Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-142-744/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-10-14
Bylos Nr.
1-142-744/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41034-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laisvydas Zederštremas
Civilinis ieškovas
G. Z., A. S., D. M.
Civilinis atsakovas
ADB „Gjensidige“
Kaltinamasis
R. P.
Advokatai
Eleonora Kvasauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-142-744/2016 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41034-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3; 1.1.3.3; 1.1.6; 1.1.6.6; 1.1.8; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9; 1.1.9.2; 1.1.9.5; 1.1.13; 1.2; 1.2.25; 1.2.25.4; 1.2.25.4.5; 2; 2.1.8; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16; 2.1.16.1.10; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.6. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 14 d.,PakruojisPakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,sekretoriaujant Linai Pikšrienei,dalyvaujant: prokurorui G. G.,gynėjai advokatei Eleonorai Kvasauskienei,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams G. Z., A. S. ir D. M.,laiduotojai J. P.,nedalyvaujant civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovei A. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2012 m. vasario 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 straipsnis),

paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P. 2015 m. liepos 22 d. apie 17.30 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, kelyje J. – L., ties D. kaimo riba, vairuodamas kelių transporto priemonę - krovininį automobilį „M. B. 813“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles - Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 9, 126, 128, 136.4 ir 136.5 punktuose bei 3 priedo 1.1. punkte numatytus reikalavimus, tai yra, važiuodamas nuo J. link L. ir artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi važiuojančios dviratininkės S. Z., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų dviratininkės saugumui, nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamo automobilio bei neapvažiavo kliūties taip, kad nesukeltų dviratininkei pavojaus, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos dviratininkės ir baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas dviratininkei, pradėdamas lenkimo manevrą ir išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą kirto priešingų krypčių eismo juostas skiriančią siaurą ištisinę liniją, kurią kirsti draudžiama, atsižvelgiant į pasirinktą greitį nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ko pasekmėje, dviratininkei S. Z. su dviračiu nugriuvus, dviratininkę pervažiavo, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio S. Z. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje.

Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad praeitų metų liepos mėnesį, galėjo būti 22 dieną, kaip nurodyta kaltinamajame akte, apie 17 val. darbdaviui A. V. priklausančiu krovininiu automobiliu „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo į L. Matomumas ir oro sąlygos buvo geros, tik pūtė stiprus vėjas. Artėdamas prie D. kaimo, pamatė ties kelio ženklu, žyminčiu kaimo pradžią, ta pačia kryptimi važiuojančią dviratininkę. Kai pamatė dviratininkę, iki jos buvo likę daugiau nei 100 metrų. Dviratininkė važiavo pačiu važiuojamosios dalies kraštu, asfaltu. Prieš lenkdamas dviratininkę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Matė, kad eismo juostas skiria ištisinė linija, kurią kirsti draudžiama. Lenkdamas dviratininkę, ją dar matė per keleivio langą. Pripažino, kad lenkdamas dviratininkę nuo jos važiavo mažesniu nei vieno metru atstumu. Nepagalvojo, kad tai nesaugu. Baigęs lenkimo manevrą ir pažiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad dviratininkė su visu dviračiu guli ant kelio. Tada sustabdė automobilį ir nuėjo pažiūrėti. Dviratininkę pažino, kadangi anksčiau dirbo su jos broliu. Ji nerodė gyvybės ženklų, iš jos galvos bėgo kraujas. Tada jis sustabdė pro šalį važiavusį automobilį ir jo vairuotojo paprašė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu, ką šis ir padarė. Pripažino, kad pažeidė visus kaltinamajame akte nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Įvykio metu važiavo apie 50 km/h greičiu, kadangi kaip tik tuo metu įvažinėjo į D. kaimo teritoriją. Labai gailisi dėl savo elgesio. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų. Anksčiau to nepadarė, kadangi jam buvo labai gėda. Su žmona dalyvavo žuvusiosios laidotuvėse. Prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį žmonos atsakomybei. Su žmona gerai sutaria, klauso jos nuomonės. Augina du mažamečius vaikus. Šeimoje vienintelis jis dirba, žmona yra bedarbė. Kitos profesijos neturi.

Po kaltinamojo R. P. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, paskelbus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui ir gynėjai, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

2015 m. liepos 22 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS PB patrulės A. V. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, kuriame nurodytos pagrindinės aplinkybės, kurias nustatė į eismo įvykį atvykę policijos patruliai (1 t., 17 b. l.);

2015 m. liepos 22 d. asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad R. P. patikrinimo metu buvo blaivus (1 t., 18 b. l.);

2015 m. liepos 30 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad R. P. kraujyje, paimtame 2015 m. liepos 22 d. 19.25 val., etilo alkoholio nerasta (1 t., 20 b. l.);

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro IS peržiūros pažyma, iš kurios matyti, kad R. P. vairuoto automobilio „M. B. 813“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta UAB DK „PZU Lietuva“ (1 t., 21 b. l.);

Vairuotojų registro įrašo peržiūros pažyma, iš kurios matyti, kad R. P. turi teisę vairuoti transporto priemones (1 t., 22 b. l.);

techninės apžiūros IS peržiūros pažyma, iš kurios matyti, kad R. P. vairuotam automobiliui „M. B. 813“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra ir ji galiojo (1 t., 24 b. l.);

registruotos kelių eismo transporto priemonės pažyma, iš kurios matyti, kad automobilis „M. B. 813“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso A. V. (1 t., 25 b. l.);

2015 m. liepos 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodytos įvykio vietoje nustatytos aplinkybės (1 t., 27-45 b. l.);

2015 m. liepos 22 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, iš kurio matyti automobilio „M. B. 813“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninė būklė po eismo įvykio (1 t., 46-72 b. l.);

2015 m. liepos 31 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūros metu nuo automobilio „M. B. 813“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo paimti biologiniai pėdsakai (1 t., 73-81 b. l.);

2015 m. rugpjūčio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad A. V. policijos pareigūnei pateikė jam priklausančio automobilio „M. B. 813“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą ir ūkininko pažymėjimą (1 t., 82-87 b. l.);

2015 m. rugsėjo 11 pakvitavimu, iš kurio matyti, kad A. V. buvo grąžintas jam priklausantis automobilis „M. B. 813“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., 89 b. l.);

2015 m. liepos 22 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, iš kurio matyti dviračio, kuriuo važiavo žuvusioji S. Z., techninė būklė po eismo įvykio (1 t., 90-98 b. l.);

2015 m. rugpjūčio 13 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad dar kartą buvo apžiūrėtas dviratis, kuriuo važiavo žuvusioji S. Z. (1 t., 99-103 b. l.);

2016 m. liepos 18 d. nutarimu grąžinti daiktus, iš kurio matyti, kad tą dieną nukentėjusiajam G. Z. buvo grąžintas dviratis, kuriuo važiavo žuvusioji S. Z. (1 t., 110 b. l.);

2015 m. gruodžio 3 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti 2015 m. liepos 22 d. 17.30.14 val. telefoninio skambučio bendruoju pagalbos telefonu, kuriuo buvo pranešta apie eismo įvykį, turinys (1 t., 112-113 b. l.);

2015 m. liepos 22 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, iš kurios matyti, kokias aplinkybes nustatė į eismo įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai (1 t., 114-115 b. l.);

specialisto išvada Nr. M 388/15(04), iš kurios matyti, kad S. Z. mirė nuo išvadoje nurodytų sužalojimų, galimai padarytų autotraumos metu, jos kraujyje rasta 3,23 promilės, o šlapime – 3,15 promilės etilo alkoholio (1 t., 118-121 b. l.);

specialisto išvada Nr. pM 28/15-388/15(04), iš kurios matyti, kad liemens sužalojimų visuma, konstatuota S. Z. lavone, galėjo būti padaryta S. Z. pervažiuojant automobilio ratu (1 t., 124-125 b. l.);

specialisto išvada Nr. 11Š-127(16), kurioje nurodyta, jog tikėtina, kad nurodytoje eismo situacijoje automobiliui „M. B. 813“ apvažiuojant dviratininkę S. Z. jai iš kairės pusės, dviračiu važiavusi S. Z. virto ant kairiojo šono ir liemens srityje buvo pervažiuota automobilio „M. B. 813“ galiniais dešinės pusės ratais, o nustatyti, ar dviratininkė S. Z., važiuodama vertikalioje ar jai artimoje padėtyje, tiesiogiai kontaktavo su automobilio „M. B. 813“ dešiniuoju šonu ir kokios buvo jų tarpusavio padėtys pirminio tiesioginio kontakto metu, negalima (1 t., 134-137 b. l.);

specialisto išvada Nr. 11Š-14(16), iš kurios matyti, kad nurodytoje eismo situacijoje automobilio „M. B. 813“ vairuotojas R. P., apvažiuodamas dviratininkę S. Z. jai iš kairės pusės, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko, nugriuvus dviratininkei S. Z., tikėtina, ją pervažiavo, ir tai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (1 t., 143-146 b. l.);

specialisto išvada Nr. 11Š-14(16), iš kurios matyti, kad nuoplovoje nuo automobilio „M. B. 813“ galinio dešinės pusės rato padangos ir nuo priekinio dešinės pusės rato padangos rasti žmogaus kraujo pėdsakai (1 t., 151-153 b. l.);

2015 m. liepos 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus sanitaras policijos pareigūnui pateikė žuvusiosios S. Z. rūbus (1 t., 154-155 b. l.);

2015 m. rugpjūčio 13 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti žuvusiosios S. Z. rūbai (1 t., 156-160 b. l.);

2015 m. rugsėjo 11 d. pakvitavimu, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam G. Z. buvo grąžinti žuvusiosios S. Z. rūbai (1 t., 162 b. l.);

2015 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio vietoje rasti žuvusiosios S. Z. daiktai (1 t., 163-166 b. l.);

2015 m. rugsėjo 11 d. pakvitavimu, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam G. Z. buvo grąžinti žuvusiosios S. Z. daiktai, rasti įvykio vietoje ir apžiūrėti 2015 m. rugpjūčio 21 d., išskyrus auskarus (1 t., 168 b. l.);

specialisto E. G. paaiškinimu, kad nurodytoje eismo situacijoje automobilio „M. B. 813“ vairuotojas R. P., apvažiuodamas dviratininkę S. Z. jai iš kairės pusės, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko, nugriuvus dviratininkei, tikėtina ją pervažiavo, ir tai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (1 t., 170-171 b. l.);

liudytojo D. G. parodymais, kad 2015 m. liepos 22 d. apie 17.30 val. jam važiuojant pro D. kaimą, jį sustabdė sunkvežimio vairuotojas, kuris paprašė jo paskambinti bendruoju pagalbos telefonu „112“ ir pranešti apie eismo įvykį. Matė ant asfalto gulinčią moterį, kuriai iš galvos bėgo kraujas. Šalia moters gulėjo dviratis (1 t., 173-174 b. l.);

liudytojo A. V. parodymais, kad automobilis „M. B. 813“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam kaip ūkininkui. Su šiuo automobiliu važinėja jo darbininkas R. P.. 2015 m. liepos 22 d. apie 18 val. iš policijos pareigūnų sužinojo, kad R. P., vairuodamas šį automobilį, partrenkė žmogų. Vėliau kalbėjosi su R. P., kuris paaiškino, kad kelyje bandė apvažiuoti dviratininkę ir lygtai ji griuvo (1 t., 176-177 b. l.);

nukentėjusiojo G. Z. parodymais, kad jis yra žuvusiosios S. Z. sūnus. Tą dieną su mama buvo namuose ir mama pasakė, kad važiuoja iki parduotuvės. Po to jam paskambino kaimynas R. K. ir pasakė, kad mamos nebėra. Jis buvo nuvykęs į įvykio vietą. Dėl motinos žūties jam padaryta neturtinė žala (1 t., 179-180 b. l.);

nukentėjusiojo A. S. parodymais, kad jis yra žuvusiosios S. Z. brolis. 2015 m. liepos 22 d. apie 17.30 val. jam būnant jų mirusiai motinai priklausančioje sodyboje, esančioje D. kaime, išgirdo keliu važiuojančio sunkvežimio garsą ir duslų garsą. Stabdymo garso negirdėjo. Tada pamatė, kad netoliese sustojo sunkvežimis, o ant kelio guli dviratis. Jis pasiuntė sūnų pažiūrėti, kas ten įvyko, ir sūnus pranešė, kad į eismo įvykį pakliuvo jo sesuo S. Z. Jis rūpinosi sesers laidojimo išlaidomis. Dėl sesers žūties jam padaryta turtinė ir neturtinė žala (1 t., 182 b. l.);

nukentėjusiosios D. M. parodymais, kad ji yra žuvusiosios S. Z. sesuo. Apie sesers žūtį sužinojo iš brolio A. S. Dėl sesers žūties jai padaryta neturtinė žala (1 t., 185 b. l.);

2015 m. rugpjūčio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad R. P. policijos pareigūnei pateikė vairuotojo pažymėjimą (1 t., 193-195 b. l.);

2015 m. gruodžio 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad įtariamasis R. P. įvykio vietoje nurodė aplinkybes, apie kurias davė parodymus apklausiamas įtariamuoju (2 t., 5-10 b. l.);

kvitais, sąskaitomis – faktūromis ir kitais dokumentais, iš kurių matyti, kokią turtinę žalą patyrė nukentėjusysis A. S. (2 t., 70-72 b. l.).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą yra įrodyta. Kadangi kaltinamasis R. P. visiškai pripažino savo kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, teismas detaliau šių įrodymų neanalizuoja.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnis yra blanketinė norma ir joje numatytos nusikalstamos veikos turinys atskleidžiamas analizuojant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, nustatinėjant šių taisyklių pažeidimą, minėtame straipsnyje numatytus padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir padarinių.

R. P., vairuodamas kelių transporto priemonę - krovininį automobilį „M. B. 813“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (nevykdė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai), 126 punkto (vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus), 128 punkto (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams), 136.4 ir 136.5 punktų (prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad: baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei; lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės), bei Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkto (siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą) reikalavimų), tai yra, važiuodamas nuo J. link L. ir artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi važiuojančios dviratininkės S. Z., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų dviratininkės saugumui, nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamo automobilio bei neapvažiavo kliūties taip, kad nesukeltų dviratininkei pavojaus, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos dviratininkės ir baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas dviratininkei, pradėdamas lenkimo manevrą ir išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą kirto priešingų krypčių eismo juostas skiriančią siaurą ištisinę liniją, kurią kirsti draudžiama, atsižvelgiant į pasirinktą greitį nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ko pasekmėje, dviratininkei S. Z. su dviračiu nugriuvus, dviratininkę pervažiavo, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio S. Z. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo, todėl kaltinamojo R. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį.

Susidariusioje eismo situacijoje kaltinamasis R. P., matydamas priekyje ta pačia kryptimi kelio važiuojamosios dalies kraštu važiuojančią dviratininkę ir artėdamas link jos, kelio ruože, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria siaura ištisinė linija, kurią kirsti draudžiama, privalėjo mažinti vairuojamo automobilio važiavimo greitį ir pasirinkti tokį tarpą iš šono (nemažesnį kaip 1 metrą), kad užtikrintų saugų dviratininkės aplenkimą, tačiau to nepadarė, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Akivaizdu, kad R. P., palikdamas tokį tarpą iš šono (nemažesnį kaip 1 metrą), kad užtikrintų saugų dviratininkės aplenkimą, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo, todėl tarp kaltinamojo R. P. veikos ir pasekmių (eismo įvykio, kurio metu žuvo dviratininkė S. Z.) yra priežastinis ryšys. Objektyvių priežasčių, kurios būtų eliminavusios kaltinamojo R. P. techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo, byloje nenustatyta – oro sąlygos buvo geros (giedra, saulėta), kelio danga sausa (1 t., 27-45 b. l.), eismo intensyvumas mažas.

Nors R. P. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai (eismo įvykis, kurio metu nukentėtų ar net žūtų žmonės), tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes tai galėjo ir privalėjo numatyti, tai yra R. P. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Aukščiau nurodyti kaltinamojo R. P. veiksmai buvo vienintelė eismo įvykio, kurio metu žuvo dviratininkė S. Z., tiesioginė priežastis.

Nors dviratininkė S. Z. vairavo dviratį apsvaigusi nuo alkoholio (jos kraujyje rasta 3,23 promilės, o šlapime – 3,15 promilės etilo alkoholio (1 t., 118-121 b. l.), kas atitinka sunkų girtumo laipsnį), tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, duomenų, kad būtent šie žuvusiosios veiksmai (dviračio vairavimas būnat neblaiviai) lėmė eismo įvykio kilimą, nenustatyta, tai yra nenustatyta, kad ji keitė važiavimo kryptį į kairę pusę (1 t., 142-146 b. l.).

Sprendžiant kaltinamojo R. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad teisme buvo gautas jo sutuoktinės J. P. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Kaltinamasis R. P. ir jo gynėja taip pat prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tą patį siūlė ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padarytą, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos. Tačiau, net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvados apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. atžvilgiu egzistuoja visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamasis R. P. anksčiau neteistas, tačiau 2012 m. vasario 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 straipsnis) (2 t., 21 b. l.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką, yra išaiškinęs, kad asmuo laikomas pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, jeigu jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo pa­trau­ki­mo bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn se­na­ties ter­mi­nas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teis­tu­mas yra iš­ny­kęs ar pa­nai­kin­tas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau su­ėjo ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio vyk­dy­mo sena­ties ter­mi­nas; asmuo at­leis­tas nuo vi­sos anks­tes­niu nuosp­ren­džiu pa­skir­tos ir ne­at­lik­tos baus­mės pri­tai­kius jam am­nes­ti­ją ar­ba su­tei­kus ma­lo­nę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką Lietuvos Respublikos BK 36, 37, 39, 39¹, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008 m. ir kt.). Kadangi R. P. už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu, po to per vienerius metus nepadarė naujų nusikalstamų veikų (byloje tokių duomenų nėra), todėl konstatuotina, kad R. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis, 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o tuo pačiu ir sąlyga, suteikiančia pagrindą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-479/2014 m. ir kt.). Nors R. P., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką ir apklausus jį įtariamuoju, nurodė, kad neprisipažįsta įvykdęs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (2 t., 4, 15 b. l.), tačiau teisiamojo posėdžio metu po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas, apklausiamas išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes, kas teismui leido taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), taip ženkliai sumažinant teismo proceso sąnaudas, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, kas rodo jo nuoširdų gailėjimąsi, todėl kaltinamojo R. P. pripažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdi atgaila pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, suteikiančia pagrindą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jo neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, tačiau šiuo atveju žalą nukentėjusiesiems G. Z., A. S. ir D. M. privalo atlyginti ne pats kaltinamasis, o už jo padarytą žalą atsakingas asmuo - ADB „Gjensidige“, kuri buvo apdraudusi automobilio „M. B. 813“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę (1 t., 21, 86 b. l.). Civilinis atsakovas - ADB „Gjensidige“ - yra pateikęs atsiliepimą į nukentėjusiųjų civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad teismui nustačius, jog dėl 2015 m. liepos 22 d. eismo įvykio yra atsakingas kaltinamasis R. P. ir nenustačius aplinkybių, šalinančių ar mažinančių draudiko pareigą atlyginti nukentėjusiųjų patirtą turtinę ir neturtinę žalą, jis įsipareigoja sumokėti: nukentėjusiajam A. S. – 1252,42 Eur turtinės bei 2000 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajai D. M. - 2000 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajam G. Z. - 1000 Eur neturtinės žalos, tai yra civilinis atsakovas įsipareigojo atlyginti visą nukentėjusiesiems kaltinamojo R. P. nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl konstatuotina, kad kaltinamojo R. P. atžvilgiu egzistuoja ir Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis R. P. anksčiau neteistas, 2012 m. vasario 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (2 t., 21 b. l.), tai yra už visai kito pobūdžio nusikalstamą veiką, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 24-25 b. l.), padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis), po nusikaltimo įvykdymo naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, nors praėjo daugiau nei vieneri metai laiko, jis dirba pas A. V., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, vairuotoju – šaltkalviu remontininku (2 t., 22 b. l.), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi, todėl darytina išvada, kad R. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

J. P., pateikusi prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, yra kaltinamojo R. P. sutuoktinė, kartu jie gyvena apie trylika metų, augina du mažamečius vaikus - A. P., gimusį 2005 m. lapkričio 21 d., ir A. P., gimusią 2009 m. rugpjūčio 20 d., šeimoje sutaria gerai, yra neteista, nebausta administracine tvarka, bedarbė (registruota darbo biržoje). Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja J. P. paaiškino, kad sutuoktinis R. P. klauso jos nuomonės, jie tariasi priimdami sprendimus dėl visų šeimoje kylančių klausimų, šias aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis R. P. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad laiduotoja J. P. yra pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui R. P. (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kadangi padarytas neatsargus nusikaltimas, po jo įvykdymo praėjo daugiau nei vieneri metai, per šį laikotarpį kaltinamasis R. P. naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas 1 metams ir 6 mėnesiams (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Kadangi laiduotoja J. P. yra bedarbė, jokių savarankiškų pajamų neturi, šeima gyvena iš sutuoktinio R. P. darbo užmokesčio bei vaikams skiriamų socialinių išmokų, laidavimas skirtinas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Laiduotojai J. P. išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Nors R. P. nusikalto naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nusikalstamos veikos pasekmės labai sunkios – žuvo žmogus, kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise. Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012 m. ir kt.). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2013 m., Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-141-309/2016 m. ir kt.).

Kaltinamasis R. P. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nepriskiriamus prie šiurkščių (jei šie pažeidimai nebūtų sukėlę sunkių pasekmių, R. P. atsakytų tik pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 ir 8 dalis, numatančias įspėjimą arba baudą iki 80 eurų), jis transporto priemonę vairavo blaivus, nenustatyta, kad jis būtų viršijęs leistiną greitį ar vairavęs pavojingai (chuliganiškai). Nors R. P. turi teisę vairuoti transporto priemones nuo 1995 m. liepos 8 d. (1 t., 22 b. l.), nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. dirba vairuotoju (2 t., 22 b. l.), per šį laikotarpį (dvidešimt metų) administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą tebuvo baustas 4 kartus, be to, dar vieną kartą jam buvo taikytas administracinis nurodymas, visi jo anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai taip pat nepriskiriami prie šiurkščių (2 t., 24-25 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo metu (2015 m. liepos 22 d.) R. P. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kadangi po 2006 m. gegužės 27 d., 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. gegužės 25 d. ir 2012 m. gegužės 18 d. sprendimais jam paskirtų nuobaudų įvykdymo (baudų sumokėjimo) buvo praėję daugiau nei metai laiko, o 2015 m. gegužės 4 d. taikytas administracinis nurodymas neužtraukia asmeniui baustumo (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-355-282/2015 m. ir kt.), todėl laikytina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. P. nebuvo paskirta administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (ATPK 36 straipsnis).

Kaltinamasis R. P. nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. dirba pas (duomenys neskelbtini), jo darbas yra susijęs su nuolatiniu transporto priemonių vairavimu, netekus teisės vairuoti transporto priemones R. P. praras ir darbą, nes, kaip teisme paaiškino ir pats kaltinamasis, jo darbdaviui reikalingi tik vairuotojai ir traktorininkai, kitos profesijos R. P. neturi, todėl susirasti naują darbą jam, gyvenančiam kaime, būtų labai sunku. Kaltinamojo R. P. gaunamas darbo užmokestis yra pagrindinis jo šeimos, kurioje auga du mažamečiai vaikai, pragyvenimo šaltinis, kadangi jo sutuoktinė J. P. yra bedarbė, todėl, R. P. praradus darbą, nukentės ir jo šeimos ir, visų pirma, jo nepilnamečių vaikų interesai. Be to, R. P. praradus darbą, nukentėtų ne tik jo paties ir jo šeimos interesai, tačiau ir valstybės interesai, kadangi kaltinamasis, dirbdamas pagal darbo sutartį, moka mokesčius valstybei ir taip prisideda prie bendrojo šalies vidaus produkto kūrimo, o jam netekus teisės vairuoti transporto priemonių (ir tuo pačiu darbo), tikėtina, taps bedarbiu ir bus tos pačios valstybės išlaikytiniu.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis R. P. per 20 metų, kai vairuoja kelių transporto priemones, vos kelis kartus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visi šie pažeidimai nepriskiriami prie šiurkščių, taip pat į tai, kad po nusikalstamos veikos įvykdymo praėjo beveik 15 mėnesių, visą šį laiką R. P. vairavo kelių transporto priemones ir naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, darytina išvada, kad kaltinamasis R. P. ateityje laikysis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad R. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, netikslinga, nes ji nepagrįstai suvaržytų kaltinamojo galimybę dirbti, dėl ko nukentėtų jo šeimos, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai interesai.

Priimant sprendimą neskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina ir į žuvusiosios S. Z. neatsargumą – nors nenustatyta, kad jos veiksmai (vairavimas dviračio apsvaigus nuo alkoholio (sunkus girtumo laipsnis)) lėmė eismo įvykio kilimą, tai yra nenustatyta, kad ji keitė važiavimo kryptį į kairę pusę, tačiau nepaneigta ir galimybė, kad žuvusiosios S. Z. dviračio nesuvaldymą bei nugriuvimą ant važiuojamosios kelio dalies galėjo sąlygoti ir jos neblaivumas.

Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą atleistajam nuo baudžiamosios R. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Kadangi R. P. vienintelis šeimoje dirba, jo teigimu tegauna minimalią algą, jam skirtina minimali įstatyme numatyta įmoka, ją įpareigojant sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. P. išaiškintinos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės (BK 74 straipsnis).

R. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nedelsiant panaikintina, kadangi išnagrinėjus bylą bei atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ši kardomoji priemonė tapo nebereikalinga (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1 dalis). Apie R. P. paskirtos kardomosios priemonės panaikinimą nedelsiant praneština Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui, kontroliavusiam šios kardomosios priemonės laikymąsi.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Perdavus bylą su kaltinamuoju aktu į teismą nukentėjusieji G. Z., A. S. ir D. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo A. S. prašė priteisti iš už kaltinamojo R. P. veiksmus materialiai atsakingos draudimo bendrovės 1705,02 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos, G. Z. prašė priteisti 1000 Eur neturtinės žalos, o nukentėjusioji D. M. prašė priteisti 2000 Eur neturtinės žalos.

Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į nukentėjusiųjų civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad teismui nustačius, jog dėl 2015 m. liepos 22 d. eismo įvykio yra atsakingas kaltinamasis R. P. ir nenustačius aplinkybių, šalinančių ar mažinančių draudiko pareigą atlyginti nukentėjusiųjų patirtą turtinę ir neturtinę žalą, jis įsipareigoja sumokėti: nukentėjusiajam A. S. – 1252,42 Eur turtinės bei 2000 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajai D. M. - 2000 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajam G. Z. - 1000 Eur neturtinės žalos.

Susipažinęs su civilinio atsakovo atsiliepimu į ieškinį nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. teisiamojo posėdžio metu sutiko sumažinti prašomos priteisti iš civilinio atsakovo turtinės žalos dydį iki 1252,42 Eur, o reikalavimo priteisti likusią 452,60 Eur turtinės žalos dalį atsisakė, todėl procesas dėl šios ieškinio dalies nutrauktinas.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis 1 dalis). Žala ir jos dydis, kaip ir kitos svarbios bylos aplinkybės, privalo būti įrodytos. Civilinis ieškovas privalo pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu.

Kadangi kaltinamojo R. P. vairuotas automobilis „M. B. 813“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2016 m. balandžio 23 d. buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB BK „PZU Lietuva“ (dabartinis pavadinimas ADB „Gjensidige“) (1 t., 21, 86 b. l.), todėl žalą, neviršijančią Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio, privalo atlyginti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė – civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: 1) iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui; 2) nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui; 3) nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Kadangi draudiminis eismo įvykis įvyko 2015 m. liepos 22 d., todėl draudimo suma dėl šio įvykio yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis).

Nukentėjusiojo A. S. patikslintas reikalavimas priteisti jam 1252,42 Eur turtinės žalos (turėtų laidojimosi išlaidų) įrodytas byloje pateiktais dokumentais, ieškinį šioje dalyje pripažino ir civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“, o tai yra jo teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), todėl ieškinys šioje tenkintinas, jį priteisiant iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“. Kadangi nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. atsisakė ieškinio dalyje dėl 452,60 Eur turtinės žalos atlyginimo, toks jo atsisakymas patvirtintinas ir procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Akivaizdu, kad dėl netikėtos S. Z. žūties jos artimieji A. S., D. M. ir G. Z. patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją. A. S. ir D. M. neteko sesers, o G. Z. – kartu gyvenusios motinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, taip pat prokuroro baigiamosiose kalbose išsakytą poziciją dėl neturtinės žalos dydžio, konstatuoja, kad nukentėjusiųjų A. S. ir D. M. neturtinės žalos dėl sesers S. Z. žūties dydis yra 2000 eurų, o nukentėjusiojo G. Z. neturtinės žalos dėl moters S. Z. žūties dydis yra 1000 eurų, bendras neturtinės žalos dydis yra 5000 eurų, kas neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio, todėl ši neturtinė žala nukentėjusiesiems priteisina iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“.

Daiktai, esantys prie bylos, - du geltono metalo auskarai, paimti eismo įvykio vietos apžiūros metu (1 t., 27-45) (paketas Nr. 2), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajam G. Z. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kiti daiktai, esantys prie bylos, - CD laikmena su bendrojo pagalbos centro įrašu (paketas Nr. 1), biologiniai pėdsakai (paketas Nr. 3) ir CD laikmena su eismo įvykio vietoje darytomis fotonuotraukomis (paketas Nr. 4), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Automobilis „M. B. 813“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas savininko A. V. (1 t., 89 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai A. V. nuosavybei (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 108 straipsnio 2 dalis), apie tai jį informuojant.

Žuvusiosios S. Z. dviratis, saugomas nukentėjusiojo G. Z. (1 t., 110 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai nukentėjusiojo G. Z. nuosavybei (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 108 straipsnio 2 dalis), apie tai jį informuojant.

Atsižvelgus į kaltinamojo R. P. turtinę padėtį (šeimoje dirba vienas, išlaiko du mažamečius vaikus), į tai, kad kaltinamasis nepiktnaudžiavo jam suteikta teise turėti valstybės apmokamą gyvėją, iš kaltinamojo R. P. nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Perduoti R. P. jo sutuoktinės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius.

Laiduotojai J. P. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju, jei ji atsisakys laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl R. P. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. išaiškinti, kad jam per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per šį terminą padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkių) MGL (188,30 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

R. P. išaiškinti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nedelsiant panaikinti. Apie R. P. paskirtos kardomosios priemonės panaikinimą nedelsiant pranešti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui, kontroliavusiam šios kardomosios priemonės laikymąsi.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, buveinė – Vilnius, Konstitucijos pr. 7, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB SEB banke, 3252,42 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt du eurus ir 42 centus) turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Patvirtinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą ieškinio dalyje dėl likusios 452,60 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti nukentėjusiajai D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, buveinė – Vilnius, Konstitucijos pr. 7, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB SEB banke, 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajam G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, buveinė – Vilnius, Konstitucijos pr. 7, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB SEB banke, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Du geltono metalo auskarus, paimtus eismo įvykio vietos apžiūros metu ir saugomus prie bylos (paketas Nr. 2), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam G. Z.

CD laikmeną su bendrojo pagalbos centro įrašu (paketas Nr. 1), biologinius pėdsakus (paketas Nr. 3) ir CD laikmeną su eismo įvykio vietoje darytomis fotonuotraukomis (paketas Nr. 4), saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Automobilį „M. B. 813“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą savininko A. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai A. V. nuosavybei, apie tai jį raštu informuojant.

Žuvusiosios S. Z. dviratį, saugomą nukentėjusiojo G. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai nukentėjusiojo G. Z. nuosavybei, apie tai jį raštu informuojant.

Iš R. P. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas