- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- A2-18941-752/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- O. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. (neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens) prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) „Boslita“ ir Ko ieškinį atsakovui I. G., trečiajam asmeniui O. G. dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas V. G. prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-3020-800/2015 nagrinėjimą, įtraukti pareiškėją dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu ir ieškovės UAB „Boslita“ ir Ko ieškinį atmesti.
Pareiškėjas nurodė pareiškime, kad 2015 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015, nusprendė ieškinį tenkinti. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2194-527/2015, nusprendė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015, kadangi, pareiškėjo vertinimu, teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas I. G. yra asmeninis jo skolininkas pagal 2013 m. vasario 18 d. paprastą neprotestuotiną vekselį. 2017 m. sausio 9 d. pareiškėjui teikiant skolininkui I. G. reikalavimą dėl vekselio apmokėjimo ir 2017 m. sausio 11 d. pranešimą dėl vekselio neapmokėjimo, pastarasis nurodė, kad turi finansinių problemų, tačiau dės pastangas vekselį apmokėti. 2017 m. kovo 13 d. pareiškėjas pasirašytinai įteikė V. G. pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, pastarasis paaiškino, kad neturi galimybių vekselio apmokėti, taip pat užsiminė, kad vyksta teismo procesas dėl sutuoktinės O. G. skolų, tačiau koks teismo procesas, tiksliau neįvardijo, tik nurodė bylos nagrinėjimo datą ir kad po nurodytos datos galės paaiškinti daugiau. Nesulaukęs jokios informacijos iš I. G. apie jo nurodytą teismo procesą, būdamas Lietuvoje ir 2017 m. gegužės 3 d. lankydamasis pas advokatą, pareiškėjas paprašė advokato pasidomėti nurodyta byla. Tą pačią dieną paaiškėjo, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14398-894/2017 dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole, kurioje I. G. yra atsakovu ir kurios nagrinėjimas paskirtas 2017 m. birželio 7 d. Sužinojęs šią informaciją pareiškėjas teiravosi pas I. G. apie šią bylą, o 2017 m. birželio 6 d. atvykęs į Lietuvą gavo joje teiktų procesinių dokumentų kopijas ir pateikė teismui prašymą įtraukti jį į nurodytą bylą trečiuoju asmeniu. Iš gautų procesinių dokumentų kopijų pareiškėjas sužinojo apie Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį. Todėl nurodo, kad nėra praleidęs CPK 368 str. 1 d. įtvirtintų trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Taip pat nurodo, kad kadangi jis yra ir vykusio teisminio proceso metu buvo I. G. kreditoriumi, sutinkamai su CPK 47 str. 1 d., jis turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, kaip asmuo, kurio teisėms teismo sprendimas gali turėti įtakos. Išvada, kad teismo sprendimas turi įtakos V. G. teisėms, darytina remiantis išieškojimo iš skolininko turto proporcingumo principu, kuriuo remiantis, skolininko turto esant nepakankamai visiems vienos eilės kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam kreditoriui priklausančiai sumai. Tuo remiantis, teismui pripažinus, kad trečiojo asmens O. G. prievolė UAB „Boslita“ ir Ko yra bendra ir solidari O. G. ir I. G. turtinė prievolė, atitinkamai mažėja kreditoriaus pareiškėjo reikalavimo skolininkui I. G. patenkinimo suma. Mano, kad argumentai dėl teismo sprendimo įtakos jo teisėms, sudaro pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, suteikiant jam teisę naudotis CPK 42 str. 1 d., 47 str. 2 d. įtvirtintomis trečiojo asmens teisėmis nagrinėjant bylą iš esmės atnaujinus joje procesą. Mano, kad jam naudojantis CPK 42 str. 1 d., 47 str. 2 d. įtvirtintomis trečiojo asmens teisėmis, nurodytoje byloje galima būtų peržiūrėti ne tik teismų padarytus esminius materialinių teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių prievoles kreditoriams, pažeidimus, bet ir patikrinti teismų procesiniuose sprendimuose nurodytų iš esmės deklaratyvius teiginių pagrįstumą, kad O. G. prievolė ieškovui UAB „Boslita“ ir Ko atsirado jai gelbėjant Ūkio banką, kas buvo abiejų sutuoktinių verslu, nuo bankroto (6 t., b.l. 62-64).
Atsiliepimas
Ieškovė išnagrinėtoje civilinėje byloje UAB „Boslita“ ir Ko byloje pateikė atsiliepimą dėl prašymo atnaujinti procesą, kuriame nurodė, kad su pateiktu prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Ieškovė pažymėjo, kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 368 str. 1 d. įtvirtintą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Nurodo, kad pareiškėjas, būdamas atsakovo kreditoriumi dar nuo 2013 m. vasario 18 d., turėjo pareigą domėtis šio turtine padėtimi bei įsipareigojimais kitiems kreditoriams, dalyvavimu teisminiuose ginčuose, jeigu manė, kad pareiškėjo atžvilgiu užvesti teisminiai procesai pagal kitų kreditorių ieškinius gali įtakoti jo teises ir/ar pareigas. Atsakovo prievolė pareiškėjo atžvilgiu yra didelė, dėl to pareiškėjas turėjo išskirtinį interesą rūpintis savo teisių gynyba. Pareiškėjas nenurodo, kokios objektyvios aplinkybės jam sutrukdė laiku susižinoti apie šį teisminį procesą ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareikšti prašymą dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo pačiu įrodant, kad Teismo sprendimas gali įtakoti jo teises ir/ar pareigas. Pareiškėjas taip pat nepaaiškina kodėl buvo delsiama tokį ilgą laiko tarpą. Informacija apie nagrinėjamas ir išnagrinėtas bylas yra vieša, todėl būdamas apdairus ir rūpestingas kreditorius turėjo realią galimybę sužinoti apie savo skolininko (atsakovo) atžvilgiu nagrinėjamas civilines bylas dar jų nagrinėjimo metu.
Taip pat nurodė, kad pareiškėjas neįrodė CPK 366 str. 1 d. 7 p. proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo. Nei Kauno apylinkės teismo 2015-07-02 sprendime, nei Kauno apygardos teismo 2011-11-26 nutartyje jokia apimtimi, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pareiškėjo (ar kitų atsakovo kreditorių) materialiųjų teisių ar pareigų nepasisakyta. Šioje byloje buvo nagrinėjamas tik ieškovo reikalavimas pagal pateiktą ieškinį prašant pripažinti atsakovo sutuoktinės (trečiojo asmens) prievolę solidaria ir bendra abiejų sutuoktinių prievole. Pareiškėjo prieštaravimas tokiam ieškovo reikalavimui yra nereikšmingas ir neturintis jokios įtakos, nes pareiškėjas neturi teisės spręsti dėl kitų asmenų prievolinių santykių vertinimo ar kvalifikavimo. Atsakovo prievolė pareiškėjo atžvilgiu niekur nedingo, jos dydis nesumažėjo, be to, sprendimas šioje byloje pareiškėjui (kaip ir kitiems atsakovo kreditoriams) nesukūrė jokių teisių ar pareigų, nepažeidė įstatymo saugomo intereso. Pareiškėjui ir kitiems atsakovo kreditoriams nedraudžiama kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu ir prašyti pripažinti, kad atsakovo prievolė yra bendra ir solidari sutuoktinių prievolė. Be to, pareiškėjo galimybę atgauti skolą iš atsakovo didesne ar mažesne apimtimi lemia ne teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, o atsakovo turimu kreditorių kiekis ir kreditorių turimų reikalavimų į atsakovo dydis. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad kiekvienas iš kreditorių privalo dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime, kurioje sprendžiamas kito konkretaus kreditoriaus ir skolininko teisės ir pareigos. Nepriklausomai nuo to kiek kreditorių turi atsakovas, pareiškėjas turi teisę prisijungti prie skolos išieškojimo proceso ir savo skolą atgauti proporcingai su kitais kreditoriais pagal savo turimų reikalavimų dydį.
Taip pat nurodė, kad atsakovo prašymas įtraukti pareiškėją ir kitus jo kreditorius trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, buvo išnagrinėtas į Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2- 14398-894/2017. Prašymas buvo motyvuojamas analogiškais argumentais ir teisėjos 2017 m. birželio 7 d. protokoline nutartimi atmestas (6 t., b.l. 78-83).
Trečiasis asmuo išnagrinėtoje civilinėje byloje O. G. atsiliepime prašė tenkinti pareiškėjo (neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens) prašymą, atnaujinus procesą ieškovės UAB „Boslita ir Ko“ ieškinį atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nežinojo apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą bylą Nr. 2-3020-800/2015 ir apie priimtą 2015-07-02 sprendimą ir šios aplinkybės jam tapo žinomos 2017 m. birželio 7 d. 2015 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu tenkinus ieškovės UAB „Boslita ir Ko“ ieškinį sumažėjo pareiškėjo galimybė atgauti paskolintus atsakovui pinigus pagal 2013 m. vasario 18 d. vekselį. Sprendimas palietė ne tik pareiškėjo teises, bet ir visų atsakovo kreditorių teises, todėl pareiškėjas turi teisę dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3020-800/2015 ir ginti savo teises (6 t., b.l. 84-85).
Atsakovas išnagrinėtoje civilinėje byloje I. G. atsiliepime prašė tenkinti pareiškėjo (neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens) prašymą, atnaujinus procesą ieškovės UAB „Boslita ir Ko“ ieškinį atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-3020-800/2015 įtrauktas nebuvo, taip pat nebuvo informuotas apie tokios bylos iškėlimą ir nagrinėjimą. Pareiškėjas yra atsakovo kreditorius pagal 2013 m. vasario 18 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Šią skolą atsakovas pripažįsta, jo įsipareigojimas pareiškėjui pagal vekselį yra asmeninė prievolė. Tvirtina, kad užsiminė pareiškėjui apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-14398-894/2017 ir 2017 m. birželio 7 d. nagrinėjant minėtą bylą buvo pateiktas pareiškėjo prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu. Tada pareiškėjui tapo žinoma ir apie civilinę bylą Nr. 2-3020-800/2015. Teigia, kad pareiškėjas, kaip ir kiti kreditoriai, turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą, nes patenkinus ieškinį sumažėjo kreditoriaus galimybė atgauti savo prievolės įvykdymą. Nurodo, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3020-800/2015 buvo iš esmės pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių prievoles ir atsakomybę, nes nedalyvaujant kreditoriams buvo paisoma tik ieškovo interesų (6 t., b.l. 86-87).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 2 dalis numato, jog prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2017 m. rugsėjo 5 nutartimi nuspręsta pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (6 t., b.l. 88). Dalyvaujantys byloje asmenys apie rašytinio teismo posėdžio vietą ir datą informuoti pranešimais (6 t., b.l. 90-94).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam proceso atnaujinimo instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015, ieškovės UAB „Boslita“ ir Ko ieškinį tenkino, pripažino, kad O. G. prievolė UAB „Boslita“ ir Ko, kurios dydis 729351,89 Eur, atsiradusi iš 2012-08-03 paprastojo neprotestuotino vekselio ir šio vekselio pagrindu Kauno miesto 3-ojo notarų biuro notarės V. V. 2013-02-04 padaryto vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 799, yra bendra ir solidari O. G. ir I. G. turtinė prievolė (5 t., b.l. 173-177). Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2194-527/2015, atsakovo apeliacinį skundą atmestė, Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą paliko nepakeistą (6 t., b.l. 21-30).
Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 Kauno apylinkės teismui padavė 2017 m. birželio 9 d. (6 t., b. l. 62-64).
Pareiškėjas, prašyme dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2017 m. birželio 7 d., t.y. po to kai sužinojo apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-14398-894/2017 dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole, ir gavo šioje byloje teiktų procesinių dokumentų kopijas. Duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, byloje nėra. 2017 m. birželio 9 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo. Darytina išvada, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pareiškėjas nėra praleidęs.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2014).
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015, kadangi, pareiškėjo vertinimu, jo neįtraukus į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, teismas sprendimu nusprendė dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų.
Pareiškėjas nurodė, kad jis yra atsakovo kreditorius pagal 2013 m. vasario 18 d. paprastą neprotestuotiną vekselį. Šio vekselio pagrindu atsakovui yra pateikęs 2017 m. sausio 9 d. reikalavimą dėl apmokėjimo ir 2017 m. sausio 11 pranešimą dėl vekselio neapmokėjimo. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3020-800/2015 ir tenkinus ieškovo ieškinį, jam sumažėjo galimybės gauti iš atsakovo savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Pareiškėjo vertinimu, priimtas 2015 m. liepos 2 d. sprendimas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms bei turi reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Pareiškėjas remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-453/2011).
Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 stripnsio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien faktines aplinkybes, kurios pareiškėjo manymu sudaro pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Pareiškėjas privalo motyvuotai pasisakyti, kad teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl jo materialiųjų teisių ar pareigų, kad teismo sprendimas jam sukūrė kokių nors pareigų, ar, kad teismo sprendimu buvo pažeisti istatymo saugomi interesai. Taigi, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu būtų įrodytos teismų praktikoje nurodomos aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju nei Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendime, nei Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 26 d. nutartyje tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pareiškėjo, kaip kreditoriaus, materialiųjų teisių ar pareigų pasisakyta nebuvo. Civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 buvo išnagrinėtas ieškovės UAB „Boslita“ ir Ko reikalavimas pripažinti atsakovo sutuoktinės prievolę solidaria ir bendra abiejų sutuoktinių prievole. Pareiškėjo prieštaravimas tokiam ieškovės reikalavimu yra nereikšmingas ir neturintis jokios įtakos. Taip pat, teismas sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas pareiškėjo teisių niekaip nepalietė ir jų neįtakojo. Atsakovo prievolė pareiškėjui niekur nedingo, jos dydis nesumažėjo, teismo sprendimas pareiškėjui nesukūrė jokių teisių ar pareigų. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas turi teisę reikšti analogišką reikalavimą atskiroje civilinėje byloje ir taip ginti savo, kaip kreditoriaus, pažeistas teises ir teisėtus interesus.
Teismas nesutinka ir su pareiškėjo argumentu, kad priėmus teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, sumažėjo jo galimybė iš atsakovo atgauti skolą. Pažymėtina, kad pareiškėjo galimybę atgauti iš atsakovo skolą lemia ne civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 priimti sprendimai, o atsakovo turimų kreditorių kiekis ir kreditorinių reikalavimų į atsakovo turtą dydis. Kad atsakovas turi visą eilę kreditorių, dar nereiškia, kad visi atsakovo kreditoriai turi dalyvauti civilinių bylų, kuriose sprendžiami konkretaus kreditoriaus ir atsakovo teisių ir pareigų klausimai nagrinėjimuose. Pažymėtina, kad pareiškėjas, būdamas atsakovo kreditorius, turi teisę prisijungti prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to pateis skolininko turto ir lėšų (Civilinio proceso kodekso 759 straipsnio 1 dalis). Prisijungęs prie išieškojimo, išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus (Civilinio proceso kodekso 759 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo obiektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-42/2010). Civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015, kurioje procesą prašo atnaujinti pareiškėjas, ieškovas gynė savo kaip kreditoriaus asmenines teises, kylančias iš paskolos ir vekselio prievolinių santykių. Teismas konstatuoja, kad šių teisinių santykių turiniui pareiškėjo reikalavimas neturi jokios įtakos, kaip ir ieškovo reikalavimas neturi jokios įtakos pareiškėjo ir atsakovo prievoliniams santykiams. Nagrinėjamu atveju, net ir atnaujinus civilinį procesą ir įtraukus pareiškėją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, tai visiškai nekeistų teismų priimtų sprendimų esmės.
Taip pat, pažymėtina, kad analogiškas pareiškėjo prašymas įtraukti jį į bylos, kurioje buvo sprendžiamas kreditorių UAB „Baltijos stiklas“ ir G. S. reikalavimas dėl atsakovo ir jo sutuoktinės prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole, nagrinėjimą 2017 m. birželio 7 d. protokoline nutartimi buvo atmestas. Spręstina, kad pareiškėjui turėtų būti suprantama, kad jis neturi teisinio suinteresuotumo ir civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015, kurioje procesą prašo atnaujinti, bei turi teisę išnaudoti kitas teisines galimybes apginti savo teises, jeigu mano, kad šios teisės yra pažeistos.
Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinam pagrindui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus, nenustačius pagrindo procesui atnaujinti, pareiškėjo V. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas. Atsisakytina atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovė išnagrinėtoje civilinėje byloje UAB „Boslita“ ir Ko iš pareiškėjo V. G. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidais, tačiau nepateikė įrodymų apie tokių išlaidų turėjimą, todėl ieškovės prašymas netenkintinas.
Iš pareiškėjo V. G. valstybei priteistina 6,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (6 t., b.l. 2) (CPK 96 str. 1 d., 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo V. G. prašymą atnaujinti procesą.
Atsisakyti atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2016 pagal ieškovės UAB „Boslita“ ir Ko ieškinį atsakovui I. G., trečiajam asmeniui O. G. dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole.
Priteisti iš pareiškėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,35 Eur (šešis eurus, 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.