Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-182-153/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-03-14
Bylos Nr.: e2A-182-153/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19916-2015-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas, Galina Blaževič, Leonas Jachimavičius
Atsakovas: E. E. L.
Ieškovas: UAB „Agathum“

Kategorijos

2.1.2.1Sandorio turinys, forma, jo sudarymo tvarka, teisinė sandorio registracija
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.16.1Bendrosios nuomos sutarties nuostatos
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-182-153/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19916-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.6.8.11.1; 2.6.16.1;3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1392-151/2016 pagal ieškovės UAB „Agathum“ ieškinį atsakovei E. E. L. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Agathum“ prašė pripažinti negyvenamųjų patalpų nuomos 2015 m. balandžio 2 d. sutartį nutraukta nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. ir iškeldinti atsakovę E. L. iš negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais, tuo tikslu leidžiant ieškovei savarankiškai įeiti į patalpas ir perimti jų valdymą; priteisti ieškovės UAB „Agathum“ naudai bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus įrodymus. Ieškovė UAB „Agathum“ nurodė, kad 2015 m. balandžio 2 d. UAB „Agathum“ ir E. E. L. sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos sutartį. Ieškovė registruotu 2015 m. birželio 26 d. pranešimu įspėjo atsakovę, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. bus nutraukiama sutartis vadovaujantis sutarties 6.3. p., kur numato, kad bet kuri iš šalių gali nutraukti sutartį vienašaliu pareiškimu nesant kitos šalies kaltės, įspėjus kitą šalį prieš 2 mėnesius iki nutraukimo dienos. Atsakovė vengė priimti sutarta tvarka siųstą pranešimą ir išsikelti iš patalpų, todėl pranešimas dėl sutarties nutraukimo laikytinas įteiktu tinkamai. Todėl nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. įspėjimo įteikimo atsakovei momento nuomos sutartis laikoma nutraukta. Atsakovė, neišsikeldama iš ieškovei priklausančių patalpų, pažeidė ieškovės, kaip teisėtos šių patalpų savininkės, teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teise patalpas, jomis disponuoti.

2. Atsakovė E. E. L. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad dokumentai dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo atsakovei nebuvo tinkamai įteikti nei pagal nuomos sutarties 6.4. sąlygas nei pagal įstatymus. Vienašalis nuomos sutarties nutraukimas yra ribojamas ir sutartis gali būti nutraukta tik įstatyme numatytais pagrindais (CK 6.217, 6.218, 1.5 str.). Ieškovė nepateikė atsakovei jokių dokumentų ar ieškovė yra UAB „Darbo Federacija“ teisių ir pareigų perėmėja, ar ieškovė įgijo patalpas , todėl atsakovei visiškai neaišku, ar ieškovė tikrai yra ginčo patalpų teisėta savininke. Ieškovė UAB „Agathum“ terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų su atsakove nederino, todėl kai kurios sutarties sąlygos atsakovei buvo siurprizinės. Negyvenamųjų patalpų nuomos viso sutarties teksto ieškovė sutarties pasirašymo momentu nepateikė atsakovei, todėl ieškovė nebuvo sąžininga sutarties šalis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį patenkino. Nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos 2015 m. balandžio 2 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovės UAB „Agathum“ ir atsakovės E. E. L.. Iškeldino atsakovę E. E. L. iš ieškovei UAB „Agathum“ priklausančių negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais. Priteisė iš atsakovės E. E. L. bylinėjimosi išlaidas 671,95 Eur ieškovei UAB „Agathum“ ir 6,32 Eur valstybei.

Teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 2 d. sudaryta nuomos sutartis yra terminuota, ir tai, teismo vertinimu, patvirtina sutarties 2.2 punktas, kuris numato, jog „Šalys susitaria, jog patalpų nuomos terminas yra 2 metai nuo šios sutarties pasirašymo“. Teismas akcentavo, kad terminuota nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, kai tokia galimybė yra numatyta sutartyje, o taip pat, kai yra sutarties esminiai pažeidimai. Ginčo sutarties 6.3. p., numato, kad bet kuri iš šalių gali nutraukti sutartį vienašaliu pareiškimu, nesant kitos šalies kaltės, įspėjus kitą šalį prieš 2 mėnesius iki nutraukimo dienos, todėl šalims pasirašius sutartį, ši norma yra galiojanti, nenuginčyta ir abi sutarties šalys gali ja pasinaudoti. Teismas manė, kad nepagrįstas atsakovės aiškinimas, kad ji nuomos sutarties nepasirašė ir, kad atsakovė dėl 6.3. punkto sutarties nesitarė su ieškove, todėl ši norma atsakovei yra siurprizinė. Teismas atmetė atsakovės argumentą dėl 2004 m. gegužės 25 d. sutartinių santykių tęstinumo, kadangi teisė nutraukti nuomos sutartį buvo aptarta 2004 metų sutartyje, tik įspėjimo terminas dėl nuomos sutarties nutraukimo, kurį nustatė ginčo šalys, buvo trumpesnis – vieno, o ne dviejų mėnesių, todėl atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ši norma jai yra siurprizinė teismas laikė nepagrįsta. Teismo vertinimu, 2015 m. balandžio 2 d. nuomos sutartyje abi šalys numatė galimybę sutartį nutraukti kitu pagrindu, tad šalims gera valia pasirašius sutartį, ji turi būti vykdoma, kitaip tai prieštarautų privačių santykių dispozityviškumo, sutarties laisvės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas nustatė, kad atsakovė nebuvo pareiginga nuomininkė, turėjo 927,46 Lt įsiskolinimą už nuomą. Atsakovė su tuo nesutiko teigdama, jog nuomos mokestį mokėjo tvarkingai.

Šalies argumentai

Teismo paskaičiavimu ieškovė formaliai pažeidė dviejų mėnesių sutartinį terminą įspėti atsakovę apie sutarties nutraukimą ir kreipėsi į teismą dėl atsakovės iškeldinimo nesilaikydama įspėjimo dėl iškeldinimo termino pabaigos. Teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas nustačius, kad praėjus beveik metams nuo pirmojo atsakovės informavimo apie sutarties nutraukimą, atsakovė įvairiais būdais bandė nepriimti ieškovės siunčiamų atsakovei dokumentų, turėdama tikslą neišsikelti iš ieškovės išnuomotų patalpų. Teismas ieškovės reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo patikslino nekeisdamas jo esmės ir nurodė, kad nuomos sutartis tarp ginčo šalių nutraukiama įsiteisėjus teismo sprendimui. Teismas konstatavo, kad atsakovė neišsikeldama iš ieškovei priklausančių patalpų, pažeidžia ieškovės, kaip teisėtos šių patalpų savininkės, teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teise ieškovei priklausančias patalpas, jomis disponuoti. Todėl teismas patenkintino ieškovės reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė E. E. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė į bylą raštų kopijas: Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos 2004 m. gegužės 25 d. nutraukimo 2015 m. kovo 9 d. protokolą, teisinių paslaugų 2016 m. rugpjūčio 10 d. sutartį Nr. 204, 2016 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 204, 2016 m. rugpjūčio 10 d. pinigų priėmimo kvitą už 150 Eur sumą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas netinkamai aiškino ilgalaikę 2015 m. balandžio 2 d. patalpų nuomos sutartį ir jos turinį dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

4.2. Teismas visiškai netyrė aplinkybių, nevertino 2015 m. balandžio 2 d. sutarties galiojimo, nutraukimo pagrįstumo bei pasekmių, kurios gali sukelti apeliantei nutraukus ilgalaikę terminuotą nuomos sutartį pagal CK normas. Neišsiaiškino, kodėl ieškovė po sutarties sudarymo praėjus dviem mėnesiams nutarė nutraukti sutartį vienašališkai. Nebuvo išsiaiškinta, ar sutartis nutraukiama pagrįstai ir teisėtai. Nebuvo išaiškinta tikroji nuomos sutarties nutraukimo priežastis.

4.3. Teismas neįvykdė CPK 265, 270 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir šių procesinės teisės normų pažeidimas lėmė netinkamą materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuomos sutarties sudarymo, nutraukimo tvarkos, taip pat sutarčių aiškinimo, taikymą.

4.4. Buvo pažeisti protingumo ir teisingumo principai, bylą pirmos instancijos teismas išnagrinėjo vienašališkai ginant išimtinai tik ieškovo interesus ir teises CK 1.5 str.

4.5. Teismas visiškai nesivadovavo atsakovės išdėstyta pozicija, o tik nurodė, kad ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, vadovaudamasi sutarties punktu. Teismas visiškai neatsižvelgė, kokias neigiamas pasekmes apeliantei sukels šios ilgalaikės sutarties nutraukimas ir kiek nuostolių apeliantė patirs dėl šios sutarties nutraukimo ir kas apeliantei šiuos nuostolius atlygins.

4.6. Pirmos instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį, nes su ankstesniais savininkais sudarė taikos sutartį dėl skolos padengimo ir, kad atsakovė nėra patikima klientė. Tai neatitinka tikrovės.

4.7. Teismas pažeidė ir nesivadovavo CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kur numatyta, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (šiuo atveju – ieškovo nenaudai) ir jas priėmusios šalies naudai. Taigi teismas sutarties sąlygas turėjo aiškinti išimtinai tik atsakovės naudai ir remiantis CK normomis, o ne vien ieškovo naudai, tai šiuo atveju ir buvo padaryta ir ginamos išimtinai tik ieškovo teisės, tuo buvo pažeistas rungtyniškumo principas taip pat CPK.

4.8. Pirmos instancijos teismas nieko nepasisakė apie prieš tai buvusią ilgalaikę neterminuotą sutartį, kuri pagal sutartyje nurodytas sąlygas galiojo ir naujajam patalpų savininkui, t. y. ieškovui (CK 6.494 straipsnis). Teismas nesvarstė, ar siųsti pranešimai, dėl terminuotos sutarties nutraukimo po poros mėnesių nuo jos sudarymo neprieštarauja tam faktui, kad buvo registruota ilgalaikė neterminuota sutartis. Teismas, taip pat nesiaiškino, ar apskritai 2015 m. balandžio 2 d. patalpų nuomos sutartis gali būti galiojanti, kai tuo metu VĮ Registrų centre yra registruota kita ilgalaikė neterminuota sutartis.

4.9. Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada ir vertinimu, kad ieškovės neišlaikytas dviejų mėnesių terminas nebuvo pripažintas svarbia priežastimi ieškiniui atmesti, nors buvo pažeistos CK normos ir ilgalaikė nuomos sutartis.

4.10 Teismas netenkino apeliantės prašymų dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo.

4.11. Byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB ,,Agathum “ (buvęs UAB ,,Agathum“), atstovaujama advokato P. A., prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės pagal pateikta 2017 m. sausio 20 d. prašymą (reg. 2017 m. sausio 23 d. Nr. E1-2997) ir PVM sąskaitą faktūrą , iš viso 429,49 Eur. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė išrašą iš juridinių asmenų registro apie ieškovės bendrovės statuso pakeitimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovė visiškai nebendradarbiavo su ieškove, todėl sprendimu teismas nutraukė sutartį teisėtai. Priešingai nei nurodo atsakovė, būtent ji nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nes atsisakė priimti sutarta tvarka siųstus pranešimus apie sutarties nutraukimų, nevykdė bendradarbiavimo pareigos.

5.2. Ieškovė vadovavosi sutartimi ir įspėjo atsakovę prieš 2 mėn. apie būsimą sutarties nutraukimą, t. y. 2015 m. birželio 26 d. registruotu pranešimu atsakovei pranešė apie sutarties nutraukimą nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d.

5.3. Atsakovė, nevykdydama savo sutartinės pareigos sutikti su vienašališku ieškovės sutarties nutraukimu ir vilkindama sutarties galiojimą, didina ieškovės nuostolius dėl negalėjimo naudotis sutarties patalpomis ar jas nuomoti kitiems asmenims ir tuo labiau įgyvendinti savo teises į nuosavybės teise valdomas patalpas.

5.4. Teismas pagrįstai nevertino atsakovės galimai patiriamų nuostolių dėl tokio sutarties nutraukimo.

Žemesnės instancijos teismas

5.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nustatė, kad ankstesnėje 2004 m. balandžio 25 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, sudarytoje tarp D. V. įmonės „D.“ ir atsakovės, 5.3. p. numatė dar trumpesnį įspėjimo terminą – t. y. 1 mėn. Dėl šios priežasties, atsakovės teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti, o sutarties 6.3 p., numatantis 2 mėn. įspėjimo terminą, atsakovei buvo dar palankesnis, todėl negalėjo būti siurprizinis.

5.6. Su atsakovė buvo sudaryta visiškai nauja nuomos sutartis, todėl ieškovė laikėsi teisės normos, numatytos CK 6.494 str. 1 d., ir jos nepažeidė, nes sutartis buvo sudaryta su atsakove iš naujo 2015 m. balandžio 2 d., bendru šalių sutarimu, o sutarties įregistravimas nebuvo ieškovės pareiga.

5.7. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Nagrinėjamoje byloje atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarytos 2004 m. gegužės 25 d. nutraukimo 2015 m. kovo 9 d. protokolą. Atsakovė nenurodė, kokiu tikslu pateikė rašytinį įrodymą ir kokią įrodomąją reikšmę šis dokumentas turi nagrinėjamojoje byloje.

Įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, atsiliepimo į ieškinį argumentai pateikiami kartu su ieškiniu, atsiliepimu į ieškinio pareiškimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis, 142 str. 2 d.), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

Atsižvelgiant į atsakovės pateikto kartu su apeliaciniu skundu dokumento surašymo datą (2015 m. kovo 9 d.) sprendžiama, jog rašytinis įrodymas galėjo būti pateiktas į bylą iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos 2004 m. gegužės 25 d. nutraukimo 2015 m. kovo 9 d. protokolas yra byloje pateiktas kartu su ieškinio pareiškimu (priedas Nr. 4), todėl nelaikomas nauju įrodymu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nutarė apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikto 2004 m. gegužės 25 d. nutraukimo 2015 m. kovo 9 d. protokolo, neprijungti prie nagrinėjamos bylos.

8. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškusi apeliantė, todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 322 straipsnis).

9. Bylos medžiaga patvirtina (ieškinio priedas Nr. 2), kad tarp ieškovė UAB ,,Agathum“ ir atsakovės E. E. L. buvo sudaryta negyvenamųjų 3a. patalpų 3-29 (12,32 kv. m. ploto) pastatė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos 2015 m. balandžio 2 d. sutartis. Šios sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad šalys susitarė, jog patalpų nuomos terminas 2 metai nuo šios sutarties pasirašymo. Tos pačios sutarties 6.1. punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo šioje sutartyje numatytų šalių įsipareigojimų įvykdymo arba iki sutarties nutraukimo joje ir galiojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Tokiu būdu, nuomos sutarties terminas, remiantis sutarties 2.2 punktu, turėjo pasibaigti 2017 m. balandžio 2 d., arba anksčiau, t. y. iki sutarties nutraukimo joje ir galiojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

10. Kasacinio teismo suformuluotas CK 6.217 straipsnio 5 dalies išaiškinimas, jog nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytomis sąlygomis. Aptariamo įstatymo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje numatytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu. Susitardamos dėl atvejų, kada sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, jos šalys įgyvendina sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią.

11. Nuomos 2015 m. balandžio 2 d. sutarties 6.3. punkte nurodyta, kad bet kuri iš šalių gali nutraukti sutartį vienašaliu pareiškimu nesant kitos šalies kaltės, įspėjus kitą šalį prieš 2 mėnesius iki nutraukimo dienos. Todėl negalima sutikti su atsakovės argumentais, kad sutarties nutraukimas buvo siurprizinė sąlyga atsakovei, nes sutarties šalys aiškiai nuomos sutartyje aptarė vienašalio nutraukimo galimybę ir dėl jos susitarė. Esant tokioms aplinkybėms pasirašius šalims nuomos sutartį, ji įgijo įstatymo galią, kurios privalu laikytis ginčo šalims. Dėl šių priežasčių nėra teisiškai reikšmingi atsakovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl ieškovė nutarė nutraukti patalpų nuomos sutartį. Ieškovė pabaigdama nuomos sutartį vadovavosi jai įstatymu ir nuomos sutartimi suteikta teise nuomos sutartį nutraukti, o tai nėra draudžiama.

12. Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama tuo, kad įstatyme nustatyta privaloma vienašališko sutarties nutraukimo tvarka. Apie vienašališką sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Išvardyti teisės vienašališkai nutraukti sutartį ribojimai užtikrina sutarties pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, teisinės padėties apibrėžtumą. Vienai iš šalių piktnaudžiaujant vienašalio nutraukimo teise, kita turi teisę teisme reikalauti pripažinti tokius veiksmus neteisėtais ir atlyginti nuostolius; tokiu atveju teismas įvertina, ar sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai bei apgina sąžiningos šalies interesus. Taigi sutartį vienašališkai nutraukianti šalis prisiima riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumo ir dėl to jai tenkančių nepalankių padarinių.

13. Ginčo atveju atsakovė teigia, kad ieškovė nutraukdama patalpų nuomos sutartį pažeidė CK 6.218 str. 1 d. nuostatas dėl vienašalio sutarties nutraukimo nesikreipdama į teismą.

14. Kasacinis teismas suformavo praktiką dėl kriterijų, kad galima naudotis teise nutraukti terminuotą sutartį vienos šalies reikalavimu ne teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas J. Z. v. UAB ,,Baldras“ byloje Nr. 3K-P-346/2004). Terminuotos sutarties nutraukimą kitaip, nei nustatyta CK 6.497 ir 6.498 straipsniuose, šalys gali numatyti sutartyje. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 str. 1, 2 d., specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 str.); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 str. 5 d.), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kotesa“ v. UAB „Autoera“, bylos Nr. 3K-3-102/2011). Be to, sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį taip pat ribojama tuo, kad įstatyme nustatyta privaloma vienašališko sutarties nutraukimo tvarka. Apie vienašališką sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 str. 1 d.).

15. Ginčo šalys nuomos 2015 m. balandžio 2 d. sutartyje sutarė dėl sutarties termino pabaigos ir dėl vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. teisės nutraukti sutartį neteismine tvarka nenurodant pagrindo įspėjant kitą šalį prieš du mėnesius. Paminėtos terminuotos nuomos sutarties nuostatos nustatė šalims teisę nutraukti sutartį be sutarties pažeidimo tik laikantis įspėjimo termino. Terminuotos sutarties atveju tokie susitarimai reikšmingi, nes iš esmės keičia tokios sutarties teisiniame reguliavime įtvirtintus sutarties pasibaigimo ribojimus.

Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad negyvenamųjų patalpų komerciniai nuomos santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip, pvz., žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis UAB ,,Sarteksas“ v. UAB ,,Beltateksas“ byloje Nr. 3K-3-203/2007). Vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjime (pranešime) nurodytos datos (CK 6.218 straipsnis). Jeigu šalis nesilaiko sutartyje ar teisės normose nustatytų įspėjimo terminų, tai sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl sutarties pabaigos dienos, nurodęs, kad ginčo šalių negyvenamųjų patalpų nuomos 2015 m. balandžio 2 d. sutartis nutraukiama įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui. Byloje nustačius, kad nuomininko valia nutraukti nuomos santykius buvo išreikšta 2015 m. birželio 26 d. pranešime (ieškinio priedas Nr. 3), ir, pritaikius CK 6.217 str. 5 d., ginčo šalių susitarimą nuomos 2015 m. balandžio 2 d. sutarties 6.3 punktą, bei įspėjimo terminą (2 mėnesiai) dėl sutarties nutraukimo nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d., konstatuojama, kad ieškovė ginčo šalių sutarties nutraukimo sąlygų nepažeidė (CPK 185 str.). Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad ginčo nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik teismo sprendimu, kadangi įstatymo nuostatos (CK 6.480 str.), kurias paminėjo atsakovė apeliaciniame skunde taikytinos neterminuotoms sutartims. Šiuo atveju kaip nustatyta byloje šalys sudarė dviejų metų terminuota patalpų nuomos sutartį.

16. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje numatyta, tokiu nutraukimu kontrahentui neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais. Apeliantė teigia, kad nuomos sutarties nutraukimas jai buvo labai nenaudingas, teismas nevertino atsakovės galimai patirtų nuostolių dėl atsakovės turėtų verslo planų, susijusių su ginčo patalpų nuoma, esant atsakovei ilgalaike nuomojamų patalpų nuomininke.

Tačiau su apeliantės motyvais negalima sutikti, nes apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių atsakovės patirtus nuostolius dėl išsiųsto atsakovei įspėjimo dėl nuomos sutarties nutraukimo (CPK 12, 178 str.). Be to, įvertinus vykstantį tarp šalių ginčą teisme bei skundžiamo teismo sprendimo konstatuotą nuomos sutarties nutraukimo terminą (įsiteisėjus teismo sprendimui), nagrinėjamojoje byloje ginčo nuomos sutartis pasibaigs įsiteisėjus Kauno apygardos teismo sprendimui, taigi beveik po dviejų metų nuo patalpų nuomos sutarties sudarymo (2015 m. balandžio 2 d.), t. y. tiek, kiek šalys nustatė nuomos terminą sutartyje. Tad atsakovės argumentas dėl patirtų nuostolių atmestinas kaip neįrodytas (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė patalpų nuomos sutartį sudarė panašiomis sąlygomis, taip kaip atsakovė nuomojo ginčo patalpas ankstesniu laikotarpiu. Ir, kad sutarties 6.3 p punktas buvo atsakovei palankesnis dėl nustatyto dviejų mėnesio termino apie įspėjimą dėl sutarties nutraukimo, nei ankstesnėje nuomos sutartyje, kur sutarties 5.3 punkte nustatytas vieno mėnesio terminas apie įspėjimą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovė patalpų nuomos 2015 m. balandžio 2 d. sutarties neginčija, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi byloje šiuo dokumentu ir mano, jog šią sutartį privalo vykdyti abi ginčo šalys taip, kaip nurodyta sutartyje.

Apeliantė abstrakčiai nurodė apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas neaiškino sutarties sąlygų atsakovės naudai, kad atsakovė yra silpnesnė sutarties šalis. Tačiau su tuo taip pat negalima sutikti. Bylos duomenimis, atsakovė nuomojo patalpas verslo interesais, todėl tikėtina, jog atsakovė protingai įvertino pasirašytos nuomos 2015 m. balandžio 2 d. sutarties sąlygas, taip pat sutarties nutraukimo tvarką ir terminus bei prisiėmė savo veiksmų riziką dėl pasirašyto su ieškove 2015 m. balandžio 2 d. susitarimo. Atsakovė laikoma lygiavertė ieškovės partnerė, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad tik ieškovei taikomi didesni reikalavimai, kaip stipresnei sutarties šaliai, kadangi ginčo situacijoje nuomos sutarties šalims, tad ir atsakovei, o ne tik ieškovei galioja atidumo, rūpestingumo, protingumo elgesio standartai, kaip patalpų nuomos sutarties verslo dalyviams.

Taip pat neįrodytas ir kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės argumentas dėl ieškovės atsisakymo bendradarbiauti su atsakove. Priešingai nei teigia atsakovė ieškovė vykdė sutartį prisilaikydami ginčo šalių nustatytų nuomos sutartyje įsipareigojimų. Ieškovė nusprendusį nutraukti nuomos santykius su apeliante raštu įspėjo atsakovę dėl nuomos sutarties nutraukimo (siuntė paštu, per kurjerius, antstolio pagalba pranešimus dėl sutarties nutraukimo), o atsakovei atsisakius palaisvinti patalpas kreipėsi į teismą dėl atsakovės iškeldinimo. Tad ieškovės veiksmai ginčo situacijoje nelaikomi atsakovės teisių pažeidimu, atsisakymu bendradarbiauti su atsakove, taip kaip tai teigia atsakovė apeliaciniame skunde.

17. Tačiau pagrįstas yra ieškovės atstovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškovė, vengė priimti atsakovei skirta korespondenciją ir tuo pažeidė nuomos sutarties 7.4 punktą. Sutarties 7.4. p. šalys aptarė, kad visa informacija, įspėjimai ar pranešimai privalo būti raštiški ir turi būti siunčiami faksu, registruotu laišku ar kurjeriniu paštu registruotas pranešimas apie sutarties nutraukimų. Atsakovei išsiųstas 2015 m. birželio 26 d., tačiau jos nepasiekė (grįžo neįteiktas). Sis pranešimas buvo siųstas atsakovei tiek gyvenamosios vietos, darbovietės adresais, tiek ir padėtas po durimis darbovietėje bei nuneštas parodyti atsakovei, tačiau apie jų gavimų atsakovė atsisakė patvirtinti. 2015 m. birželio 26 d. pranešimas bei parengtas pakartotinis 2015 m. rugsėjo 18 d. pranešimas buvo įteikti atsakovei antstolio R. B. kontoros pagalba, tačiau ir šiuo atveju atsakovė pasirašyti apie dokumentų įteikimų atsisakė (ieškinio priedai Nr. 3–6). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atstovo argumentu, kad ieškovė dėjo maksimalias pastangas, kad pranešimai apie sutarties nutraukimų būtų išsiųsti visais įmanomais adresais ir įteiktas tinkamai, kad atsakovė vengė priimti sutarta tvarka siunčiamus dokumentus. Taip pat atsakovei pateiktas 2015 m. kovo 9 d. pranešimas (ieškinio priedas Nr. 4) grįžo neįteiktas atsakovei. Taip pat pagrįstas yra ieškovės atstovo argumentas, kad net jeigu atsakovės gyvenamosios vietos adresas būtų pasikeitęs ir dėl šios priežasties ji nebūtų galėjusi gauti siųstų pranešimų, tai nepaneigia atsakovei kylančių neigiamų pasekmių, nes atsakovė privalėjo informuoti ieškovę apie adreso pasikeitimą. Tai buvo numatyta nuomos sutarties 7.4. punkte, o pagal CK 2.17 str. 3 d., jeigu asmuo neįvykdo pareigos informuoti apie adreso pasikeitimą, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė tinkamai įvykdė pareigas pranešti apie patalpų nuomos sutarties nutraukimą, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovei atsirado pareiga išsikeldinti iš ieškovei priklausančių patalpų.

18. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovė pažeidė įstatymus neįregistruodama nuomos sutarties VĮ Registrų centre pagal CK 6.494 str. Kaip nurodyta CK 6.494 str. 1 d., jog kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre.

Bylos duomenimis, ieškovė nuosavybės teise ginčo patalpas įsigijo 2015 m. kovo 4 d. ir neneigė anksčiau tarp D. V. įmonės „D.“ ir atsakovės sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos 2004 m. gegužės 25 d. sutarties, tai patvirtina 2015 m kovo 9 d. pranešimas dėl šios sutarties nutraukimo (ieškinio priedas Nr. 4), t. y. ieškovė teikė pranešimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos 2004 m. gegužės 25 d. sutarties nutraukimo suvokdama šios nuomos sutarties vykdymo perėjimo pareigą po 2015 m. kovo 4 d. patalpų įsigijimo. Kaip nustatyta byloje, su atsakove buvo sudaryta visiškai nauja patalpų nuomos 2015 m. balandžio 2 d. sutartis, su naujomis sąlygomis, terminais ir vykdymo tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atstovo argumentu, kad tai, jog patalpų nuomos 2015 m. balandžio 2 d. sutartis nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre, neturi jokios teisinės reikšmės jos galiojimui, nes nuomos sutarties įregistravimas viešame registre atlieka tik išviešinimo funkciją. Bet kuri nuomos sutarties šalis gali būti suinteresuota įregistruoti tokią sutartį viešajame registre, arba priešingai, turėti interesą neregistruoti tokios sutarties. Tai yra šalių teisė, o nuomos sutarties neįregistravimas turi reikšmę santykiams su trečiaisiais asmenimis (CK 6.494 str. 1 d., 6.478 str. 2 d. ir kt.).

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m .kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Esant išdėstytiems argumentams teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo, jis priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Kauno apygardos teisme vadovaujantis 2015 m. vasario 6 d. atstovavimo sutartimi ieškovę atstovavo advokatas P. A., advokatas ieškovės vardu surašė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. 2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje APB Nr. 003031 nurodyta, kad advokatas ieškovės vardu surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, pareikalavo duomenų apie ieškovės persitvarkymą, kontroliavo proceso eigą, analizavo atsakovės apeliacinį skundą, atliko paiešką registruose, šios paslaugos įvertintos 429,49 Eur. Vietinis 2016 m. spalio 11 d. mokėjimas patvirtina, kad ieškovė AB ,,Agathum“ (buvęs UAB ,,Agathum“) sumokėjo 429,49 Eur už advokato paslaugas. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos.

Teismas iš esmės sutiko su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, atsiliepime į apeliacinį skundą išsamiai atsakyta į visus apeliacinio skundo argumentus. Rekomendacijų (8.11 punkte) nurodytas maksimalus rekomenduojamų teisinių paslaugų užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, jis sudaro iki 2 244 Eur. Ieškovė prašo priteisti 429,49 Eur teisinių paslaugų atstovavimo išlaidų Todėl ieškovės turėtos apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteistinos iš atsakovės, nes yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovės E. E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas 429,49 (keturi šimtai dvidešimt devyni eurai keturiasdešimt devyni centai) Eur ieškovei AB,,Agathum“ (į. k. 302762212, Kaunas Vaisių g. 16A).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Galina BlaževičLeonas JachimavičiusArvydas Žibas