Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Virginijos Gudynienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos žaliųjų judėjimo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3831-429/2019 pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovui Lietuvos žaliųjų judėjimui dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų bei nepagrįsto parturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė valstybės įmonė Turto bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iškeldinti atsakovą iš valstybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – (duomenys neskelbtini) kv. m., su visu jam priklausančiu turtu; priteisti iš atsakovo 3 357,90 Eur nepagrįsto praturtėjimo už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

2. Nurodė, kad 2018 m. vasario 26 d. baigėsi 2013 m. vasario 26 d. panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – (duomenys neskelbtini) kv. m., sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo. Lietuvos Respublikos finansų ministerija pateikė sprendimą nepritarti patalpų perdavimui atsakovui Lietuvos žaliųjų judėjimui pagal panaudos sutartį naujam terminui. Ieškovė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą, 2018 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo paprašė atlaisvinti patalpas ir jas grąžinti Turto bankui iki 2018 m. birželio 1 d. Atsakovas Lietuvos žaliųjų judėjimas apie faktinį patalpų naudojimą buvo informuotas 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr(duomenys neskelbtini). Atsakovas minėtų patalpų negrąžino. Nuo 2018 m. birželio 1 d. yra skaičiuojamas nuomos mokesčio dydžio mokestis už faktinį patalpų naudojimą. Atsakovas, pasibaigus panaudos sutarčiai, naudojasi patalpomis be teisėto pagrindo, taip praturtėja, sutaupydamas nuomos mokestį ieškovės sąskaita. Ieškovė negavo kompensacijos už nuosavybės teisės suvaržymą, kadangi laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 26 d. negalėjo nekilnojamuoju turtu naudotis bei disponuoti juo, taip patyrė nuostolių. Tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, kuris pasireiškė nepagrįstai sutaupius, yra priežastinis ryšys. Atsakovas raštu buvo informuotas apie tai, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. ieškovė skaičiuoja nuomos mokestį už faktinį patalpų naudojimą, atsakovui kas mėnesį ieškovė teikė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta suma už patalpų nuomą, paskaičiuota pagal Nuompinigių už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1K-306. Laikytina, kad atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita 3 357,90 Eur per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., todėl ši suma yra priteistina ieškovei kaip atsakovo nepagrįstas praturtėjimas.

3. Atsakovas Lietuvos žaliųjų judėjimas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jis yra ne pelno siekianti visuomeninė organizacija ir patalpas naudoja socialinėms reikmėms, kurias galima įvardinti kaip valstybės švietimo sistemos dalį. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, jog atsakovas, naudodamas patalpas aplinkosauginio visuomenės švietimo programų Lietuvoje vykdymo užtikrinimui, nepagrįstai turtėjo. Atsakovas, kaip organizacija, susikūrė kartu su Lietuvos sąjūdžiu 1988–1989 metais ir nuo įsikūrimo naudojo ginčo patalpas nemokamai, jos atsakovui periodiškai kas penkerius metus perduodamos pagal panaudos sutartį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, t. y. 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Patalpas atsakovui naudoti perduoda Lietuvos Respublikos vyriausybė, o ne ieškovė. Ieškovė galimai nepateikė nutarimo projekto dėl ginčo patalpų perdavimo atsakovui. Iškeldinus ieškovą iš patalpų bus padaryta žala neformaliojo švietimo plėtrai. Atsakovas 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prašė inicijuoti naujos panaudos sutarties sudarymą. Ieškovė 2018 m. gegužės 9 d. informaciniu raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovą informavo, jog Lietuvos Respublikos finansų ministerija pateikė sprendimą nepritarti patalpų perdavimui atsakovui naujam terminui, tačiau atsakovas su minėto sprendimo turiniu neturėjo galimybės susipažinti, kadangi nėra Valstybės turto informacinės paieškos sistemos vartotojas, todėl atsakovui nėra žinomi motyvai, dėl ko patalpos naujam terminui nebuvo perduotos atsakovui. Siekdamas tai išsiaiškinti, atsakovas 2018 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, prašė pateikti rašytinį 2018 m. vasario 26 d. sprendimą. Sprendimas atsakovui pateiktas nebuvo, tačiau Lietuvos Respublikos finansų ministerija išnagrinėjo atsakovo 2018 m. gegužės 23 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu pateikė atsakovui 2018 m. birželio 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl negyvenamųjų patalpų suteikimo panaudos pagrindais. Ieškovė pateikė teismui PVM sąskaitas faktūras, kuriose kaip „pirkėjas“ nurodomas atsakovas, o paslauga už kurią išrašytos sąskaitos, atitinkamai einamajam mėnesiui kiekvienoje sąskaitoje nurodoma kaip ,,Faktinis naudojimasis patalpomis pasibaigus nuomos sutarties terminui už 2018 m. (atitinkamo mėnesio pavadinimas) mėn.“ Tačiau atsakovas nėra užsakovas ir paslaugos pirkėjas, kuri PVM sąskaitose faktūrose pavadinimo skiltyje įvardinta kaip „Faktinis naudojimasis patalpomis pasibaigus nuomos sutarties terminui už 2018 m. (atitinkamo mėnesio pavadinimas) mėn.“ Tokia pasibaigusi patalpų nuomos sutartis, kuria remiantis ieškovė pateikia reikalavimą PVM sąskaitose faktūrose mokėti kas mėnesį po 479,70 Eurus, atsakovui nėra žinoma, o ieškovė nepateikė teismui šios pasibaigusios nuomos sutarties. Atsakovas 2018 m. gruodžio 5 d. laišku iš ieškovės gavo 2018 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo aktą, kuriame nurodoma kito dydžio negu pateikta ieškinyje teismui – 1 918,80 Eur – skola. Nesutikdamas su 2018 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymu aktu, atsakovas ieškovei registruotu laišku išsiuntė raštą dėl nesutikimo su 2018 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymu aktu ir prašymą nepagristai neskaičiuoti nuomos mokesčio. Nurodė, kad atsakovui patalpos turi būti suteikiamos nemokamai, nes vykdo veiklą, priskiriamą socialinei sričiai. Nesuteikiant ginčo patalpų panaudos pagrindu atsakovas yra diskriminuojamas. Atsakovas yra vertinamas skirtingai, nei kitos asociacijos. Pažymi, kad 1996 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 201-V Lietuvos žaliųjų judėjimas yra įregistruotas kaip visuomeninė organizacija, veikianti adresu (duomenys neskelbtini).

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansų ministerija prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir jį įgyvendinančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 „Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2013 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė perduoti atsakovui jo įstatuose numatytai veiklai vykdyti pagal panaudos sutartį penkeriems metams ginčo patalpas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės/savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduotas šioje dalyje nurodytiems panaudos subjektams – asociacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse, ir kurie atitinka šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus. Turto valdymo įstatymas nustato teisę, o ne pareigą perduoti valstybei/savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą įstatyme nurodytiems panaudos subjektams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1890 2 punkte nustatė veiklas, kurios priskiriamos socialinei ir valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo sritims. Trečiasis asmuo, įvertinęs minėtame nutarime nustatytą veiklų apibrėžtį, atsakovo prašymuose pateiktus argumentus dėl panaudos suteikimo ir 2017 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodytus faktus, kad atsakovo veikla, jos pobūdis – kartu su valdžios institucijomis spręsti aplinkosaugos problemas, dalyvauti įstatymų projektų svarstymuose, įtraukti visuomenę į aplinkosauginę veiklą, įgyvendinti Lietuvoje tarptautinio Aplinkosauginio švietimo fondo programas, nėra sietinas su nutarime Nr. 1890 apibrėžtomis veiklomis, todėl neatlygintinas patalpų suteikimas negalimas. Net jeigu atsakovės vykdoma veikla atitiktų Turto valdymo įstatyme ir nutarime Nr. 1890 nustatytas veiklas, tai neįpareigotų valstybės (turto valdytojo) sudaryti panaudos sutartį, ar ją pratęsti, t. y. neatlygintinai suteikti patalpas. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. vasario 26 d. patalpų panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė 2018 m. vasario 26 d. ir iki šiol patalpos nėra atlaisvintos ir grąžintos ieškovei, kuri negali įgyvendinti, kaip turto valdytoja, savo teisių. Šiuo metu atsakovė patalpomis naudojasi neturėdama tam teisinio pagrindo, toks valstybės turto valdymas laikytinas neteisėtu. Be to, atsakovė, pasirašydama panaudos sutartį su ieškove, prisiėmė sutartinius įsipareigojimus: įsipareigojusi ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po panaudos sutarties pasibaigimo grąžinti patalpas ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė iškeldinti atsakovą Lietuvos žaliųjų judėjimą, juridinio asmens kodas 190786269, iš negyvenamųjų patalpų, priklausančių Lietuvos Respublikai, juridinio asmens kodas 111105555, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu. Priteisė iš atsakovo Lietuvos žaliųjų judėjimo 3 357,90 Eur nepagrįsto praturtėjimo už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovei valstybės įmonei Turto bankas. Priteisė iš atsakovo Lietuvos žaliųjų judėjimo 81,44 Eur išlaidų valstybei. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 224,16 kv. m. bendrojo ploto, ieškovei nustatyta daiktinė teisė į patalpas – turto patikėjimo teisė. 2013 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), perdavimo atsakovui pagal panaudos sutartį. 2013 m. vasario 26 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 224,16 kv. m., remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 20 d. nutarimu, penkerių metų terminui. 2018 m. gegužės 9 d. ieškovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2018 m. vasario 26 d. sprendimu nepritarė patalpų perdavimui atsakovui pagal panaudos sutartį, todėl patalpos atsakovui negalės būti perduotos naujam terminui ir yra grąžintinos ieškovei iki 2018 m. birželio 1 d. Atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, kuri byloje įtraukta trečiuoju asmeniu, dėl negyvenamųjų patalpų suteikimo panaudos pagrindais 2018 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo pateikė atsakovui motyvuotą atsakymą, kad suteikti panaudą pagal šiuo metu galiojantį valstybės turto panaudos teisinį reguliavimą nėra pagrindo. 2018 m. birželio 27 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė informavo atsakovą, kad, atsižvelgiant į tai, jog patalpos iki 2018 m. birželio 1 d. nebuvo grąžintos ieškovei, nuo 2018 m. birželio 1 d. yra skaičiuojamas nuomos mokesčio dydžio mokestis už faktinį patalpų naudojimą. 2018 m. liepos 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimu ieškovė papildomai informavo atsakovą, kad patalpų nuomos mokesčio dydžio mokestis už faktinį patalpų naudojimą yra 479,70 Eur per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros už naudojimąsi patalpomis 479,70 Eur sumai per mėnesį, iš viso 3357,90 Eur sumai. 2018 m. spalio 31 d. ieškovė išsiuntė atsakovui tarpusavio atsiskaitymo aktą. 2018 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė informavo atsakovą, kad, neatlaisvinus patalpų, bus kreiptasi į teismą dėl iškeldinimo bei įsiskolinimo išieškojimo. 2018 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas informavo ieškovę, kad nesutinka su 2018 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo aktu ir prašo nepagrįstai neskaičiuoti nuomos mokesčio.

1.2. Nurodė, kad tarp šalių sudaryta panaudos sutartis buvo terminuota ir 2018 m. vasario 26 d. baigėsi. Ieškovė, vadovaudamasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo norma (14 straipsnio 1 dalis) ir trečiojo asmens sprendimu nepritarti patalpų perdavimui atsakovui pagal panaudos sutartį naujam terminui, informavo atsakovą rašytiniu pranešimu, kad patalpos atsakovui nebus perduotos pagal panaudos sutartį naujam terminui. Nurodė, kad patalpos turi būti atlaisvintos ir grąžintos ieškovei iki 2018 m. birželio 1 d. Atsakovas patalpų neatlaisvino ir ieškovei negrąžino.

1.3. Teismas sprendė, kad nepagrįsti atsakovo argumentai dėl jo diskriminacijos. Atsakovas naudojasi valstybei priklausančiu turtu, nemokėdamas už jį jokių mokesčių ir neišsikelia iš patalpų. Ieškovė, žinodama, kad panaudos sutartis su atsakovu pasibaigė 2018 m. vasario 26 d., geranoriškai leido atsakovui naudotis patalpomis iki 2018 m. birželio 1 d., sudarydama galimybę ieškoti kitų patalpų, kuriose atsakovas galėtų veikti kaip organizacija. Be to, trečiasis asmuo 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė atsakovui priežastis, kodėl neatlygintinas patalpų perdavimas atsakovui negalimas. Atsakovas žinojo apie tokį sprendimą ir jo motyvus, nes nesutikdamas su minėtu sprendimu, 2018 m. liepos 12 d. pateikė skundą „Dėl sprendimo išreikalavimo, raštų panaikinimo bei įpareigojimo pritarti panaudos sutarties sudarymui“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo teismo prašė panaikinti minėtą sprendimą, įpareigoti trečiąjį asmenį pritarti sprendimui dėl ginčo patalpų perdavimo atsakovei pagal panaudos sutartį, taip pat panaikinti ieškovės 2018 m. birželio 27 d. raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovui nuo 2018 m. birželio 1 d. yra skaičiuojamas nuomos mokesčio dydžio mokestis už faktinį patalpų naudojimą, patalpų iki 2018 m. birželio 1 d. negrąžinus ieškovei ir toliau jomis naudojantis. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą atmesti skundą, o Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimą.

1.4. Atsakovas žinojo, kad panaudos sutartis baigiasi 2018 m. vasario 26 d., buvo įspėtas, kad turi patalpas atlaisvinti iki 2018 m. birželio 1 d., tačiau atsakovas patalpų nėra atlaisvinęs iki šiol. Sudaryti panaudos sutartį naujam terminui ar jos nesudaryti yra ieškovės diskrecija. Ieškovė apie tai, kad atsakovas turi išsikelti iš patalpų, atsakovą informavo prieš protingą terminą. Atsakovas turėjo pakankamai laiko susirasti naujoms patalpoms, kuriose galėtų veikti kaip organizacija.

1.5. Atsakovas pažeidė ginčo patalpų panaudos sutarties sąlygas. Atsakovas, pasirašydamas panaudos sutartį, prisiėmė sutartinius įsipareigojimus naudotis patalpomis tik pagal tiesioginę patalpų paskirtį ir sutartį, šiuo atveju – tik sutarties pasirašymo metu atsakovo įstatuose numatytai veiklai, išskyrus ūkinę – komercinę veiklą, griežtai laikytis patalpoms keliamų reikalavimų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas vykdo komercinę veiklą.

1.6. Atsakovas neteisėtai naudojosi ginčo patalpomis. Nors ieškovė aiškiai ir teisėtai išreiškė nesutikimą dėl atsakovo tolesnio naudojimosi ginčo patalpomis, prašė jas atlaisvinti ir grąžinti ieškovei nustatytu terminu, atsakovas patalpomis naudojosi toliau, veikdamas prieš ieškovės valią ir nemokėdamas patalpų nuomos mokesčio. Ieškovė išaiškino atsakovui, kad, neatlaisvinus patalpų, nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovas turės mokėti nuomos mokestį. Atsakovui nemokant nuomos mokesčio, disponuojant patalpomis, ieškovė patyrė nuostolių. Tuo tarpu atsakovas, patalpas naudodamas neturint teisinio pagrindo ir nemokant nuomos, praturtėjo ieškovės sąskaita. Ieškovė, nepratęsusi patalpų nuomos sutarties ir įpareigojant atsakovą atlaisvinti patalpas, nėra prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, todėl prievolė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius dėl nepagrįsto atsakovo praturtėjimo, neteisėtai naudojantis patalpomis ir už tai nemokant nuomos mokesčio, tenka atsakovui.

1.7. Nors atsakovas yra iškeldintinas iš ginčo patalpų ir patalpos grąžintinos ieškovei, nagrinėjamu atveju vien patalpų sugrąžinimo ieškovei (restitucijos) nepakanka visiškam pažeistų ieškovės teisių apgynimui.

1.8. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jam nebuvo žinoma apie pasibaigusią nuomos sutartį, kuria remiantis, ieškovė pateikia reikalavimą mokėti kas mėnesį po 479,70 Eur už patalpas. Atsakovui buvo žinomas mėnesio mokesčio dydis už patalpas, jam buvo išsiųstos PVM sąskaitos faktūros. Šalims nesudarius naujos panaudos sutarties, atsakovas faktiškai naudojosi patalpomis, neturėdamas tam teisinio pagrindo, todėl ieškovė pagrįstai nustatė atitinkamo dydžio mokestį.

1.9. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į Nuompinigių už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1K-306, sprendė, kad ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti 3 357,90 Eur nepagrįsto praturtėjimo suma yra teisinga ir pagrįsta.

1.10. Teismui tenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteista 76,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos žaliųjų judėjimas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimą ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pažeistos Civilinio proceso kodekso nuostatos: liko neišnagrinėti atsakovo pateikti prašymai, dingo dalis atsakovo pateiktų dokumentų. Tai atsakovui apribojo galimybę įrodyti vykdomą diskriminaciją jo atžvilgiu.

1.2. Atsakovas Lietuvos žaliųjų judėjimas administracines ginčo patalpas panaudos sutarties pagrindu naudoja nuo 1996 m. gegužės 24 d. Dar nepasibaigus paskutinės penkerių metų trukmės panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo terminui atsakovas 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į valstybės turto valdytoją, Valstybės įmonę Turto bankas, dėl naujos panaudos sutarties inicijavimo, organizacijos įstatuose numatytai visuomenei naudingai socialinei ir visuomeninei naudingai veiklai vykdyti, t. y. koordinuoti visuomenės aplinkosauginio švietimo vykdymą Lietuvoje, praktiškai įgyvendinant Lietuvoje tarptautinio Aplinkosauginio švietimo fondo programas. Turto bankas neprieštaravo naujos panaudos sutarties sudarymui ir inicijavo naujos sutarties sudarymo procedūrą, nes atsakovas atitiko įstatymų reikalavimus.

1.3. Nors ieškovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija Valstybės turto informacinės paieškos sistemoje 2018 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo nepritarė administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimui atsakovui, sprendimas teismui nepateiktas. Atsižvelgiant į tai apeliantas buvo pateikęs prašymą stabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ar Valstybės turto informacinės sistemos duomenų pateikimo, naudojimo ir sprendimų derinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1K-111 39 punktas ta apimtimi, jog pareiškėjams, kurių atžvilgiu yra priimti individualūs administraciniai aktai, nėra galimybės gauti individualaus administracinio akto išrašo ir jo informacinėje paieškos sistemoje nelieka, apie individualaus administracinio akto priėmimą pareiškėjui raštu nepranešama, atitinka Lietuvos respublikos Viešojo administravimo įstatymo, patvirtinto 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234 (nauja įstatymo redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.) 1 straipsnį, 3 straipsnį, 8 straipsnio 4 dalį bei Konstitucijoje įtvirtintus teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principus; ar Valstybės turto informacinės sistemos duomenų pateikimo, naudojimo ir sprendimų derinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1K-111, ta apimtimi, kad VTIPS taisyklėse nėra draudimo diskriminuoti nustatančių įstatyminių normų, atitinka Konstitucijoje įtvirtintus teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principus bei Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsniui. Protokoline nutartimi 2019 m. birželio 19 d. teismo posėdyje nutarta prašymą prijungti prie bylos, o išnagrinėti išnagrinėjus bylą. Tačiau nei bylos nagrinėjimo metu, nei 2019 m. liepos 26 d. sprendime teismas nepasisakė dėl šio apelianto prašymo.

1.4. Patalpų panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2018 m. vasario 26 d., tačiau 10 dienų laikotarpyje po panaudos sutarties galiojimo termino pabaigos atsakovui nei raštu nei žodžiu nebuvo pateikti Turto banko prieštaravimai dėl administracinių patalpų naudojimosi panaudos sutarties pagrindu. Atsakovas nebuvo informuotas apie Finansų ministerijos 2018 m. vasario 26 d. priimtą sprendimą. Apie minėtą sprendimą atsakovas buvo informuotas Turto banko 2018 m. gegužės 9 d. informaciniu raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl vadovaujantis CK 6.481 straipsniu laikytina, kad panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tapo neterminuota.

1.5. Ieškovas de facto pripažįsta panaudos sutartį neterminuota. Tai patvirtina atsakovui siųstas 2019 m. vasario 15 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ataskaitos pateikimo“, kuriame nurodomos Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio Valstybės ir savivaldybių turto panauda 9 dalies nuostatos (pareiga pateikti ataskaitą kaip yra naudojamas panaudos pagrindais perduotas ilgalaikis materialusis turtas). Atsakovas 2019 m. balandžio 30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė Turto bankui ataskaitą už 2018 metus apie ginčo patalpų faktinį naudojimą neterminuotos panaudos sutarties pagrindu.

1.6. Teismas netinkamai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą. Turto bankas turėjo įrodyti nepagrįsto praturtėjimo sąlygas (CK 6.242 str.), tačiau jų neįrodinėjo, todėl byloje nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Ieškovas neįrodinėjo priežastinio ryšio tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo.

1.7. Apeliantas buvo pateikęs prašymą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nusišalinimo ar nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Prašymas pateiktas, nes buvo nagrinėjami ne visi apelianto teismui pateikti prašymai, prie bylos buvo prijungiama ne visa atsakovo pateikta medžiaga. Teisėjo veiksmai nenusišalinant nuo bylos nagrinėjimo prieštarauja Europos Žmogaus Teisių teismo suformuotai praktikai, CPK 66 straipsnio nuostatoms. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl teisėjos nušalinimo, yra nemotyvuota.

1.8. Teismo sprendimas gali sutrukdyti įgyvendinti Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. balandžio 19 d. protokolu Nr. 15 patvirtintus 2018-2020 metų prioritetinius darbus. Gali pakenkti Lietuvoje vykdomų tarptautinių visuomenės neformaliojo švietimo Mėlynosios vėliavos, Žaliojo rato ir Gamtosauginių mokyklų programų įgyvendinimo kokybei ir prieinamumui.

1.9. Lietuvos Respublikos vyriausybė turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės materialiųjų teisių ir pareigų.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė valstybės įmonė Turto bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovas diskriminuojamas nebuvo, lygiateisiškumo principas nepažeistas. Teismas ieškinį atmetė ne dėl atsakovą diskriminuojančiu priežasčių, o motyvuotai konstatavęs, kad ieškinys pagrįstas.

2.2. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas nustato teisę, o ne pareigą perduoti valstybei/savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą įstatyme nustatytus kriterijus atitinkančioms asociacijoms ar kitiems įstatyme nurodytiems panaudos subjektams. Minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog valstybė besąlygiškai privalo asociacijai neatlygintinai suteikti patalpas.

2.3. 2018 m. vasario 26 d. baigėsi 2013 m. vasario 26 d. panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp Turto banko ir Lietuvos žaliųjų judėjimo. Pasibaigus panaudos sutarčiai tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta nei nauja panaudos, nei nuomos sutartis. Atsakovas patalpų negrąžino ir iki šiol be teisinio pagrindo naudojasi šiuo nekilnojamuoju turtu. Tuo yra pažeidžiamos ieškovo, turinčio teisę valdyti, naudoti ginčo objektą bei juo disponuoti patikėjimo teise, teisės. Turto bankas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas teisėtai naudojosi patalpomis iki 2018 m. vasario 26 d., 2019 m. vasario 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą dėl ataskaitos pateikimo. Atsakovas pateikė ataskaitą, kurioje patvirtino, kad ginčo patalpomis naudojosi iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpos nėra perduotos, yra apribota ieškovo Turto bankas pareiga įgyvendinti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą.

2.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovas byloje neįrodinėja priežastinio ryšio tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Byloje nustatyta, kad nuo 2018 m. vasario 26 d. pasibaigus panaudos sutarčiai atsakovas be jokio teisinio pagrindo naudojasi ginčo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), ir taip praturtėja ieškovo sąskaita sutaupydamas nuomos mokestį. Atsakovo praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovas patiria nuostolius, nes atsakovui be jokio teisinio pagrindo naudojantis ginčo patalpomis, ieškovui yra trukdoma šias patalpas išnuomoti ir gauti nuomos mokestį. Tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovo nepagrįsto parturtėjimo, kuris pasireiškė nepagrįstai sutaupius, yra priežastinis ryšys. Ieškovas nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos, nes nebuvo davęs sutikimo atsakovui neatlygintinai naudotis ginčo patalpomis pasibaigus panaudos sutarčiai. 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl faktinio patalpų naudojimo“ atsakovas informuotas, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. ieškovas Turto bankas skaičiuoja nuomos mokestį už faktinį patalpų naudojimą. Kas mėnesį pateikiamos PVM sąskaitos faktūros.

2.5. Teismo nutartis, kuria išsprendžiamas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, atskiruoju skundu neskundžiama, nes neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Aplinkybė, kad išsprendus teisėjo nušalinimo klausimą atsakovo prašymas nebuvo tenkintas, neturėjo įtakos tolesnei bylos eigai, nepažeidė šalių teisės į teisminę gynybą.

2.6. Turto bankas valstybei nuosavybės teise priklausančias ginčo patalpas valdo patikėjimo teise. Turto bankui patikėjimo teise valdant valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka atstovaujant turto savininkės – Lietuvos Respublikos, teisėms, Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nėra naikintinas.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad panaudos sutartis yra pasibaigusi, todėl atsakovas turi grąžinti patalpas. Be to, yra nustatyta, kad atsakovas patalpose vykdo ūkinę-komercinę veiklą gamtosaugos srityje, todėl Finansų ministerija nepritarė neatlygintinam patalpų suteikimui atsakovui. Atsakovas pažeidė 2013 m. vasario 26 d. panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 10.1 papunktį. Kad atsakovas gauna pajamas iš savo vykdomos veiklos teismo metu patvirtino ir atsakovo atstovas. Finansų ministerijas 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui nurodė priežastis, kodėl neatlygintinas patalpų perdavimas atsakovui nėra galimas. Byloje pateikta informacija apie patalpų perdavimo proceso užbaigimą, kurioje pavaizduotas Finansų ministerijos nepritarimas panaudos suteikimui atsakovui (2019 m. kovo 29 d. rašt asNr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo redakcija, pagal kurią centralizuotai valdyti perduotas turtas negali būti perduotas panaudos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

10. Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš negyvenamųjų patalpų panaudos teisinių santykių, atsakovės iškeldinimo iš šių patalpų, ieškovės nuostolių atlyginimo.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė turto patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m. bendrojo ploto (1 t., b. l. 48–49). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. vasario 20 d. priėmė nutarimą dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), perdavimo atsakovei pagal panaudos sutartį (1 t., b. l. 30). Remiantis šiuo nutarimu 2013 m. vasario 26 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paminėtų ginčo negyvenamųjų patalpų panaudos penkerių metų terminui (1 t., b. l. 24–29).

12. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas savo apeliacinio skundo argumentų negrindžia tarp šalių 2013 m. vasario 26 d. sudarytos ginčo patalpų panaudos sutarties nuostatomis. Sutartyje šalys įtvirtino abipusį susitarimą ne tik dėl panaudos objekto, tačiau ir dėl panaudos sutarties termino, termino pasibaigimo teisinių pasekmių. Būtent šia panaudos sutartimi ieškovė grindžia ieškinio pagrindą ir reikalavimą. O atsakovo akcentuojamos aplinkybės dėl vykusio proceso dėl naujos panaudos skyrimo, apie kurio eigą 2019 m. liepos 11 d. teismo posėdyje detalius paaiškinimus davė ieškovės ir trečiojo asmens atstovai (garso įrašas nuo 38:38 min. iki 44:35 min.) ir kuris trečiojo asmens 2018 m. vasario 26 d. sprendimu baigėsi atsakovei nepalankiai, kaip ir apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo vykdomos veiklos, jos pobūdžio, nėra susijusios su nagrinėjamu ginču dėl 2013 m. vasario 26 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties pasibaigimo teisinių padarinių. Pastebėtina, kad byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl pripažinimo atsakovo teisės į neatlygintinės panaudos suteikimą.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties 4.2 punktu (a) šalys susitarė, jog sutartis negali galioti ilgiau kaip penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos. Be to šio punkto (b) papunktyje po nurodyto naikinamojo kalendorinio termino pabaigos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.481 straipsnis netaikomas. Šioje šalių sutartyje nurodytoje teisės normoje, reglamentuojančioje tolesnį naudojimąsi daiktu pasibaigus sutarties terminui, nustatyta, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Tačiau šalims sutarties 14 punktu susitarus, kad sutartis negrįžtamai pasibaigia suėjus 4.2 punkte nustatytam naikinamajam kalendoriniam terminui, atsakovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio dėl tolesnės negyvenamosios patalpos panaudos, nes ieškovė aiškiai išreiškė savo valią dėl sutarties termino ir byloje nėra duomenų, kad ją būtų pakeitusi. Todėl atsakovas, o ne ieškovė turi prisiimti riziką dėl apeliaciniame skunde nurodymų aplinkybių, kad skundžiamas teismo sprendimas gali sutrukdyti įgyvendinti Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. balandžio 19 d. protokolu Nr. 15 patvirtintus 2018-2020 metų prioritetinius darbus; gali pakenkti Lietuvoje vykdomų tarptautinių visuomenės neformaliojo švietimo Mėlynosios vėliavos, Žaliojo rato ir Gamtosauginių mokyklų programų įgyvendinimo kokybei ir prieinamumui.

14. Teisėjų kolegija nepritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentui, kad ieškovas de facto pripažįsta panaudos sutartį neterminuota, kuris grindžiamas tuo, kad ieškovė atsakovui siuntė 2019 m. vasario 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ataskaitos pateikimo“ (3 t., b. l. 2-5) ir reikalavo informacijos kaip yra naudojamas panaudos pagrindais perduotas ilgalaikis materialusis turtas. Rašte nurodė, kad tokia informacija turi būti teikiama pagal Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio Valstybės ir savivaldybių turto panauda 9 dalies nuostatas. Šalių sudaryta sutartis baigėsi 2018 m. vasario 26 d., todėl atsakovas 2019 m. balandžio 30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs ataskaitą už 2018 metus negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad ieškovė vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas, kai joje yra nuostata, kad sutartis negali galioti ilgiau kaip penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos. Pastebėtina, kad ieškovė šį raštą teikė ir reikalavo pateikti ataskaitą ne tik atsakovo, o šį raštą siuntė pagal visą adresatų sąrašą.

15. 2013 m. vasario 26 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties 10.4 punktu atsakovas įsipareigojo per penkias darbo dienas pasirašyti patalpų perdavimo–priėmimo aktą ir grąžinti ieškovei patalpas. Šios sutartinės prievolės atsakovas neįvykdė, todėl ieškovė pagrįstai gina savo pažeistas teises teisme (CK 1.138 straipsnis).

16. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija Valstybės turto informacinės paieškos sistemoje 2018 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo nepritarė administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimui atsakovui. Atsakovas nurodo, kad apie individualaus administracinio akto priėmimą jam raštu nepranešama, šio akto gauti jis negali, todėl pirmosios instancijos teismo prašė (3 t., b. l. 29-32) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Valstybės turto informacinės sistemos duomenų pateikimo, naudojimo ir sprendimų derinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1K-111 (toliau Taisyklės) 39 punktas ta apimtimi, jog pareiškėjams, kurių atžvilgiu yra priimti individualūs administraciniai aktai, nėra galimybės gauti individualaus administracinio akto išrašo ir jo informacinėje paieškos sistemoje nelieka, apie individualaus administracinio akto priėmimą pareiškėjui raštu nepranešama, atitinka Lietuvos respublikos Viešojo administravimo įstatymo, patvirtinto 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234 (nauja įstatymo redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.) 1 straipsnį, 3 straipsnį, 8 straipsnio 4 dalį bei Konstitucijoje įtvirtintus teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principus; ar Valstybės turto informacinės sistemos duomenų pateikimo, naudojimo ir sprendimų derinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1K-111, ta apimtimi, kad VTIPS taisyklėse nėra draudimo diskriminuoti nustatančių įstatyminių normų, atitinka Konstitucijoje įtvirtintus teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principus bei Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsniui. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi 2019 m. birželio 19 d. teismo posėdyje nutarė prašymą prijungti prie bylos ir jį išspręsti išnagrinėjus bylą, tačiau šio prašymo teismas neišnagrinėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šį prašymą išsprendė protokoline nutartimi.

17. Taigi, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teismo nutartimi nesikreipė į administracinį teismą dėl norminės administracinės bylos iškėlimo (ABTĮ 117 str. 1 d.). Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtinti du teisminės norminių administracinių aktų teisėtumo kontrolės būdai: abstraktus (ABTĮ 112 str.), t. y. nesusijęs su konkrečia teisme nagrinėjama byla; ir konkretus (ABTĮ 113, 114 str.), t. y. susijęs su konkrečia teisme nagrinėjama byla. Norminė administracinė byla yra byla, kurioje tiriamas norminio administracinio akto teisėtumo klausimas. Norminis administracinis aktas – tai toks teisės aktas, kuriame įtvirtintos elgesio taisyklės yra skirtos individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei. Teisėjų kolegija pastebi, kad bendrosios kompetencijos teismas gali kreiptis nutartimi į administracinį teismą su prašymu patikrinti ne bet kokio norminio administracinio akto atitikimą įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, o dėl konkretaus norminio administracinio teisės akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje (ABTĮ 112 str. 1 d., 114 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodomas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. vasario 26 d. sprendimas, kuriuo buvo nepritarta administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimui atsakovui, nėra norminis administracinis teisės aktas, o individualus administracinis aktas. Atsakovo nurodomos Taisyklės nebuvo jo atžvilgiu priimto individualaus administracinio akto pagrindu, todėl atsakovo prašymas dėl norminės administracinės bylos iškėlimo yra nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai 2019 m. liepos 11 d. protokoline nutartimi šį atsakovo prašymą atmetė (garso įrašas nuo 1:51:00 val. iki 1:52:01 val.).

18. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teisėjų kolegija nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad atsakovas asociacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas: 1) išreikalauti iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašytinės formos 2018 m. vasario 26 d. sprendimo, kuriuo nepritarta patalpų perdavimui Asociacijai pagal panaudos sutartį ir kuris yra pateiktas Valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje, kopiją; 2) panaikinti Finansų ministerijos 2018 m. birželio 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl negyvenamųjų patalpų suteikimo panaudos pagrindais“ 3) įpareigoti Finansų ministeriją pritarti sprendimui dėl ginčo patalpų perdavimui pareiškėjui pagal panaudos sutartį; 4) panaikinti valstybės įmonės Turto banko 2018 m. birželio 27 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigoti VĮ Turto banką tęsti pradėtą procedūrą dėl administracinių patalpų perdavimo Asociacijai pagal panaudos sutartį ir įpareigoti pateikti parengtą nutarimo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-658-822/2018 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas buvo atsisakytas priimti konstatavus, kad skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pastebėtina, kad patalpų panaudos teisiniai santykiai yra reguliuojami privatinės teisės, o ne viešosios teisės normų, todėl tokio pobūdžio ginčai sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo pažeistą teisę gynė įstatymų nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

20. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad Finansų ministerija apie 2018 m. vasario 26 d. priimtą sprendimą jo neinformavo. Šiuos atsakovo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Apie minėtą sprendimą atsakovas buvo informuotas Turto banko 2018 m. gegužės 9 d. informaciniu raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje taip pat yra LR Finansų ministerijos 2018 m. lapkričio 13 d. raštas, adresuotas atsakovei ir LR Ministrui pirmininkui S. S., „Dėl negyvenamųjų patalpų suteikimo panaudos pagrindais“ (1 t., b. l. 15-17), Finansų ministerijas 2018 m. birželio 21 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-23), kuriuose atsakovui nurodytos priežastys, kodėl neatlygintinas patalpų perdavimas nėra galimas. Trečiojo asmens atstovas 2018 m. liepos 11 d. teismo posėdyje taip pat paaiškino (garso įrašas nuo 1:39:30 iki 1:45:10 min.), kad valstybė negali suteikti atsakovui panaudą, nes jis ginčo patalpose vykdo ūkinę – komercinę veiklą gamtosaugos srityje, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, pažeisdamas 2013 m. vasario 26 d. panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 10.1 papunktį. Tačiau šia aplinkybe ieškovė negrindžia ieškinio, todėl jos plačiau ir nebuvo nagrinėtos. Be to pažymėtina, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo redakcija, pagal kurią centralizuotai valdyti perduotas turtas negali būti perduotas panaudos pagrindais (14 straipsnio 1 dalis).

21. Taigi, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų atsakovei apsispręsti dėl savo pažeistų teisių gynimo. O nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas tarp VĮ Turto banką ir atsakovo sudarytos 2013 m. vasario 26 d. panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigimo teisinių padarinių – atsakovo iškeldinimo ir nuostolių priteisimo, šiam nevykdant prievolės pasibaigus panaudos sutarties terminui per penkias darbo dienas perdavimo–priėmimo aktu grąžinti ieškovei negyvenamąsias patalpas. Kadangi ieškovė ginčo patalpas valdo patikėjimo teise, todėl būtent ji civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka atstovauja turto savininkės – Lietuvos Respublikos, teises. Tuomet atsakovo argumentai dėl absoliutais sprendimo negaliojimo pagrindo, kad skundžiamu sprendimu teismas nusprendė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), yra neteisingi.

22. Atsakovas nurodo, kad byloje nebuvo pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, kadangi ieškovė neįrodė jo taikymo sąlygų, t. t. priežastinio ryšio tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tačiau proceso teisės normos nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 3357,90 Eur nuostolių priteisimo, neteisingai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą.

24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-310/2013; 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ŽŪB ,,Pėdžiai“ v. R. D. G., bylos Nr. 3K-3-136/2014; kt.).

25. Byloje nustatyta, kad atsakovas ginčo negyvenamosiomis patalpomis naudojosi 2013 m. vasario 26 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties pagrindu. 2018 m. vasario 26 d. pasibaigus panaudos sutarties terminui atsakovas ginčo patalpų perdavimo–priėmimo aktu ieškovei neperdavė, t. y. neįvykdė sutartinės prievolės. Pastebėtina, kad panaudos sutarties termino pasibaigimas savaime nelemia atsakovo teisių ir pareigų pagal panaudos sutartį pasibaigimo. Tik tada, kai jis tinkamai įvykdys savo pareigą ieškovei grąžinti patalpas – perduoti jas faktiškai pagal perdavimo–priėmimo aktą, bus laikoma, kad panaudos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigė. Nagrinėjamu atveju prievolės nevykdymo pasekmės tenka atsakovui, per sutartyje nustatytą terminą negrąžinusiam ieškovei jam panaudos pagrindais perduotą daiktą. Ieškovė prašydama priteisti nuostolius dėl atsakovo neteisėtų veiksmų iš esmės prašo jo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, kuriai kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

26. Ieškovė 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl faktinio patalpų naudojimo“ (1 t., b. l. 20) informavo atsakovą, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. skaičiuoja nuomos mokestį už faktinį patalpų naudojimą pagal Nuompinigių už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1K-306. Ieškovė 2018 m. liepos 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19) papildomai informavo atsakovą, kad mokestis už faktinį patalpų naudojimą yra 479,70 Eur per mėn. (1 kv. m. nuomos vertė yra 2,14 Eur). Atsakovui ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras už ginčo laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 3357,90 Eur sumai, kurių atsakovas neapmokėjo. Sąskaitose nurodyta, kad prašoma sumokėti suma yra už faktinį naudojimąsi patalpomis, pasibaigus nuomos sutarties terminui (1 t., b. l. 6-12). Sutiktina su atsakove, kad šiose sąskaitose minima nuomos, o ne panaudos sutartis. Tačiau šis netikslumas yra akivaizdus ir nelemiantis ir neįrodantis jokių naujų teisinių santykių tarp šalių, kadangi 2018 m. vasario 26 d. pasibaigė 2013 m. vasario 26 d. negyvenamųjų patalpų panaudos, o ne nuomos sutartis, o sąskaitose akcentuojamas faktinis naudojimasis patalpomis.

27. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti, kad atsakovei įvykdžius sutartinę prievolę tinkamai, ieškovė turėjo realių galimybių gauti pajamas iš nuomos ir tokio dydžio, kaip ir paskaičiavo nuostolių dydį, taikydama Nuompinigių už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1K-306. Šių pajamų negavo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jam negrąžinus ginčo patalpų per sutartyje nustatytą terminą. Pastebėtina, kad ieškovės atstovas teisme paaiškino, jog ieškovė neskaičiavo nuostolių tuo laikotarpiu, kai buvo vykdoma procedūra ir sprendžiamas klausimas dėl naujos panaudos atsakovui suteikimo, kas vertintina kaip aplinkybė, paneigianti prašomų priteisti nuostolių nerealumą. Taigi, byloje buvo įrodytos visos civilinės atsakomybės atsakovui taikymo sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai taikydamas nepagrįsto praturtėjimo institutą, tačiau priteisdamas 3357,90 Eur nuostolių ieškovei, šioje dalyje priėmė teisingą sprendimą, kurio panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

28. Apeliantas nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl teisėjos nušalinimo, yra nemotyvuota. Teisėja buvo šališka, nes buvo nagrinėjami ne visi apelianto teismui pateikti prašymai, prie bylos buvo prijungiama ne visa atsakovo pateikta medžiaga.

29. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl teisėjos nušalinimo, negali būti apeliacijos objektu, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu neturi teisinio pagrindo plačiau pasisakyti. Aplinkybė, kad šalis nesutinka su teismo priimtais sprendimais byloje, nesant kitų objektyviai pagrįstų nuogąstavimų dėl teismo šališkumo, neleidžia daryti išvados dėl teismo nešališkumo stokos ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Atsakovas nenurodo jokių objektyviai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, galėjusio lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą. Ieškovo prašymas bylą perduoti teisminei mediacijai, nepriklausomai nuo jo apimties ir priedų, negalėjo būti tenkinamas, nes pagal Teisminės mediacijos taisyklių 7.1. punktą, teisminė mediacija vykdoma ginčo šalių savanoriškumo principu – teisminės mediacijos procesas galimas abiem ginčo šalims sutinkant jame dalyvauti. Byloje yra ieškovės nuomonė raštu (2 t., b. l. 194), kuriame ji išreiškė savo nesutikimą dėl bylos perdavimo mediacijai, todėl bylos neperdavimas teisminei mediacijai nereiškia atsakovo teisių į sąžiningą procesą pažeidimo. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, dar skirdamas parengiamąjį teismo posėdį, 2019 m. vasario 7 d. nutartyje (1 t., b. l. 196-197) pasiūlė šalims iki parengiamojo teismo posėdžio datos sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui arba ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, todėl šalys galėjo laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Atsakovo atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kad pasirūpintų atstovavimu, buvo pareikštas paskutiniame 2019 m. liepos 11 d. teismo posėdyje bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigoje. Šį prašymą jis grindė tuo, kad teismas atmeta atsakovo prašymus, todėl jis suabejojo savo kvalifikacija, nes jo teisminė gynyba neveiksminga (garso įrašas nuo 1:55:20 val. iki 2:58:35 val.). CPK 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta šalių pareiga siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, todėl atsakovo prašymas pagrįstai buvo vertinamas kaip bylos nagrinėjimo vilkinimas, o jo atmetimas nereiškia, kad teismas buvo šališkas.

30. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, nenustatyta pagrindo pakeisti ar panaikinti šioje byloje skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.