Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Poltavos srities Poltavos rajono teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą byloje Nr. 545/2361/23 dalyje, kuria išspręstas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, suinteresuotas asmuo – J. V. (J. V.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Poltavos srities Poltavos rajono teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą byloje Nr. 545/2361/23 dalyje, kuria nuspręsta išieškoti iš suinteresuoto asmens (atsakovo) J. V. (J. V.; toliau – ir suinteresuotas asmuo) pareiškėjos (ieškovės) V. V. naudai išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. V. (A. V.) (gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti – po 1/4 visų rūšių atsakovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 50 proc. atitinkamo amžiaus vaiko pragyvenimo minimumo kas mėnesį nuo 2023 m. liepos 4 d. iki vaiko pilnametystės; 2) nustatyti, kad išlaikymo suma būtų indeksuojama pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus; 3) išduoti vykdomąjį raštą, kuriuo būtų galima vykdyti priverstinį išlaikymo įsiskolinimo ir priteisto išlaikymo išieškojimą iš suinteresuoto asmens.

2. Pareiškėja nurodė, kad tiek pareiškėja kartu su nepilnamečiu vaiku, tiek suinteresuotas asmuo gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje nuo 2022 metų. Suinteresuotas asmuo išlaikymą vaikui teikė iki 2023 m. sausio mėn., vėliau išlaikymą teikti geranoriškai nustojo. Pareiškėja kreipėsi dėl išlaikymo priteisimo į Ukrainos teismą. Ukrainos Poltavos srities Poltavos rajono teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu byloje Nr. 545/2361/23 priteisė pareiškėjos naudai išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. V. (gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti – po 1/4 visų rūšių atsakovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 50 proc. atitinkamo amžiaus vaiko pragyvenimo minimumo kas mėnesį nuo 2023 m. liepos 4 d. iki vaiko pilnametystės. Po nurodyto teismo sprendimo priėmimo, suinteresuotas asmuo ir toliau nevykdė prievolės teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, todėl Ukrainos Poltavos srities Poltavos rajono teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo iš suinteresuoto asmens.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 1, 5 dalys). Sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis).

4. Lietuvos Respublikos tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) skirtas užtikrinti tinkamą civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimą (Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnis). Su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – 2007 metų Hagos konvencija) ir (Įgyvendinimo įstatymo nenustato kitaip (Įgyvendinimo įstatymo 37⁷ straipsnis).

5. Lietuvos Respublika ir Ukrainos Respublika – 2007 metų Hagos konvencijos narės. Lietuvos Respublika ir Ukrainos Respublika sudarė 1993 m. liepos 7 d. sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kurioje įtvirtintos nuostatos dėl vienoje valstybėje priimtų teismo sprendimų, taip pat ir išlaikymo bylose, pripažinimo ir leidimo vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl 2007 metų Hagos konvencijos ir dvišalės sutarties nuostatų konkurencijos, išaiškino, kad 2007 metų Hagos konvencija nustato veiksmingesnes taisykles negu dvišalė sutartis, nes pagal nutylėjimą (t. y. atitinkamai valstybei nedeklaravus, kad ji kitų valstybių teismų sprendimams pripažinti toliau taikys egzekvatūros procedūrą) joje įtvirtintas supaprastintas pripažinimo ir vykdymo teisinis režimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-421/2022, 17, 18 punktai). Dėl to pareiškėjos V. V. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos teismo sprendimą nagrinėjamas pagal 2007 metų Hagos konvenciją.

7. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, nevertina ir netikrina prašomo pripažinti teismo sprendimo (įsakymo) teisėtumo ir pagrįstumo, bet formaliai įvertina, atitinka prašymas jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus 2007 metų Hagos konvencijos 11 ir 25 straipsniuose, ar ne (Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalis ir 31⁸ straipsnis; 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 1 dalis, 11, 25, 28 straipsniai).

8. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 25 straipsnio 1 dalį prie 23 arba 24 straipsnyje nurodyto prašymo dėl pripažinimo ir vykdymo pridedami: a) visas sprendimo tekstas; b) dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sprendimas kilmės valstybėje vykdytinas, o administracinės institucijos sprendimo atveju – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad įvykdyti 19 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, nebent ta valstybė pagal 57 straipsnį yra nurodžiusi, kad jos administracinių institucijų sprendimai visada atitinka šiuos reikalavimus; c) jei atsakovas neatvyko ir jam nebuvo atstovaujama procedūroje kilmės valstybėje, dokumentas arba dokumentai, kuriais atitinkamai patvirtinama, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir suteikta galimybė būti išklausytam arba kad jam buvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir suteikta galimybė pateikti dėl jo prieštaravimą arba apskųsti fakto ir teisės klausimais; d) prireikus, dokumentas, kuriame nurodytas bet kokių įsiskolinimų dydis ir apskaičiavimo data; e) prireikus, kai priimtas sprendimas, kuriame nurodytas automatinis sumos indeksavimas, – dokumentas, kuriame pateikiama tokiam apskaičiavimui reikalinga informacija; f) prireikus, dokumentai, kuriuose nurodyta, kokio masto nemokama teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta kilmės valstybėje.

2. Pareiškėja prie prašymo pridėjo Ukrainos Poltavos srities Poltavos rajono teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nepilnamečiam vaikui ir jo vertimą į lietuvių kalbą. Pateiktame sprendime nurodyta, kad sprendimas įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 29 d. Pareiškėja pridėjo Ukrainos Teisingumo ministerijos Rytų tarpregioninės valdybos Poltavos srities Poltavos rajono valstybinės vykdymo tarnybos Poltavos skyriaus pažymą apie tai, kad vykdomoji byla Nr. 73216119 yra užvesta pagal 2023 m. rugsėjo 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 545/2361/23 dėl alimentų išieškojimo iš suinteresuoto asmens (atsakovo) J. V. pareiškėjos (ieškovės) V. V. naudai, kas mėnesį, pradedant nuo 2023 m. liepos 4 d. iki vaiko pilnametystės. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui kartu su jų nepilnamečiu vaiku atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką, suinteresuotas asmuo tam tikrą laiką vykdė prievolę teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas atitinka formos ir turinio reikalavimus (2007 metų Hagos konvencijos 25 straipsnio 1 dalies a–c punktai).

3. 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnyje įtvirtinti atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsisakyti pripažinti sprendimą galima tik 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio a punkte nustatytu pagrindu – kai sprendimo pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-421/2022, 32.5 papunktis).

4. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą, pateiktus duomenis, nenustatė, kad prašomas pripažinti teismo sprendimas aiškiai prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Pareiškėja nurodė, kad tikslinga pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą, nes ji siekia Lietuvos Respublikoje priverstine tvarka išieškoti iš Lietuvoje dirbančio ir gyvenančio suinteresuoto asmens nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą, kadangi suinteresuotas asmuo jo geranoriškai neteikia. Dėl to Ukrainos Poltavos srities Poltavos rajono teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dalyje, kuriuo išspręstas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, netikrinant jo nepripažinimo pagrindų, pripažįstama Lietuvos Respublikoje ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje (Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, 31⁸ straipsnis).

5. Suinteresuotam asmeniui išaiškinama, kad jis per trisdešimt dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (jeigu jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje – per šešiasdešimt dienų) turi teisę pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą peržiūrėti šią nutartį (Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis; 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 5, 6 dalys). Atkreiptinas suinteresuoto asmens dėmesys į tai, kad prašymas gali būti grindžiamas tik 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytais pagrindais.

6. Pareiškėja prašo nustatyti, kad nustatyti, kad priteista išlaikymo suma būtų indeksuojama pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.

7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimo) ir prejudicinę galią. Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka – tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vykdymo valstybėje priimtas teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-695/2016; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-916/2022). Taigi, užsienio teismo priimto sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti suteikia jam faktiškai tokią pačią teisinę galią, kaip ir nacionalinio teismo priimto sprendimo. Vis dėlto, nors užsienio teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti lemia šio sprendimo privalomumą pripažįstančioje valstybėje, teismas, spręsdamas klausimą dėl užsienio valstybės teismo priimto sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, neatlieka šio teismo sprendimo turinio revizijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024).

8. Nagrinėjamu atveju iš prašomo pripažinti ir vykdyti Ukrainos Poltavos srities Poltavos rajono teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydis nustatytas vadovaujantis Ukrainos Respublikos civilinio kodekso 184 straipsnio nuostatomis. Taigi išlaikymo dydis įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu šiuo atveju nustatytas vadovaujantis Ukrainos teisės aktais. Pareiškėjos prašymo išlaikymo dydį indeksuoti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tenkinimas šiuo atveju reikštų intervenciją į prašomą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės sprendimą, todėl vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir jį aiškinančia kasacinio teismo praktika, pareiškėjos prašymas indeksuoti išlaikymo dydį atmetamas.

9. Pareiškėja taip pat prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo.

10. Pareiškėjai išaiškinama, kad pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nutartis įsiteisės ir pareiškėjai bus išduodamas vykdomasis raštas pasibaigus šios nutarties 12 punkte nurodytiems terminams. Siekdama pripažintą ir leistą vykdyti Ukrainos Poltavos srities Poltavos rajono teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėja turi teisę su jai išduotu vykdomuoju raštu, prie jo pridėdama šios teismo nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės sprendimo patvirtintą kopiją ir jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 809 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, 31⁸ straipsniu, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 23 straipsnio 3 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos V. V. prašymą patenkinti iš dalies.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Poltavos srities Poltavos rajono teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta išieškoti iš suinteresuoto asmens (atsakovo) J. V. (J. V.) (gimusio (duomenys neskelbtini) pareiškėjos (ieškovės) V. V. (gimusios (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. V. (A. V.) (gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikyti – po 1/4 visų rūšių atsakovo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 50 proc. atitinkamo amžiaus vaiko pragyvenimo minimumo kas mėnesį, pradedant nuo 2023 m. liepos 4 d. iki vaiko pilnametystės (byla Nr. 545/2361/23).

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Šią nutartį gali būti prašoma peržiūrėti paduodant prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui per trisdešimt dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Jeigu suinteresuoto asmens J. V. (J. V.) įprastinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymas peržiūrėti nutartį gali būti paduodamas per šešiasdešimt dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Nutartis įsiteisėja pasibaigus terminui paduoti prašymą jai peržiūrėti, jeigu toks prašymas nebus paduotas.