lt, pareiškėjai kas mėnesį turėjo mokėti 1 516 Lt dydžio įmoką bankui. Pažymėjo, kad net pačių pareiškėjų pateiktame paskaičiavime jiems lieka 1 621,34 Lt pajamų kas mėnesį, ko visiškai užtenka įmokoms sumokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė iškelti A. L. ir D. L. fizinio asmens bankroto bylą. Teismas nustatė, kad pareiškėjai pradelstų mokėjimų Anglijoje neturi, o pareiškėjų kreditoriui AB „Swedbank” pradelstų mokėjimų suma nutarties priėmimo dienai yra 3 186,10 Eur. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų atstovių tvirtinimai, jog pareiškėjams mokėti įmokas padėjo jų tėvai, jokiais rašytiniais įrodymais byloje nepatvirtinti, todėl teismas jais nesivadovavo. Iš pačių pareiškėjų pareiškime pateiktos pajamų ir išlaidų sąmatos, teismas sprendė, kad pareiškėjai nėra nemokūs, abu dirba ir gauna pakankamas pajamas, kad galėtų pragyventi bei nuo pragyvenimui būtinos sumos lieka pakankama suma kredito padengimui. Permoka po 100 svarų per mėnesį tik nežymiai pablogino pareiškėjų finansinę padėti ir negalėjo sąlygoti pareiškėjų nemokumo. Iš įrodymų visumos teismas sprendė, kad pareiškėjų pradelsti mokėjimai, kurių terminai suėję, sudaro tik 3 186,10 Eur, pareiškėjai neįrodė, kad atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau–FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, todėl atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjams A. L. ir D. L..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjai D. L. ir A. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti A. L. ir D. L. fizinio asmens bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismo išvada, kad apeliantai nebandė parduoti turto, kartu padengiant ir paskolą yra nepagrįsta. Siekiant greičiau ir efektyviau parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) , kuris buvo įgytas už AB „Swedbank” suteiktą paskolą, buvo sudaryta sutartis su individualia įmone (toliau–IĮ) „Euronamai”. Laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 11 d. iki 2014 m. gegužės 31d. buvo talpinamos reklamos tinklapiuose ir laikraštyje „Express kontaktas”. Apeliantai, būdami nemokūs ir finansiškai nepajėgūs atsiskaityti su banku, papildomai kreipėsi į banką su pasiūlymu perimti įkeistą namą arba padėti kitaip išspręsti situaciją, tačiau bako darbuotoja atsakė, kad, jos nuomone, yra kitų galimybių išspręsti susidariusią situaciją ir pasiūlė patiems apeliantams pardavinėti turtą. Šios aplinkybės įrodo, kad apeliantai yra nemokūs ir nepajėgūs grąžinti kreditoriui AB „Swedbank“ kredito. Teismas padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjams išvykus į Angliją turtas ir paskola, likę Lietuvoje, jiems tapo nereikalingi.
Teismas nepagrįstai nusprendė, kad iš pajamų atėmus išlaidas lieka pakankamai lėšų mokėti įmokoms bankui. Dažnai atsiranda įvairių nenumatytų išlaidų, kurias apeliantai yra priversti padengti. Teismas visiškai neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, kad D. L. ir A. L., gyvendami Anglijoje, yra priversti naudotis vietinių bankų teikiamomis kreditavimo paslaugomis. Ši aplinkybė įrodo, kad apeliantai neturi lėšų, iš kurių galėtų mokėti bankui įmokas, o jų finansinė padėtis yra kritinė. Apeliantai turi du vaikus. Tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus ir teikti tokį išlaikymą, kokio pakaktų patenkinti vaikų būtiniausiems poreikiams ir sudaryti tinkamas sąlygas jiems gyventi bei vystytis.
Šalies argumentai
Apeliantai nurodo, kad byloje buvo pateikti įrodymai, jog apeliantai privalo grąžinti 10 564,34 svarų mokesčių permoką. Permokos grąžinimas yra išdėstytas dalimis po 100 svarų į mėnesį, o paskutinis mokėjimas numatytas 2023 m. gegužės 15 d. Minėta suma yra vertintina kaip pradelstas įsipareigojimas, nes mokėjimo grafikas buvo sudarytas dėl tos priežasties, jog D. ir A. L. nepajėgė grąžinti pareikalautos sumos iš karto ir skolos mokėjimas jiems buvo išdėstytas dalimis. Pažymi, kad apeliantai yra pradelsę jau 7 paskolos grąžinimo įmokas, o 2015 m. vasario 2 dienai kredito gavėjų skola sudarė 3 337,41 EUR. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantai pradelsė sumokėti net 7 įmokas, nėra tikimybės, kad jie turės finansines galimybes vykdyti kitus mokėjimus ir paskolą grąžins.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „Swedbank“ nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą, nurodęs, kad pareiškėjai neįrodė, jog atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau–FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų.
Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apeliantų teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Minėtu įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka.
Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau–MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies nuostatas, fizinio asmens būklės neatitiktis FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam fizinio asmens nemokumo apibrėžimui yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pagal 2008-10-21 būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) D. L. ir A. L. suteiktas 92 678,41 Eur (320 000 Lt) kreditas gyvenamojo namo su žemės sklypu įsigijimui bei gyvenamojo namo statybos darbų užbaigimui, kredito grąžinimo terminas 2038-10-15, prievolių užtikrinimui įkeistas gyvenamasis namas ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) . Anglijoje apeliantams buvo permokėta 278,08 svarų mokesčių kredito permoka, kurią apeliantai įsipareigojo grąžinti per 5 mėnesius po 46,34 svaro per mėnesį, paskutinis mokėjimas 2014-12-07 bei 10 564,34 svarų mokesčių kredito permoka, kurios grąžinimas apeliantams išdėstytas po 100 svarų į mėnesį, paskutinis mokėjimas numatytas 2023-05-15. A. L. nuo 2013-04-15 dirba (duomenys neskelbtini) , darbo užmokestis per metus sudarė 27 109,88 svarų, išskaičiuota mokesčių 3 532 svarų, savaitės darbo užmokestis 510,07 svarų. Apeliantams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas – žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) , nurodyta vidutinė žemės sklypo rikos vertė 60 896 Lt, nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertė 101 000 Lt, turtui 2008-10-28 įregistruota hipoteka. Savo vardu registruotų transporto priemonių apeliantai Lietuvoje neturi. Apeliantų AB „Swedbank” sąskaitose lėšų nėra. Apeliantams po suredaguotos mokesčio permokos mokami vaiko mokesčiai nuo 2015-01-28- 232,26 svarų. D. L. nuo 2009-02-20 dirba pagal nefiksuoto darbo laiko sutartį, jos pajamos per metus 6 790,03 svarų, mokesčių neišskaičiuota, mėnesio atlyginimas yra 464,79 svarų. Pareiškėjai turi du nepilnamečius vaikus – G. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini) . Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pradelstų mokėjimų suma nutarties priėmimo dienai yra 3 186,10 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas – tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. 2014-09-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 972 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio nuo 2015-01-01 MMA yra 300 eurų. Atsižvelgiant į tai, tam, kad asmuo atitiktų FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, jo mokėjimų, kurių terminai yra suėję, suma turėtų viršyti 25 MMA (25x300=7500 ), t.y. 7500 eurų kiekvienam asmeniui. Iš naujausių bylos duomenų matyti, kad pagal 2008-10-21 būsto paskolos sutartį Nr. 08-121470-FA apeliantai yra nesumokėję 9 paskolos grąžinimo įmokų, todėl kartu su pradelstomis sumokėti kitomis sutartyje nurodytomis įmokomis apeliantų skola bankui 2015 m. kovo 19 d. yra 4 342,29 Eur. Pažymėtina, kad AB „Swedbank“ nėra nutraukęs minėtos sutarties, todėl vertinti tik pradelsti įsipareigojimai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantų privaloma grąžinti 10 564,34 svarų mokesčių permoka yra vertintina kaip pradelsti įsipareigojimai. Pažymėtina, kad 10 564,34 svarų mokesčių permokos grąžinimas yra išdėstytas dalimis po 100 svarų į mėnesį, paskutinis mokėjimas numatytas 2023 m. gegužės 15 d. Kadangi permokos grąžinimas yra išdėstytas, todėl grąžintina 10 564,34 svarų mokesčių permoka nėra vertintina kaip pradelsti įsipareigojimai. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad 10 564,34 svarų mokesčių permokos grąžinimas, mokamas dalimis po 100 svarų į mėnesį yra nevykdomas ir yra susidarę pradelstų įmokų. Apeliacinės instancijos vertinimu, nors nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos apeliantų pradelstų įsipareigojimų bankui suma padidėjo iki 4 342,29 Eur, tačiau tokia suma neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto nemokumo kriterijaus. Iš bylos duomenų matyti, kad abu apeliantai dirba ir gauna pajamas – A. L. dirba (duomenys neskelbtini) , darbo užmokestis per metus sudarė 27 109,88 svarų, išskaičiuota mokesčių 3 532 svarų, savaitės darbo užmokestis 510,07 svarų; D. L. dirba pagal nefiksuoto darbo laiko sutartį, jos pajamos per metus 6 790,03 svarų, mokesčių neišskaičiuota, mėnesio atlyginimas yra 464,79 svarų. Apeliantai nurodo, kad šeimos pajamos yra apie 2 896,20 Eur (10 000 Lt) kas mėnesį, o išlaidas sudaro apie 2 426,26 Eur (8 378, 66 Lt) per mėnesį (15 b. l.). Pažymėtina, kad ne visos nurodytos išlaidos byloje yra pagrįstos rašytinais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įvertinus pačių apeliantų nurodomas šeimos pajamas ir išlaidas per mėnesį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš pajamų atėmus išlaidas lieka apie 469,57 Eur (1 621,34 Lt), t.y. suma, kuri viršija kreditoriui mokamos kasmėnesinės įmokos 439,06 Eur (1 516 Lt) sumą. Apeliantams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas– žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , nurodyta vidutinė žemės sklypo rikos vertė 60 896 Lt, nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertė 101 000 Lt. Apeliantai nurodo, jog bandė parduoti nekilnojamąjį turtą, kad padengti paskolą, tačiau turtas nebuvo parduotas. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apeliantai turėtų ir toliau siekti parduoti savo nekilnojamąjį turtą, kad būtų galima padengti pradelstus įsipareigojimus. Apeliantai su apeliaciniu skundu pateikė banko sąskaitų išrašus, kuriuose matyti, kad B. L. pervesdavo į apeliantų sąskaitas pinigų sumas, nurodant jų paskirtį – „sąskaitos papildymas“, kurios apeliantų teigimu buvo naudojamos paskolos pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad B. L. apeliantams galimai padėjo finansiškai, tačiau, kad tos pinigų sumos buvo skiriamos paskolos pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimui, teigti nėra galimybės.
Apeliacinės instancijos vertinimu, nepagrįstas apeliantų teiginys, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, kad D. L. ir A. L., gyvendami Anglijoje, yra priversti naudotis vietinių bankų teikiamomis kreditavimo paslaugomis. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog apeliantai Anglijoje naudojasi vietinių bankų teikiamomis kreditavimo paslaugomis, todėl toks apeliantų teiginys vertintinas kaip neįrodytas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų pradelsti mokėjimai, kurių terminai suėję, sudaro tik 4 342,29 Eur sumą, t.y. neviršija 25 MMA, apeliantai turi nekilnojamojo turto, dirba ir gauna pakankamas pajamas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai neįrodė, kad atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.