- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-599-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00658-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- E. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Larisos Šimanskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės S. K. ir atsakovo E. T. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui E. T. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovo E. T. priešieškinį ieškovei S. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko Ū. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų į ieškovės sąskaitą, nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant įstatyminę atstovę S. K., nepilnamečio vaiko Ū. T. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko R. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ieškovės S. K. sąskaitą, nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant įstatyminę atstovę S. K., nepilnamečio vaiko R. T. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn., skaičiuojant po 300 Eur kas mėnesį, kuris ieškinio pateikimo momentui sudaro 6 600 Eur; nustatyti nepilnamečių vaikų Ū. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vietą su motina S. K., motinos gyvenamoje vietoje; nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais Ū. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. T., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką.
2. Nurodė, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) sausio mėnesio su atsakovu gyveno neįregistravę santuokos, vedė bendrą ūkį, veikė jungtinės veiklos pagrindu. Per bendro gyvenimo laikotarpį gimė du vaikai: Ū. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. T., gim. (duomenys neskelbtini) Nuo 2021 m. sausio mėn. su atsakovu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda. Atsakovas didžiąją dalį laiko praleidžia komandiruotėse, užsienyje. Po bendro gyvenimo nutraukimo, tarp šalių santykiai tapo itin konfliktiški, atsakovas kerštaudamas ieškovės atžvilgiu pradėjo galimai nuteikinėti vaikus prieš ieškovę, itin negražiai atsiliepti apie ieškovę. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą ne tik skambučiais, bet ir elektroniniais laiškais, ieškodama kompromiso bei prašydama prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau atsakovas ieškovę ignoruodavo. Nuo 2021 m. sausio mėn. nepilnamečiai vaikais ieškovė rūpinasi viena, kadangi atsakovas jokiomis piniginėmis lėšomis, daiktais ar maistu, kurie būtų perduoti ieškovei, prie nepilnamečių vaikų išlaikymo neprisideda. Nuo 2021 m. sausio mėn. iki ieškinio pateikimo dienos, atsakovas ieškovei nėra pervedęs jokių pinginių lėšų, skirtų vaikų išlaikymui. Atsakovas nuo išsiskyrimo į Lietuvą buvo grįžęs šiais laikotarpiais: nuo 2021 m. sausio pradžios iki 2021 m. sausio 27 d.; nuo 2021 m. vasario 20 d. iki 2021 m. vasario 27 d.; nuo 2021 m. balandžio 17 d. iki 2021 m. gegužės 1 d.; nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2021 m. liepos 10 d.; nuo 2021 m. gruodžio 18 d. iki 2022 m. sausio 9 d.; nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.; nuo 2022 m. liepos 2 d. iki 2022 m. liepos 16 d.; nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d. Atsakovas ieškovės neinformuoja apie grįžimo, numatomą bendravimo su vaikais laiką. Vaikus pasiima tik tada, kada atsakovui patogu, dažniausiai juos pasiima ir parveža nakties metu, neatsižvelgia į vaikų ir ieškovės bendravimą, suplanuotas atostogas, laisvą laiką ir kitas aplinkybes. Atsakovas nebendradarbiauja su ieškove, todėl yra poreikis nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, jų gyvenamąją vietą. Nepilnamečių vaikų išlaikymui mėnesiui yra reikalinga bent apie 1300 Eur – 1400 Eur dydžio suma, kiekvienam iš nepilnamečių vaikų mėnesiui reikalinga bent 650 - 700 Eur dydžio suma. Atsakovas kiekvienam vaikui išlaikyti turi skirti 350 Eur dydžio sumą. Atsakovas jokių piniginių lėšų ieškovei dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo nepervedė, todėl nuo 2021 m. sausio mėn. už dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymą, skolingas 6 600 Eur dydžio sumą (už du vaikus po 300,00 Eur) x 11 mėn. (2021 m. sausis - 2021 m. lapkritis)). Šiuo metu ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestį sudaro 1 009,37 Eur dydžio suma. Ieškovė turi transporto priemonę F. G., jokio nekilnojamojo turto neturi. Iš gaunamo atlyginimo ieškovei vienai išlaikyti nepilnamečius vaikus sunku, todėl priversta kreiptis pagalbos į artimiausius asmenis, draugus. Ieškovės, kaip motinos, vaidmuo vaikų gyvenime juos auklėjant ir lavinant, turi didesnę reikšmę; mamos ir vaikų ryšys yra stiprus, prieraišus, saugus. Nepilnamečių vaikų atskyrimas nuo mamos sukeltų tiek mamai, tiek vaikams didelius emocinius išgyvenimus ir pažeistų vaikų interesus. Ieškovė turi visas tinkamas galimybes vaikus prižiūrėti, jais rūpintis bei užtikrinti harmoningą vystymąsi, lavinimą ir švietimą, lankytis gydymo įstaigose, rūpintis susirgus, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Siekdama išlaikyti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, kartu užtikrinti ir nepilnamečių vaikų bei tėvo teisių į bendravimą galimybę, saugant vaikų interesus, ieškovė prašo nustatyti ir ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad jis nuo 2021 m. sausio 1d. iki 2021 m. spalio 31 d. tinkamai vykdė prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus R. T. ir Ū. T., pinigines lėšas po 150 Eur kiekvieną kalendorinį mėnesį kiekvienam vaikui mokėdamas į nepilnamečių vaikų asmenines sąskaitas; pripažinti, kad atsakovas nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. tinkamai vykdė prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus R. T. ir Ū. T. pinigines lėšas po 240 Eur kiekvieną kalendorinį mėnesį kiekvienam vaikui mokėdamas į nepilnamečių vaikų asmenines sąskaitas; priteisti iš ieškovės S. K. nepilnametės dukros Ū. T., išlaikymui po 180 Eur periodinių išmokų, mokamų kiekvieną kalendorinį mėnesį nuo 2021m. sausio 1 d. iki dukros Ū. T. pilnametystės. Priteistų 180 Eur periodinių išmokų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti nepilnametės Ū. T. įstatyminį atstovą, t. y. jos tėvą E. T.. Nustatyti ieškovės prievolę dukros Ū. T. išlaikymui skirtas pinigines lėšas periodiškai iki kiekvieno mėnesio 20 d. pervesti į nepilnametės dukros Ū. T. asmeninę sąskaitą; priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus R. T. išlaikymui po 180 Eur periodinių išmokų, mokamų kiekvieną kalendorinį mėnesį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki sūnaus R. T. pilnametystės. Priteistų 180 Eur periodinių išmokų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti nepilnamečio R. T. įstatyminį atstovą, t. y. jo tėvą. Nustatyti ieškovės prievolę sūnaus R. T. išlaikymui skirtas pinigines lėšas periodiškai iki kiekvieno mėnesio 20 d. pervesti į nepilnamečio sūnaus R. T. asmeninę sąskaitą.
4. Nurodė, kad ieškovė inicijuoja teisinį ginčą dėl vaikų tėvo teikiamos paramos vaikų išlaikymui neįskaitymo. Atsakovas yra pateikęs faktinius duomenis apie tai, kad nuo 2021 m. sausio mėnesio l d. iki 2021 m. spalio mėn. 31d. vaikų išlaikymui teikė po 150 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kiekvieną kalendorinį mėnesį, o nuo 2021 m. lapkričio mėnesio, vykdydamas 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-3937-973/2021 (teisminio proceso Nr.2-10-3-00658-2021-0) nustatytą prievolę mokėti po 240 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai Ū. T. ir nepilnamečiui sūnui R. T., periodiškai teikia po 240 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kiekvieną kalendorinį mėnesį. Kadangi ieškovė tokios tėvo paramos vaikų išlaikymui nepripažįsta, todėl yra teisinis pagrindas šį ginčą tarp ieškovės ir atsakovo spręsti teismui, priimant atitinkamą procesinį sprendimą. Nepilnamečių vaikų išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, ieškovė turi būti įpareigota atitinkamai periodiškai teikti materialinę paramą vaikų išlaikymui. Pagal byloje pateiktus ieškovės duomenis apie gaunamas pajamas, ieškovė privalėtų teikti kiekvienam vaikui po 180 Eur dydžio periodinę paramą jų išlaikymui kiekvieną kalendorinį mėnesį iki vaikų pilnametystės. Kadangi ieškovė neatsakingai elgiasi su pinigais, ieškovės piniginių lėšų vaikų išlaikymui tvarkytoju turi būti paskirtas vaikų tėvas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nustatė nepilnametės Ū. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. K. jos gyvenamojoje vietoje. Nustatė nepilnamečio R. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. K. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo E. T. po 260 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai Ū. T. išlaikyti nuo pareiškimo dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat 715 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d. Priteisė iš atsakovo E. T. po 260 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiui sūnui R. T. išlaikyti nuo pareiškimo dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 8 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat 715 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d. Pavedė ieškovei S. K. nepilnametės dukros Ū. T. ir nepilnamečio sūnaus R. T. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Nustatė atsakovo E. T. bendravimo su nepilnamečiais vaikais Ū. T. ir R. T. tvarką. Kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei S. K. iš atsakovo E. T. 2 581 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovui E. T. iš ieškovės S. K. 436 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo E. T. 215,33 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisė iš ieškovės S. K. 6,19 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Teismo pagrindiniai motyvai:
5.1. Šalių nepilnamečiai vaikai po išsikraustymo iš atsakovo namų 2021 m. kovo 21 d., didžiąją laiko dalį gyvena su mama nuomojame būste ir tik kai atsakovas grįžta į Lietuvą, gyvena pas atsakovą. Atsakovas didžiąją laiko dalį praleidžia ne Lietuvoje, o dirbdamas užsienyje ir objektyviai neturi galimybių pasirūpinti vaikais kasdien. Institucijos išvadoje teigiama, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaikų interesams.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaikų amžių, jų poreikius, tik kai kurios iš jų yra nepagrįstos, kaip išlaidos būreliams, nes kaip nurodė atsakovas ir pripažino ieškovė, šalių vaikai jokių būrelių šiuo metu nelanko, šiuo atveju ieškovė turėtų įrodyti vaikų poreikiams patenkinti tik didesnės nei minimali alga, kuri šiuo metu yra 633 Eur, atskaičius mokesčius, reikalingos sumos dydžio pagrįstumą.
5.3. Spręsdamas klausimą dėl vaikų poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio, teismas atsižvelgia, kad šiuo metu šalių vaikai yra 15 ir 12 metų amžiaus paaugliai. Vaikai mokosi (duomenys neskelbtini), neformalaus ugdymo užsiėmimų nelanko, specialiųjų poreikių neturi. Priklausomai nuo atitinkamą mėnesį esamų konkrečių vaikų poreikių, kurie kinta, metų laiko ir kitų objektyvių aplinkybių, savaime suprantama, kad atitinkamos rūšies išlaidų dydis gali kisti, t. y. mažėti arba didėti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės nurodytas ir pagrįstas išlaidas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatavo, jog šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti per mėnesį reikalinga apie 600 Eur suma kiekvienam, kuri užtikrins galimybę tenkinti ne tik minimalius būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius.
5.4. Atsakovo gaunamos pajamos šiuo metu yra dvigubai didesnės nei ieškovės, atsakovas gyvena nuosavame name, o ieškovė nekilnojamojo turto neturi, yra priversta jį nuomotis ir taip vaikams užtikrinti gyvenamąjį būstą. Šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl jai neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.
5.5. Teismas pripažįsta, kad iki 2021 m. kovo 21 d. atsakovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo pakankamai ir šiuo laikotarpiu išlaikymo įsiskolinimo nėra. Nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 lapkričio 7 d., atsakovas teikė vaikams išlaikymą, bet nepilnai, nes mokamų 150 Eur per mėnesį vaikams nepakako jų poreikių patenkinimui. Ieškovė su vaikais gyveno nuomojamame būste ir prie išlaikymo išlaidų prisidėjo būsto nuomos ir mokesčių išlaidos, prie kurių nei patys vaikai iš atsakovo mokamų lėšų prisidėjo, nei atsakovas atskirai dalį jų ieškovei dengė. Per šį laikotarpį vaikai pas atsakovą gyveno vieną mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl išsikraustymo iš atsakovo namų datos bei jo buvimo Lietuvoje laiko neginčijo.
5.6. Šalių vaikų poreikius nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d. atitiko 260 Eur per mėnesį atsakovo teiktinas išlaikymas. Atsakovas šį laikotarpį teikė tik dalį išlaikymo, pervesdamas vaikams po 150 Eur ir vieną mėnesį vaikai gyveno pas jį, todėl išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį susidarė po 715 Eur kiekvienam vaikui (6,5 mėn. x 110 Eur), kuris priteistinas iš atsakovo.
5.7. Ieškovės reikalavimas nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais dėl aiškumo sudarant galimybes planuoti laiką ir išvengti konfliktų ateityje yra pagrįstas kaip ir tai, kad ieškovė taip pat turi teisę per metines šventes leisti laiką su vaikais, nepriklausomai nuo to, ar tuo metu atsakovas yra grįžęs į Lietuvą. Be to, šalių vaikai yra jau nemaži ir į jų norus bendrauti su tėvais taip pat turi būti atsižvelgiama.
5.8. Atsakovo pervestos lėšos vaikams įvertintos, sprendžiant išlaikymo klausimą ir apie tai pasisakyta sprendime aukščiau kaip ir dėl išlaikymo priteisimo, kai nuspręsta, kad vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė, kaip numato CK 3.190 straipsnio 1 dalis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo E. T. nepilnamečio vaiko - Ū. T. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų į ieškovės S. K. sąskaitą, nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant įstatyminę atstovę S. K. nepilnamečio vaiko Ū. T. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo E. T. nepilnamečio vaiko R. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų į ieškovės S. K. sąskaitą, nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant įstatyminę atstovę S. K., nepilnamečio vaiko R. T. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo E. T. nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn., skaičiuojant po 300,00 EUR kas mėnesį, kuris ieškinio pateikimo momentui sudaro 6 600 EUR; priteisti iš atsakovo E. T. ieškovės S. K. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės nurodoma 650-700 Eur išlaikymo suma per mėnesį nepilnamečiam vaikui nepagrįsta bei sprendime nurodė, jog vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 514 Eur kiekvienam vaikui (600 Eur – 86 Eur = 514 Eur). Tačiau bylą nagrinėjusio teismo subjektyvūs samprotavimai dėl išlaikymo dydžio yra nepagrįsti bei klaidingi, kadangi vienam nepilnamečiui yra reikalinga mažiausiai 650-700 Eur suma per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė šalių nepilnamečiams vaikams net mažesnį išlaikymo poreikį, nei teismų praktikoje būtinu vaikų išlaikymui pripažįstamas orientacinis kriterijus (MMA).
6.2. Šalių nepilnamečių vaikų būtinieji poreikiai gali skirtis, priklausomai nuo objektyvių ir nenumatytų aplinkybių (vaikų amžiaus ir tai sąlygojusių poreikių pasikeitimo, ligos ir pan.), todėl aplinkybė, kad ieškovės parengtose vaikų poreikių lentelėse nurodytos išlaikymo sumos yra šiek tiek didesnės nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nereiškia, jog kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį skirtina 700 Eur suma yra per didelė. Tuo labiau, kad visų nepilnamečių vaikų poreikius pagrindžia ne tik ieškovės pateiktas paaiškinimas teisme, tačiau ir pateikti rašytiniai įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino.
6.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti tėvų išlaikymo prievolės proporcingumo klausimą, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis nėra lygiavertė, t. y. atsakovas gauna iš esmės 3-4 kartus didesnes pajamas, jo išlaidos mažesnės nei ieškovės, taip pat atsakovas turi nuosavą būstą. Tuo tarpu ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena, nuomojamame būste, bei jos ir nepilnamečių vaikų pragyvenimo išlaidos yra didesnės. Ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, todėl yra pagrindas nukrypti nuo tėvų vaikams skirtino išlaikymo lygiomis dalimis principo.
6.4. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, kuriai tenka kasdieninis rūpestis vaikais, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.
6.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino vaikų poreikių, šalių turtinės padėties, todėl iš atsakovo buvo priteistas per mažas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio tenkinti, t. y. priteisti iš atsakovo 350 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
6.6. Nenumatytas išlaikymo mokėjimas tiesiogiai nepilnamečiam vaikui. Ieškovė reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo įvertino aplinkybę, kad atsakovas duodavo dienpinigių, kuriuos vaikai naudojo savo nuožiūra, bei prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant ne po 350 eurų, kas mėnesį, o po 300 eurų, tačiau šio fakto teismas nevertino. Akivaizdu, jog piniginių lėšų pervedimas į vaikų sąskaitas nelaikytinas kaip tinkamas pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymas, kai vaikai šias lėšas išleido pramogų, o ne būtinoms prekėms. Vaikai nėra pajėgūs pagal savo brandą tinkamai užtikrinti visų jiems būtinų poreikių, susijusių su fiziologinių poreikių tenkinimu, gyvenamosios vietos išlaikymu, komunalinių paslaugų tiekimu, ugdymu, lavinimu ir pan., patenkinimą.
6.7. Teismas nepagrįstai sumažino priteistino įsiskolinimo sumą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Vaikus išlaikyti privalo abu tėvai, todėl vienašališkas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymo įsiskolinimą pagal CK 3.200 straipsnį yra nepagrįstas, kadangi teisės į vaikų išlaikymą atsiradimo momentas byloje nėra nustatytas. Atsakovas teikė vaikams išlaikymą, tačiau jokio teismo sprendimo šiuo klausimu niekada nebuvo priimta. Atsakovas numatė galimai nesąžiningą ieškovės elgesį į ateitį, todėl ieškovei vienašališkai nusprendus kartu gyventi su partneriu A. C., atsakovas (duomenys neskelbtini) atsidarė abiem vaikams sąskaitas ir pervesdavo po 150 Eur kiekvieną mėnesį vaikų išlaikymui.
7.2. Ieškovė tik 2022 m. gruodžio mėnesį pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo reikalavo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir tai buvo padaryta tik pačiai teisėjai paraginus tai daryti. Toks ieškovės procesinis elgesys įrodė, kad ieškovei niekada nebuvo aktualus vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, kadangi tarp tėvų ir jų vaikų tokio ginčo niekada nėra buvę. Pagrindinis poreikis ieškovei šioje byloje buvo išreikalauti iš atsakovo kuo didesnę dalį piniginių lėšų vaikų išlaikymui.
7.3. Atsakovas eilę kartų ieškovei siūlė būti atsakingu už nepilnamečių vaikų priežiūrą, auklėjimą ir pilną išlaikymą, tačiau ieškovė su tokiais atsakovo siūlymais nesutikdavo, kadangi ieškovei yra aktualu vienas vienintelis turtinis interesas - vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas gauti būtent į ieškovės banko sąskaitą ir laisvai šiomis piniginėmis lėšomis disponuoti savo nuožiūra.
7.4. Ieškovė neteikė teismui įrodymų apie jos partnerio vedamą bendrą ūkį, ieškovė nenurodė jų turimo turto ir / ar bendrų pajamų, todėl civilinės bylos proceso eigoje nebuvo įmanoma nustatyti ieškovės ir jos partnerio bendro ūkio turinio, o taip pat ir ieškovės pajamų ir išlaidų balanso. Nesant šių duomenų byloje nebuvo įmanoma objektyviai nustatyti realių vaikų poreikių ir ieškovės pareigos išlaikyti vaikus apimties.
7.5. Prašo civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi turi būti užtikrinta nepilnamečių vaikų teisė pasisakyti dėl bendravimo su tėvu atitinkamų ribojimų. Ši vaikų teisė buvo suvaržyta pirmosios instancijos teismo žodine protokoline nutartimi.
Šalies argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-53-1068/2023 ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba atitinkamai pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-53-1068/2023 ir priimti sprendimą - pakeisti iš atsakovo E. T. priteistą 260 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui ir nustatyti pareigą atsakovui mokėti po 200 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui, ieškinio dalį dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą, atmesti pilna apimtimi ieškinio reikalavimą dėl 6 000 Eur dydžio vaikų išlaikymo įsiskolinimo ir panaikinti 2023 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteistas po 715 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimas, patenkinti atsakovo priešieškinį pilna apimtimi, panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias pasaugos priemones. Kitoje dalyje Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-53-1068/2023 palikti nepakeistą. Apeliacinio skundo argumentai:
8.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.170, 3.192, 3.196 ir 3.200 straipsnių nuostatas, nes teismas netinkamai nustatė teisės į išlaikymą atsiradimo dieną, netinkamai įvertino būtinuosius vaikų poreikius ir išlaikymo dydį bei netinkamai aiškino abiejų tėvų pareigą išlaikyti vaikus.
8.2. Teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, kadangi teisėja J. A. civilinės bylos Nr.e2-53- 1068/2023 proceso metu rodė nepagarbą proceso dalyviams, elgėsi arogantiškai, pažeisdama teisėjo tinkamo elgesio etiką, todėl teisėja negalėjo objektyviai vykdyti teisingumą šiame civiliniame procese, kadangi teisėja proceso metu nevaldė savo neigiamų emocijų atsakovo E. T. ir jo atstovo advokato V. G. atžvilgiu. Teisėja J. A. atsakovui E. T. teismo posėdžio metu neleido naudotis jo asmeniniais užrašais, taip pat teisėja atsakovui nurodė prisiekti teismui sakyti tiesą.
8.3. Teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, kadangi atitinkamus rašytinius įrodymus teismas byloje gavo savo iniciatyva teikdamas neteisėtus valdingus žodinius nurodymus institucijai, teikiančiai išvadą. Teismas neįvertino nepilnamečių vaikų apklausų, kurias vienasmeniškai atliko valstybės tarnautojas. Vėliau teisme institucijos atstovas negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu institucija pateikė teismui vienokią ar kitokią išvadą, kuriomis teismas grindė 2023 m. kovo 20 d. sprendimą. Šioje sprendimo dalyje teismas netinkamai atliko rašytinių įrodymų vertinimą, nes institucijos atstovas teisme paaiškino, kad jokių vaikų teisių ir / ar jų poreikių tyrimo neatliko, bet teismui pateikė institucijos nuomonę, tačiau valstybės tarnautojo nuomone teismo sprendimas negali būti grindžiamas.
8.4. Kadangi ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo laikotarpis nėra nustatytas dėl santuokos neįregistravimo, o gyvenimas skyriumi taip pat nebuvo įformintas jokiomis sutartimis, todėl teisė į išlaikymo vaikams nustatymą teismo sprendimu ieškovei atsirado nuo jos kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgtina ir į tai, kad niekada nebuvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, nes tokiam juridiniam faktui šalims niekad nebuvo poreikio. Šis poreikis ieškovei atsirado tik teismo proceso metu, kadangi ieškovei reikėjo pagrįsti vaikų išlaikymo būtinybę, todėl ieškovė paskatinta teisėjos J. A. civilinės bylos proceso pabaigoje patikslino ieškinį.
8.5. Atsakovas nuolat teikė ir dabartiniu metu teikia išlaikymą vaikams, todėl ieškovės ieškinys turi būti vertinamas kaip išlaikymo dydžio pakeitimas, kadangi atsakovas nuolat teikia išlaikymą, tačiau atsakovas nesutiko tik dėl ieškovės reikalaujamo išlaikymo dydžio, kuris atsakovo nuomone turėjo būti nustatytas atsižvelgiant į atsakovo pajamas, kurias teismas vertino netinkamai, kadangi teismas nustatė pernelyg dideles sumas vaikų išlaikymui. Atsakovo nuomone ieškovė teismui pateikė neadekvatų vaikų poreikių įvertinimą ir padarė visiškai dirbtinai tik tam, kad pagrįsti teismui pateiktus išlaidų skaičius. Pažymi, kad ieškovės darbo užmokestis ir teikiamas išlaikymas yra gaunamas į ieškovės banko sąskaitą, tačiau daugelis ieškovės teikiamų kasos aparatų čekių yra apmokėti grynais pinigais, todėl atsakovo vertinimu ieškovė teismui pateikė svetimus kasos aparatų čekius, kad dirbtinai pagrįstai nebūtas jos išlaidas vaikų išlaikymui. Arba ieškovė sąmoningai gaunamas pinigines lėšas išgrynina, kad atitinkamai nuslėpti šių pinigų tikrąją sunaudojimo paskirtį. Atsakovas, žinodamas ieškovės neatsakingą piniginių lėšų naudojimą byloje teikė priešieškinį, kad būtų užtikrintas vaikų motinos piniginių lėšų tikslingas panaudojimas.
8.6. Teismas turėjo kritiškai įvertinti ieškovės teiginius apie atsakovo gaunamas pajamas grynais pinigais ir apie darbo užmokesčio dydį. Atsakovas visą darbo užmokestį gauna tik mokėjimo pavedimais į atsakovo banko sąskaitą, todėl nesant priešingų įrodymų, ieškovės teiginiai apie atsakovo darbo užmokestį yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
8.7. Teismas be jokių pagrindų ir nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio dalį dėl piniginių lėšų vaikų išlaikymui priteisimo iš ieškovės. Toks teismo sprendimas prieštarauja CK 3.192 straipsnio reglamentavimui, kadangi teismas iš esmės paneigė motinos pareigą išlaikyti vaikus. Visiškai nepagrįsta teismo sprendimo išvada dėl atsakovo gyvenimo užsienyje ir dėl jo gebėjimo rūpintis vaikų išlaikymu. Tokia teismo išvada diskriminuoja atsakovą kaip vaikų tėvą, kadangi jis pats yra atsakingas už tėvo pareigų tinkamą įgyvendinimą, o teismo išvados šioje dalyje yra tik prielaidos ir subjektyvi teismo nuomonė, kuri nėra pagrįsta. Teismas sprendimo 43 p. taip pat diskriminuoja atsakovą, kadangi atsakovas tokių teiginių teisme nesakė ir atsakovui nebuvo pareigos vaikų išlaikymą teikti vaikų motinai, kadangi atsakovas ja nepasitikėjo dėl nepagrįsto ir nevaldomo išlaidavimo.
8.8. Teismas be jokio pagrindo atmetė atsakovo prašymą apklausti vaikus teisme. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas šioje dalyje grubiai pažeidė vaikų teises į visavertį vaikų bendravimą su savo tėvu atsižvelgiant į tai, kad dėl bendravimo su vaikais niekada nėra buvę jokių nesutarimų.
Žemesnės instancijos teismas
8.9. Nepašalinti teismo sprendimo trūkumai dalyje dėl sprendimo skubaus vykdymo ir Plungės apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismo sprendimo 53 p. yra nuspręsta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje laikinosios apsaugos priemonės liko nepanaikintos. Dėl šios priežasties liko d. neaiškus teismo sprendimų vykdymo procesas - dabartiniu metu galioja teismo 2021 m. lapkričio 8 d. skubaus vykdymo nutartis ir 2023 m. kovo 20 d. skubaus vykdymo teismo sprendimas, tačiau abiejuose teismo procesiniuose sprendimuose yra nurodytas skirtingas vaikų išlaikymo dydis. Iš teismo sprendimo nėra aišku kuri šio sprendimo dalis turi būti vykdoma skubiai, t. y. ar 715 Eur dydžio vaikų išlaikymo įsiskolinimas taip pat atsakovo turi būti vykdomas skubiai.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
9.1. Atsakovo atstovas pareiškė nušalinimą teisėjai J. A.. Nušalinimas buvo perduotas spręsti Plungės apylinkės teismo pirmininko pavaduotojui, kuris išnagrinėjęs nušalinimą, 2023 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovo atstovo pareiškimo netenkino. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas ar jo atstovas pakartotinai nušalinimo nereiškė.
9.2. Atsakovui išvarius ieškovę su nepilnamečiais vaikais iš bendrų namų, ieškovei teko nepilnamečius vaikus išlaikyti vienai, t. y. mokėti nuomą (tenkanti vaikų dalims), komunalinius mokesčius, išlaidas už mobiliuosius telefonus, draudimus, internetą, pirkti maistą, rūbus, priemones mokyklai, pirkti baldus į naują būstą, kurie skirti vaikų poreikiams (lovos, šviestuvai ir kt.), apmokėti išlaidas už kurą.
9.3. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ir atsakovas nuo 2021 m. sausio mėn. gyvena skyrium, atsakovas ieškovei jokių piniginių lėšų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo nepervedė, todėl nuo 2021 m. sausio mėn. už dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymą atsakovas ieškovei yra skolingas 6 600 EUR dydžio sumą.
9.4. Akivaizdu, jog atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl CK 3.194 bei CK 3.200 straipsnių taikymo yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti, kadangi šalys gyvena skyriumi nuo 2021 m. sausio mėn., atsakovas neprisidėdavo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, t. y. minėtas teisės normas pirmosios instancijos teismas taikė tinkamai.
9.5. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktu skaičiavimu patikslintame ieškinyje bei apeliaciniame skunde vienam nepilnamečiui vaikui yra reikalingas 650-700 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį tam, kad būtų patenkintos būtinos vaiko vystymosi sąlygos, t. y. vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
9.6. Pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti proporcijos klausimą, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo padėtis nėra lygiavertė, t. y. atsakovas gauna didesnes pajamas, jo išlaidos mažesnės nei ieškovės, taip pat atsakovas turi nuosavą būstą. Ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, todėl yra pagrindas nukrypti nuo tėvų vaikams skirtino išlaikymo lygiomis dalimis principo.
9.7. Atsakovo teiginiai dėl tinkamo išlaikymo teikimo yra visiškai nepagrįsti, kadangi atsakovas pinigines lėšas teikdavo tiesiogiai nepilnamečiams vaikams, kurie šias pinigines lėšas išleisdavo netikslingai, t. y. šie pinigai nebuvo ieškovės žinioje, nebuvo pridedami prie nuomos, komunalinių ir kitų būtinų išlaidų.
9.8. Akivaizdu, jog bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais būtina nustatyti, kad ieškovei planuoti laiką ir išvengti konfliktų ateityje, t. y. ieškovei svarbu žinoti atsakovo grįžimo laiką tam, kad galėtų planuotis atostogas, darbus bei tam, kad tiek atsakovui, tiek ieškovei tektų proga būti su nepilnamečiais vaikais jų atostogų bei švenčių metu.
9.9. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog teisinis pagrindas laikyti klausimą išspręstu teismo sprendimu yra tik tada, kai dėl jo teismas pasisako sprendimo rezoliucinėje dalyje. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, akivaizdu, jog teismas sprendime pasisakė dėl 2021 m. lapkričio 8 d. laikinųjų apsaugos priemonių nebegaliojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl žodinio nagrinėjimo
12. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečius vaikus apklausė vaikų teisių tarnybos atstovai, vaikai išdėstė savo poziciją dėl bylos, ji pakankamai aiški, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
13. Nustatyta, kad ieškovė S. K. ir atsakovas E. T. yra nepilnamečių Ū. T., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir R. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais ir atsakovas gyvena skyrium. Šalys nutraukdamos jungtinę veiklą nesusitarė dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo mokėjimo, bendravimo tvarkos, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama šiuos klausimus išspręsti. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė nepilnamečiams vaikams 260 Eur dydžio išlaikymą, tačiau apeliantė su priteistu išlaikymo dydžiu nesutinka, teigia kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino vaikų poreikius ir ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.
14. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
15. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 1014 „Dėl 2023 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) atskaičius mokesčius sudaro 633 Eur, taigi kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė šioje byloje neturėjo pareigos pagrįsti vaikų poreikių, kurie neviršija minimalios algos dydžio. Atsakovas turėjo pagrįsti, tačiau nepateikė pagrįstų duomenų, jog nepilnamečiams vaikams yra reikalingas mažesnis išlaikymas nei minimali mėnesinė alga. Išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 85,75 Eur, taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 514 Eur kiekvienam vaikui (600 Eur – 86 Eur = 514 Eur).
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nepilnamečių vaikų poreikių sumą, tačiau neteisingai paskirstė tėvams mokėtino išlaikymo sumą.
17. Kaip byloje nustatyta, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestį sudaro 1 100 dydžio suma. Ieškovei taip pat yra pervedamos išmokos vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 85,75 Eur. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę „F. G.“, taip pat turi įsipareigojimų kreditoriams, kurie liko po jungtinės veiklos su atsakovu nutraukimo. Atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (darbdavio pažymos) nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 2 287 Eur. Atsakovas turi registruotą nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini).
18. Atsakovas duomenų apie turimus įsipareigojimus kreditoriams nepateikė. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Sveikatos sutrikimų neturi, nedarbingumas ir (ar) neįgalumas jam nenustatytas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsižvelgiant į šalių turimą turtą ir įsipareigojimus, atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl akivaizdu, kad jam tenka pareiga didesne piniginių lėšų dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
20. Kaip byloje nustatyta, nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, taigi akivaizdu, kad ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūra, laiko skyrimas vaikų auklėjimui ir sveikatos problemoms. Tuo tarpu atsakovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra, nesprendžia vaikų sveikatos ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaikų poreikiais, taigi turi didesnes galimybes daugiau laiko skirti darbui, tobulinimuisi ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį. Taigi akivaizdu, kad turi pareigą daugiau nei ieškovė piniginių lėšų skirti vaikų išlaikymui, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė ir atsakovas prie vaikų išlaikymo turi prisidėti tokio paties dydžio suma, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteista suma padidintina nuo 260 Eur iki 300 Eur.
21. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo pervestus 150 Eur į vaikų sąskaitas įskaitė į vaikų išlaikymo sumą, nes nenumatytas išlaikymo mokėjimas tiesiogiai nepilnamečiam vaikui. Pažymi, kad reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo įvertino aplinkybę, kad atsakovas duodavo dienpinigių, kuriuos vaikai naudojo savo nuožiūra, bei prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant ne po 350 eurų, kas mėnesį, o po 300 eurų, tačiau šio fakto teismas nevertino. Apeliantės argumentai atmestini.
22. Byloje nustatyta, kad atsakovas į vaikų banko sąskaitas pervesdavo po 150 Eur kas mėnesį, ieškovė apie atsakovo atliktus pavedimus į vaikų sąskaitas žinojo, nes pati aktyvavo vaikų banko korteles, taigi galėjo/turėjo su vaikais susitarti kam bus naudojama atsakovo į vaikų sąskaitas pervesta suma. Byloje nustatyta, kad vaikai turėjo išlaidų laisvalaikiui, dalį gautos sumos atidavė ieškovei, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo vaikams pervestas lėšas įskaitė į išlaikymo sumą. Tai, kad ieškovės nuomone nepilnamečiai vaikai jų išlaikymui skirtą sumą panaudojo netinkamai, negali tapti papildoma prievole atsakovui kompensuoti ieškovei vaikų išleistą sumą.
23. Apeliantė teigia, kad kasacinis teismas, iš dalies pakeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 pradėtą formuoti praktiką dėl tiesioginio išlaikymo teikimo vaikui kaip pagrindo sumažinti išlaikymo skolą, suformulavo naują svarbią taisyklę, pagal kurią visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui (tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas), todėl išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui. Teismo sprendime dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nenustatytas išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) piniginių sumų teikimas tiesiogiai vaikui ar tokio tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galbūt tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, nesuteikia pagrindo teismo sprendimą vykdančiam antstoliui sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53).
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik tuomet, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009 ir kt.).
25. Apeliantės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išlaikymo suma jau buvo priteista teismo sprendimu ir nustatytas uzufruktas, tačiau šioje byloje išlaikymo suma nebuvo priteista ir nebuvo nustatytas uzufruktas, taigi nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo bylos aplinkybės skiriasi, todėl nurodyta nutartimi nėra pagrindo vadovautis.
26. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistino įsiskolinimo sumą, įskaitydamas atsakovo vaikams pervesdamas pinigines lėšas 150 Eur per mėnesį.
27. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
28. Dėl išlaikymo įsiskolinimo pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog iš atsakovo namų išėjo kovo 21 d., tai, kad iki ieškovės išėjimo iš namų atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, byloje įrodymų nėra (CPK 178, 185 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iki 2021 m. kovo 21 d. atsakovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo pakankamai ir šiuo laikotarpiu išlaikymo įsiskolinimo nėra. Nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 lapkričio 7 d., atsakovas teikė vaikams išlaikymą, bet nepilnai, nes mokamų 150 Eur per mėnesį vaikams nepakako jų poreikių patenkinimui.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad šalių vaikų poreikius nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d. atitiko 300 Eur per mėnesį išlaikymas, į tai, kad atsakovas šį laikotarpį teikė tik dalį išlaikymo pervesdamas vaikams po 150 Eur ir vieną mėnesį vaikai gyveno pas jį, darytina išvada, kad išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį susidarė po 1 000 Eur kiekvienam vaikui, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, išlaikymo įsiskolinimo suma padidintina nuo 715 Eur iki 1000 Eur kiekvienam vaikui.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
30. Apeliantas teigia, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, kadangi teisėja J. A. civilinės bylos Nr.e2-53-1068/2023 proceso metu rodė nepagarbą proceso dalyviams, elgėsi arogantiškai, pažeisdama teisėjo tinkamo elgesio etiką, todėl teisėja negalėjo objektyviai vykdyti teisingumo šiame civiliniame procese, kadangi teisėja proceso metu nevaldė savo neigiamų emocijų atsakovo ir jo atstovo atžvilgiu. Apelianto argumentai atmestini.
31. Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jos pašalinamos įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nusišalinimu, nušalinimu).
32. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo atstovas pareiškė nušalinimą teisėjai J. A.. Nušalinimas buvo perduotas spręsti Plungės apylinkės teismo pirmininko pavaduotojui, kuris išnagrinėjęs nušalinimą, 2023 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovo atstovo V. G. pareiškimo dėl Plungės apylinkės Kretingos rūmų teisėjos J. A. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-53-1068/2023 nagrinėjimo netenkino. Nei atsakovas, nei jo atstovas pakartotinai nušalinimo nereiškė. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad teisėja vadovavo procesui, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui nebūtų suteikta teisė pasisakyti, todėl darytina išvada, kad apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, kad teisėja buvo šališka.
33. Apeliantas teigia, kad atsižvelgtina ir į tai, kad niekada nebuvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, nes tokiam juridiniam faktui šalims niekad nebuvo poreikio. Šis poreikis ieškovei atsirado tik teismo proceso metu, kadangi ieškovei reikėjo pagrįsti vaikų išlaikymo būtinybę, todėl ieškovė paskatinta teisėjos J. A. civilinės bylos proceso pabaigoje patikslino ieškinį.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog ieškovei buvo suteikta teisė tikslinti savo reikalavimus nelaikytina CPK pažeidimu, nes pagal CPK 376 straipsnio nuostatas teismas bylose, kurios susijusios su vaikų interesais turi pareigą būti aktyvus.
35. Apeliantas teigia, kad atsakovas nuolat teikė ir dabartiniu metu teikia išlaikymą vaikams, todėl ieškovės ieškinys turi būti vertinamas kaip išlaikymo dydžio pakeitimas, kadangi atsakovas nuolat teikia išlaikymą, tačiau atsakovas nesutiko tik dėl ieškovės reikalaujamo išlaikymo dydžio, kuris atsakovo nuomone turėjo būti nustatytas atsižvelgiant į atsakovo pajamas, kurias teismas vertino netinkamai, kadangi teismas nustatė pernelyg dideles sumas vaikų išlaikymui.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra galimybė kreiptis, kai išlaikymas jau yra priteistas teismo sprendimu. Šiuo atveju išlaikymas nepilnamečiams vaikams nebuvo priteistas, todėl ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, o ne dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl išlaikymo dydžio teisėtumo ir pagrįstumo jau pasisakyta šioje nutartyje išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą, todėl papildomai dėl išlaikymo dydžio teisėtumo ir pagrįstumo pasisakyti nėra pagrindo.
38. Atsakovas teigia, kad žinodamas ieškovės neatsakingą piniginių lėšų naudojimą byloje teikė priešieškinį, kad būtų užtikrintas vaikų motinos piniginių lėšų tikslingas panaudojimas.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, nėra duomenų, kad ieškovė neteiktų išlaikymo vaikams, todėl iš ieškovės priteisti išlaikymą, kaip prašo atsakovas, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad CK 3.203 straipsnyje įtvirtinta, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. Vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį. Taigi atsakovas, turėdamas duomenų apie netinkamą vaikų išlaikymo panaudojimą, gindamas vaikų interesus turi teisę pareikšti ieškinį dėl išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo ne vaiko interesams.
40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra pasisakyta, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013.), todėl atmestini apelianto argumentai susiję su ieškovės draugo skiriamomis lėšomis ieškovei ir jos vaikams.
41. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatinėjo bendravimo su vaikais tvarką, nes jo teigimu ginčų nebuvo ir ši tvarka jį tenkino, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tokia bendravimo tvarka netenkino ieškovės, ji nori aiškumo ir apibrėžtumo, todėl jai pareiškus ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendravimo tvarką nustatė. Be to, atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė argumentų, dėl kokių priežasčių jo netenkina teismo nustatyta bendravimo tvarka.
42. Atmestini apelianto argumentai, kad nepašalinti teismo sprendimo trūkumai dalyje dėl sprendimo skubaus vykdymo ir Plungės apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nes Teismo sprendimo 53 p. yra nuspręsta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje laikinosios apsaugos priemonės liko nepanaikintos. Dėl šios priežasties liko neaiškus teismo sprendimų vykdymo procesas - dabartiniu metu galioja teismo 2021 m. lapkričio 8 d. skubaus vykdymo nutartis ir 2023 m. kovo 20 d. skubaus vykdymo teismo sprendimas. Apelianto argumentai atmestini.
43. Teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 53 p. aiškiai nurodyta, kad Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis iš atsakovo E. T. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 240 Eur, netenka galios. Laikinosios apaugos priemonės taikomos iki kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje priimtas teismo sprendimas ir jis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas), byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja. Atsakovo mokėtas laikinas išlaikymas įskaitytinas į priteistą išlaikymą.
44. Apeliantas teigia, kad teismas be jokio pagrindo atmetė atsakovo prašymą apklausti vaikus teisme. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas šioje dalyje grubiai pažeidė vaikų teises į visavertį vaikų bendravimą su savo tėvu atsižvelgiant į tai, kad dėl bendravimo su vaikais niekada nėra buvę jokių nesutarimų.
45. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečius vaikus apklausė vaikų teisių tarnybos atstovai, vaikai išdėstė savo poziciją dėl bylos, ji pakankamai aiški, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir apklausti vaikus.
46. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo priešieškinis atmestas pagrįstai, o atsakovo apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.
Dėl kitų argumentų
47. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Esant nurodytoms aplinkybėms teismo sprendimas keistinas, priteista iš atsakovo po 260 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiams vaikams išlaikymo sumą padidintina iki 300 Eur, 715 Eur priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d., padidintinas iki 1 000 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
49. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
50. Nustatyta, kad ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 2 920 Eur (210 Eur žyminis mokestis ir 2 710 Eur atstovavimo išlaidos). Atsakovas šioje byloje patyrė 3 484,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatytų maksimalių dydžių. Byloje ieškovė pareiškė du neturtinio pobūdžio (gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymas) ir du turtinio pobūdžio (išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas) reikalavimus, tenkinus abu neturtinio pobūdžio reikalavimus ir dalį reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, laikytina, kad iš viso tenkinta 79 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (21 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 348,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį bei atsakovo atstovavimu teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atmetus priešieškinį, atsakovui bylinėjimosi išlaidos susijusios su priešieškiniu neatlygintinos.
51. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, valstybei iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. 207 Eur ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7, 8 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).
52. Proceso metu susidarė išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių suma sudaro 49,52 Eur dydžio sumą. Šios išlaidos priteistinos iš šalių valstybės naudai proporcingai kaip ir bylinėjimosi išlaidos bei susidaro 39,12 Eur iš atsakovo bei 10,40 Eur iš ieškovės (CPK 92 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
54. Nustatyta, kad ieškovė patyrė 2 057 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, atsakovas 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą 58 proc. ir netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 193,06 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsakovui iš ieškovės 84 Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atsiliepimu į apeliacinį skundą. Iš atsakovo valstybei priteistina 120 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš atsakovo E. T. po 260 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai Ū. T. išlaikymo sumą padidinti iki 300 Eur, 715 Eur priteistą išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d., padidinti iki 1 000 Eur.
Priteistą iš atsakovo E. T. po 260 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiui sūnui R. T. išlaikymo sumą padidinti iki 300 Eur, 715 Eur priteistą išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d., padidinti iki 1 000 Eur.
Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei S. K. iš atsakovo E. T. 2 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovui E. T. iš ieškovės S. K. 348,60 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo E. T. 246,12 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš ieškovės S. K. 10,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei S. K. iš atsakovo E. T. 1 193,06 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovui E. T. iš ieškovės S. K. 84 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo E. T. 120 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.