Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SpecRail“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geležinkelio tiesimo centras“ dėl 2017 m. birželio 20 d. susitarimo prie 2016 m. vasario 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. S(GTC)-71/16 ir 2018 m. vasario 2 d. susitarimo dėl taikaus ginčo sprendimo pripažinimo negaliojančiais ab initio bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

3. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2016 m. vasario 29 d. pasirašė Granito skaldos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S(GTC)-71/16 (I t., b. l. 30–34). Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti užsakytą granitinės skaldos 31,5/63 mm frakcijos, atitinkančios LST EN 13450:2004, kiekį (Skaldos sutarties 1.1 punktas). Ieškovė, be kita ko, iš anksto garantavo, kad skaldos kokybė atitinka nurodytus reikalavimus (Skaldos sutarties 4.1 punktas). Skaldos sutarties 3 ir 4 skirsniuose buvo apibrėžta atsakovės teisė tikrinti ieškovės tiekiamos skaldos kokybę ir šios teisės įgyvendinimo tvarka. Pridurtina, kad byloje nėra ginčo, jog iš ieškovės įsigytą skaldą atsakovė naudojo geležinkelio kelio Telšiai–Lieplaukė tiesimui.

4. Visų pirma, iš Skaldos sutarties 3.5 punkto aišku, kad bylos šalys susitarė, kad atsakovė vieną kartą per mėnesį atlikinės kontrolinį prekių kokybės patikrinimą akredituotoje laboratorijoje, o atsižvelgiant į tyrimo rezultatus arba bus pasirašomas prekių priėmimo pagal kokybę aktas, arba atsakovė teiks atsisakymą priimti skaldą. Taip pat Skaldos sutarties 3.6 punkte nustatyta, kad, ieškovės įgaliotų atstovų dalyvavimas imant kontrolinius skaldos ėminius nėra būtinas, o skaldos kokybės tikrinimai bus atliekami atsakovės sąskaita akredituotoje laboratorijoje, kurios darbuotojai ėminius kokybės tyrimams ims vadovaujantis LST EN 13450 standarto reikalavimais. Be to, bylos šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu laboratorijos išvados dėl skaldos kokybės bus neigiamos, šis klausimas bus sprendžiamas: arba skiriant papildomą techninę ekspertizę, arba surašant defektinį aktą (Skaldos sutarties 4.2 punktas).

5. Taip pat nustatyta, kad 2016 m. gegužės 31 d., 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. birželio 30 d., 2016 m. liepos 15 d., 2016 m. rugpjūčio 15 d., 2016 m. spalio 3 d., 2016 m. spalio 14 d., 2016 m. spalio 20 d., 2016 m. spalio 24 d., 2016 m. spalio 25 d. ir 2016 m. lapkričio 15 d. prekių priėmimo komisijos aktuose, kuriais būdavo įforminamas skaldos perdavimas atsakovei, pastabų apie skaldos kokybę nebuvo nurodyta (II t., b. l. 63–73). Tokių pastabų nebuvo nurodyta ir prekių priėmimo pagal kokybę aktuose – dalyje šių aktų apskritai nebuvo padaryta žymų apie skaldos kokybę (pvz., 2016 m. spalio 3 d. akte) (I t., b. l. 115, 119, 124, 127, 134, 151, 162, 185, 186). Įrodymų, kurie patvirtintų, kad prieš pasirašant prekių priėmimo pagal kokybę aktus būtų buvę imami skaldos ėminiai ir skaldos kokybės patikrinimas atliekamas akredituotoje laboratorijoje, byloje nepateikta (Skaldos sutarties 3.5 punktas).

6. Pagal bylos medžiagą pirmas ieškovės atsakovei tiektos skaldos ėminys buvo paimtas Klaipėdos uoste 2016 m. rugsėjo 23 d. Iš ėminio ėmimo akto turinio matyti, kad ėminys buvo atrinktas iš krūvos su kastuvu. Ėminio ėmime dalyvavo ne tik tyrimą atlikusios akcinės bendrovės „Problematika“ ir atsakovės, bet ir ieškovės atstovas (II t., b. l. 76). Iš akcinės bendrovės „Problematika“ 2016 m. rugsėjo 30 d. bandymų protokolo Nr. 59938 ir jo priedų aišku, kad skaldos ėminys neatitiko kokybės reikalavimų (atsiliepimo į ieškinį 3.1 priedas). Išrašas iš Bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovų pastabų patvirtina, kad šiame dokumente 2016 m. spalio 9 d. buvo padarytas įrašas, jog ieškovės tiekiama skalda, naudojama laikino kelio tiesimui, neatitinka Skaldos sutartyje numatytų reikalavimų (I t., b. l. 194). Kiti ginčo skaldos mėginiai buvo paimti 2016 m. spalio 26 d. iš geležinkelio kelio Telšiai–Lieplaukė (II t., b. l. 74, 75). Šių ėminių kokybės bandymus atlikusi UAB „Laboratorinių bandymų centras“ 2016 m. lapkričio 7 d. bandymų protokoluose Nr. 1737-A/2016 ir Nr. 1738-A/2016 padarė išvadą, kad skalda neatitinka jai keltų kokybės reikalavimų (atsiliepimo į ieškinį 3.2 ir 3.3 priedai).

7. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 2-1492/16 pranešė ieškovei, kad, atlikus skaldos kokybės tyrimą, nustatyta, jog patiekta skalda neatitinka techninės specifikacijos keliamų reikalavimų (I t., b. l. 35). Prie šio rašto buvo pridėti VGTU atliktų ginčo skaldos ėminių, paimtų iš geležinkelio kelio Telšiai–Lieplaukė, bandymų 2016 m. gruodžio 8 d. protokolai Nr. 3-3750, Nr. 3-3751, Nr. 3-3752, Nr. 3-3753, Nr. 3-3754, Nr. 3-3755 (I t., b. l. 36–47). Nurodytu raštu atsakovė, be kita ko, pakvietė ieškovės įgaliotus atstovus pasirašyti prekių defektinį aktą. Toks aktas pagal bylos duomenis nebuvo pasirašytas.

8. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytinos tokios išvados dėl byloje reikšmingų faktinių aplinkybių:

8.1. ieškovė, vykdydama Skaldos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, faktiškai patiekė atsakovei nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. 16 714,60 tonų skaldos;

8.2. pirmuosius skaldos ėminius skaldos kokybei įvertinti atsakovės pasitelkta akredituota laboratorija paėmė 2016 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos uoste, vėlesni du ėminiai buvo atlikti skaldos panaudojimo vietoje – geležinkelio kelyje Telšiai–Lieplaukė;

8.3. skaldos ėminių bandymus atlikusios trys laboratorijos pateikė išvadas, kad skalda neatitinka jai pagal Skaldos sutartį ir pirkimo sąlygas keltų kokybių reikalavimų;

8.4. aplinkybė, kad ieškovės patiekta skalda gali būti nekokybiška, buvo fiksuota ir projekto techninio prižiūrėtojo statybos darbų žurnale;

8.5. dėl skaldos kokybės atsakovė 2016 m. gruodžio 19 d. pareiškė ieškovei rašytinę pretenziją, tačiau defektinio akto bylos šalys nepasirašė.

9. Analizuojant bylos šalių pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat nustatyta, kad 2017 m. birželio 20 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Susitarimą prie Skaldos sutarties Nr. S(GTC)-71/16-P1 (toliau – Pradinis susitarimas). Iš šio susitarimo įvadinės dalies ir sąlygų matyti, kad bylos šalys pripažino, jog tarp jų yra kilęs ginčas dėl ieškovės patiektos skaldos kokybės, ir nurodė, kad jų pozicijos yra skirtingos, bei susitarė, kad visa laikinajame kelyje paklota granito skalda, kurios kiekis sudaro 10 970 tonų, bus išvalyta iki techninių specifikacijų reikalavimų ir grąžinta atsakovei (Pradinio susitarimo 1 punktas) (I t., b. l. 48, 49). Savo ruožtu atsakovė įsipareigojo per penkias darbo dienas nuo susitarimo pasirašymo dienos sumokėti ieškovei 110 805,09 Eur (Pradinio susitarimo 2 punktas). Nei viena iš nurodytų sąlygų, kaip galima spręsti iš atsakovės atstovės paaiškinimų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, nebuvo įvykdyta.

10. 2018 m. vasario 2 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Susitarimą Nr. S(GTC)-71/16-P2 dėl taikaus ginčo sprendimo (toliau – Taikos susitarimas). Šiame sandoryje nurodyta, kad bylos šalys, siekdamos išspręsti kilusį ginčą taikiai, operatyviai ir šalims ekonomiškiausiu būdu, susitarė, kad atsakovė sumoka ieškovei 90 000 Eur, o 20 805,06 Eur sumai pritaikoma faktinė nuolaida, atsakovei išrašant nurodytai sumai kreditę sąskaitą (Taikos susitarimo 1 punktas) (I t., b. l. 52). Taip pat bylos šalys Taikos susitarimo 2 punkte numatė, kad atsakovė nebeturės ieškovei pretenzijų dėl skaldos kokybės, o ieškovė – dėl atsiskaitymo už patiektą skaldą terminų, kitų iš Skaldos sutarties išplaukiančių įmokų mokėjimo.

11. Nurodyta faktinių aplinkybių eiga patvirtina, kad, vykdant Skaldos sutartį, tarp ieškovės ir atsakovės kilo nesutarimas dėl to, ar ieškovės tiekta granito skalda atitinka jai techninės sąlygose keltus kokybinius reikalavimus. Tai, kad ginčas buvo realus, o ne fiktyvus, patvirtina ne tik duomenys apie tai, jog atsakovė raštu pareiškė pretenziją, bet ir atsakovės veiksmai iki pretenzijos pareiškimo – įmonė kreipėsi į tris nepriklausomas akredituotas laboratorijas, kad būtų atlikti skaldos ėminių tyrimai. Be to, aplinkybę, kad ieškovės tiektos skaldos kokybė galėjo neatitikto jai keltų reikalavimų, patvirtina ir atsakovės vykdyto projekto, kurio įgyvendininui iš ieškovės pirkta skalda, techninio prižiūrėtojo įrašai. Klausimai, ar aptarti ieškovės tiektos skaldos kokybės tyrimų rezultatai yra patikimi (be kita ko, atlikti laikantis tokio pobūdžio tyrimams nustatytų standartų), nepatenka į šios bylos teisminio nagrinėjimo dalyko apimtį. Esminis aspektas šiuo atveju yra tai, ar pagal ieškovės pateiktus įrodymus galima teigti, kad Pradinis susitarimas ir Taikos susitarimas buvo sudaryti ieškovei ir atsakovei veikiant nesąžiningai. Ieškovės bankroto administratoriaus teigimu, nurodyti sandoriai yra negaliojantys, nes jie prieštarauja ieškovės teisnumui ir, be kita ko, sudaryti esant piktavališkam susitarimui. Antrasis pagrindas pagal savo valios intensyvumo laipsnį yra išvestinis, nes, nenustačius atsakovės nesąžiningumo, kuris gali pasireikšti ir neatsargumu, akivaizdu, kad nėra pagrindo kalbėti apie piktavališko susitarimo buvimo galimybę.

12. Prieš pereinant prie nurodytų aspektų aptarimo, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012). Taigi teisėtumo atkūrimas civilinėje apyvartoje sandorių negaliojimo instituto pagalba galimas tik tais atvejais, kai pateikiama pakankamai įrodymų dėl konkretaus sandorio teisinio ydingumo ir būtinybės pašalinti jo sukeltas teisines pasekmes.

Ar atsakovės veiksmai, pasirašant Pradinį susitarimą ir Taikos susitarimą, gali būti vertinami kaip nesąžiningi?

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas).

14. Ginčo byloje dėl to, kad ieškovė yra privatus juridinis asmuo, nėra. Taip pat atsakovė neneigia ieškovės bankroto administratoriaus argumento, kad pagrindinis ieškovės veiklos tikslas buvo pelno siekimas. Be to, ieškovė pareikšto ieškinio negrindžia tuo, kad Pradinis susitarimas ir Taikos susitarimas buvo sudaryti pažeidus ieškovės valdymo organų kompetenciją. Taigi šiuo konkrečiu atveju būtina plačiau pasisakyti tik dėl dviejų CK 1.82 straipsnio 1 dalies taikymo kumuliatyvių sąlygų buvimo: ar nurodyti sandoriai prieštaravo ieškovės veiklos tikslams ir ar atsakovės veiksmai gali būti vertinami kaip nesąžiningi.

15. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013).

16. Sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis, kai teikiama pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

17. Nesąžiningumą, vadovaujantis šioje normoje įtvirtinta samprata, patvirtina žinojimas ar turėjimas žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Be to, vadovaujantis CK 1.82 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai. Aiškinant žodžio „tikrai“ reikšmę šioje kvalifikavimui reikšmingoje teisinėje lingvistinėje konstrukcijoje, atsakymas randamas normos, kaip teisinių santykių reguliavimo bendro instrumento, teisiniame turinyje, todėl teisinės lingvistinės konstrukcijos – „tikrai veikė nesąžiningai“, kuri vartojama paskutiniame CK 1.82 straipsnio 1 dalies sakinyje, ir „veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams“, kuri vartojama pirmajame sakinyje, – yra tapačios pagal turinį. Įrodyti, kad veikta tikrai nesąžiningai, reiškia įrodyti, jog kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012).

18. Aplinkybę, kad Pradinis susitarimas ir Taikos susitarimas prieštaravo ieškovės veiklos tikslams, ieškovės bankroto administratorius grindžia tuo, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė 20 805,06 Eur reikalavimo teisės atsakovei. Toks veiksmas, pasak ieškovės bankroto administratoriaus, prieštaravo ne tik ieškovės tikslui siekti pelno, bet ir pažeidė įmonės interesus tuo aspektu, kad išaugo jos įsipareigojimai kreditoriams. Gindamasi nuo ieškovės pareikštų reikalavimų, atsakovė nekvestionavo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad, pasirašant Pradinį, o vėliau Taikos susitarimus, ieškovė turėjo kreditorių. Šią aplinkybę pagrindžia ir ieškovės kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai apie įmonės kreditorių bankroto byloje pareikštus reikalavimus (I t., b. l. 56). Tačiau ši aplinkybė yra antraeilio pobūdžio ir neturinti lemiamos bei esminęs reikšmės sprendžiant dėl to, ar ginčo sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį. Prie tokios išvados prieitina dėl kelių priežasčių.

19. Visų pirma, kaip nurodyta šio sprendimo 11 punkte, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo kilęs realus ginčas dėl to, ar ieškovės atsakovei pagal Skaldos sutartį patiekta skalda yra kokybiška. Atsakovės ieškovei pareikštos pretenzijos buvo grindžiamos akredituotų laboratorijų atliktų tyrimų rezultatais, taip pat kitais duomenimis. Iš Pradinio susitarimo turinio aišku, kad ieškovė su atsakove iš pradžių mėgino tarp jų kilusį nesutarimą išspręsti išvalant dalį patiektos skaldos. Ir tik po to buvo pasirašytas Taikos susitarimas, kuris pagal savo pobūdį kvalifikuotinas kaip ne teismo procese sudaryta taikos sutartis: ieškovė ir atsakovė deklaravo, kad išsprendžia tarp jų kilusį ginčą, ieškovė atsisakė dalies finansinio reikalavimo, o atsakovė pretenzijų dėl skaldos kokybės (CK 6.983 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vien tik aplinkybė, kad ieškovė, pasirašiusi Taikos susitarimą, neteko galimybės iš atsakovės reikalauti 20 805,06 Eur, pati savaime nepatvirtina, jog atsakovė, įsikinusi savo teisių pažeidimu tiek, kiek tai susiję su ieškovės tiektos skaldos kokybe, turėjo žinoti, kad Taikos susitarimas prieštaraus ieškovės veiklos tikslams ar, juolab, kad įmonė veikė nesąžiningai. Nuolaidų darymas, siekiant taikiai išspręsti kilusį ginčą, yra natūrali tokio pobūdžio susitarimų sudarymo prielaida. Tai, kad ieškovė turėjo įsiskolinimų kitiems asmenims, negali būti traktuojama kaip priežastis, kuri turėjo užkirsti kelią ieškovei mėginti su atsakove kilusį ginčą išspręsti taikiai, o pastarajai taip pat tokiu būdu nebandyti ginti savo interesų.

20. Įvertinus byloje pateiktų dokumentų turinį, negalima pritarti ieškovės argumentams, kad Pradinio ir (ar) Taikos susitarimų pasirašymas ieškovei buvo akivaizdžiai žalingi. Jau pasisakyta, kad atsakovės pretenzijos buvo motyvuotos objektyviais duomenimis. Taigi taikus tarp ieškovės ir atsakovės kilusio nesutarimo išsprendimas turėjo racionalų pagrindą (pvz., tokiu būdu išvengiant teisminio bylinėjimosi ir pan.). Atsakovės veiksmų – negrąžinant ieškovei įsigytos skaldos, logiką paaiškina atsakovės atstovės nurodytos priežastys, t. y. įmonė būtų buvusi priversta neapibrėžtam laikotarpiui atidėti geležinkelio tiesimo darbus. Ar ieškovė, pasirašydama nurodytus sandorius, nepadarė pernelyg didelių nuolaidų atsakovei, yra atskiras klausimas, kuris nėra šios bylos teisminio nagrinėjimo dalyku, ir, be kita ko, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, dėl ieškinyje nurodytų priežasčių negali lemti nei pirmojo, nei vėlesnio susitarimų negaliojimo.

21. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu (CPK 12 ir 13 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

22. Pareiga pagrįsti, kad yra visos būtinosios sąlygos nagrinėjamoje situacijoje taikyti CK 1.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sandorio negaliojimo pagrindą, teko ieškovei (CPK 178 straipsnis). Pareikštus reikalavimus ieškovė nutarė įrodinėti tik rašytiniais įrodymais. Asmenų, pasirašiusių ginčo sandorius, dalyvavusius rengiant jų sąlygas, analizavusių įmonių nesutarimo pobūdį bei jo perspektyvą ir pan., ieškovė kaip liudytojais neprašė apklausti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ieškovės iškeltos versijos neįrodo ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad, pasirašydama ginčo sandorius, atsakovė veikė nesąžiningai, o jų sąlygos buvo akivaizdžiai žalingos ieškovei (CPK 185 straipsnis).

23. Dalies reikalavimo teisės atsisakymas, kad būtų išvengta priešpriešinių pretenzijų, pats savaime neįrodo, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti kaip piktavališko susitarimo rezultatas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma. Šiame kontekste svarbu akcentuoti, kad sandorio, atstovo sudaryto nesant jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar neapdairiai, negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014). Abiejų bylos šalių atstovų tyčios faktą ieškovė grindė tik deklaratyviais teiginiais.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

24. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės pareikštų reikalavimų – ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Ginčo sandorių panaikinimas remiantis ieškovės išdėstytais argumentais būtų nesuderinamas su civilinės apyvartos stabilumo reikalavimais, taip pat lemtų nepagrįstą atsakovės teisinės padėties apsunkinimą.

25. Ieškovė yra atleista nuo valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad šiame procese turėjo bylinėjimosi išlaidų. Taigi bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.