Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-840-1007/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15833-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 1.2.29.10; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. spalio 27 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant A. A., dalyvaujant prokurorams E. T., A. P., kaltinamajam K. P., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. R., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 306² straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė : 1. K. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis suklastojo transporto priemonės ridą, o būtent: laikotarpyje nuo 2022-02-08 iki 2022-03-12 11.45 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu, suklastojo transporto priemonės ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), ridą, t. y. neteisėtai pakeitė buvusią transporto priemonės 330 000 km ridą, į mažesnę – 220 500 km ridą, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 306² straipsnio 1 dalyje. 1.1. Be to, jis buvo kaltinamas tuo, jog suklastojo tikrą dokumentą: transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. 2022-04-14 10.30 val., parduodamas transporto priemonę ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), su automobilį sutikusiu pirkti D. R. sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, žinodamas, kad transporto priemonės rida yra suklastota, į pirkimo–pardavimo sutartį įrašė žinomai netikrus duomenis – suklastotą 220 500 km ridą, bei sutartyje įrašė transporto priemonės kainą – 6 500 eurų, nors transporto priemonę nukentėjusiajam D. R. pardavė už 7 800 eurų, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. 1.2. Be to, jis buvo kaltinamas tuo, jog apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2022-02-08 iš D. M. už 6 500 eurų nupirkęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2013 m., VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rida buvo 330 000 km, tą pačią dieną, t. y. 2022-02-08 14:14:25 val., prisijungęs iš IP (duomenys neskelbtini) adreso, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą ID (duomenys neskelbtini), apie parduodamą šią transporto priemonę, nurodydamas automobilio ridą tik 3 km, o automobilio kainą 7 650 eurų, po ko, šio automobilio nepavykus parduoti, nenustatytu laiku ir būdu suklastojęs šios transporto priemonės ridą, t. y. neteisėtai pakeitęs buvusią 330 000 km ridą į mažesnę 220 500 km ridą, 2022-03-12 11:45:16 val. (duomenys neskelbtini) pakoregavo skelbimą ID (duomenys neskelbtini), melagingai nurodydamas automobilio ridą 217 000 km, bei pakėlė automobilio kainą iki 8 250 eurų, o 2022-04-08 nukentėjusiajam D. R. susidomėjus K. P. skelbime nurodytu automobiliu ir nurodomais jo duomenimis, 2022-04-14 D. R. šį automobilį pardavė už 7 800 eurų, nors reali jo vertė nepakeitus ridos parodymų buvo 6 500 eurų, taip apgaulės būdu savo naudai įgijo 1 300 eurų, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. 2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. P. kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino. Nurodė, jog buvo apklaustas pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme ir davė teisingus parodymus. Teismas gali jais remtis. Nurodė, jog automobilį įsigijo (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) jo apžiūrėti nuvyko su tėčiu. Pardavėjo nebuvo, buvo jo draugas. Jie apžiūrėjo automobilį ir paliko 100 ar 200 eurų avansą, kad jį nusipirktų iš savininko. Po savaitės atvyko savininkas ir jie kartu nuvyko į „Regitrą“. Grįžęs į (duomenys neskelbtini), įdėjo skelbimą apie parduodamą automobilį už didesnę kainą, bet juo niekas nesidomėjo. Tada skelbimą išėmė ir pradėjo automobilį remontuoti. Pirko dalis ir kai ką remontavo pats, kai ką servise. Kurį laiką pats pavažinėjo automobiliu, bet nusprendė jį parduoti, ir įdėjo skelbimą. Iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo D. R. ir apžiūrėjo automobilį. Pasakė, kad dar pagalvos ir apžiūrės kitus automobilius. Tą pačią dieną jis sugrįžo, pavažinėjo automobiliu ir jie susitarė dėl kainos. Jis paliko 200 eurų užstatą. Už 4-5 dienų jis atvyko ir pasiėmė automobilį. Dalį sumos pervedė pavedimu, o dalį padavė grynais. Jis jam buvo pasakęs, kad atsiųs techninės apžiūros lapą ir dujų patikros dokumentus. Dokumentų nerado ir neatsiuntė. D. R. jam skambino, bet jis neatsiliepė ir viskas persikėlė į policiją. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) vyko su savo tėvu. Nuvyko į servisą, bet tikslaus adreso nepasakys. Telefonu dėl automobilio su savininko sūnumi bendravo jo tėvas. Savininko sūnus D. pasakė, kad būtent tame servise yra paliktas automobilis. Pirmą kartą nuvažiavę bendravo su žmogumi iš serviso. Jo pavardės negali nurodyti. Jam padavė užstatą ir viskas. Kiek žino, jis buvo serviso direktorius. Tas žmogus atnešė automobilio raktus ir leido jiems jį apžiūrėti. Su tuo žmogumi kalbėjo bendrai apie jo vykdomą veiklą. Jam paliko rankpinigius. Transporto priemonėje matėsi korozijos paveikti sparnai, prakirstas bamperis, sugadintas sparnas, buvo neveikiantis spidometras, purvinas vidus. Pavažiavus, iš pakabos girdėjosi bildesys. Kitą kartą bendravo su automobilio savininko sūnumi D.. Susitiko tame pačiame servise. Jis turėjo įgaliojimą, vyko į „Regitrą“ ir susitvarkė dokumentus. D. buvo atsivežęs pirkimo–pardavimo sutartį, nes IOPnu jam buvo pasakęs savo duomenis. Su sutartimi susipažino ir pasirašė. Tokią sutartį pasirašė ne pirmą kartą ir žinojo, kas joje turi būti nurodyta. Su savininku apie trūkumus nekalbėjo. Sutartyje rida buvo nurodyta 3 300 000. Spidometras neveikė ir jis nieko nebeklausė. Savininkas, ko gero, pats žinojo, kad neveikia spidometras. Pirmą kartą atsisėdus ir užvedus automobilio variklį, matėsi, kad veikia variklio sūkiai, greitis, rodė variklio temperatūrą, o vidurinis ekranas su rida buvo susiliejęs. Nežino, kodėl jis neveikė. Iš išorės stiklas nebuvo apgadintas. Pirmą kartą skelbimą įdėjo jis. Jis jį sukūrė ir surašė duomenis, nurodė automobilio kainą ir ridą. Odometro kairiame kampe matė „3“, todėl tokią ridą ir nurodė skelbime. Skelbimą buvo išėmęs ir vėliau įdėjo kitą, nepasakys, kad jį koregavo. Įdėtas skelbimas prabuvo apie 1-2 savaites. Vėliau sukūrė naują skelbimą su didesne kaina ir su nauju spidometru. Nurodė 217 000 ridą. Nenurodė, kad keitė spidometrą. Jis nežino, kodėl pirmą kartą matėsi tas „3“ ir negali pasakyti, kurioje vietoje tas skaičius buvo. Nežinojo, kad pakeitus odometrą, pasikeičia rida. Nesiaiškino, kokia rida buvo nurodyta sutartyje jam perkant automobilį ir vėliau jį parduodant. Nesiaiškino, ridos neatitikimų, bet turėjo pareigą tuo pasidomėti. Pardavinėdamas automobilį nurodė mažesnę ridą, nei ji buvo nurodyta, kai jis jį pirko. Taip nurodė, nes taip rodė spidometras. Skelbime nepranešė melagingų parodymų, nes jų tiksliai nežinojo. Pirkimo–pardavimo sutartyje jis savo ranka įrašė 220 500 km ridą. Sutartyje įrašė tiek, kiek rodė odometras. Jis tiksliai nežinojo, kokia yra reali transporto priemonės rida. Pirkėjui nepasakė, kokia yra tiksli rida, nes ir pats nesidomėjo. Jam perkant automobilį techninio lapo nebuvo, nes jo pardavėjas nedavė. Internete pasitikrino, kad techninė apžiūra dar galioja iki vasaros. Tas lapas jam nebuvo svarbus, nes jį galima už 5 eurus išsiimti. Jis prisijungė į oficialų „Regitros“ puslapį. Tame puslapyje yra viskas nurodyta, kas nurodoma techniniame lape. Automobilio rida ten nerodoma. Mokamuose puslapiuose yra galima sužinoti ridą, bet tokia galimybe nepasinaudojo. Suprato, kad oficialioje sutartyje turėjo nurodyti teisingus duomenis. Automobilį jis pardavė už 6 500 eurų, kaip ir nurodė sutartyje. Pirmas skelbimas buvo įdėtas maždaug už 7500 eurų, po to įdėjo virš 8 000 eurų, bet niekas nesidomėjo ir kainą vis mažino. Kainos keitėsi, nes automobilis reikalavo techninio aptarnavimo. Jis sutvarkė automobilio išvaizdą ir pakeitė priekinius sparnus. Juos nupirko naujus, perdažė ir uždėjo. Perdažė galinį dešinės pusės sparną. Sutvarkė galinį įtrūkusį bamperį. Servise pakeitė amortizatorius, išvalė automobilio vidų, nupoliravo išorę. Tvarkė galinį buferį. Priekinio kapoto ir buferio netvarkė. Sparnai buvo nauji ir korozijos nebesimatė. Yra susipažinęs su transporto priemonės apžiūros protokolu. Sparnus jis pirko, bet jie buvo neoriginalūs. Nežino, kaip vertinti nustatytus ilgalaikius subraižymus. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Automobilis jau ir taip buvo parduotas gerokai pigiau. Kaip D. R. teigia, kad tokios ridos automobilį būtų nusipirkęs už 5 500 Eur, tai šiai dienai, tai dar labiau neįmanoma. Jis turi pasidaręs kainų analizę, kad, pavyzdžiui, 2021 metais didžiausia vidutinė kaina buvo apie 13 000, vidutinė – apie 9 000, o mažiausia – apie 8 000. 2022 metais vidutinė kaina – 10 000, didžiausia – apie 14 000, o mažiausia – apie 7 000. Tokį automobilį nupirkti už 5 500 eurų su įmontuota dujų įranga, registruotą Lietuvoje ir tokių metų, yra neįmanoma. Jis buvo pasakęs, kad gali atsiimti automobilį, bet D. R. pasakė, kad dabar jis mokės tiek, kiek jis pasakys. Todėl jie nerado bendro sutarimo. Sutinka atsiimti automobilį ir sumokėti tokią sumą, kurią jis sumokėjo jam – 6 500 eurų, jeigu tas automobilis yra važiuojantis. Apie tai sakė nukentėjusiajam, bet jis nurodė, kad nori virš 9 000 eurų, nes automobilis buvo tvarkytas, buvo keistos padangos. Tokių išlaidų yra neįmanoma patirti. Jis galėtų sumokėti 7 000 eurų. D. R. pasakė, kad dabar jis diktuoja sąlygas ir jis nebesistengė susitarti. Jis automobilį nupirko už 6 500 eurų ir pardavė už tą pačią sumą. Į automobilį investavo apie 600–700 eurų. Nukentėjęs sako, kad investavo 2 000 eurų, bet remontas yra brangesnis, nei kad jis pirko padangas. Pirmą skelbimą įdėjo didesnei sumai, nes galvojo, kad gali užsidirbti. Vėliau, investavęs į automobilį, jį pardavinėjo už mažesnę sumą. Tai neatrodo normalu, bet su automobiliu nebuvo įmanoma važiuoti nesutvarkius. Galvojo, kad su turimais defektais automobilis bus kažkam reikalingas, bet jo niekas nepirko. Pirkėjas iš jo automobilį pirko, matydamas veikiantį spidometrą. Skelbime jis nurodė odometro duomenis. Kai kuriems automobiliams pakeitus spidometrą, užsidega tokie skaičiai, kiek tas automobilis ir turėjo, kitiems užsidega tai, ką turi spidometras. Kaip buvo šiuo atveju, jis nežino. Pirkėjo jis neinformavo, kad keistas spidometras. Nežino, kaip pirkėjas turėjo suprasti, kad duomenys yra odometro, o ne automobilio. Pardavėjas, iš kurio jis pirko tą automobilį, nurodė, kad su automobiliu nevažinėjo ir nesinaudojo. Nežino, kodėl jis nurodo, kad odometras nebuvo sugedęs. Nežino, kodėl jis teikia tokius parodymus. Internete pasižiūrėjo techninę kortelę, kad ji yra galiojanti ir ten rida nėra nurodyta. Jis matė ne tokią lentelę, kaip yra byloje (1 tomas, b. l. 88). Byloje nėra duomenų, kuriuos jis matė oficialiame puslapyje. Tame puslapyje, suvedus VIN kodą ir valstybinį numerį, odometro duomenų nėra. Byloje esantis dokumentas gali būti išsiimtas už 5 eurus. Tokio dokumento jis neišsiėmė, nes pamatė, kad techninė apžiūra dar galioja. Sparnus jis pirko naujus. Taivane pagamintą sparną palikus lauke, jis per 3 mėnesius surūdija. Sparnai buvo juodos spalvos ir paruošti dažymui. Jis juos perdažė ir uždėjo ant automobilio. Ant automobilio uždėti sparnai per 2 mėnesius galėjo surūdyti. Varžtų jis nekeitė, o juos atsuko. Jie taip pat galėjo surūdyti. Jei detalės yra neoriginalios, jos daug greičiau rūdija. Susipažino su nukentėjusiojo parodymais. Jie yra melagingi, gal jis iš to uždarbiauja. D. R. atvažiavus pabandyti automobilio, jie tarėsi dėl apmokėjimo grynais arba pavedimu. Jis nurodė, kad jam nesvarbu, ar sumokės pavedimu, ar grynais, o jis nurodė, kad dalį sumokės pavedimu, o dalį grynais. Nukentėjęs dabar teigia, kad jis prašė, kad dalis pinigų būtų sumokėta grynais, dalis pavedimu. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo ir konfliktų neturėjo. Jam sunku pasakyti, kodėl asmuo taip kalba. Jis pardavė už 6 500 eurų, nukentėjusysis teigia, kad jis mokėjo 7 800 eurų. Po to, kai jis jam skambino tartis, pasidarė apie 9 000 eurų. Nežino, kodėl taip pasidarė. Grynieji pinigai jam buvo perduoti parduodamame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo tik jis ir nukentėjusysis. Gautus pinigus kažkur išleido. Per 2022 metus yra pardavęs apie 10 automobilių. Žinojo, kaip yra pasirašomos sutartys. Tuo laikotarpiu jis nedirbo ir neužsiiminėjo individualia veikla. Pardavęs automobilius, pelno neturėjo. Jei būtų turėjęs pelno, jį būtų „parodęs“ valstybei. Nebuvo susitarimo, kad į banką pervestų mažesnę sumą, kad nereiktų mokėti mokesčių. Tuo laikotarpiu jis gyveno iš tėvų duodamų lėšų. Lietuvoje techninę apžiūrą atlieka žmonės, dirbantys techninėje apžiūroje. Įmonė vadinasi techninių apžiūrų centras. „Regitra“ neatlieka techninės apžiūros. „Regitroje“ negalima pasižiūrėti ridos. Nebūtina būti transporto priemonės savininku ir turėti sutartį, kad pasižiūrėti duomenis. Automobilio negalima priregistruoti be techninės apžiūros lapo. Automobilį pirko tėvui ir sau. Jis planavo automobilį priregistruoti savo vardu. Jei sistemoje matoma, kad automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą, dokumentas nėra reikalingas registruojat. Duomenis žiūrėjo regitra.lt puslapyje. Jis dažė automobilio sparnus. Nuo eksploatacijos priklauso kiek buvo paveiktas naujai dažytas sparnas. Dešinėje pusėje visas šonas skiriasi nuo sparno. Pagal matomą remontą gali būti, kad automobilis buvo daužtas dešinėje pusėje. V.ir D. jis nepažinojo ir tyrimo metu su jais nebendravo. Su V. M. gyvai nebendravo. Dokumentuose nurodyto žmogaus jis nematė. Iš D. nusipirkęs automobilį pranešė „Regitrai“, nes jie joje buvo. Neregistravo automobilio kaip savo dėl taršos mokesčio. Pirkdamas nežinojo, kad mokestis bus toks didelis. Techninė apžiūra galiojo iki vasaros, bet dabar tiksliai datos nepasakys. Parduodamas nukentėjusiajam automobilį žinojo, kad dar porą mėnesių galioja techninė apžiūra. Nežino, ar perkant transporto priemonę D. R. klausė apie defektus. Jis neklausė, ką jis tvarkė ir ką keitė. Jis taip pat nepranešė, ką keitė automobilyje. Nukentėjusysis turbūt nematė, kad automobilis registruotas kito žmogaus vardu ir jis jam to nepranešė. Kiek supranta, jau įsigijęs automobilį ir grįžęs namo, jis tai sužinojo. Registracijos liudijimą perdavė su visais dokumentais. Nukentėjusysis jo neklausė, kad savininkas yra kitas asmuo, ir jis jam to nesakė. Nukentėjusiajam jis sakė, kad paieškos techninės apžiūros dokumento, bet jo nerado. Dokumentą ruošėsi rasti iš automobilio išimtuose popieriuose. Jis sakė, kad galbūt ras dokumentą, o neradęs galėjo išsiimti naują, bet kadangi nebeturėjo automobilio dokumentų, tai negalėjo išsiimti. Kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Civilinių bylų nėra. Kažkada yra susitaikęs dėl vagystės, toje byloje buvo kaltinamasis. Su tokiu ginču susidūrė pirmą kartą. Jo tėvas yra Ž. P.. Dabar jis ieškosi darbo. Įvykio metu tėvas buvo grįžęs iš Vokietijos ir jokios veiklos nevykdė. 2.1. 2023 m. sausio 3 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. P. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 306² straipsnio 1 dalyje, padarymo neprisipažino. Nurodė, jog šį automobilį jis įsigijo (duomenys neskelbtini) iš žmogaus. Jame neveikė spidometro ekraniukas. Kurį laiką automobilį eksploatavo ir truputį jį patvarkė, pakeitė spidometrą. Nežino, kokius rodmenis jis rodė perkant automobilį. Įdėjus spidometrą, ekrane užsidegė tokie skaičiai, kokie užsidegė. Vėliau įdėjo skelbimą ir D. R. atvyko nusipirkti automobilio. Dėl automobilio pirkimo jis kalbėjo su jo tėvu ir tarėsi dėl kainos. Iš pradžių paliko užstatą, dalį pinigų už automobilį jis pervedė į sąskaitą, o dalį padavė grynais. Buvo sutarę, kad jis vėliau jam atsiųs techninės apžiūros lapą, dujų patikros lapą, bet tų lapų neberado ir nieko nenusiuntė. Tada nukentėjusysis nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog automobilį pirko iš D., bet pavardės nepasakys. Jį pirko 2022 metų pavasarį, bet tiksliai dienos nepasakys. Automobilis jam patiko, jo kaina buvo prieinama ir jį įsigijo. Automobilio ieškojo sau ir jį įsigijo savo reikmėms. Šį automobilį rado portale (duomenys neskelbtini). Paskambino pardavėjui, bet jis buvo rusakalbis, todėl su juo kalbėjo tėvas. Jis suderino, kur ir kada atvykti. Skelbime buvo įdėta automobilio nuotrauka, markė. Aprašymo nepamena. Automobilį įsigijo (duomenys neskelbtini), ten vyko su tėvu Ž. P. ir bendravo su D.. Pirmiausia automobilį apžiūrėjo ir paliko užstatą kažkokiam kitam žmogui. Jis nurodė, kad už 2-3 dienų atvyks pats pardavėjas, ir galės parduoti. Nuvažiavę po tų dienų, jie įsigijo automobilį. Jis pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Jis padavė tapatybės kortelę ir nurašė asmens kodą, adresą, pavardę. Nepasakys, kokie automobilio duomenys buvo nurodyti sutartyje. Duomenis surašė ten dirbantis asmuo, kur apžiūrėjo automobilį. Sumokėjo 6 500 eurų. Sutarties nuorašą turėjo. Sutarties sudarymo dieną su automobiliu vyko namo į (duomenys neskelbtini). Automobilis techniškai nebuvo labai tvarkingas. Priekyje buvo surūdiję abu priekiniai sparnai, apdaužytas bamperis, dešinės pusės galinis sparnas, murzinas vidus. Jis keitė spidometrą. Šį gedimą matė jau pirkdamas, nes automobiliui esant šaltam, ekranas kažką bandydavo rodyti, bet automobiliui sušilus, spidometras nieko neberodė. Susiliejo spidometro elektroninė dalis, todėl negalėjo matyti jokių rodmenų. Nematė nei ridos, nei tepalo spaudimo, nei kitų rodmenų. Nežino, ar šį gedimą matė pardavėjas. Perkant automobilį, šie rodmenys jam nebuvo svarbūs. Sutartyje jam parašė, kad transporto priemonės rida yra 3 mln., o kiek yra iš tikrųjų, jis nesidomėjo. Transporto priemone važinėjo ir jis, ir tėtis, ja naudojosi apie 2 mėnesius. Techninė apžiūra dar buvo galiojanti, bet jau ėjo į pabaigą, ir jis jos neatliko. Automobilį remontavo, kad pačiam nebūtų gėda važinėti. Jis pakeitė abu sparnus, juos nupirko naujus, nudažė ir pakeitė. Visus darbus atliko jis pats, kiti asmenys nieko netvarkė. Pakeitė spidometrą. Jį pagal skelbimą užsisakė internetu, atvežė kurjeris ir susimokėjo grynais pinigais. Jis išardė reikiamą detalę, ją įdėjo ir viskas veikė. Pateikti dokumentų apie įsigijimą negali. Skelbime rado, kad Alytuje kažkas ardo tokį automobilį. Pasiskambinęs paklausė, ar turi spidometrą, nurodė, kad turi, todėl jis paprašė, kad jį per kurjerį įdėtų į (duomenys neskelbtini). Jokio čekio negavo, tiesiog, gavo detalę. Keisdamas spidometrą nuardė priekinio skydelio viršų, atsuko varžtus, išėmė seną ir įdėjo naują spidometrą. Tada viskas pradėjo veikti ir rodė visus rodmenis. Ridą rodė 2 su trupučiu. Spidometras buvo toks pat, kaip ir senasis, tik veikiantis. Tiksliai nežino, kur kaupiami ridos duomenys, bet kaupiami daug kur. Automobilio kompiuterio duomenų jis nekeitė, pakeitė tik patį spidometrą. Pakeitus spidometrą, jam jis tiesiog pradėjo veikti ir tiek. Jis nesidomėjo, kur automobilyje yra kaupiami ridos duomenys. Jis nežino, kokia buvo konkreti automobilio rida, bet jam įdėjus spidometrą, užsidegė skaičiai. Ridos duomenys tikriausiai kaupiasi jo pakeistame spidometre. Jis spidometrą keitė, nes jis neveikė. Spidometro pakeitimas ridos neįtakojo. Jis nėra įsitikinęs, kad ridos duomenys kaupiami spidometre. Gal ekspertai gali pasakyti, kodėl ridos duomenys pasikeitė. Matė buvusio savininko pateiktą nuotrauką su buvusiais spidometro duomenimis. Jam spidometras neveikė ir jis nežino, kada buvęs savininkas padarė tą nuotrauką. Jis nutarė parduoti tą automobilį. Nukentėjęs skambino ne jam, o jo tėvui. Tėvas pasakė atvažiuoti į tam tikrą vietą, kad aprodytų automobilį. Asmuo apžiūrėjo automobilį ir pasakė, kad dar pagalvos ir išvažiavo. Po poros dienų jis atvažiavo dar kartą, pasivažinėjo automobiliu ir nusprendė jį pirkti. Jam paliko 400 eurų užstatą. Pasakė, kad už 5 dienų dalį pinigų perves pavedimu, o dalį atveš grynais. Jis jam nenurodė, kas automobilyje buvo tvarkyta. Pardavinėjant rida buvo virš 200 000 km. Sutartyje duomenis nurodė jis. Dėl kainos nukentėjusysis kalbėjo su jo tėvu. Tą minutę automobilis buvo pigus ir nežino, ar rida įtakojo jo kainą. Su tėvu apie ridos pakeitimus nekalbėjo. Apie baudžiamąją bylą su tėvais namie nesikalbėjo. Tėčiui naudojantis automobiliu, jokie veiksmai nebuvo atlikti. Reikia klausti tėvo, ar spidometro keitimas turėjo kažkokios įtakos ridai. Pirmą kartą D. R. apžiūrint automobilį dalyvavo jis, tėvas, D. R. žmona. Jie daugiau apie viską kalbėjo telefonu. Mano, automobilį įsigijo tam, kad su juo važiuotų, o ne dėl ridos. Transporto priemonės rida kainos neįtakojo. Automobilio kainą nustatė pagal rinkos kainą. Kituose skelbimuose atkreipė dėmesį į tos pačios markės, tų pačių metų kitus automobilius. Tuo metu kitų transporto priemonių neturėjo. Per 2022 metus nupirko ir pardavė apie 10 automobilių. Mano, tai nebuvo versli veikla, nes jis nieko neuždirbo. Kai kuriuos iš tų automobilių tvarkė. Automobilių elektronikos tvarkyti negeba. Nesupranta, už ką yra pareikštas civilinis ieškinys ir su juo nesutinka. Mano, nukentėjęs nepatyrė jokios žalos. Galbūt jam ir turėjo pranešti, kad keitė kažkokią detalę. Mano, visiems suprantama, kad tokių metų automobiliai nėra nauji ir yra remontuoti. Automobilio istoriją galima pasitikrinti ir portaluose, jis to nedarė. Galima nuvažiuoti ir į specializuotus servisus pasitikrinti. Automobilio servise netikrino nei pirkimo, nei pardavimo metu. Nukentėjęs neišreiškė noro patikrinti automobilio techninės būklės. Automobilį pirko su 3 mln. rida. Tokio automobilio rinkos vidutinė kaina yra nuo 10 000 iki 12 000 eurų, jis pardavė už 6 500 eurų. Pardavė už tokią sumą, nes jam tiek pinigų užteko. Jo atžvilgiu nėra atliekama jokių kitų tyrimų. Pajamų nėra deklaravęs. Ikiteisminio tyrimo metu pasakojo tokias pat aplinkybes. Teismas gali remtis ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Per gyvenimą yra pirkęs ir pardavęs gal 30 automobilių. Tėvas dirba Vokietijoje prie statybų, su automobiliais neturi nieko bendra. Jis gyvena iš mamos pajamų, nes ji gauna invalidumą. Dalį pinigų duota tėvas, giminaičiai. Pirkdamas automobilį jis žiūri, kad jis tiesiog važiuotų. Nežiūri, ar jis būna daužtas, ar ne. Pasižiūriu į automobilio metus, rida jam jokios įtakos neturi. Jeigu jam tas automobilis patinka, jis jį perka, ir nesvarbu, kokia jo rida. Iš byloje pateiktos nuotraukos neaišku, kokio automobilio rida yra nufotografuota. Ankstesnio savininko pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta 3 mln. rida. Jis matė, kad prieš perkant automobilį spidometras neveikė, nežino, kodėl buvęs savininkas sakė kitaip. Skelbime buvo įdėtas tėvo telefono numeris ir jis atsiliepinėjo į skambučius. Automobilis buvo jo vardu, bet jis paprašė tėvo, kad jis jį parduotų, nes jis bijo atsiliepinėti telefonu ir bendrauti su žmonėmis. Policijoje tyrėja jam pasakė, kad viskas bus išsiaiškinta, kad bus išsiimtas spidometras ir padaryta ekspertizė, bus nustatyta, ar spidometras yra pakeistas. Tačiau jokių ekspertizės išvadų jis negavo. Šis automobilis turi savo vidinį kompiuterį, kuriame kaupia duomenis. Jam valdant tą automobilį, jis jokių duomenų nekeitė. Nežino, kaip tokiam automobiliui reiktų pakeisti ridą. 3. Teisiamojo posėdžio nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. nurodė, jog buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme, tuo metu duoti parodymai yra teisingi, teismas gali jais remtis. Šiuo metu papildymų neturi ir naujų aplinkybių neprisimena. Kiek atsimena, praėjusio posėdžio metu K. P. įrodinėjo, kad jis pakeitė spidometrą ir pasikeitė rida. Šiandien jis jau nebežino. Jo pasakymas, kad jis pasakė apie grynus pinigus, tai yra netiesa. Jiems važiuojant susitarė dėl pinigų. Jis pats pasakė, kad neturi pretenzijų, kad būtų pervesta grynais, bet iš pokalbio išėjo, kad būtų gerai dalį pinigų paduoti grynais. Sutarė, kad 3 000 eurų sumokės grynais. Automobilio techninę būklę aptarė su kaltinamojo tėvu. Jis pasakė, kad gali būti susidėvėję stabdžių diskai. Jis klausė, ar automobilyje yra kažkas keista, K. pasakė, kad nežino, nes automobilis yra tėvo. Jis pastebėjo, kad surūdijęs variklio dangtis, o daugiau niekas nebarškėjo ir klausimų nekilo. Transporto priemonės techninę būklę aptarė su K. P. tėvu. Pirminės apžiūros metu buvo ir K. P.. Jis suprato, kad automobilis priklauso K. P. tėvui. Jis klausė, ar automobilis buvo daužtas. Tėvas nurodė, kad automobilis buvo daužtas dešinėje pusėje ir jį sutvarkė. Jis suprato, kad automobilį perka iš kaltinamojo tėvo, bet jis automobilį yra atidavęs sūnui. Visą laiką jis kalbėjo su tėvu ir kainą suderino su tėvu. Antrą kartą apžiūrint automobilį buvo tik K. P.. Kai jie atsisėdo į automobilį, pusę dokumentų K. P. buvo užpildęs, o paskui užpildė jo dalį. Jam buvo keista, kad jis dokumentus pildė savo vardu, galvojo, gal turi kažkokį įgaliojimą. Draudimas buvo tėvo vardu, todėl ir manė, kad automobilis yra tėvo. Paskui tik pamatė, kad buvęs savininkas yra V. vardu. Jis galvojo, kad techninį pasą atsiųs tėvo vardu. K. P. pasakė, kad dokumentus turi tėvas, bet dabar jis išvažiavęs, todėl juos atsiųs vėliau. Antro susitikimo metu dalyvavo jo žmona ir jie sutarė dėl pinigų pervedimo. Įsigijęs automobilį, dėl dokumentų skambino K. P., bet ten buvo jo tėvo numeris. Tėvas pasakė, kad reikalus dėl automobilio tvarko K. P., jis nieko nežino ir K. jam perskambins. Vėliau susisiekė su K., jis nurodė, kad dar atsiųs trūkstamus dokumentus, bet jam jau buvo įtartina. Tuo pačiu telefono numeriu bendravo ir su K. P., ir su jo tėvu. Tas pats numeris buvo nurodytas ir skelbime. Netikrino, ar sutartyje atitinka rida. Kadangi automobilis 6 metus buvo eksploatuotas Lietuvoje, tai buvo įsitikinęs, kad rida nebus suklastota. Dėl civilinio ieškinio, jei K. P. žada jam sumokėti 6 500 eurų, tai tada jis patiria 1 300 eurų nuostolį, nes sumokėjo 7 800 eurų ir dar išlaidos, ką sudėjo į tą automobilį. Jis skaičiuoja ir registracijos išlaidas, išlaidas padangoms. Papildomai dar išleido 1 500 eurų. Jeigu jis sutinka grąžinti automobilį, K. P. jam padaro 1 800 eurų žalą. Nežino, ar tai yra sąžininga. Jei K. P. sutinka sumokėti tiek, kiek jis investavo, tada galima susitarti. Nesutinka derėtis dėl jo išleistos sumos sumažinimo. Rinkoje pakito transporto priemonės vertė, K. P. nori susigrąžinti automobilį ir jį parduoti brangiau. Jam yra padaryta žala, nes teismui jau pateikė skelbimo nuotrauką, kad su tokia rida jis galėjo pirkti kitokį automobilį. Apskritai su tokia rida iš K. P. automobilio nebūtų pirkęs. Kitų duomenų pateikti negali. Nežino, kaip vertinti pakeistą kaltinimą, nes neturi teisinio išsilavinimo. Jeigu teismas mato, kad kaltinamasis atliko tokius veiksmus, tai gerai. Sutinka, kad buvo apgautas dėl ridos. Dėl pinigų jis buvo bendrininkas, nes jis sutiko su jo sąlyga, dalį pinigų perduoti grynais, ir taip padėjo nuslėpti mokesčius nuo valstybės. Nuo pirkimo iki apžiūros automobilis buvo eksploatuojamas normaliomis sąlygomis, asfaltuotu keliu. Dabar mato, kad automobilis rūdija, bet tai yra per ilgą laiką. Jei sparnai būtų keisti ir perdažyti, tai matytųsi spalvų pokyčiai, o jų nesimato. Variklio dangtis yra senas ir tikrai iš karto matytųsi kito atspalvio sparnai. Jo nuomone, sparnai nebuvo keisti, nes atspalvis nesiskiria. Dėl rūdžių priemonių nesiėmė ir per laiką jų daugėja pažeistose vietose. Automobilio pažeidimai atsirado iki jam nuperkant automobilį. Variklio dangtis yra taip paveiktas, kad rūdija po dažais. Jame yra įlenkimų ir, mano, kad jie likę po eismo įvykio dėl netinkamo sutvarkymo. Sparnai galėjo būti uždėti, kai ji buvo tvarkyta Lietuvoje. Prie pareiškimo jis pridėjo pirkimo–pardavimo sutarties kopiją. Originalą jis turi. Nuorašą patvirtino savo ranka. Policijos pareigūnei rodė originalą, nes ji jį atsišvietė. Nežino, kodėl jis, o ne pareigūnė patvirtino kopiją. Taip pat pareigūnė padarė kopiją techninio paso ir jo tikrumą patvirtino jis. Automobilis į Lietuvą atvyko gal 2016 metais ir tuo laikotarpiu galėjo būti tvarkytas, nes buvo daužtas. 3.1. 2023 m. sausio 3 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. nurodė, jog šį automobilį susirado skelbimų portale (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodyta 218 000 rida ir jis kainavo 8 150 eurų. Balandžio 8 dieną, penktadienį, jis susiskambino su K. P. tėvu ir sutarė šeštadienį apžiūrėti automobilį. Atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pamatė automobilį ir du asmenis – K. P. ir jo tėvą. Buvo paaiškinta, kad automobilis buvo perduotas K. P. pasivažinėti, bet jis priklausė tėvui. Automobilis jam patiko, pažiūrėjo ridos duomenis, nes tai buvo aktualiausia. Ridos netikrino servise, nes automobilis jau 6 metus buvo eksploatuojamas Lietuvoje, 6 kartus buvo daryta techninė apžiūra ir jos metu nurodyti ridos duomenys, todėl dėl ridos neturėjo nė menkiausio įtarimo. Jis atvažiavo su žmona, apžiūrėjo šį automobilį, dar nuvažiavo apžiūrėti kito automobilio (duomenys neskelbtini), bet nusprendė jo nepirki ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Padavė 200 eurų avansą ir sutarė, kad susitiks balandžio 14 dieną nupirkti automobilį. Balandžio 14 dieną vėl atvažiavo su žmona. Automobilyje sėdėjo K. P., jis turėjo jau užpildytą sutartį ir jam reikėjo nurodyti tik savo duomenis – asmens kodą ir pavardę. Jie užpildė dokumentus, tik K. P. nurodė, kad neturi techninio paso, nes tėvas išsivežė visus dokumentus, pažadėjo dokumentus pristatyti per paštomatą. Jis jam padavė 3 000 eurų grynais, o 4 600 eurų pervedė į jo sąskaitą. Grįžtant namo užsidegė variklio lemputė, todėl dar kartą skambino K.. Jis maloniai paaiškino, kad taip yra dėl įrengtų dujų. Grįžęs namo laukė atsiunčiamų dokumentų, nes be jų negalėjo užregistruoti automobilio. Pirmadienį skambino K. P., bet atsiliepė tėvas ir pasakė, kad nieko nežino, nes viską tvarko K. P.. Vėliau K. P. paskambino, jis klausė, kodėl nėra dokumentų, jis paaiškino, kad dėl švenčių nesuvaikščiojo dokumentai. Jis dar laukė iki balandžio 20 dienos, bet nesulaukęs dokumentų, per portalą carVertikcal pasitikrino ir sužinojo, kad 2020 metais rida registruota 267 000 ir, kad realiai rida yra atsukta. Iš ryto bandė prisiskambinti K. P., bet jis neatsiliepė. Tada jam ir parašė žinutę, kad jeigu su juo nesusisieks, kreipsis į policiją. Niekas nesusisiekė, todėl ir kreipėsi į policiją. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog jis laukė techninio paso, jo negavo, todėl nuvykęs į techninių apžiūrų centrą, išsiėmė dokumento dublikatą ir, pamatęs transporto priemonės ridą, suprato, kad ji yra ne kokia, kokia buvo deklaruojama. Iki šios dienos su kaltinamuoju apie įvykį nekalbėjo, tik kalbėjo su jo tėvu. Tėvas norėjo, kad jis grąžintų automobilį. Jis nurodė savo sąlygas, kad nori gauti sumokėtą 7 800 eurų sumą, kad jam padengtų išlaidas, kurias patyrė eksploatuodamas šį automobilį, tai yra 1 500 eurų. Išlaidas sudarė remontas, registracija, draudimas, padangos. Automobiliui pakeisti tepalai, pakeistas generatoriaus įtempėjo dirželis, techninės apžiūros metu buvo nustatytas rankinio stabdžio nepaslankumas, todėl reikėjo ir jį pakeisti, keitė atramines gumas, virino duslintuvą ir reikėjo įdėti gabaritines lempas. Yra pareiškęs civilinį ieškinį ir jį palaiko. Parašo 2 300 eurų turtinei žalai atlyginti. Sužinojęs, kad buvo apgautas, peržiūrėjo kitus skelbimus ir sužinojo, kiek tokie automobiliai su tokia rida kainuoja. Kaune rado tokį pat automobilį su tokia pat rida ir panašių metų. Tas automobilis kainavo 5 500 eurų, rida buvo 320 000. Jeigu jis būtų norėjęs automobilio su tokia rida, tai jis būtų pirkęs jį pigesnį. Mano, tas automobilis, kurį jis nusipirko, nevertas tokios kainos. Jis turi to automobilio skelbimo kopiją, kuriuo vadovaujantis nusprendė, kad tuo metu galėjo nusipirkti tokią pat transporto priemonę už mažesnę kainą. Gali skelbimo kopiją pateikti teismui. Supranta, kad ši suma gali neatitikti jo patirto nuostolio, bet K. P., duodamas parodymus nurodė, kad už automobilį mokėjo 6 500 eurų, jo rida buvo 300 000, ir sąžininga sakyti, kad automobilis tiek ir yra vertas. Jis automobilį įsigijo už 7 900 eurų ir bent jau ta permokėta 1 300 eurų suma jam turėtų būti grąžinta. Sumos dydžio nesieja su kitomis išlaidomis. Atsiradusios išlaidos automobilio remontui yra dėl automobilio nuvažiuoto atstumo. Dėl automobilio techninio stovio jis pretenzijų neturi. Nuslėpta rida nebuvo verta tų pinigų, kuriuos jis sumokėjo. Keitus ar nekeitus, bet spidometro parodymai turėjo būti atstatyti tokie, kokie buvo. Nežino, kodėl jis teigia, kad galima keisti bet koką detalę ir už tai neturėti jokios atsakomybės. Mano, spidometro pakeitimas neturėjo pakeisti ridos. Įdėjus naują spidometrą, automobilis neturėtų jo atpažinti ir turėtų likti ta pati buvusi rida. Automobilio kompiuteris pirma turi būti susietas su nauju spidometru. Kai pirko automobilį, jokių atliktų remonto darbų nesimatė. Nesimato, kad sparnai būtų pakeisti ir perdažyti, jie yra seni. Variklio dangtis yra senas ir surūdijęs, jeigu būtų pakeisti sparnai, tai jei tikrai matytųsi. Rida tokia, kokią jis matė skelbime – 200 000, 210 000, yra populiariausia ir dažniausiai perkama. Reiškia, toks automobilis yra mažai eksploatuotas. Su tokia rida, kokia yra iš tikrųjų, skelbimas jo nebūtų sudominęs. Renkantis automobilį, rida jam yra vienas iš svarbiausių kriterijų, kitas argumentas yra metai. Apie ridą pokalbio nebuvo, tik aptarė, kad yra rūdžių ant variklio dangčio, kad atidarius variklio dangtį yra įlaužimas, kad yra dygliuotos žieminės padangos ir jas reikės keisti. Sutartyje rida buvo įrašyta, nes jam atvažiavus K. P. jau buvo užpildęs visus duomenis. Prieš perkant automobilį ridą matė, nes skelbime buvo 118 000, o jam pažiūrėjus buvo apie 220 000. Skelbimą pastebėjo balandžio 8 dieną. Vasario 8 dienos skelbimo jis nematė. Nežino šios markės automobilio atstovybės Lietuvoje. 4. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. M. nurodė, jog su K. P. giminystės ryšio neturi, jam pardavė automobilį. Žino, kodėl yra pakviestas apklausai, nes yra apklausiamas ne pirmą kartą. Nepamena kada, bet paėjusiais ar už praeitais metais, jis pardavinėjo automobilį. Skelbimą įdėjo į puslapį (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo pateiktos nuotraukos ir visi duomenys apie automobilio ridą. Paskambino keletas žmonių, nes kaina nebuvo labai didelė. Maždaug valandos bėgyje susitarė, kad žmogus atvyks apsižiūrėti automobilio. Pardavimo metu automobilis buvo (duomenys neskelbtini). Jie surašė pirkimo–pardavimo sutartį, atvyko į (duomenys neskelbtini) į „Regitrą“ ir suformino pirkimą. Pirkėjas visiškai atsiskaitė už automobilį ir jis buvo parduotas. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, bendravo su inspektoriumi Zoom programos pagalba. Byloje turėtų būti jo parodymai. Jo klausė dėl automobilio ridos. Nuotraukoje buvo nurodyta 328 000, o parduodant rida buvo – 333 000, nes dar kažkiek važiavo pats. Jis padarė klaidą, kas liečia nulius prikimo–pardavimo sutartyje. Visą tai papasakojo inspektoriui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė teisingus paaiškinimus ir juos palaiko. Jis nieko negalėjo suklysti, nes turi nuotraukas. Teismui teikė nuotrauką, tai yra vieną iš nuotraukų, kurią įdėjo į skelbimą portale su spidometro rodmenimis. Nuotrauka daryta 2022-01-19 ir ją pateikė po 1-2 dienų. Jis pats padarė tą nuotrauką. Tuo metu automobilis buvo (duomenys neskelbtini) Latvijoje ir tada automobilį pervežė į (duomenys neskelbtini). Automobilis turėjo lietuvišką registraciją. Jis buvo registruotas jo tėvo vardu, tuo metu tėvas gyveno (duomenys neskelbtini). Jis naudojosi tuo automobiliu apie 5 metus iki pardavimo, turėjo įgaliojimą važinėti juo į užsienį. Automobilį K. perdavė (duomenys neskelbtini). Sutartis sudaryta 2022-02-08. Tą dieną automobiliu naudojosi ir juo važiavo iki „Regitros“. Nepastebėjo jokių gedimų prietaisų skydelyje. Nieko ypatingo nepastebėjo, nes iki „Regitros“ buvo 200 metrų atstumas. Niekas ypatingai nepasikeitė, nes automobilis buvo uždarytas. Niekas ypatingai reikšminga neatkreipė jo dėmesio. Jis važiavo svetimoje vietoje, svetimu keliu ir niekas nemirksėjo, į ką jis turėtų atkeipti dėmesį. Sutartį atspausdino (duomenys neskelbtini), o pasirašė atvykus į Lietuvą. Dešinėje pusėje buvo bamperio pažeidimas, kuris matėsi ir nuotraukoje, nedirbo galiniai davikliai. Pirkėjas sakė, kad žino automobilio bėdas ir sakė, kad tai nesudaro jokių problemų. Automobilis buvo (duomenys neskelbtini), nes ten gyveno jo pažįstamas draugas, ir pirkėjas ten apžiūrėjo automobilį. Kai pirkėjai nusprendė pirkti automobilį, tada surašęs pirkimo–pardavimo sutartį, jis atvyko į (duomenys neskelbtini). Jis bendravo ir prieš, ir po to, kai pardavė automobilį. Automobilis nebuvo brangus ir buvo pakankamai pirkėjų. Apie automobilio ridą nekalbėjo, nes skelbime reikėjo nurodyti ridą, ir buvo nuotraukos. Jo draugas (duomenys neskelbtini) yra L. K.. Ten buvo serviso aikštelė. Joje draugas nebedirba. Iš jo yra pirkęs automobilį ir juo pasitikėjo. Jis minėjo, kad automobiliui buvo susibraižęs dešinės pusės bamperis, jis nebuvo naujas, buvo korozijos paveiktas priekinis dešinysis sparnas, galbūt ir variklio dangtis. Šis automobilis priklausė jam, bet buvo registruotas tėvo vardu. Tėvas tuo automobiliu nesinaudojo. Automobilis pirktas ir registruotas Lietuvoje ir per šį laiką jo tėvas niekada jo nevairavo. Tėvas pirkimo–pardavimo sandoryje nedalyvavo, nes jis turėjo įgaliojimą. Jo tėvas yra neorientuotas ir dėl savo sveikatos būklės negali būti apklaustas. Jis yra pagyvenęs ir jam sunku objektyviai su juo bendrauti. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui su pirkėju nebendravo. Tiksliai nežino, kaip deklaruojami automobiliai Lietuvoje, žino, kad galima nuotoliu, bet jis norėjo atvykti į Lietuvą ir viską teisingai suforminti. Sutartyje nurodytas telefono numeris yra tebenaudojamas. Kaltinamasis neprašė ir neskambino, kad jis deklaruotų automobilį. Kainą jie nusprendė telefonu. Kaltinamasis bandė derėtis dėl kainos, bet jis pasakė, kad kaina yra nedidelė ir yra daug pirkėjų. Kai jis atvyko į Lietuvą, jis buvo pasiruošęs pirkti automobilį. Kaltinamasis buvo matęs automobilį, juo važiavęs, todėl jokių siurprizų nebuvo. Pardavus automobilį ir panaikinus skelbimą, jam dar skambino apie 10 žmonių ir 2 asmenys tikrai norėjo pirkti. Jis nežinojo, kad jam pardavus automobilį, buvo bandoma jį vėl parduoti. Pamena, kad tą dieną ar sekančią dieną, kai pardavė automobilį, vienas iš pirkėjų atsiuntė nuorodą, kad tas automobilis yra parduodamas. Praėjo daug laiko ir reikia pažiūrėti, ar dar tebeturi tą nuorodą. Nuorodą gali pateikti el. paštu. Atidaręs nuorodą jis mato kainą, gamybos metus, tai yra naujo skelbimo nuoroda. Rida nėra nurodyta. Jis mato archyvinį skelbimą, nes nuoroda yra nebeveikianti. Naują skelbimą jis peržiūrėjo, buvo padarytos naujos nuotraukos. Neprisimena, ar buvo nurodyta rida. Skelbimą tik greitai perbėgo akimis, nes jis jo nebedomino. Automobilį eksploatavo 5-6 metus. Per tą laikotarpį problemų su prietaisų skydeliu nebuvo. Skydelio su rida nekeitė, nes viskas veikė. Parduodamas automobilį perdavė registracijos liudijimą. Techninė apžiūra buvo dar galiojanti. Nepamena tiksliai, bet turėjo atiduoti techninį dokumentą. Jis buvo įprastas dokumentas, kuris išduodamas apžiūros metu. Jį turėjo palikti automobilio daiktinėje. 2021 metų liepos mėnesį buvo padaryta techninė apžiūra ir galiojo iki 2022 metų rugpjūčio mėnesio. Buvo kažkoks panašus dokumentas, kaip ir byloje. Jis mano, kad rida buvo nurodyta, nes techninės apžiūros metu šie duomenys yra nurodomi. Tiksliai nepamena, ar padavė šį dokumentą, neprisimena, ar pardavimo metu į jį žiūrėjo, bet įprastai jis buvo laikomas daiktinėje. Po pardavimo dėl techninio dokumento jam neskambimo kaltinamojo tėtis. Tiksliai nepamena, ar jam skambino. Techninė apžiūra buvo atlikta 2021 metais, (duomenys neskelbtini) antrame techninių apžiūrų centre. 5. Teisiamojo posėdžio metu Ž. P. nurodė, jog kaltinamasis K. P. yra jo sūnus, sutinka duoti parodymus. Nežino ir nesupranta, kodėl kaltinamas sūnus, nes visas procesas su klaipėdiečiu vyko su juo. Asmuo skambino į jo telefoną, automobilis registruotas ir SDK kodas buvo sūnaus vardu, nes tuo metu jis negalėjo turėti bankininkystės. Automobilis buvo jo, nes jis jį nupirko iš latvio. Sūnus turi vairuotojo pažymėjimą ir jam padėjo nuvažiuoti. Nežino, kodėl yra kaltinamas jo sūnus. Jis kalbėjo su klaipėdiečiu ir jam pasakė, kad gali grąžinti pinigus, bet jis nesutiko. Daugiau neturi ką papasakoti, čia yra absurdas. Jie pakeitė automobiliui detales, jis padėjo sūnui. Nemato jokių problemų. Yra įsigijęs ne vieną transporto priemonę. Tai yra jo hobis, jis perka ir parduoda automobilius, juos tvarko ir tuo užsiima jau 20 metų. Šią transporto priemonę su sūnumi rado skelbime. Nepasakys, kuris iš jų skambino, automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) serviso aikštelėje. Apžiūrėję automobilį, telefonu kalbėjosi su savininku (duomenys neskelbtini) piliečiu. Su (duomenys neskelbtini) susitarė kurią dieną jis atvažiuos. Jam atvažiavus, nuvažiavo tiesiai į „Regitrą“ ir dokumentus susitvarkė sūnaus vardu. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog jie važiavo kartu su sūnumi, nes jis vairuoja automobilius. Transporto priemonę pirko jis, tik nuvyko kartu su sūnumi. Pagal skelbimą jis bendravo su pardavėju D.. Sūnus nebendravo. Apžiūrėti automobilio į (duomenys neskelbtini) nuvyko abu su sūnumi. Transporto priemonę įsigijo jis. Apžiūrėjus ir nusprendus įsigyti automobilį, su pardavėju bendravo jis. Latvis jam telefonu atsiuntė pirkimo–pardavimo sutartį, pasižiūrėjo, ar teisingai nurodyti sūnaus duomenys, ir sutiko. Automobilis priklausė ne tam asmeniui, su kuriuo jis bendravo, todėl jis pasakė, kad atsiveš įgaliojimą. Susitikus su pardavėju, jis atsivežė išspausdintą sutartį. Sutartyje buvo nurodyti pirkėjo –jo sūnaus duomenys, nes jis negalėjo savo vardu susitvarkyti SDK kodo, nes neturėjo el. bankininkystės. Sūnaus duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą) telefonu nurodė jis. Sūnus žinojo, kad jis nurodė jo duomenis. Pas juos nėra tokios susitarimo, kad kažkas jo, kažkas sūnaus, jie yra šeima, viskas bendra. Sūnus suprato ir sutiko, kad jo vardu perkamas automobilis. Pardavėjui nebuvo svarbu, kuris perka automobilį. Pinigus perdavė sėdėdamas automobilyje prie (duomenys neskelbtini) „Regitros“. Perdavė 6500 eurų. Pardavėjo draugui buvo palikęs 100 ar 200 eurų avansą. To asmens, kuriam perdavė avansą, vardo nežino. Jis dalyvavo jiems apžiūrint automobilį. „Regitroje“ perrašė automobilį. Įsigiję automobilį, išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jį tvarkė, valė. K. dažė, jis surinko ir išrinko ką reikėjo. Automobilis buvo baisus, todėl valė saloną, dažė, keitė skydelį. Skydelį keitė K. ir jis tai matė. Skydelis buvo keičiamas, nes buvo sugedęs. Tai rodė vaizdą, tai ne. Buvo pažeista skydelio vidurinė dalis. Dėl to pažeidimo nematė kilometrų, gal mylių. Nežino, ką ten rašė. Tiksliai nežino, kada pakeitė skydelį. Pradžioje, gal po savaitės, bandė pardavinėti automobilį, bet jo niekas nepirko. Prietaisų skydelį įsigijo K. ir jis nežino, iš kur jį gavo. Automobilio pardavime jis dalyvavo dalinai. Skelbime nurodė jo telefono numerį – (duomenys neskelbtini). Patį skelbimą sukūrė K.. Jį kūrė kartu. Po to atvažiavo žmogus iš (duomenys neskelbtini). Jis apžiūrėjo automobilį, pasakė, kad viskas tinka, bet dar nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pasižiūrėti kito. Jie nieko nesusitarė. Tada jis nusprendė grįžti prie jų automobilio. Jis pasakė, kad turi išvažiuoti į Vokietiją, ir daugiau viską parodys K.. Tiksliai nežino, kada transporto priemonė buvo parduota, nes buvo Vokietijoje. Sudarant sutartį ir faktiškai perduodant automobilį, jis nedalyvavo. Po pardavimo jis bendravo su pirkėju. Jis jam skambino ir sakė, kad eis į policiją dėl ridos. Jis sakė, kad tegul eina kur nori, jeigu nepatinka automobilis, jis gali jį atsiimti atgal. Jis pasakė, kad dabar už automobilį norės daugiau pinigų. Jis dar prašė techninio lapo, bet jo nebuvo automobilyje arba jį valydami išmetė. Už transporto priemonę buvo sumokėta 6 500 eurų. Pinigus jam perdavė K.. Iš pirkėjo pinigus paimti turėjo K.. Pardavimo kaina jam buvo žinoma. Kai tik pirkėjas atvyko, jie ir sutarė dėl pardavimo kainos. Nežino, kodėl nukentėjęs nurodė kitokią pirkimo kainą. Surašant sutartį jis nedalyvavo. K. su juo nederino, kokius duomenis surašyti į sutartį. Pinigus K. perdavė jam. Už transporto priemonę jis grynais sumokėjo 6 500 eurų, bet čia atėmus rankpinigius. Iš D. R. gavo taip pat 6 500 eurų. K. juos jam perdavė grynais. Nepasakys, kokia rida buvo įsigyjant transporto priemonę. Pirmą kartą įdėjus skelbimą, skydelis nebuvo sugedęs. Nežino, ar K. kažką pranešė apie ridą parduodamas automobilį. Skelbime turėjo būti nurodyta tokia rida, kokią rodė prietaisų skydelis. Jis 25 metus perka ir parduoda transporto priemones. Ridos duomenys nustatomi skydelio parodymais. Keičiant skydelį, parodymai arba keičiasi, arba išlieka. Jam perkant transporto priemonę, pirkimo– pardavimo sutartyje nekilo abejonių dėl ridos. Parduodant transporto priemonę D. R. jie nurodė tai, ką rodė automobilis. Jie nežinojo, ar pakeistas skydelis rodė automobilio ridą, ar skydelio. Jie nesiėmė veiksmų, kad sužinoti tikslią ridą, nes tai nieko nepakeis. Ridos kiekis neįtakojo transporto priemonės kainos. Įsigijus automobilį, „Regitroje“ techninės apžiūros ataskaitos nebuvo. „Regitroje“ pasitikrino, ar galioja automobilio techninė apžiūra. Nesidomėjo, kokia užfiksuota rida atliekant paskutinę techninę apžiūrą. Su K. nesitarė, kokius duomenis įrašyti sutartyje. Su K. apie ridą nekalbėjo. Civilinio ieškinio nėra už ką atlyginti. Grąžinus automobilį, gali grąžinti sumokėtą sumą. Anksčiau nėra teistas ir jo atžvilgiu nėra pradėta ikiteisminių tyrimų. Jis Vokietijoje dirba prie pastatų paruošimo renovacijai. Lietuvoje, kai nedirba, būna registruotas Užimtumo tarnyboje. Individualios veiklos nevykdo. Vokietijoje dirba 5 metus. Po to, kai automobilis buvo parduotas D. R., Lietuvoje nebuvo iki 2 mėnesių. Su K. gyvena tame pačiame bute. Tuo metu faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini). Yra išsiskyręs ir kartais gyvena pas drauges. D. R. apžiūrint automobilį, jie susitarė tik tiek, kad D. R. pavažiavo automobiliu ir išvyko Panevėžį. Apie tai, kas buvo tvarkyta ir keista, jie nekalbėjo ir nepranešė. Apie ridą ir skydelio keitimą, taip pat nieko nepranešė. Jis nieko jo neklausė. Jeigu asmuo neprašė pateikti kažkokius duomenis, jie nieko ir nesakė. Į (duomenys neskelbtini) važiavo 2 kartus. Pirmą kartą transporto priemonę parodė ne savininkas. Pirmą kartą automobiliu pavažiavo aikštelėje. Antrą kartą susitiko aikštelėje ir perkamo automobilio niekas nevairavo į „Regitrą“, jeigu gerai pamena. Po „Regitros“ K. sėdo už vairo ir grįžo namo. Skydelis švietė ir rodė daug visokių klaidų. Grįžus namo ir valant automobilį, pastebėjo neveikiantį skydelį. Gali būti, kad tą pačią dieną nusipirkus automobilį, įdėjo kitą skelbimą. Sunku pasakyti, kiek investavo pinigų, nes tai buvo jo hobis, išlaidų nevertino. Su kiekvienu remontu jis tobulėja. Jam įdėtos išlaidos neatsispindėjo pardavimo kainoje. Buvo pirkti nauji sparnai, antena. Galėjo investuoti apie 1 000 eurų. Automobilį pardavė po 2 mėnesių už tą pačią kainą. Yra pardavęs automobilį ir už pigiau, nei pirko. Tai nėra vykdoma komercinė veikla. Perkant automobilį iš (duomenys neskelbtini), sutartį pasirašė K., bet jis automobilio nepersirašė savo vardu. SDK kodą gavo, bet savo vardu neregistravo dėl taršos mokesčio. Pirkėjas neprašė užregistruoti automobilio savo vardu. Jis mano, kad pirkėjas pats galėjo susitvarkyti visas procedūras ir automobilį užsiregistruoti savo vardu. 6. Teisiamojo posėdžio metu A. R. nurodė, jog radę skelbimą, susitarė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Degalinėje susitiko su K. P. ir jo tėčiu. Jie apžiūrėjo automobilį, juo pavažiavo. Jos vyras su jais kalbėjosi apie automobilį, derėjosi. Pokalbis daugiausia vyko su K. tėčiu ir jie suprato, kad automobilis priklauso tėčiui. Skelbime automobilio kaina buvo 8 150 eurų ir jie nusiderėjo iki 7 800 eurų. Jie pasakė, kad dar pagalvos, ir važiavo apžiūrėti kitų automobilių. Jiems labiausia patiko K. automobilis ir susitarė vėl susitikti. Susitiko tik su K. ir visi trys automobiliu pavažiavo ilgesnį atstumą. K. pasakė, kad tėtis nusipirko kitą automobilį, ir dabar jį atidavė jam. Važiuodami aptarė automobilio privalumus ir sutarė dėl apmokėjimo. Jos vyras paklausė, ar K. norės dalies pinigų grynais, ir K. sutiko. Sutarė, kad 3 000 eurų paduos grynais, o likusius perves. Kaip avansą padavė 200 eurų. Tą pačią savaitėje su vyru vėl atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir susitiko su K.. Vyras su K. nuėjo pasirašyti dokumentų, o ji tame nedalyvavo, nes nuėjo į degalinės tualetą. Sutartis buvo pasirašyta labai greitai, nes K. dalį sutarties jau buvo užpildęs. Vyras su telefonu pervedė pinigus. Atsakydama į klausimus nurodė, jog dokumentus pasirašinėjo jų perkamame automobilyje. Tą dieną ji kažkiek skaitė sutartį. Ten buvo tiesiog pirkimo–pardavimo sutartis, nurodyta K. P. pavardė ir jo vyro pavardė, nurodyta ne tokia suma, kokią jie sutarė, gal 6 000 eurų. Jie pasikalbėjo, kad sutartyje buvo nurodyta mažesnė suma, bet dėl to nesijaudino. Į sutartyje nurodytus automobilio duomenis nesigilino. Jie 3 000 eurų atvežė grynais, o likusią dalį, vyras pasakė, kad perves į banko sąskaitą. Negali pasakyti, kokią sumą pervedė vyras. Vyrui su K. susėdus pasirašyti sutartį perkamame automobilyje, vyras pinigus nusinešė į automobilį ir turėjo perduoti. Pinigus vyras buvo įsidėjęs į vokelį. Pinigų perdavimo momento ji nematė. Jie nežinojo, kokią sumą galima nuimti iš bankomato, tai vieną dieną iš savo sąskaitos ji nuėmė 2 000 eurų, o vyras iš savo sąskaitos nuėmė 1 000 eurų. Sudėję pinigus į voką, vežėsi juos į (duomenys neskelbtini). Susirašę sutartį ir sumokėję pinigus, jie į automobilį įsipylė benzino ir dujų. K. dar parodė, kaip elgtis, ir tada atsisveikino. Susėdę į naujai nusipirktą automobilį, išvažiavo pavalgyti ir daugiau pavažinėti su nauju automobiliu. Bevažiuojant vyras prisiminė, kad jam nebuvo perduotas sertifikatas dėl dujų įrangos ir dėl to paskambino K.. K. pasakė, kad jo tėtis yra išvažiavęs į užsienį, ir išsivežęs dokumentus, todėl tėčiui grįžus K. dokumentus persiųs per paštomatą. Dar pastebėjo, kad automobilio registracijos liudijime nurodyta ne ta savininko pavardė, bet pagalvojo, kad tai senas dokumentas ir reikiamą atsiųs kartu su dujų sertifikatu. Susitikimo metu jiems perdavė draudimą, pirkimo–pardavimo sutartį, o automobilio dėkle buvo automobilio registracijos liudijimas. Registruojant automobilį jie nežinojo, kad jis registruotas ne K. P. vardu. Jiems nekilo jokių įtarimų, kad automobilis negalėtų dalyvauti eisme. Jiems buvo pasakyta, kad techninė apžiūra yra galiojanti iki vasaros, bet to lapo nebuvo pridėta. Vyras gal iš karto matė, kad nėra techninio lapo, bet jai niekas nekliuvo, nes ji nelabai nusimano apie dokumentus. Taip išeina, kad vyras paprašė visų trūkstamų dokumentų, bet dabar tiksliai aplinkybių nebeprisimena. Iš pradžių jie neskubėjo registruoti automobilio, nes pirma jį reikia išregistruoti. Jie dokumentų laukė kelias dienas. Vyras skambino K. ir jis pasakė, kad tikrai atsiųs dokumentus, bet vis neatsiuntė, dėl to vyrui kilo įtarimas. Vyras sužinojo, kad susimokėjus galima pasižiūrėti techninės apžiūros duomenis. Pamačius dokumentus kilo įtarimas, kad automobilyje nurodyta rida yra mažesnė, nei paskutinės techninės apžiūros metu. K. vis neatsiliepė ir jos vyras parašė žinutę, kad jeigu neatsilieps ir neatsiųs dokumentų, jis kreipsis į policiją. Automobilio jie neregistravo, nes galvojo, kad bus reikalingi trūkstami dokumentai, bet, dėl pagausėjusios šeimos, jiems labai reikėjo didesnio automobilio ir galiausiai vyras jį priregistravo. Automobilis registruotas vyro vardu, bet jis priklauso jiems abiem bendrai. Civilinis ieškinys parašytas vyro vardu ir nepagalvojo, kad ji reikalinga. Ji užsiėmusi namie su vaikais, o visus šiuos reikalus tvarko vyras. Ji žinojo, kokios sumos prašoma civiliniu ieškiniu, bet dabar neprisimena. Kiek žino, kad su neatsukta rida, jie tokį automobilį būtų nusipirkę pigiau. Vyro pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Ji žiūrėjo skelbimus, kuriuos jai parodė vyras, bet technine dalimi labiau rūpinosi vyras ir jis bendravo su pardavėjais. Kiek žino, rida visada būdavo svarbiausias argumentas ir nesinorėjo nusipirkti daugiau nusidėvėjusio automobilio. Be to, ir su didesne rida automobilio kaina būna mažesnė. Jie buvo nusistatę nepirkti automobilio su didesne nei 300 000 rida, o šiame automobilyje, atrodo, rida buvo 220 000. Jiems rida buvo svarbus rodmuo ir su tokia rida, koks yra jų nupirktas automobilis, jie jo nebūtų net važiavę apžiūrėti. Susitarti su kaltinamuoju nebandė, tik skambino K. tėvas. Asmeniškai ji neklausė apie automobilio trūkumus, bet vyras klausė ir jam pasakė, kad yra labai daug rūdžių. Apie spidometrą kalbos nebuvo ir pardavėjas nesakė, kad jis buvo keistas. Jie investavo į įsigytą automobilį. Vyras kalbėjo su pardavėjo tėvu ir buvo kalba apie pinigų grąžinimą, bet tai nebuvo draugiškas pokalbis. Dėl pinigų sumokėjimo grynais nebuvo K. reikalavimo. Jiems tariantis dėl pinigų, jos vyras pasakė, kad, ko gero, dalį pinigų K. norės gauti grynais, K. atsakė, kad būtų gerai. 7. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. K. nurodė, jog žino, kad yra pakviestas liudyti dėl M. automobilio. D. M. pažįsta, nes jis yra jo draugas. Jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), o jis (duomenys neskelbtini). D. įdėjo skelbimą į (duomenys neskelbtini) ir jo paprašė rasti vietą, kur galėtų palikti automobilį, kad žmonės galėtų jį apsižiūrėti. Kažkurią dieną jis jam paskambino ir pasakė, kad iš (duomenys neskelbtini) atvažiuos du žmonės apžiūrėti automobilio. Atvykę jie susitarė kažkokią kainą ir jam paliko, atrodo, 200 eurų rankpinigių. Po kurio laiko atvažiavo pats D. su klientais ir visi nuvyko į (duomenys neskelbtini) „Regitrą“ suforminti automobilio. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog tiksliai datos ir laiko negali nurodyti. D. automobilį paliko (duomenys neskelbtini) serviso aikštelėje. Tame servise jis nedirba. D. pats atvažiavo su tuo automobiliu ir jam padavė raktus, kad galėtų jį aprodyti. Tiksliai negali pasakyti, kiek laiko automobilis stovėjo aikštelėje, gal keletą dienų. Automobilį pardavė labai greitai, nes rida buvo didelė, o kaina maža. D. nusipirko naują automobilį ir šį norėjo greitai parduoti. Automobilį apžiūrėjo tik tie du vaikinai. Visais pirkimo pardavimo klausimais pasakė tartis su pardavėju, o jis tik atrakino automobilį ir viskas. Jis pasakė, kad automobilis ne jo, ir jis nieko apie jo būklę nežino. D. tik pasakė, kad nori greičiau parduoti automobilį, nes jis buvo ilgai juo važiavęs. Pirkėjai atvažiavę apžiūrėti automobilio pavažiavo apie kilometrą ir vizualiai apžiūrėjo automobilį. Kartu su jais nevažiavo, o laukė aikštelėje. Jis padavė raktelius ir daugiau nieko nedarė, automobilio neužvedė. Vienas vyriškis telefonu kalbėjo su D., o jis su kitu kalbėjo įvairiomis temomis. Vėliau D. jam paskambino ir pasakė paimti rankpinigius. Po kelių dienų jis grįžo į Lietuvą ir jie kartu vyko į „Regitrą“. Su D. nuvyko į netoliese esančią „Regitrą“. Antrą kartą su D. susitiko, atrodo, toje pačioje aikštelėje. Į „Regitrą“ parduodamas automobilis nuvyko savo eiga. Neprisimena, ar jis važiavo tame automobilyje. Neprisimena, kaip jis nuvyko iki „Regitros“ ir ar buvo viduje. Tas sandoris jo nedomino ir jis tik draugiškai palaikė draugą. Nesidomėjo nei kaina, nei kažkuo kitu. Kažkuriuo momento važiavo šiuo automobiliu kaip keleivis. Negali atsakyti, ar pats vairavo automobilį. Apie didelę automobilio ridą žinojo iš paties D.. Jis sakė, kad jį pardavė pigiau, nei rinkos kaina. Nežino, ar buvo kažkokių bėdų su rida ir spidometru. Kiek prisimena, su spidometru viskas buvo gerai. Gali būti, kad aikštelėje yra vairavęs tą automobilį, ir pastatęs jį į vietą. Atrodo, kad spidometre viskas veikė ir skaičius rodė. Trūkumų jis nematė. Jis matė spidometro duomenis, bet skaičių nepasakys. Jis matė veikiantį spidometrą. Nebuvo jokių spidometro ekrano gedimų. Nemano, kad teisinga informacija, kad neveikė spidometras. Automobilyje viskas veikė ir nebuvo jokio spidometro gedimo. Jei spidometras būtų neveikęs, šią aplinkybę jis prisimintų. Neatkreipė dėmesio, kad automobilis turėjo išorinių trūkumų. Kad veikė spidometras žino, nes D. sakė, kad parduoda automobilį su didele rida. Dėl to ir pirko naują, o šį parduoda mažesne nei rinkos kaina. Automobilio perdavimo dieną spidometro nestebėjo, bet yra įsitikinęs, kad jis buvo veikiantis. 8. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. nurodė, kad 2016 metais įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį registravo savo vardu, tačiau iškart po automobilio įsigijimo, suteikė įgaliojimą automobiliu naudotis savo sūnui D. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Automobiliu jis nesinaudojo. Kokia automobilio rida buvo jam jį įsigijus, jis nepamena ir nurodyti negali. Kiek jam yra žinoma, 2022 m. vasario mėnesį sūnus D. „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pardavė Lietuvoje. Jokių patvirtinančių dokumentų apie automobilio pardavimą jis neturi, tačiau, kiek jam žinoma, sūnus visus automobilio pardavimo dokumentus atsiuntė A. N.. Todėl, kam buvo parduotas automobilis ir kokia buvo pardavimo metu automobilio rida, jis nurodyti negali. Ar sūnus kažką keitė, tvarkė automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kol juo naudojosi, jis nežino, nurodyti negali. K. P. ir Ž. P. jis nepažįsta. Daugiau jokių tyrimui reikšmingų duomenų nurodyti negali (1 tomas, b. l. 141–142). 9. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. A. nurodė, kad ji apie 5 metus socialinės darbuotojos padėjėja dirbo privačiuose senelių globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Dirbdama šiuose namuose susipažino su V. M., su kuriuo iki šiol palaiko gerus santykius. Prieš du metus ji dėl ligos išėjo iš darbo, tačiau su V. M. bendrauja, kadangi jis Lietuvoje neturi artimųjų. V. M. sūnus D. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), jos paprašė pasirūpinti jo tėvu V. M.. D. M. į Lietuvą pas tėvą V. M. atvyksta kartą per metus. Jo tikslaus adreso (duomenys neskelbtini) ji nežino. Po to, kai ji sužinojo, kad policijos pareigūnai ieško V. M. dėl automobilio (duomenys neskelbtini), paskambinusi V. M. sūnui D. M., jo pasiteiravo apie automobilį (duomenys neskelbtini), kadangi ji žinojo, kad jo tėvui V. M. yra atimtos teisės ir jis nevažinėjo jokiu automobiliu. Jai D. M. pasakė, kad šį automobilį jis yra pardavęs, jo nebeturi ir per mesendžerio programėlę D. atsiuntė 2021-09-23 įgaliojimą, kuris sudarytas tarp V. M. ir D. M., bei 2022-02-08 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Šiuos dokumentus prideda prie apklausos (1 tomas, b. l. 153–154). 10. 2022 m. balandžio 20 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole D. R. pareiškė, kad 2022 m. balandžio 14 d., apie 10.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo automobilį su galimai suklastota rida. Prašo policijos ištirti šį įvykį, esant pagrindui pradėti ikiteisminį tyrimą. Apklausos metu D. R. nurodė, jog 2022 m. balandžio 9 d., būdamas (duomenys neskelbtini), el. skelbimų svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2013 m. Jam jis patiko, todėl susisiekė su pardavėju K. P. ir sutarė, kad atvažiuos į (duomenys neskelbtini) apsižiūrėti automobilio. Tą pačią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo automobilį, jis jam patiko, todėl pardavėjui padavė 200 eurų avansą, ir sutarė, kad 2022-04-14 atvyks vėl į (duomenys neskelbtini), paduos likusius pinigus už automobilį, susitvarkys dokumentaciją. Automobilio kainą sutarė 7 800 Eur. 2022-04-14, sutartu laiku nuvyko į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur jo jau laukė pardavėjas su automobiliu. Pardavėjui pervedė 4 600 Eur į jo banko sąskaitą iš savo banko sąskaitos, likusius pinigus – 3 000 Eur padavė grynaisiais. Su pardavėju susipildė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta automobilio rida 220 500 km, tiek pat rodo ir minėto automobilio prietaisų skydelyje. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė mažesnę pardavimo kainą, t. y. 6 500 Eur, dėl mokesčių. Pardavėjas jam padavė minėto automobilio registracijos liudijimą, pardavėjas nurodė, kad „technikinę“ atsiųs 2022-04-19, kadangi, kaip nurodė, dokumentai pas tėvą, jis iš viso aiškino, kad minėtas automobilis priklauso tėvui. Grįžęs namo pastebėjo, kad automobilio registracijos liudijime nurodytas kitas savininkas, t. y. V. M., jam pasidarė neramu, todėl pradėjo internete tikrinti minėtą automobilį. Pasitikrinęs minėtą automobilį el. svetainėje „CarVertical“ pastebėjo, kad 2020 m. minėto automobilio rida buvo apie 260 000 km. Tuomet patikrino minėtą automobilį pagal VIN kodą „(duomenys neskelbtini)“ el. svetainėje ir pastebėjo, kad 2020 m. atliktos techninės apžiūros metu minėtam automobiliui buvo nustatyta apie 260 000 km rida, t. y. beveik 50 000 km didesnė, nei nurodyta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje. Pardavėjas jam taip ir neatsiuntė „technikinės“, telefonu jam nebeatsiliepia. Įtaria, kad automobilio rida yra atsukta, todėl prašo policijos ištirti šį įvykį ir, esant pagrindui, pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagal rinkos kainas tų pačių metų automobilis su didesnė rida apie 260 000 km kainuoja apie 5500 Eur. Pareiškėjas pateikė tyrimui galinčių turėti reikšmės dokumentų: transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) kopiją (1 tomas, b. l. 20–39). 11. 2022 m. gegužės 4 d. elektroniniu paštu nukentėjusysis D. R. pateikė dokumentų kopijas: 2022 m. balandžio 14 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pervedimo nurodymo Nr. 108, iš kurio matyti, jog 2022 m. balandžio 14 d. 10.27 val. D. R. į K. P. banko sąskaitą pervedė 4 600 eurų, paskirtyje nurodydamas už automobilį (duomenys neskelbtini); A. R. banko išrašo, iš kurio matyti, jog iš minėtos sąskaitos 2022-04-11 10.22 val. per du kartus nurašytos 2 000 Eur lėšos; D. R. banko išrašo, iš kurio matyti, jog iš minėtos sąskaitos 2022-04-09 nurašyti grynieji pinigai – 200 Eur, 2022-04-14 nurašyti grynieji pinigai – 1 000 Eur; automobilio spidometro ir odometro nuotrauką, kurioje užfiksuota automobilio rida – 221738 km (1 tomas, b. l. 65–70). 12. Registracijos liudijime (duomenys neskelbtini), išduotame 2018-06-16, nurodyta, jog transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. M. (1 tomas, b. l. 39). 2021 m. rugsėjo 23 d. įgaliojimu V. M. įgaliojo D. M. įgyvendinti visas, kaip jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko teises ir pareigas (1 tomas, b. l. 157–158). 13. Iš 2022 m. vasario 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog D. M. parduoda, o K. P. perka transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta automobilio rida 3300000 km. Kaina – 6 500 Eur (1 tomas, b. l. 159–160). 14. Iš 2022 m. balandžio 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog K. P. parduoda, o D. R. perka transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta automobilio rida 220 500 km. Kaina – 6 500 Eur (1 tomas, b. l. 38). 15. VĮ „Regitra“ duomenimis, 2022 m. gegužės 19 d. transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota, valdytojas – savininkas D. R.. 2022 m. vasario 8 d. K. P. išduotas savininko deklaravimo kodas: (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 171). 16. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo pateiktoje transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 401-0700423, galiojusioje iki 2022-06-22, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 12 d. rašte nurodyta, jog 2020 m. gegužės 23 d. techninės apžiūros metu užfiksuota automobilio rida – 267 563 km (1 tomas, b. l. 88, 115). 17. Iš prie 2016-07-22 prašymo dėl transporto priemonės ,, (duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), registravimo pridėtos automobilio spidometro ir odometro nuotraukos matyti, jog odometre užfiksuota rida – 175344 km (1 tomas, b. l. 89-97). 18. 2022 m. balandžio 19 d. sugeneruotoje „CarVertial“ ataskaitoje apie transporto priemonę ,, (duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), matyti, jog paskutinį kartą automobilio techninė apžiūra atlikta 2020 m. gegužės mėn., jos metu užfiksuota automobilio rida – 267 563 km. Nurodyta tikėtina rida 2022-04-19 – 327 430 km (1 tomas, b. l. 99–114). 19. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 29 d. rašte, transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 400-0411966 nurodyta, jog 2022-05-28 atliekant automobilio techninę apžiūrą užfiksuota rida – 222026 km, 2022-06-15 – 222 205 km rida (techninė apžiūra galioja iki 2024-06-22) (1 tomas, b. l. 118–119). 20. 2022 m. spalio 3d. elektroniniu paštu D. M. pateikė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo skelbimo (duomenys neskelbtini) kopiją ir nuotraukas, kurios buvo paskelbtos parduodant automobilį. Matyti, jog skelbime buvo nurodyta automobilio rida – 330 000 km, automobilio odometro nuotraukoje užfiksuota automobilio rida – 328 685 km (1 tomas, b. l. 172–176). 21. 2023 m. gegužės 8 d. apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini) skelbimo apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 3,8 1 vienatūrio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog apžiūrimi 30–32 lape esantis skelbimas ID: (duomenys neskelbtini), Vartotojo ID: (duomenys neskelbtini). Paskutinio redagavimo IP (duomenys neskelbtini). Prie skelbimo pridėtos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 3,6 1 vienatūrio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos, pagaminimo data 2013, rida 3 km, kiti duomenys. Kaina – 7650 Eur (2022-02-08 14:14:25). Kontaktų skiltyje nurodyti duomenys: tel. (duomenys neskelbtini), el.p. (duomenys neskelbtini), aktyvavimo data: 2022-02-08 14:14:25, redagavimo data: 2022-03-02 23:20:33, skelbimas ištrintas: 2022-03-02 23:20:33. Stulpelyje mokėjimo informacija (3 tomas, b. l. 36–38, 40). 22. 2022 m. lapkričio 29 d. apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos apie skelbimus, kuriuose buvo naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog peržiūrint skelbimus – 49 lapų, 35–36 lape yra skelbimas ID: (duomenys neskelbtini), Vartotojo ID: (duomenys neskelbtini). Paskutinio redagavimo IP (duomenys neskelbtini). Prie skelbimo pridėtos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 3,81 vienatūrio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos, pagaminimo data 2013, rida 217 000 km, kiti duomenys. Kaina – 8250 Eur (2022-03-12 1:45:16). Kontaktų skiltyje nurodyti duomenys: tel.(duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), aktyvavimo data: 2022-03-12 11:45:16, redagavimo data: 2022-03-25 09:37:24, skelbimas ištrintas: 2022-03-25 09:37:24. Stulpelyje „Mokėjimo informacija“ nurodyti K. P. duomenys, gyvenamoji vieta, tel. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 124–128). 23. 2023 m. balandžio 26 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu procesinių veiksmų atlikimui – apžiūrai, D. R. pateikė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 tomas, b. l. 15–17). 24. 2023 m. balandžio 26 d. apžiūros protokole užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog apžiūrimas automobilis su automatine pavarų dėže, automobilio rida pagal odometro rodmenis - 234 904 km. Odometro pažeidimų neįžiūrima. Ties odometro (prietaisų skydelio) dešiniuoju kraštu yra panelės dangos paviršiaus atsiblokavimas (pūslė). Pavarų perjungimo svirtis yra dešiniau prietaisų skydelio, priekinėje panelėje. Dešiniau perjungimo svirties yra kiaurymė, kurios dangtelis įskeltas netiksliai, tikėtina, kad ši kiaurymė skirta avariniam pavarų perjungimui. Automobilio išorinio kėbulo defektinių akivaizdžių spalvos ar atspalvio skirtumo neįžiūrima. Priekinis kairys sparnas nedefektuotas, ant sparno įžiūrimi smulkūs paviršiniai, kiti paviršiniai suraižymai, kurie būdingi ilgalaikiai automobilio eksploatacijai. Priekiniame sparno gale, virš žibinto, yra sparno metalo korozijos požymiai. Pakėlus variklio dangtį, ant sparno tvirtinimo briaunos yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Ant visų išoriškai matomų sparno tvirtinimo varžtų yra išorinio kontakto su kitais objektais pėdsakai, kurių vietoje varžtai paveikti korozijos. Priekinio buferio priekiniame paviršiuje per visą plotą yra daugybiniai smulkūs dažų paviršiaus pažeidimai ir dažų dangos suskeldėjimai, kas būdinga ilgalaikei automobilio eksploatacijai. Variklio dangčio priekinis paviršius, priekinėje dalyje ties viduriu nežymiai deformuotas išspaudžiant iš viršaus žemyn. Variklio dangčio priekinė briauna, per visą plotį, tiek išorinės, tiek vidinės pusės paveikta korozijos. Tęsiama automobilio apžiūra, pakėlus variklio dangtį ant priekinių kėbulo detalių tvirtinimo varžtų yra mechaninio pažeidimo požymiai. Priekinio dešinio sparno, deformacijų nėra, yra paviršiniai smulkūs lako pažeidimai, kas būdinga ilgalaikiai eksploatacijai. Ant sparno briaunų matomi nežymūs korozijos požymiai. Ant viršutinės sparno tvirtinimo briaunos yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Galinis dešinys sparnas nedefektuotas, sparno dešiniojo šono galinėje dalyje matomi dažų dangos ir, tikėtina, po ja esančio glaisto sluoksnio suskeldėjimai. Suskeldėjimo vietose yra metalo korozijos požymiai (3 tomas, b. l. 18–22). 25. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, 2023-04-05 surašytas paklausimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), siekiant gauti informaciją, ar automobilyje ,,(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai (duomenys neskelbtini), ridos duomenys saugomi ne viename mazge, ar su diagnostikos įranga galima nustatyti tikslius ridos duomenis, ar automobilio odomentro skydelis turi numerį. Atsakymas negautas. Telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės atstovas paaiškino, kad įmonė užsiima tik „Mercedes-benz“ automobilių prekyba ir aptarnavimu. Kadangi amerikietiškų automobilių „(duomenys neskelbtini)“ atstovybės Lietuvoje nėra, siekiant išsiaiškinti, ar galima atlikti automobilyje ,,(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai (duomenys neskelbtini), kompiuterinį elektroninių sistemų patikrinimą, nes reali rida gali būti fiksuojama kai kuriuose elektroniniuose moduliuose, pvz., variklio valdymo, ABS/ASC sistemose, oro pagalvių ir kt., buvo skambinta į autoservisus, kurie atlieka amerikietiškų automobilių remontą. Buvo gautas žodinis atsakymas, kad automobiliuose „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017 pagaminimo metų, tokios galimybės nėra, ridos duomenys nėra fiksuojami kai kuriuose elektroniniuose moduliuose. Be to, iki 2017-2018 metų pagamintuose automobiliuose (duomenys neskelbtini) detalės nebuvo susietos su indentifikavimo numeriu (VIN). Nustatyti, ar transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai (duomenys neskelbtini), rida buvo pakeista persukant odometro parodymus ar pakeičiant patį odometro skydelį, nėra galimybių (3 tomas, b. l. 10). 26. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis K. P. kaltu dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino. Nurodė, jog transporto priemonės ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), ridos neklastojo. Įsigijo transporto priemonę su sugedusiu prietaisų skydeliu, nematė tikslių odometro duomenų, tai yra automobilio nuvažiuoto atstumo, lyg matė skaičių 3. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje rida buvo nurodyta 3 300 000 km, tačiau tuo nesidomėjo. Prietaisų skydelį keitė siekdamas jį sutvarkyti, o ne suklastoti automobilio ridą. Jis įsigijo prietaisų skydelį pagal skelbimą ir pats jį pakeitė, pirkimą patvirtinančių dokumentų negali pateikti, nes detalę jam perdavė kurjeris, dokumentų neturi. Sutvarkius prietaisų skydelį, odometras rodė 217 000 km ridą, kurią ir nurodė patalpintame skelbime apie parduodamą automobilį. Nežinojo, kad pakeitus prietaisų skydelį – odometrą, pasikeičia rida. Tačiau sutinka, jog nesiaiškino aplinkybių dėl ridos, nurodytos automobilio sutartyje, ir pakeitus odometrą, neatitikimo. Pripažino, jog turėjo pareigą tuo pasidomėti. Parduodamas automobilį skelbime ir pirkimo–pardavimo sutartyje su D. R. nurodė automobilio ridą, kurią matė odometre. Kaltinamasis nurodė, jog supranta, kad pirkimo–pardavimo sutartyje turėjo nurodyti teisingus duomenis. Pripažino, jog pardavinėdamas automobilį nurodė mažesnę ridą, nei ji buvo nurodyta, kai jis jį pirko, tačiau taip pasielgė, nes tokius parodymus rodė odometras. 2022 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartyje savo ranka įrašė 220 500 km automobilio ridą. Sutartyje įrašė tokią ridą, kurią rodė odometras. Pripažino, jog tiksliai nežinojo, kokia yra reali transporto priemonės rida. Pirkėjui nepranešė, jog keitė prietaisų skydelį, kokia yra tiksli rida, nes pirkėjas pats nesidomėjo. Automobilį įsigijo be techninės apžiūros lapo. Internete – oficialiame „Regitros“ puslapyje, jis pasitikrino, kad techninė apžiūra dar galioja iki vasaros, todėl tas lapas jam nebuvo svarbus. Oficialiame „Regitros“ puslapyje automobilio ridos duomenų nerodė. Automobilį D. R. pardavė už 6 500 eurų, kaip ir nurodė sutartyje. Dalis pinigų – grynieji jam buvo perduoti parduodamame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobilį jis įsigijo už 6 500 eurų, į jį investavo apie 600-700 eurų, keitė automobilio priekinius sparnus, perdažė galinį dešinės pusės sparną, sutvarkė galinį įtrūkusį bamperį, servise pakeitė amortizatorius, išvalė automobilio vidų, nupoliravo išorę. Sutinka, jog pardavė už tą pačią kainą, pelno negavo. Pirmame skelbime buvo nurodęs 7 500 eurų kainą, po to įdėjo virš 8 000 eurų, bet niekas automobiliu nesidomėjo, todėl kainą vis mažino. Kaltinamasis nurodė, jog, juo nuomone, automobilio kainos ridos duomenys neįtakoja. Jis nesutiko su civiliniu ieškiniu, kadangi automobilį jau ir taip pardavė gerokai pigiau. Kaip D. R. teigia, kad tokios ridos automobilį būtų nusipirkęs už 5 500 Eur, tai šiai dienai, tai dar labiau neįmanoma. Kaltinamasis nurodė atlikęs kainų analizę, kad, pavyzdžiui, tokio automobilio 2021 metais didžiausia vidutinė kaina buvo apie 13 000 Eur, vidutinė – apie 9 000 Eur, o mažiausia – apie 8 000 Eur. 2022 metais vidutinė kaina – 10 000 Eur, didžiausia – apie 14 000 Eur, o mažiausia – apie 7 000 Eur. Tokį automobilį nupirkti už 5 500 eurų su įmontuota dujų įranga, registruotą Lietuvoje ir tokių metų, yra neįmanoma. D. R. išreiškus pretenzijas dėl ridos, jis su juo bandė tartis, nurodė, jog gali automobilį atsiimti ir jam grąžinti jo sumokėtus 6 500 eurų, tačiau D. R. jo paprašė jam sumokėti virš 9 000 eurų, nes, pasak jo, automobilis buvo tvarkytas, buvo keistos padangos. Nesusitarus, D. R. kreipėsi į policiją, pasakė, kad dabar jis jam sumokės tiek, kiek jis pasakys. Dabar jis sutiktų, jog automobilis jam būtų grąžintas, o jis D. R. sumokėtų 7 000 Eur. 27. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022 m. gegužės 6 d. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 306² straipsnio 1 dalyje, 2022 m. balandžio 20 d. gavus D. R. pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, jog 2022 m. balandžio 14 d., apie 10.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš K. P. D. R. įsigijo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su galimai suklastota rida. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis D. R. nurodė, jog, jo nuomone, automobilio kainą įtakoja ridos duomenys. Pagal viešoje erdvėje rastą skelbimą, tų pačių metų automobilis su didesne 320 000 km rida kainuoja apie 5 500 Eur. Jis automobilį nusipirko už 7 800 Eur. 2022 m. balandžio 14 d., sutartu laiku nuvyko į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur jo jau laukė K. P. su automobiliu. Iš savo banko sąskaitos į jo banko sąskaitą jam pervedė 4 600 Eur, likusius pinigus – 3000 Eur, padavė grynaisiais, anksčiau buvo sumokėjęs 200 Eur avansą. Su pardavėju susipildė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta automobilio rida – 220 500 km, tokia pati, kaip ir minėto automobilio prietaisų skydelyje. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė mažesnę pardavimo kainą, t. y. 6 500 Eur, dėl mokesčių. K. P. jam neperdavė techninės apžiūros rezultatų ataskaitos, todėl su juo susitarė, kad jis šiuos dokumentus atsiųst paštu. Vėliau, nesulaukęs dokumentų, pasitikrino automobilio duomenis el. svetainėje „CarVertical“, ir pastebėjo, kad 2020 m. minėto automobilio rida buvo fiksuota apie 260 000 km. Tuomet patikrino minėtą automobilį pagal VIN kodą „(duomenys neskelbtini)“ el. svetainėje ir pastebėjo, kad 2020 m. atliktos techninės apžiūros metu minėtam automobiliui buvo nustatyta apie 260 000 km rida, t. y. beveik 50 000 km didesnė, nei nurodyta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje. Pirkdamas automobilį matė skelbime nurodytą automobilio ridą – 118 000 km, o pirkimo metu matė prietaisų skydelyje – 220 000 km. Automobilio ridos specialiai netikrino, kadangi automobilis 6 metus buvo eksploatuotas Lietuvoje, tai buvo įsitikinęs, kad rida nebus suklastota. Dėl kitos automobilio techninės būklės kaltinamajam pretenzijų neturi. Pamatęs tikrąją automobilio ridą, bendravo su kaltinamojo K. P. tėvu Ž. P.. Ž. P. norėjo, kad jis grąžintų jam automobilį, tačiau jis nurodė jam savo sąlygas, kad nori gauti sumokėtą 7 800 eurų sumą ir kad jam būtų padengtos išlaidos, kurias patyrė eksploatuodamas šį automobilį, tai yra 1 500 eurų. Išlaidas sudarė remontas, registracija, draudimas, padangos, pakeisti tepalai, generatoriaus įtempėjo dirželis, techninės apžiūros metu buvo nustatytas rankinio stabdžio nepaslankumas, todėl reikėjo ir jį pakeisti, keitė atramines gumas, virino duslintuvą, įdėjo gabaritines lempas. Tačiau jiems nepavyko susitarti, todėl jis kreipėsi į policiją. Su K. P. apie tai nebendravo. Byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 2 300 eurų turtinės žalos atlyginimui. Dėl civilinio ieškinio nukentėjusysis teisme paaiškino, jog jam grąžinus automobilį K. P. ir K. P. jam sumokėjus 6 500 eurų sumą, jis patiria 1 300 eurų nuostolį, nes už automobilį sumokėjo 7 800 eurų, taip pat jis patyrė 1 500 eurų išlaidas. Nurodė, jog, jei kaltinamasis K. P. sutiktų sumokėti tiek, kiek jis investavo į automobilį, tada dėl civilio ieškinio galėtų susitarti. 28. Minėta, jog K. P. buvo kaltinamas tuo, jog apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2022-02-08 iš D. M. už 6 500 eurų nupirkęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2013 m., VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rida buvo 330 000 km, tą pačią dieną, t. y. 2022-02-08 14:14:25 val., prisijungęs iš IP (duomenys neskelbtini) adreso, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą ID (duomenys neskelbtini), apie parduodamą šią transporto priemonę, nurodydamas automobilio ridą tik 3 km, o automobilio kainą 7 650 eurų, po ko, šio automobilio nepavykus parduoti, nenustatytu laiku ir būdu suklastojęs šios transporto priemonės ridą, t. y. neteisėtai pakeitęs buvusią 330 000 km ridą į mažesnę 220 500 km ridą, 2022-03-12 11:45:16 val. (duomenys neskelbtini) pakoregavo skelbimą ID (duomenys neskelbtini), melagingai nurodydamas automobilio ridą 217 000 km, bei pakėlė automobilio kainą iki 8 250 eurų, o 2022-04-08 nukentėjusiajam D. R. susidomėjus K. P. skelbime nurodytu automobiliu ir nurodomais jo duomenimis, 2022-04-14 D. R. šį automobilį pardavė už 7 800 eurų, nors reali jo vertė nepakeitus ridos parodymų buvo 6 500 eurų, taip apgaulės būdu savo naudai įgijo 1 300 eurų, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. 29. Tai yra tuo, jog suklastojęs automobilio ridą, D. R. automobilį jis pardavė už didesnę kainą (7 800 eurų), nei jį įsigijo (6 500 eurų), taip apgaulės būdu savo naudai įgijęs 1 300 eurų. 30. Pažymėtina, jog BK 182 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. BK 182 straipsnyje išdėstytos normos apsaugos objektu laikytinos nuosavybės ir kitos turtinės teisės, o šios nusikalstamos veikos dalyku – turtinė nauda įgijus svetimą turtą ar turtinę teisę, panaikinus turtinę prievolę ar jos išvengus. Turtinės naudos įgijimas apgaule kartu reiškia ir atitinkamos turtinės žalos padarymą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, valstybei, savivaldybei, Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai ir kt. (materialioji sudėtis). Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą, suteikiantį kaltininkui galimybę neteisėtai išvengti turtinės prievolės. Apgaulė sukčiaujant reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, ir to nori. 31. Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Ši apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-17-976/2020 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-158-303/2021, 2K-6-976/2023 ir kt.). 32. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Apgaulės panaudojimo aplinkybė gali būti paneigta, jeigu nukentėjęs asmuo pats elgėsi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-7-152-895/2019, 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021, 2K-7-66-788/2022 ir kt.). Kita vertus, svarbu pažymėti, kad kai bylose nustatoma, jog įtrauktas į civilinį teisinį sandorį nukentėjusysis dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties, gyvenimo būdo, fizinių ar psichinių savybių, priklausomybių, kitų aplinkybių yra silpnoji (pažeidžiama) šalis, t. y. toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti, jam civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus (lot. bonus pater familias) visa apimtimi netaikytinas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2014, 2K-7-136-489/2017, 2K-166-895/2019 ir kt.). 33. Taigi, nagrinėjamu metu būtina nustatyti, ar tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo civilinis ginčas iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių dėl automobilio kokybės (jo trūkumų), t. y. galimai pakeistos automobilio ridos, kaip esminio sutarties pažeidimo, ir tokio pažeidimo teisinių padarinių. Ar vis tik kaltinamojo K. P. veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius. 34. BK 306² straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas suklastojo transporto priemonės ridą. Vertinant objektyviuosius BK 306² straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius matyti, jog šios nusikalstamos veikos objektas yra transporto priemonės ridos duomenų patikimumas, o dalykas – transporto priemonės odometras. Nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, kadangi nusikalstamos veikos sudėtis aprašyta apibūdinant tik veiką (kurią galima padaryti tik veikimu, suklastojant transporto priemonės ridą), t. y. padariniai nenurodomi ir nėra būtinas objektyvusis požymis. Nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia. 35. Nors BK 306² straipsnio dispozicijoje nėra numatytas šios veikos padarymo tikslas (ar motyvas), tačiau mokslinėje doktrinoje išsakoma nuomonė, jog šios nusikalstamos veikos siejamos arba su finansinės naudos gavimu parduodant ilgiau dėvėtas transporto priemones už didesnę kainą nei yra objektyviai vertos, arba tikslu apgaulės būdu nuo transporto priemonę įsigyjančio asmens nuslėpti objektyvius odometro rodmenis. 36. Iš nagrinėjamoje byloje kaltinamajam pateiktų kaltinimų matyti, jog K. P. yra kaltinamas suklastojęs automobilio ridą, su tikslu ją parduoti už didesnę kainą. Tačiau, teismo vertinimu, pirkimo–pardavimo kaina yra viena iš sandorio sąlygų, dėl kurios susitaria šalys, o odometro rodmenys, tai yra automobilio nuvažiuotas atstumas (rida), yra tik vienas iš automobilio kainos indikatorių. Pažymėtina, jog šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kokia automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2013 m., VIN Nr. (duomenys neskelbtini), vertė buvo 2022 m. vasario 8 d. kaltinamajam ją nusipirkus iš D. M., ir ar ji keitėsi 2022 m. balandžio 14 d. D. R. įsigyjant automobilį. Taigi, byloje jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta kaltinime inkriminuota svarbi faktinė aplinkybė, jog reali automobilio vertė nepakeitus ridos parodymų buvo 6 500 eurų. 37. Pažymėtina, jog nukentėjusysis D. R. argumentą, jog įsigyto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kainą (vertę) keičia automobilio rida, grindžia viešoje erdvėje 2022 m. balandžio 20 d. patalpintu skelbimu, kuriame nurodoma, jog „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m., parduodama už 5 500 Eur. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio informacija negali būti laikoma patikimu įrodymu, pagrindžiančiu K. P. pateiktą kaltinimą. 38. Kaltinamasis K. P. nurodė, jog transporto priemonę įsigijo su sugedusiu prietaisų skydeliu, nematė tikslių odometro duomenų, todėl, siekdamas jį sutvarkyti, jį keitė, tuo nesiekė suklastoti automobilio ridos. Sutvarkius prietaisų skydelį, odometras rodė 217 000 km ridą, kurią ir nurodė patalpintame skelbime apie parduodamą automobilį, pirkimo–pardavimo sutartyje. Nežinojo, kad pakeitus prietaisų skydelį (odometrą), pasikeičia rida. 39. Pažymėtina, jog netikėti šiais kaltinamojo K. P. parodymais nėra pagrindo, kadangi byloje nėra surinkta objektyvių duomenų kitokiai išvadai pagrįsti. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog nustatyti, ar transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2013, rida buvo pakeista persukant odometro parodymus ar pakeičiant patį odometro skydelį, nėra galimybių. Tai, jog rida buvo suklastota nekeičiant prietaisų skydelio (odometro) arba jį keičiant, taip pat nepatvirtina ir 2023 m. balandžio 26 d. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, jog pateiktame kaltinime aiškiai nenurodoma, kokiu būdu suklastota automobilio rida. 40. Kaltinamojo K. P. tėvas Ž. P. nurodė, jog jo sūnus K. P. keitė automobilio spidometrą dėl to, jog jis buvo sugedęs, patvirtino tai matęs. Nors jis yra kaltinamojo tėvas, tačiau, teismo nuomone, tai savaime nelemia šio asmens parodymų nepatikimumo ir nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą jų parodymais nesivadovauti. Kiti liudytojai, tiek automobilį pardavęs D. M., tiek jį kaltinamajam aprodęs liudytojas L. K., nurodė, jog mano, kad prietaisų skydelis (odometras) veikė, turėjo veikti, automobilio perdavimo dieną spidometro nestebėjo, bet yra įsitikinęs, kad jis buvo veikiantis, tačiau abu liudytojai teismui taip pat ir nepatvirtino, jog automobilio perdavimo metu prietaisų skydelis nebuvo sugedęs. Minėta, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog automobilio odometras nebuvo keistas. 41. Pažymėtina, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-628/2021). 42. Minėta, jog BK 306² straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Todėl apibendrindamas nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nėra įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų K. P. tiesiogine tyčia suklastojus transporto priemonės ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), ridą, ją nuo 330 000 km sumažinant iki 220 500 km, keičiant automobilio prietaisų skydelį (odometrą) ar kitokiu būdu persukant odometro parodymus. Todėl kaltinamasis K. P. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytos BK 306² straipsnio 1 dalyje. 43. BK 300 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už dokumentų klastojimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. 44. Nagrinėjamoje byloje K. P. kaltinamasis suklastojęs tikrą dokumentą – 2022 m. balandžio 14 d. transporto priemonės ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi, žinodamas, kad transporto priemonės rida yra suklastota, į ją įrašė žinomai netikrus duomenis – suklastotą 220 500 km ridą, bei sutartyje įrašė transporto priemonės kainą – 6 500 eurų, nors transporto priemonę nukentėjusiajam D. R. pardavė už 7 800 eurų. 45. Pažymėtina, jog šiuo nuosprendžiu nusprendus išteisinti K. P. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytos BK 306² straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo konstatuoti K. P. žinojus, jog transporto priemonės rida yra suklastota. Kaltinamasis teisme pripažino, jog nesiaiškino tikslios automobilio ridos, pirkimo–pardavimo sutartyje įrašė tokią ridą, kokią rodė odometras po jo keitimo. Nežinojo, kad odometro parodymai gali neatitikti faktinės automobilio ridos. Pripažino, jog turėjo pareigą tuo pasidomėti, pirkėjui pranešti, jog keitė prietaisų skydelį. Teismo vertinimu, šie kaltinamojo paaiškinimai nepatvirtina kaltinamojo tiesioginės tyčios į pirkimo–pardavimo sutartį įrašyti žinomai neteisingus duomenis, tačiau, teismo nuomone, gali būti vertinami kaip pardavėjo pareigų pažeidimas civilinės teisės prasme. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.431¹ straipsnis numato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 46. Dėl transporto priemonės pardavimo kainos teismas pažymi, jog byloje nėra nustatyta tiesioginių liudytojų, mačiusių grynųjų pinigų perdavimo faktą kaltinamajam. Matyti, jog D. R. grynuosius pinigus už automobilį K. P. perdavė automobilyje, nesant kitiems asmenims. Byloje esant akivaizdžiam ginčui dėl žalos atlyginimo, automobilio vertės, teismas negali remtis vien tik nukentėjusiojo D. R. parodymais, K. P. automobilyje perdavus 3 000 Eur. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo žmona A. R. patvirtino grynųjų pinigų išgryninimo faktą, jog D. R. voke turėjo 3 000 Eur, tačiau nurodė, pinigų perdavimo fakto nemačiusi. Tuo tarpu kaltinamojo K. P. tėvas Ž. P. nurodė, jog dėl automobilio pardavimo kainos nukentėjusysis tarėsi su juo telefonu, sutarta kaina buvo 6 500 Eur, automobilio perdavime nedalyvavęs, tačiau tokia kaina automobilis ir buvo parduotas. Įvertinus liudytojų parodymus, jų ryšį su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju, nesant kitų neabejotinų įrodymų, teismas negali daryti pagrįstos išvados, jog transporto priemonė nukentėjusiajam D. R. buvo parduota už 7 800 eurų. Nenustačius kaltinamojo tyčios suklastoti 2022 m. balandžio 14 d. transporto priemonės ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kaltinamasis K. P. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. 47. Minėta, jog kiekvienu atveju, būtina nustatyti subjektyvųjį sukčiavimo požymį – kaltę. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. tada, kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, teismas sprendžia, jog šioje byloje nėra pagrindo spręsti, jog K. P. apgaulės būdu savo naudai įgijo 1 300 eurų. Teismo nuomone, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo civilinis ginčas iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių dėl automobilio kokybės (jo trūkumų), kuris turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, išvengiant kraštutinės priemonės, baudžiamosios atsakomybės, taikymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad nusikalstamomis pripažįstamos tik tos veikos, kurios yra iš tikrųjų pavojingos, baudžiamoji atsakomybė turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369/2009, Nr. 2K-262/2011). 48. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų K. P. tyčinių nusikalstamų veiksmų padarymą, visos abejonės, kurių pašalinimui, teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir neginčijamai nepatvirtina K. P. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 306² straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl jis išteisintinas nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 49. BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Šiuo teismo nuosprendžiu K. P. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nukentėjusiojo D. R. civilinis ieškinys dėl 2 300 eurų turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Išaiškintina, jog civilinis ieškovas turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. 50. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu kaltinamajam K. P. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (kurio terminas pratęstas 2023 m. rugpjūčio 9 d. teismo nutartimi 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d.) į turtą: 1. Piniginės lėšos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) DKK, vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 2. Piniginės lėšos, „(duomenys neskelbtini)“ AB, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 3. Piniginės lėšos, „(duomenys neskelbtini)“ AB, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 4. Piniginės lėšos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 5. Piniginės lėšos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 6. Piniginės lėšos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) PLN, vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 7. Automobilis, (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Win: (duomenys neskelbtini), vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Disponavimui. 8. Automobilis, (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Win: (duomenys neskelbtini), vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Disponavimui., naikintinas teismo nuosprendžio paskelbimo dieną. 51. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonė ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 26 d. pakvitavimu perduota saugoti D. R., paliktina neribotai jo nuosavybei. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas nusprendžia : K. P. išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 306² straipsnio 1 dalyje, požymių. Nukentėjusiojo D. R. civilinį ieškinį dėl 2 300 Eur turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtą. Nuosprendžio paskelbimo dieną panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu kaltinamajam K. P. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą (kurio terminas pratęstas 2023 m. rugpjūčio 9 d. teismo nutartimi 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d.) į turtą: 1. Piniginės lėšos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) DKK, vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 2. Piniginės lėšos, „(duomenys neskelbtini)“ AB, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 3. Piniginės lėšos, „(duomenys neskelbtini)“ AB, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 4. Piniginės lėšos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 5. Piniginės lėšos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 6. Piniginės lėšos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) PLN, vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 7. Automobilis, (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Win: (duomenys neskelbtini), vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Disponavimui. 8. Automobilis, (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Win: (duomenys neskelbtini), vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Disponavimui. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 26 d. pakvitavimu perduotą saugoti D. R., palikti neribotai jo nuosavybei. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėja Daiva Domeikienė