Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-18941-752/2017 pagal pareiškėjo V. G. prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko ieškinį atsakovui I. G., trečiajam asmeniui O. G. dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčas byloje kilo dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, pagal kurį teismas atnaujina procesą, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.Ieškovė UAB „Boslita“ ir Ko su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad O. G. prievolė UAB „Boslita“ ir Ko, kurios dydis 2 518 306,20 Lt, atsiradusi iš 2012 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio ir šio vekselio pagrindu 2013 m. vasario 4 d. padaryto vykdomojo įrašo, yra bendra ir solidari O. G. ir I. G. turtinė prievolė.Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015, ieškinį tenkino. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2194-527/2015, atsakovo apeliacinį skundą atmetė, Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.P. V. G. 2017 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015, kartu prašydamas įtraukti pareiškėją dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, o ieškovės UAB „Boslita“ ir Ko ieškinį atmesti. Prašymą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Nurodė, kad pareiškėjas yra atsakovo kreditorius pagal 2013 m. vasario 18 d. paprastą neprotestuotiną vekselį. Pareiškėjas šio vekselio pagrindu 2017 m. sausio 9 d. atsakovui yra pateikęs reikalavimą dėl apmokėjimo ir 2017 m. sausio 11 pranešimą dėl vekselio neapmokėjimo, nurodant, kad bus kreiptasi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pareiškėjo vertinimu, priimtas 2015 m. liepos 2 d. sprendimas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms bei turi reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi tenkinus ieškovo ieškinį, pareiškėjui sumažėjo galimybės gauti iš atsakovo savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Nurodė, kad aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2017 m. birželio 7 d., t. y. po to kai sužinojo apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-14398-894/2017 dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole, ir gavo šioje byloje teiktų procesinių dokumentų kopijas, todėl, pareiškėjo nuomone, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti nėra praleistas. Ieškovė UAB „Boslita“ ir Ko atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jo netenkinti. Ieškovės nuomone, prašymas patiektas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Nurodė, kad pareiškėjas, būdamas atsakovo kreditoriumi, dar nuo 2013 m. vasario 18 d., turėjo pareigą domėtis šio turtine padėtimi bei įsipareigojimais kitiems kreditoriams, dalyvavimu teisminiuose ginčuose, jeigu manė, kad pareiškėjo atžvilgiu užvesti teisminiai procesai pagal kitų kreditorių ieškinius gali įtakoti jo teises ir/ar pareigas. Ieškovės teigimu, pareiškėjas nepaaiškino, kodėl buvo delsiama tokį ilgą laiko tarpą kreiptis dėl skolos išieškojimo, be to, neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo. Pažymėjo, kad nei Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendime, nei Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 26 d. nutartyje jokia apimtimi, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pareiškėjo (ar kitų atsakovo kreditorių) materialiųjų teisių ar pareigų nebuvo pasisakyta. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu ir prašyti pripažinti, kad atsakovo prievolė yra bendra ir solidari sutuoktinių prievolė. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu buvo išnagrinėtas ir atmestas Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-14398-894/2017 teisėjos 2017 m. birželio 7 d. protokoline nutartimi, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad prašomoje atnaujinti byloje priimtu sprendimu buvo pasisakyta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ar pareigų.Trečiasis asmuo O. G. ir atsakovas I. G. atsiliepimais prašė tenkinti pareiškėjo prašymą, atnaujinus procesą ieškovės UAB „Boslita ir Ko“ ieškinį atmesti. Atsiliepime sutiko su pareiškėjo argumentais. Kartu nurodė, kad pareiškėją apie prašomą atnaujinti civilinę bylą informavo 2017 m. birželio 7 d., todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas nepraleidus įstatyme nustatytų terminų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2016 pagal ieškovės UAB „Boslita“ ir Ko ieškinį atsakovui I. G., trečiajam asmeniui O. G. dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole; priteisė iš pareiškėjo V. G. valstybei 6,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.Teismas, spręsdamas dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti, nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015, ieškovės UAB „Boslita“ ir Ko ieškinį tenkino, pripažino, kad O. G. prievolė UAB „Boslita“ ir Ko, kurios dydis 729 351,89 Eur, atsiradusi iš 2012 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio ir šio vekselio pagrindu Kauno miesto 3-ojo notarų biuro notarės V. V. 2013 m. vasario 4 d. padaryto vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 799, yra bendra ir solidari O. G. ir I. G. turtinė prievolė. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2194-527/2015, atsakovo apeliacinį skundą atmetė, Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 Kauno apylinkės teismui padavė 2017 m. birželio 9 d. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes pareiškėjas sužinojo 2017 m. birželio 7 d., t. y. po to kai sužinojo apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-14398-894/2017 dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole, ir gavo šioje byloje teiktų procesinių dokumentų kopijas, nesant byloje duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, sprendė, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pareiškėjas nėra praleidęs.Spręsdamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo, teismas konstatavo, kad nei Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendime, nei Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 26 d. nutartyje tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pareiškėjo, kaip kreditoriaus, materialiųjų teisių ar pareigų pasisakyta nebuvo. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 buvo išnagrinėtas ieškovės UAB „Boslita“ ir Ko reikalavimas pripažinti atsakovo I. G. sutuoktinės O. G. prievolę solidaria ir bendra abiejų sutuoktinių prievole, t. y. ieškovas gynė savo kaip kreditoriaus asmenines teises, kylančias iš paskolos ir vekselio prievolinių santykių. Teismas konstatavo, kad šių teisinių santykių turiniui pareiškėjo reikalavimas atsakovui neturi jokios įtakos, kaip ir ieškovės reikalavimas neturi jokios įtakos pareiškėjo ir atsakovo prievoliniams santykiams. Teismas pažymėjo, kad net ir atnaujinus civilinį procesą ir įtraukus pareiškėją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, tai visiškai nekeistų teismų priimtų sprendimų esmės. Tuo tarpu pripažinus, jog pareiškėjas sutinkamai su CPK 47 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, reikštų, kad į bylą turėtų būti įtraukti visi atsakovo I. G. kreditoriai.Teismas išaiškino, kad pareiškėjas, būdamas atsakovo kreditoriumi, turi teisę prisijungti prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to pateis skolininko turto ir lėšų (CPK 759 straipsnio 1 dalis). Prisijungęs prie išieškojimo, išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo, atliekant vykdymo veiksmus (CPK 759 straipsnio 2 dalis).Teismas kartu pažymėjo, kad pareiškėjas teikė prašymą dėl jo įtraukimo į bylą Nr. e2-14398-894/2017 trečiuoju asmeniu, kurioje buvo sprendžiamas kreditorių UAB „Baltijos stiklas“ ir G. S. reikalavimas dėl atsakovo I. G. ir jo sutuoktinės prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole, tačiau prašymas netenkintas 2017 m. birželio 7 d. protokoline nutartimi, kas tik patvirtina, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo ir civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015. Tokiu būdu teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinam pagrindui atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Atmetęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas iš pareiškėjo priteisė valstybei 6,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį, atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės Kauno apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad priimtas teismo sprendimas prašomoje atnaujinti civilinėje byloje neįtakojo pareiškėjo teisių. Priešingai, 2015 m. liepos 2 d. teismo sprendimu atsakovui I. G. solidariai priskyrus trečiojo asmens O. G. turimą prievolę ieškovui UAB „Boslita“ ir Ko, atitinkamai sumažėjo pareiškėjo išieškojimo iš atsakovo I. G. proporcija ir galimybė atgauti didesnę skolą, nei ta, kuri būtų atgauta realizavus atsakovo I. G. turtą, jei jam pagal minėtą teismo sprendimą nebūtų solidariai priskirta trečiojo asmens O. G. prievolė. Be to, apelianto nuomone, teismo siūlymas prisijungti prie išieškojimo vykdymo procese, nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų. Nepagrįstas teismo argumentas, kad pripažinus, jog pareiškėjas turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, reikštų, kad į bylą turėtų būti įtraukti visi atsakovo I. G. kreditoriai. Pažymi, kad pareiškėjas gina savo pažeistas teises, todėl svarstymai, ar kiti kreditoriai, kuriuos vykusio teisminio proceso metu turėjo atsakovas I. G., turėjo ar neturėjo byloje dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nėra susiję su pareiškėjo teisių gynimu, o atsakovo I. G. turimų kreditorių kiekis nesudaro pagrindo neatnaujinti proceso pareiškėjo reikalavimo pagrindu. Nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjas turi reikšti analogišką reikalavimą atskiroje civilinėje byloje ir taip ginti savo, kaip kreditoriaus, pažeistas teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjo nuomone, minėtas teismo argumentas nėra niekaip susijęs su pareikštu prašymu dėl proceso atnaujinimo. Pažymi, kad pareiškėjas neketina reikšti reikalavimo dėl prievolės modifikavimo ir pripažinimo solidaria su trečiuoju asmeniu O. G., kadangi atsakovo prievolė pareiškėjui yra asmeninio pobūdžio. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad dalyvaudamas byloje trečiuoju asmeniu pareiškėjas turėtų procesines galimybes ne tik prieštarauti dėl ieškovės UAB „Boslita“ ir Ko pareikšto ieškinio, bet ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, t. y. teisę savarankiškai teikti įrodymus, prašyti apklausti liudytojus, išreikalauti įrodymus iš dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų byloje nedalyvaujančių asmenų, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Pareiškėjo įsitikimu, jo dalyvavimas byloje trečiuoju asmeniu būtų nulėmęs kitokią bylos eigą ir ieškinio atmetimą. Apelianto nuomone, prašomoje atnaujinti byloje teismas apsiribojo vien tik trečiojo asmens O. G. paaiškinimais ir nesiaiškino prievolės kilmės, kad ją būtų gavima kvalifikuoti kaip bendrąją O. G. ir atsakovo I. G. prievolę. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad dėl išieškojimo jau išduotas 2013 m. vasario 4 d. notaro vykdomasis įrašas, pagal kurį vykdyti išieškojimą nuspręsta iš O. G., tokiu būdu priimtas teismo sprendimas reiškia vykdomojo dokumento keitimą. Be to, teisminio proceso metu buvo nutylėta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo turi daugiau kreditorių, taip pažeidžiant jų interesus. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Boslita“ ir Ko prašo teismo atmesti atskirąjį skundą, priteisti iš pareiškėjo V. G. ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Atskiruoju skundu apeliantas neįrodė, kad prašomoje atnaujinti byloje priimtas sprendimas turi įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, kas būtina sąlyga siekiant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nepriklausomai nuo to, ar ieškinys būtų buvęs tenkintas, ar atmestas, apeliantą ir atsakovą siejanti prievolė nepakito, ji niekur neišnyko. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad priėmus Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą sumažėjo pareiškėjo galimybė atgauti skolą iš atsakovo, nes neva padaugėjo kreditorių, kurie įgijo teisę nukreipti išieškojimą į atsakovo turtą. Ieškovės nuomone, vien faktas, kad atsakovas turi daugiau kreditorių, nereiškia, kad nagrinėjant bylas dėl kiekvienos individualios prievolės, į bylą turi būti įtraukiami ir visi kiti atsakovo kreditoriai. Pažymi, kad atsakovo turimų skolų išieškojimas tiek ieškovės naudai, tiek apelianto naudai yra sprendžiamas vykdymo procese, o ne civilinėse bylose. Vien tai, kad patenkinus ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 apeliantas, kaip ir kiti kreditoriai, vykdymo procese galimai iš atsakovo atgaus mažiau, nereiškia, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-3020-800/2015, nusprendė dėl apelianto teisių ir pareigų ar dėl kitų atsakovo kreditorių, kurių yra ženkliai daugiau, teisių ir pareigų. Ieškovės nuomone, atskiruoju skundu neįrodyta apelianto reikalavimo įtaka ieškovės reikalavimui. Tokiu būdu apeliantas, neturėdamas jokio materialinio suinteresuotumo šia byla, atitinkamai neturi jokių procesinių teisių pasisakyti ir dėl bylos esmės bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis byloje. Todėl apelianto argumentai, kuriais šis bando įrodyti, kad teismai neteisėtai sprendė dėl atsakovo ir trečiojo asmens prievolės solidarumo bei pripažinimo bendra sutuoktinių prievole ieškovės atžvilgiu, yra neaktualūs, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą. Pažymi, kad prašymas pareiškėją įtraukti trečiuoju asmeniu buvo pareiškęs ir kitoje Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-14398-894/2017, kurioje buvo sprendžiama dėl atsakovo I. G. ir trečiojo asmens O. G. prievolės pripažinimo solidaria ir bendra sutuoktinių prievole kreditorių G. S. ir UAB „Baltijos stiklas“ atžvilgiu. Pareikštas prašymas buvo atmestas 2017 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo protokoline nutartimi. Iš to seka, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo ne tik minėtoje byloje, bet ir prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-2030-800/2015. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas nėra praleidęs trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti. Pažymi, kad apeliantas reikalavimo teisę į atsakovą įgijo dar 2013 m. pradžioje, teismo procesiniai sprendimai prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimti 2015 m., o atsakovo turtine padėtimi ir jo atžvilgiu užvestais teisminiais procesais apeliantas susidomėjo tik 2017 m. Ieškovės nuomone, apeliantas, būdamas rūpestingu kreditoriumi, turėjo pareigą apie teisminius procesus, kurie užvesti atsakovo atžvilgiu, domėtis ne tik tuomet, kai atsakovas pradelsė mokėjimo terminą pagal išduotą vekselį, o nuo atsakovo prievolės atsiradimo dienos (2013 m.), jeigu manė, kad teisminiai procesai gali įtakoti apelianto teises ir/ar pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2017, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuri atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ar pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai, tačiau nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymu dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti procesą Kauno apylinkės civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, pagal kurį teismas atnaujina procesą, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.Bylos duomenimis nustatyta, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje teismo sprendimas priimtas 2015 m. liepos 2 d., kuris paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2194-527/2015. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 Kauno apylinkės teismui padavė 2017 m. birželio 9 d. Pareiškėjas CPK 368 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuoja nuo 2017 m. birželio 7 d., t. y. po to kai sužinojo apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-14398-894/2017 dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių (I. G. ir O. G.) prievole, kurioje buvo atsisakyta pareiškėją įtraukti trečiuoju asmeniu, ir gavo šioje byloje teiktų procesinių dokumentų kopijas. Įvertinus minėtas aplinkybes ir nesant byloje pateiktų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad apie prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimtą sprendimą pareiškėjas sužinojo anksčiau, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino. Tuo tarpu atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai neva pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujino pareikšti, laikytini deklaratyviais, ir nesudarančiais pagrindo konstatuoti 3 mėnesių termino praleidimo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, kad pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). Teismų praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Pažymėtina ir tai, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2005, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėtas ieškovės UAB „Boslita“ ir Ko reikalavimas pripažinti atsakovo I. G., sutuoktinės O. G. prievolę solidaria ir bendra abiejų sutuoktinių prievole, t. y. ieškovė gynė savo kaip kreditoriaus asmenines teises, kylančias iš paskolos ir vekselio prievolinių santykių. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareikšto prašymo dėl proceso atnaujinimo, nustatęs, kad priimtu sprendimu byloje nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, tuo pačiu, priimtas sprendimas nesukūrė pareiškėjui jokių teisių ir pareigų bei jų nepažeidė. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su minėtomis teismo išvadomis. Apelianto nuomone, priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2017, jam sumažėjo realaus išieškojimo iš atsakovo I. G. turto galimybės, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad byloje priimtas sprendimas turėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Kaip minėta, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje buvo nagrinėjamas tik ieškovės reikalavimas pagal pateiktą ieškinį, prašant pripažinti atsakovo I. G. sutuoktinės (trečiojo asmens) O. G. prievolę solidaria ir bendra abiejų sutuoktinių prievole. Iš to seka, kad apeliantas šioje byloje neturėjo jokių teisių į ginčo objektą. Minėtos aplinkybės neginčija ir pats apeliantas, pripažindamas, kad jo reikalavimas atsakovui I. G. neturi įtakos ieškovės UAB „Boslita“ ir Ko ir trečiojo asmens O. G. prievoliniams santykiams, kaip ir atvirkščiai, ieškovės reikalavimas prašomoje atnaujinti civilinėje byloje neturi įtakos pareiškėjo ir atsakovo prievoliniams santykiams. Tokiu būdu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimtame sprendime tiesiogiai nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, tuo pačiu teismo sprendimas nesukūrė pareiškėjui jokių teisių ar pareigų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas yra atsakovo kreditorius, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį suinteresuotu asmeniu byloje, kurioje sprendžiamas prievolės kitam kreditoriui pripažinimo solidariąją klausimas. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 7 punkto pagrindu, nenurodė, kokias teises ir pareigas teismo sprendimas jam sukuria. Be to, konstatuotina, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimtas sprendimas neturi res judicata galios pareiškėjui (kreditoriui) ir neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo. Kartu apeliacinės instancijos teismas laiko teisiškai nereikšmingu atskirojo skundo argumentą, kad priėmus Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą ir padaugėjus atsakovo kreditorių, kurie įgijo teisę nukreipti išieškojimą į pareiškėjo turtą, sumažėjo apelianto galimybės atgauti skolą iš atsakovo, kas neva patvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turėjo įtakos jo teisėtiems interesams. Visų pirma, dėl priimto teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-3020-800/2017 prievolė pareiškėjui niekur nedingo, jos dydis nesumažėjo. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas yra atsakovo kreditorius, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį suinteresuotu asmeniu byloje, sprendžiant klausimą dėl atsakovo sutuoktinės (trečiojo asmens) prievolės pripažinimo solidaria ir bendra abiejų sutuoktinių prievole. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme išnagrinėta kita civilinė byla Nr. e2-14398-894/2017, kurioje buvo sprendžiama dėl atsakovo I. G. ir trečiojo asmens O. G. prievolės pripažinimo solidaria ir bendra sutuoktinių prievole kreditorių G. S. ir UAB „Baltijos stiklas“ atžvilgiu. Minėtoje byloje pareikštas prašymas dėl V. G. įtraukimo į byla trečiuoju asmeniu, nepareškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo atmestas 2017 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo protokoline nutartimi tais pačiais motyvais, kuriais nagrinėjamu atveju teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Iš to seka, kad teismai laikosi vieningos pozicijos, kad šiuo atveju pareiškėjas turi išnaudoti kitas teisines galimybes, siekiant apginti savo galimai pažeistas teises. Antra, atsakovo turimų skolų išieškojimo klausimai tiek ieškovės, tiek pareiškėjo, tiek ir kitų atsakovo kreditorių naudai yra sprendžiami vykdymo, o ne civilinių bylų nagrinėjimo procese. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje buvo sprendžiama tik dėl to, ar ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą. Tokiu būdu laikytina teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, būdamas atsakovo kreditoriumi, turi teisę prisijungti prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to pateis skolininko turto ir lėšų (CPK 759 straipsnio 1 dalis). Prisijungęs prie išieškojimo, išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo, atliekant vykdymo veiksmus (CPK 759 straipsnio 2 dalis), tarp jų reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto ekspertizės išvados ir antstolio ar eksperto nustatytos turto vertės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), esant teisiniam pagrindui reikšti nušalinimą antstolio paskirtam ekspertui (CPK 598 straipsnis), įstatymo nustatyta tvarka skųsti antstolio veiksmus (CPK 510 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017). Iš to seka, kad vien tai, jog dėl prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimto sprendimo tiek apeliantas, tiek kiti atsakovo kreditoriai vykdymo procese galimai atgaus mažiau savo kreditorinių reikalavimų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3020-800/2017 teismas nusprendė dėl apelianto teisių ir pareigų. Be to, bylos duomenimis nustačius, kad pareiškėjas išieškojimo veiksmus pagal 2013 m. vasario 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį pradėjo tik 2017 m. sausio 9 d., t. y. beveik po ketverių metų nuo vekselio pasirašymo dienos, teismas sprendžia, kad tokiais veiksmais apeliantas prisiėmė ir sumažėjusių išieškojimo galimybių riziką. Kartu nėra pagrindo konstatuoti, kad įtraukus apeliantą į prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir jam suteikus procesines teises, bus sumažinta minėta rizika ir panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. Proceso atnaujinimas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, prieštarautų teisės principams ir faktiškai įteisintų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.