Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-269-198/2014

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-05-16
Bylos Nr.: 2A-269-198/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė (pran.), Ramunė Čeknienė
Ieškovas: E. P.
Atsakovas: J. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Anykščių
Trečiasis asmuo: R. P.

Kategorijos

30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-269-198/2014Teisminio proceso Nr. 2-65-3-00277-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5;121.14;121.21; (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-389-266/2013 pagal ieškovo E. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams J. T. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Anykščių žemėtvarkos skyriaus, trečiajam asmeniui R. P. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimo bei įsakymo panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo CK 4.45 straipsnio pagrindu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas E. P. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus vedėjo 2011m., gruodžio 29d., sprendimą Nr. 38S-333 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T., dalyje, kurioje J. T. atkurtos nuosavybės teisės į 1,25 ha žemės ūkio paskirties , naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, žemės sklypą Nr. 1734-2, esantį (duomenys neskelbtini) (1.3.2p.) ; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011m. gruodžio 23d., įsakymo Nr. 38VĮ-(14.38.2) - 1449, 1 punktą dalyje, kuria atsakovas pakeitė Utenos apskrities viršininko 2010-03-03 įsakymu Nr. 16-177 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Elmininkų kadastro vietovėje Anykščių seniūnijoje Anykščių rajone“ patvirtinto asmenų, kuriems rengiant Anykščių rajono Anykščių seniūnijos Elmininkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai sąrašo 35 eilutę, kurioje įtraukė J. T. žemės sklypą Nr. 1734-2, 1,25 ha, 2 punktą dalyje, kurioje atsakovas patvirtino pakeistą Utenos apskrities viršininko 2010-03-03 įsakymu Nr. 16-177 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Elmininkų kadastro vietovėje Anykščių seniūnijoje Anykščių rajone „ patvirtinto sklypo Nr. 1734-2 ribas pagal pridedamus Utenos apskrities, Anykščių rajono Anykščių seniūnijos Elmininkų kadastre vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano dalies kopijas ; nustatyti ieškovui priklausančio 6,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „GSR LT“ 2013-07-25 parengtą žemės sklypo planą. Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė paaiškino, jog ieškovas 6,12 ha žemės sklypą Vajėšių kaime įsigijo 1999 m. gruodžio 1 d., pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu iš A. B.. Buvusiai šio sklypo savininkei O. B. nuosavybės teisė į šį žemės sklypą buvo atkurtos 1994m. rugpjūčio 18d., Anykščių rajono valdybos potvarkiu. 1992m. rugsėjo 17d., šio žemės sklypo paženklinimo akte nurodyta, jog žemės sklypas Nr. 68 ribojasi su J. T. žeme, grioviu ir geležinkelio pylimu. Atsakovui J. T. į jam priklausantį žemės sklypą, kurio plotas 5.65 ha Vajėšių kaime , nuosavybės teisės buvo atkurtos rajono valdybos 1994m. rugpjūčio 18d. sprendimu. Iš 1994m. rugsėjo 17d., šio sklypo paženklinimo akto matyti, jog žemės sklypas Nr.72 ribojasi su grioviu ir O. B. žeme. Ieškovo atstovė nurodė, jog atsakovui J. T. formuojant 1.25 ha žemės sklypą buvo pažeistos imperatyvios teisės normos , nustatančios žemės sklypų formavimą ir tai patvirtina projekto autorės R. U. rašytinis paaiškinimas, žemės sklypo abrisas ir planas. Formuojant atsakovui J. T. 1,25 ha žemės sklypą buvo keičiama ir atsakovo turimo Vajėšių kaime žemės sklypo 5.65 ha , besiribojančio su ieškovo žemės sklypu bei naujai formuojamu atsakovo žemės sklypu, rytinė riba. Atsakovo esamo 5.65 ha žemės riba buvo pasukta siekiant atstatyti galimai trūkstamą plotą bei sulyginti sklypus su naujai formuojamu 1,25 ha žemės sklypu iš valstybinio žemės fondo žemės. Atsakovo žemės sklypo 5.65 ha plotas nesikeitė, tačiau rytinė riba buvo pasukta taip, kad po koregavimo nesudaro vienos linijos su šiaurėje esančiu ieškovo žemės sklypu . Ieškovo atstovė nurodė, jog tokiu būdu formuojant naują atsakovo žemės sklypą buvo koreguojamas turimas žemės sklypas, t.y. bendra naujo ir esamo žemės sklypo riba be teisėto pagrindo, o atliktos korekcijos abiejų sklypų nebuvo įtvirtintos vienu administraciniu aktu. Tokiais veiksmais buvo nepagrįstai įvedamos korekcijos jau suformuotame atsakovo 5,65 ha žemės sklype bei pažeisti ieškovo interesai jam priklausantį žemės sklypą pastumiant į šiaurę, nederinant minėtų sprendimų su ieškovu, nors jo prieštaravimai ir ginčytinos ribos atsakovams buvo žinomos. Priimant sprendimus buvo pažeisti LR Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998m. balandžio 1d., nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje 2 ,3 punkto reikalavimai, LR žemės ir miškų ūkio ministro 1998m. balandžio 23d., įsakymu Nr. 207 patvirtintos metodikos Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje 46 punkto reikalavimai. Ieškovo atstovė nurodė, jog ieškovas ieškiniu gina nuosavybės teisę į turimą 6.12 ha žemės sklypą ir prašo nustatyti netikslias ir ginčijamas žemės sklypo ribas, remiantis LR CK 4.45 str. , nes žemės sklypo ribos yra neaiškios, ankstesnių sklypo planų, abriso nėra. Matininkai M. M. ir R. U. bandė ginčijamas žemės sklypo ribas atstatyti pagal išlikusius dokumentus, faktinį žemės naudojimą, tačiau abiejų matininkų suformuotų žemės sklypų ribos neaiškios ir jų negalima tiksliai nustatyti iš esamų dokumentų. Šalys daugiau kaip 20 metų naudojasi įsigytais sklypais, todėl būtina atsižvelgti į faktinį žemės sklypo naudojimą , pirminius žemės sklypų suteikimo ir jų ribų nustatymo dokumentus. Ieškovas žemės sklypo ribas prašė nustatyti pagal pateiktą M. M. parengtą 2013-07-25 žemės sklypo planą. Prašė ieškinį tenkinti ir iš atsakovų priteisti bylinėjimo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškovo E. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė J. T. iš E. P. bylinėjimosi išlaidas - 294,03Lt už plano paruošimą ir 2400 litų atstovavimo išlaidų bei 51.30Lt pašto išlaidas į valstybės biudžetą. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes , aplinkybes kaip šalys sklypus įsigijo, kaip jais faktiškai naudojosi, darė išvadą, jog ieškovas neįrodė, jog jam priklausančio žemės sklypo ribos yra neaiškios, jog sklypo pietinėje dalyje, kur sklypas ribojasi su atsakovo J. T. žemės sklypu, atsakovas užėmė dalį jo žemės sklypo. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, nepagrindė savo reikalavimo, kodėl būtina nustatyti viso jo žemės sklypo ribas, nes dėl kitų ribų jokio ginčo su kaimynais nėra. Motyvavo, jog vien tik reikalavimas nustatyti ieškovui žemės sklypo ribas pagal LR CK 4.45 straipsnį nėra pagrindas naikinti Anykščių skyriaus vedėjo sprendimą. Nurodė, jog atsakovui J. T. žemės sklypas 1.25 ha ploto buvo suformuotas ir paženklintas laisvoje valstybinės žemės fondo žemėje, nepažeidžiant ieškovui priklausančio žemės sklypo teisiškai įregistruotų ribų. Teismas nurodė, kad matininkų R. U. ir B. K. teismui pateikti duomenys rodo aiškią ribą, skiriančią ieškovo ir atsakovo žemės sklypus. Dėl kitų sklypo ribų ginčo nėra. Teismas, įvertinęs šalių pasisakymus, visus matininkų pasisakymus, matininko M. M. atlikto ieškovo žemės sklypo geodezinius matavimus, darė išvadą, jog matininko M. M. atliktas planas neatitinka įstatymų reikalavimų, todėl teismas negali juo remtis ir nustatyti ieškovo žemės sklypo ribas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas E. P. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-12-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas neteisus, konstatuodamas, kad atsakovui suformuotas 1,25 ha žemės sklypas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Nurodo, jog atsakovo 5,65 ha žemės sklypo ribos negalėjo būti keičiamos taip, kaip negalėjo būti tikslinamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, siekiant atstatyti atsakovui trūkstamą plotą, koreguojant esamo sklypo ribas, ką imperatyviai draudžia LR Žemės reformos įstatymas bei jį lydintys poįstatyminiai teisės aktai, kadangi žemės reformos žemėtvarkos projekte fiksuoti sprendimai negali būti keičiami atliekant kadastrinius matavimus. Teismas neatkreipė dėmesio, jog skundžiamu įsakymu naujai suformuotas sklypas bei patvirtintos sklypo ribos pagal pridedamas Utenos apskrities, Anykščių rajono, Anykščių seniūnijos, Elmininkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano dalies kopijas. Teismas netinkamai įvertino liudytojos R. U. parodymus. Projekto autorės paruošti sprendimai iš esmės prieštarauja žemės reformos žemėtvarkos projekto įbraižytoms atsakovo sklypo riboms, nors ji pati nurodė, jog žemės reformos žemėtvarkos projektu vadovavosi. Teismas, vykdydamas teisingumą, turėjo spręsti ir pasisakyti dėl ieškovo žemės sklypo ribų nustatymo, o atmesdamas ieškinį sudarė prielaidas ateityje kilti pakartotiniam teisminiam ginčui ir pernelyg ilgam nuosavybės teisių gynimo procesui bei suvaržė ieškovo teises dėl tapataus ar panašaus į jau pareikštą reikalavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo nagrinėjimui. Teismas manydamas, jog ieškovo žemės sklypo ribos yra aiškios, sprendime turėjo nurodyti, kokio dokumento pagrindu riba laikytina aiški ir negali būti ginčytina. Ieškovo žemės sklypo ribos bei atsakovo gretimo žemės sklypo riba nėra aiškios iš esamų dokumentų – neparengti abiejų žemės sklypų abrisai, žemės reformos žemėtvarkos projekte nenurodyti sklypų kraštinių ilgiai, viešame registre registruotos preliminarios ieškovo žemės sklypo ribos su pastaba dėl tikslinimo. Naudojant pirminius teritorijų planavimo dokumentus, vertinant kaip žemės sklypo ribos naudojamos faktiškai daugiau nei trylika metų, analizuojant kadastro žemėlapyje įbraižytas žemės sklypo ribas, akivaizdus ribos netikslumas. Teismas tik formaliai nurodė, jog matininko M. M. žemės sklypo planas neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų LT žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522. Nurodė, jog informacija apie parengtą kadastrinių matavimų bylą ir privalomus dokumentus teismui buvo pateikta. Ieškovas siūlo jo žemės sklypo ribas nustatyti pagal 2013-07-25 žemės sklypo planą, kuris nepažeidžia atsakovo interesų, riba atstatoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendimus, 1992-09-17 žemės sklypų paženklinimo parodymo aktuose fiksuotas gretimybes.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė, jog sutinka su apeliacinio skundo motyvais ir reikalavimais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti pilnai.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad tiek anksčiau rengtuose preliminariuose projektuose, tiek šiuo metu rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose nenurodomi žemės sklypų kraštinių ilgiai. Matininko M. M. pateikti dokumentai ir paaiškinimai tik patvirtina, kad ieškovas naudojosi žemės sklypu, kurio ribos neatitinka teisiškai įregistruotų sklypo ribų ir tai tik įrodo, kad suprojektuotą sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) J. T. matininkė paženklino nepažeisdama teisiškai įregistruotų gretimų sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų. Ieškovui priklausantis žemės sklypas negali būti perstumtas į šiaurę už žemės reformos žemėtvarkos projekte fiksuotos ribos, nes šalia esančioje kadastro vietovėje yra kiti sklypai. Nurodo, jog neturi duomenų, kad ieškovo žemės sklypui būtų buvęs parengtas ir patvirtintas detalusis planas. Matininko M. M. 2013-08-20 raštas „Dėl informavimo“ rodo, jog atliekant kadastrinius matavimus paženklintas ieškovo žemės sklypas neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų žemės sklypo ribų. Nurodo, jog žemės sklypo riba VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje nėra perkelta, kadangi 1992-09-17 Žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų ženklinimo vietoje akte įrašyta, kad O. B. žemės sklypas be J. T. žemės ir geležinkelio pylimo ribojasi su grioviu, o griovys yra už kelio, taigi ženklinant žemės sklypą jame buvo į sklypo plotą neįmatuotas kelias. 2011-04-08 ženklinant žemės sklypą Nr.1734-2 nebuvo keičiama J. T. priklausančio žemės sklypo 5,6500 ha šiaurinė riba, besiribojanti su E. P., o vadovautasi ribomis, pažymėtomis VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje.

Atsakovas J. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu žemės sklypų ribos tiek ieškovo, tiek ir atsakovo buvo pažymėtos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje ir norint pakeisti šiuos duomenis reikalinga priimti atitinkamus teisinius aktus arba nuginčyti teismo keliu šiuos duomenis. Tačiau ieškinyje toks reikalavimas nebuvo keliamas. G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonei atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad atsakovo žemės sklypo riba atitinka abrisą ir VĮ Registrų centro duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas. Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš bylos medžiagos, šalių, jų atstovų, trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas E. P. 6,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, nusipirko 1999 m. gruodžio 16d., iš A. B.. (t.1,b.l. 43) A. B. žmonai O. B. nuosavybės teisės į šį 6,12 ha žemės sklypą buvo atkurtos Anykščių rajono valdybos 1994m. rugpjūčio 18d., sprendimu ir 1994m. rugpjūčio 18d., Anykščių rajono valdybos potvarkiu. (t.1, b.l. 44,45). O. B. žemės sklypas buvo paženklintas 1992 m. rugsėjo 17 d., skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktu, iš kurio matyti, kad jos žemės sklypas Nr. 68 ribojasi su atsakovo J. T. žeme, grioviu ir geležinkelio pylimu.(t.1 b.l. 48). Atsakovui J. T. į jo žemės sklypą, kurio plotas 5,6500 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės atkurtos Anykščių rajono valdybos 1994m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ir 1994m. rugpjūčio 18d., potvarkiu Nr. 232 p-v. (t.1, b.l. 14,15). 1992m. rugsėjo 17d., Žemės sklypo (ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir paženklinimo vietoje akte nurodyta, jog atsakovo sklypo gretimybės su grioviu ir O. B. žeme. Pagal tuo metu galiojančius teisės aktus ieškovo ir atsakovo žemės sklypų planai nebuvo rengiami. Žemės sklypų ribos buvo įbraižomos į žemės reformos žemėtvarkos preliminarius projektus. Vadovaujantis Anykščių rajono Elmininkų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminariu projekto planu ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribos yra pažymėtos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje ( t.1, b.l. 20, 21) . Vėliau atsakovui J. T. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus vedėjo 2011m. gruodžio 29d., sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T.“, buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą 1,25 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (duomenys neskelbtini). (t.1, b.l. 11). Atsakovui žemės sklypas buvo suformuotas iš laisvos valstybinės žemės ir prijungtas prie turimo 5,65 ha žemės sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011m. gruodžio 23 įsakymu Nr. 38VĮ - (14.38.2) – 1449, vadovaudamasis įstatymais ir atsižvelgdamas į Elmininkų kadastro vietovės projekto autorės R. U. paaiškinimą, pakeitė Utenos apskrities viršininko 2010-03-03 įsakymu Nr. 16-177 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Elmininkų kadastro vietovėje Anykščių seniūnijoje Anykščių rajone“ patvirtinto asmenų, kuriems rengiant Anykščių rajono Anykščių seniūnijos Elmininkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai sąrašo 35 eilutę, įtraukiant J. T. žemės sklypą Nr. 1734-2, 1,25 ha bei patvirtino pakeistas Utenos apskrities viršininko 2010-03-03 įsakymu Nr. 16-177 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Elmininkų kadastro vietovėje Anykščių seniūnijoje Anykščių rajone“ patvirtintų sklypų Nr. 1734-1, Nr. 1734-2, ribas pagal pridedamas Utenos apskrities Anykščių rajono Anykščių seniūnijos Elmininkų kadastre vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano dalies kopijas. (t.1, b. l. 33,34-35)

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.), todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas atmetami kaip nepagrįsti (CPK 176 str., 185 str.). Apeliantas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 12 str., 178 str., 314 str.). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Tokiu būdu teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pasisako tik dėl esminių jo motyvų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju reikia nustatyti ir įvertinti visas reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-36/2010). Pagal CK 4.45 str. ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3453/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad tarp šalių kilusio ginčo esmė yra ne žemės sklypo ribų nustatymas, bet neva atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos pakeitimas, t. y. kad formuojant 1,25 ha žemės sklypą atsakovo esamo 5.65 ha žemės sklypo rytinė riba buvo pasukta taip, kad po koregavimo nesudaro vienos linijos su šiaurėje esančiu ieškovo žemės sklypu, pažeidžiant ieškovo interesus, t. y. ieškovui priklausantį žemės sklypą pastumiant į šiaurę, nederinant minėtų sprendimų su ieškovu, nors jo prieštaravimai ir ginčytinos ribos atsakovams buvo žinomos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nekilnojamojo daikto ribų nustatymas reglamentuojamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų. Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, jog pagal 1992 – 1994 metų galiojančius teisės aktus ieškovo ir atsakovo žemės sklypų planai nebuvo rengiami ( t-1, b.l.8). Žemės sklypų ribos buvo įbraižomos į žemės reformos žemėtvarkos preliminarius projektus. Vadovaujantis Anykščių rajono Elmininkų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminariu projekto planu ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribos yra pažymėtos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje ( t.1, b.l. 20, 21). Viešojo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnis). Apeliantas VĮ Registrų centro duomenų neginčija. Duomenys nėra nuginčyti, todėl yra teisingi ir galiojantys. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovui J. T. žemės sklypas, kurio plotas 1.25 ha buvo suformuotas ir paženklintas laisvoje valstybinėje žemėje, nepažeidžiant ieškovui priklausančio žemės sklypo teisiškai įregistruotų ribų. 1992-09-17 O. B. žemės sklypo Nr. 68, 6,12 ha ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte nurodyta, kad žemės sklypas ribojasi su J. T. žeme, grioviu ir geležinkelio pylimu ( 48 b.l. 1t). Apelianto teiginiai, jog atsakovo įsakymu padaryti žemėtvarkos projekto pakeitimai, kur buvo įbraižytas atsakovo J. T. 1.25 ha žemės sklypas, akivaizdžiai užima ieškovo žemės sklypo dalį, ieškovo sklypas buvo pastumtas į šiaurę, už projektuoto geležinkelio pylimo, paneigti VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje esančiais duomenimis apie apelianto ir atsakovo sklypų pažymėtas ribas.

Iš bylos duomenų matyti, jog liudytoja matininkė R. U., vadovaudamasi Metodika nusprendusi, jog galima tikslinti suprojektuoto sklypo ribas, kad žemės sklypą būtų galima racionaliai išnaudoti parengė atsakovo J. T. žemės sklypo Nr. 72 5.65 ha ir žemės sklypo Nr. 1734-2 , 1,25 ha 2011-03-08 abrisą ir suprojektavo atsakovui 1,25 ha žemės sklypą atsakovo turimo 5,65 ha žemės sklypo rytinėje dalyje ( t.1, b.l. 36 , plane pažymėta 1734-2) Minėtą sklypą ji perprojektavo ir jį prilygino prie atsakovo J. T. žemės sklypo 5,65 ha žemės sklypo rytinės pusės ir ištiesino liniją žemės sklypo, besiribojančio su valstybine žeme, kad būtų galima palankiau jį dirbti. (t.,1 b.l. 28,29,30). Žemėtvarkos projekto planu, natūroje prisirišimo taškų, GPS instrumento ir imtuvo Promat 3 pagalba nustatytos žemės sklypo koordinatės tik šiek tiek skiriasi nuo koordinačių įregistruotų Registrų centre. Tai, kad nustatytos žemės sklypo koordinatės beveik nesiskiria parodė ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Gintautas B. K., kuris naudodamasis aparatu, matuojančiu 20 mm tikslumu, nustatė atsakovo žemės sklypo ribas pagal 2011-03-08 matininkės R. U. žemės klypo abrisą ir pagal VĮ Registrų centro duomenis (b.l. 8, 2 t.) Be to, matininkas M. M. 2013-08-20 kreipėsi raštu į NŽT Anykščių skyrių, kur nurodė, jog atliekant ieškovui žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog ieškovo žemės sklypo ribos ir kaimyninių sklypų pagal ilgametį naudojimą skiriasi nuo ribų pažymėtų VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje kas tuo pačiu įrodo, kad suprojektuotą sklypą kadastro Nr. 3426/0002:614 J. T. matininkė paženklino nepažeisdama teisiškai įregistruotų gretimų sklypo kadastro Nr. 3426/0002:0042 ribų. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Minėta įtvirtina maksimali leistina (ribinė) žemės sklypo ploto paklaida taikytina tik toms situacijoms, kai sklypas matuojamas tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų metu. Todėl suprantama, kad apeliantas ir atsakovas įsigijo žemės sklypus, kurie buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus bei tuo metu naudojant ne tokio tikslumo kaip dabartiniu metu matavimo priemones. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pasisakymus, matininkų paaiškinimus, matininko M. M. atlikto ieškovo žemės sklypo geodezinius matavimus, darė pagrįstą išvadą, jog matininko M. M. atliktas planas neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau kadastro nuostatai) ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522. Matininko M. M. parengtas žemės sklypas nebuvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyriui derinti ir išvada dėl plano nėra parengta. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, jog M. M. parengtas planas neatitinka įstatymo reikalavimų. (t.1, b.l. 199). Parengtame plane žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentams, tuo yra pažeistas Kadastro nuostatų 21 punktas. Taip pat neteisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, tuo pažeistas Kadastro nuostatų 32.1.1.5 punktas. Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyriuje yra sustabdyta administracinė procedūra dėl išvados pagal M. M. pateiktą ieškovo žemės sklypo planą pateikimo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nepagrindė savo reikalavimo kodėl reikia nustatyti viso sklypo ribas, kai dėl žemės sklypo ribų su kitais kaimynais ginčo nėra.

Teisėjų kolegija, aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, aplinkybes kaip šalys sklypus įsigijo, kaip jais faktiškai naudojosi, daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, jog jam priklausančio žemės sklypo ribos yra neaiškios, jog sklypo pietinėje dalyje, kur sklypas ribojasi su atsakovo J. T. žemės sklypu, atsakovas užėmė dalį jo žemės sklypo. Iš ieškovo pateiktų įrodymų visumos bei kitų byloje esančios įrodymų visumos apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas neįrodė, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagristas, apeliacinio skundo motyvais jį naikinti pagrindo nėra. Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto priteistinos atsakovo apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovas J. T. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 400 Lt ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (t. 3, b. l. 74-75). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos pernelyg didelės, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl nurodyta suma iš apelianto priteistina atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėZina Mickevičiūtė