- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- 1-135-836/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19487-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- D. J., R. P.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu;
R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. J., 2021 m. birželio 15 d. apie 15.30 val., prie vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia sugriebė ranka R. K. už sprando ir stipriai jį suspaudė, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam kraujosruvą kaklo kairėje priekyje, pereinant į krūtinę ir taip nežymiai sutrikdė R. K. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.
R. P., 2021 m. birželio 15 d. apie 15.30 val., prie vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą R. K. į kairį petį, vieną kartą į kairę ausį ir vieną kartą į krūtinę bei spyrė vieną kartą į kairę šlaunį, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam kraujosruvą krūtinės kairėje, kraujosruvas kairiame žaste, nubrozdinimus kairėje šlaunyje ir taip nežymiai sutrikdė R. K. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis D. J. kaltu neprisipažino. Parodė, kad galimai 2021 m. birželio 15 d., jo mikroautobusiuku, kartu su R. P. atvažiavo prie tvenkinio (duomenys neskelbtini), apžiūrėti vietos, kur galėtų žvejoti. Abu buvo blaivūs. Automobilį pasistatė prie kelio užtvaro ir ženklo „Privati valda“. Praėję pro ženklą nuėjo iki vandens, apžiūrinėjo vietą. Kelio užtvaras yra per vidurį sklypo, o šalia – pramintas takutis, kuriuo jie ir nuėjo prie vandens. Tuomet atvažiavo nukentėjusysis, pradėjo ant jų šaukti necenzūriniais žodžiais, vadino įžeidžiančiais žodžiais, nes jie buvo jo teritorijoje. Jis bandė su nukentėjusiuoju kalbėti gražiai, bet pastarasis nenustojo šaukti ir keikti. Jis įsižeidė, kad nukentėjusysis jį negražiai vadino. Jie ėjo link mašinos, o nukentėjusysis buvo šalia ir juos provokavo, nuolat rėkė, sakė, kam jam trenktų. Jis nukentėjusiajam nieko nepadarė, galėjo tik jį pastumti, nes nukentėjusysis pats lindo, filmavo, kaip koks nesveikas ar girtas. Jis nukentėjusįjį nustūmė nuo savęs, pastumdamas į petį, kad nukentėjusysis atsitrauktų, nes pastarasis kišo savo veidą, provokavo jam suduoti. Jis atsisėdo į mašiną, o R. P. pasiliko su nukentėjusiuoju. Nematė ar R. P. atliko kokius nors veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, nes tuo metu kalbėjo telefonu, gal jie ir apsistumdė. Paskui atsisukęs jis matė, kaip nukentėjusysis metė savo telefoną į vamzdį, tačiau netvirtina, kad pataikė. Nežino, kodėl nukentėjusysis metė savo telefoną. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka. Savo materialinę padėtį vertina vidutiniškai, jo pajamos nepastovios, gauna apie 600-800 Eur, turi du nepilnamečius vaikus. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, mano, kad nukentėjusysis tiesiog nori iš jo prisiteisti pinigų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsinti D. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis patvirtino, kad parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2021 m. birželio 15 d. su draugu R. P. nusprendė važiuoti pažvejoti. Draugas nėra buvęs prie Labūnavos užtvankos, todėl nusprendė jam parodyti tą vietą. Apie 16 val. atvažiavo autobusiuku „VW Multivan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) prie Labūnavos užtvankos. Autobusiuką pastatė prieš kelio užtvarą ir su R. P. nuėjo prie vandens. Jokios įrangos nesinešė, ėjo tik vandens apžiūrėti. Teritorija nebuvo aptverta, tik stovėjo kelio užtvaras. Toje vietoje nėra anksčiau žvejojęs, jo žiniomis, ten yra valstybinė žemė, siurblinė. Apsižiūrėję, pastovėję 5 min., ėjo link autobusiuko ir pamatė, kad atvažiavo automobilis, kuris atsistojo už jų autobusiuko. Iš automobilio išlipo vyras ir priėjo prie jų. Susitiko ties siurblinės pastatu. Vyras pradėjo pakeltu tonu sakyti, ką čia darot, juk privati valda, pradėjo juos keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais, vadino „gaidžiais“, „kaimiečiais“. Jis ramiu tonu tam vyrui pasakė, kad apsiramintų ir kalbėtų žmogiškai, bet vyras vis tiek pakeltu tonu rėkė, kad čia jo žemė ir iššaudys juos visus. Tada jis tą vyrą viena ranka pastūmė ir pasakė, kad nešnekėtų nesąmonių ir eitų iš čia. Ranką pridėjo prie to vyro peties ir jį pastūmė nestipriai, ranka pastumiant nuslydo iki sprando. Tą vyrą pastūmė, nes pastarasis keikė juos ir į jokius kompromisus leistis nenorėjo. Jis pats su R. P. kalbėjo gražiai, o tas nepažįstamas vyras - pakeltu tonu. Tada jie su R. P. nuėjo prie savo automobilio, o tas vyras ėjo iš paskos. Matė, kad tas vyras buvo išsitraukęs telefoną ir sakė, kad filmuoja. Prie kelio užtvaro matė, kad R. P. su tuo vyru tarpusavyje apsistumdė rankomis, bet nematė, kuris pradėjo pirmas. Tada pamatė, kad tas vyras tyčia metė savo telefoną į žemę kur auga žolė, po to pasikėlė savo telefoną, o jie nuėjo prie savo autobusiuko. Vyras pasakė, kad jie sudaužė jo telefoną ir jis neleis jiems išvažiuoti, kol atvyks policija. Kaltės nepripažįsta, nes tyčia nukentėjusiajam negriebė už sprando ir jo nesuspaudė, o tik ranka pastūmė už peties. Minties muštis neturėjo, nes jis yra stambesnio kūno sudėjimo, nei tas vyras. Nukentėjusysis aplink R. P. skėsčiojo rankomis. Nematė, kad R. P. suduotų tam vyrui (2 t., b. l. 57-58).
Kaltinamasis R. P. kaltu neprisipažino. Parodė, kad galimai 2021 m. birželio 15 d., dienos metu, atvažiavo į vietą, kur buvo kelio užtvaras su užrašu „Privati valda“, o šalia – išmintas takelis. Jis su D. J. nuėjo prie vandens, nes pagal įstatymus gali būti 5 metrų zonoje prie vandens. Jis nuėjo į šoną atlikti gamtinius reikalus ir tada atvažiavo nukentėjusysis, kuris eidamas link jų pradėjo juos vadinti visokiais keiksmažodžiais, spjaudėsi. Tuomet jie nuėjo nuo vandens, o nukentėjusysis ėjo šalia, mojavo rankomis, keikėsi. Jis taip pat nukentėjusįjį negražiai pavadino. Nukentėjusysis buvo prišokęs iš nugaros, kišo telefoną, filmavo, paskui prišoko prie D. J., kuris nukentėjusįjį atstūmė. Sėdant į mašiną, pajuto, kad nukentėjusysis prisiartino prie jo iš nugaros, tada jis atsisuko ir stumtelėjo nukentėjusįjį, kuris nubėgo ir bėgdamas kluptelėjo. Tada jam iškrito telefonas. Jis su D. J. sėdo į mašiną ir norėjo išvažiuoti, bet nukentėjusysis užstatė mašiną. Tada jis iškvietė policiją ir sėdėjo su D. J. mašinoje, laukė kol atvyks pareigūnai. Jis nukentėjusiajam nesudavė jokių smūgių, ir pats nukentėjusysis pareigūnams nieko nesakė, nesiskundė. Jis su nukentėjusiuoju konfliktavo tik žodžiais, nes pastarasis kėlė konfliktinę situaciją, pribėgdavo sakydamas – ateik čia, o atsisukus pats pabėgdavo. Kai nepavyko išprovokuoti muštynių, užstatė mašiną. Savo materialinę padėtį vertina gerai, išlaikytinių neturi, dirba užsienyje, savo pajamų nurodyti nenori.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti R. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis patvirtino, kad parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2021 m. birželio 15 d. apie 16 val., jis su draugu D. J. atvyko pastarojo autobusiuku prie Labūnavos užtvankos pažvejoti. Prie šios užtvankos dar nėra buvęs, todėl nusprendė nuvažiuoti apžiūrėti vietas žvejojimui. Sustojo prieš kelio užtvarą, ten paliko autobusiuką ir nuėjo prie vandens telkinio apsižiūrėti vietos. Visą žvejojimo įrangą buvo palikę autobusiuke. Stovint ant kranto, 5 metrų zonoje, ir tarpusavyje bendraujant, jis išgirdo kažkokio vyro plūdimąsi ant jų. Rėkė: „gaidžiai“, „mužikai“ ir kt. Atsisukęs pamatė, kad nepažįstamas vyras eina link jų, kuris dar rėkė, kad čia yra jo privati valda. Jis pasakė, kad abu stovi 5 metrų zonoje nuo kranto ir tai nėra privati valda. Tada jie apsisuko ir ėjo link autobusiuko. D. J. pasakė, kad kalbėtų gražiai, žmogiškai, bet tas nepažįstamas vyras nenurimo, keikė juos ir rėkė, provokavo, pribėgdavo iki jų ir pasitraukdavo į šoną. Tas vyras išsitraukė telefoną ir buvo nukreipęs į juos. Tada su D. J. praėjo kelio užtvarą, jis atsisėdo į automobilį ir norėjo išvažiuoti. Vyras toliau filmavo. Jis pasakė, kad nefilmuotų. Vyras išskėtęs rankas vis pribėgdavo ir vis atsitraukdavo nuo jų, susidarė neadekvataus žmogaus įvaizdis. Vyras prišoko prie jo ir išmetęs iš rankų telefoną ant žolės, nubėgo jiems užstatyti automobilio, kad jie negalėtų išvažiuoti. Pamatęs, kad tai nėra adekvataus žmogaus elgesys, paskambino 112. Jis to vyro nelietė, įtarime nurodytų veiksmų neatliko. Jis kaltinamas nepagrįstai, mano, kad nukentėjusiojo tikslas yra pasipelnyti. Kad D. J. pastumtų tą vyrą, nematė, nors galėjo būti ir nusisukęs ar paėjęs į priekį (2 t., b. l. 7-8).?
Nukentėjusysis R. K. nurodė, kad 2021 m. birželio 15 d. apie 15.30 val., važiavo iš darbo namo ir užsuko pasižiūrėti savo sklypo (duomenys neskelbtini). Privažiuodamas pamatė iš automobilio išlipančius du vyrus. Savo automobilį pasistatė už jų ir matė kaip tie vyrai nuėjo prie tvenkinio. Vienas iš kaltinamųjų nusišlapino viduryje sklypo ir jį tai labai nemaloniai nuteikė. Pasakė jiems, kad čia yra privati valda. Jie aiškino, kad jie gali žvejoti ir privačioje valdoje. Pradėjo aiškintis, jie ėjo link pastato, jis taip pat. Tada D. J. sugriebė jam už kaklo, jis išsisuko. Nuo to sugriebimo jautė skausmą, nes sugriebęs dar ir spaudė. Tada jis pajuto smūgį nuo R. P., kuris trenkė kumščiu į petį. Tada jis išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti, nes aplink nebuvo liudytojų. Ėjo jiems iš paskos filmuodamas. Pamatė, kaip iki jo atbėgo R. P., mojuodamas rankomis, jis nuo R. P. atsitraukė. D. J. tuo metu jau sėdėjo automobilyje, o R. P. jį gainiojosi. R. P. prie automobilio sudavė jam į ausį, į krūtinę, išmušė telefoną, kuris krisdamas atsitrenkė į kelio užtvarą. Jie apsisukinėjo, norėjo išvažiuoti, tada jis užstatė jų automobilį ir išsikvietė policiją. Jis kaltinamųjų necenzūriniais žodžiai neplūdo, juos vartojo gal tik tada kai vyko konfliktas. Žvejai prie tvenkinio gali patekti apėję jo sklypą, kuris yra atvertas, ribos pažymėtos riboženkliais, o kaltinamieji vaikščiojo po jo sklypą ir jis nežinojo, kad jie žvejai, nes jie neturėjo jokių daiktų. Jo teritorija yra iki vandens, o kaltinamasis šlapinosi ne prie vandens, o sklypo viduryje. Jis pasakė, kad jo valdoje negalima šlapintis. Telefonu filmuota medžiaga neišsisaugojo, nes telefonas nukrito. Reiškia 318 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, nes reikėjo remontuoti telefoną, kuriam sudužo galinė nugarėlė ir įlinko rėmelis. Telefoną taisė ir sumokėjo už remontą 278 Eur. Dabar telefono nebeturi, nes jis nebeveikė. Tikslinant aplinkybes dėl telefono, nukentėjusysis nurodė, kad telefono neremontavo, tik gavo 278 Eur pasiūlymą, bet tokių pinigų už telefono remontą nesumokėjo. Telefoną turi, bet jo nenaudoja. Jis pats telefono neišmetė, telefonas jam buvo išmuštas iš rankų. Negali pasakyti po kurio smūgio jam iškrito telefonas. Jis pirko naują telefoną už 600 Eur, nes senu naudotis nebegalėjo. Prašo už šortus 40 Eur, nes tokia naujų šortų vertė, jie buvo šviesūs ir išsitepė, kai jis griuvo, o žolės dėmė nebeišsiplovė. Šortų pats išsitepti jis negalėjo. Taip pat reiškia 3 500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Neturtinę žalą sudaro patirti išgyvenimai, išlaidos dėl įsigytų kamerų. Dėl sužalojimų jis jautė skausmą, tačiau į gydytojus nesikreipė, vartojo vaistus nuo skausmo ir sumušimo, po įvykio pora dienų negalėjo pakelti rankos, bet nedarbingumo neturėjo, kadangi dirba pagal individualią veiklą. Fizinių pasekmių dėl sužalojimų neliko, tačiau liko psichologiniai dalykai. D. J. atliko mažiau veiksmų prieš jį, todėl iš jo prašo priteisti mažesnę sumą pinigų, o R. P. atliko daugiau veiksmų, todėl iš jo prašo priteisti didesnę neturtinės žalos sumą. Taip pat prašo iš kaltinamųjų priteisti advokato atstovavimo išlaidas.
Liudytojas E. S., policijos pareigūnas, parodė, kad įvykio smulkiai nebeprisimena, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Pamena, kad vyko į įvykio vietą dėl nukentėjusiojo sumušimo, priėmė iš jo pareiškimą. Nukentėjęs vyras atrodė emociškai sutrikęs, abejonių dėl jo parodymų tikrumo nekilo. Akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiojo nematė, tačiau jo rūbai buvo purvini, nors negali pasakyti ar nuo šiukšlių ar nuo spyrio, nepamena ar rūbai buvo suplyšę. Nukentėjusysis skundėsi, kad jį sumušė. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis perpasakojo viską, ką jam nurodė nukentėjusysis. Nukentėjusiojo sugadintas telefonas buvo nufotografuotas. Kaltinamieji sakė, kad tik apsistumdė, bet nesmurtavo. Tvoros aplink sklypą nebuvo, tik kelio užtvaras. Nepamena, ar privačioje valdoje buvo kokių nors želdinių. Mano, kad kaltinamieji turėjo galimybę prieiti prie vandens neįėję į privačią valdą.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. S. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate. 2021 m. birželio 16 d. kartu su kolege A. J. iš Kauno budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur pranešėją užsipuolė du nepažįstami vyrai. Nuvykus nurodytu adresu, rastas pranešėjas R. K., kuris nurodė, kad apie 16.00 val., jam atvykus į jo privačią valdą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame stovi pastatas - buvusi siurblinė, prie kelio užtvaro, pažymėto užrašu „Privati teritorija“, pamatė stovintį mėlynos spalvos WV markės autobusiuką, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Teritorijoje buvo du jam nepažįstami vyrai, kurių vienas buvo stambaus sudėjimo, kaip vėliau nustatyta - D. J., o kitas smulkaus kūno sudėjimo - R. P., kurie ėjo per R. K. sklypą iki vandens telkinio. Vienas jų, t. y. R. P., pradėjo šlapintis ant pranešėjo vejos. R. K. priėjus prie sklype stovinčio pastato ir vyrams pasakius, kad tai yra privati valda, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. J. sugriebė iš nugaros R. K. už sprando ir suspaudė, o jam bandant išsilaisvinti, vyras pajuto smūgį į kairį petį, kurį sudavė kumščiu R. P.. Taip pat R. K. nurodė, kad po smūgio atsitraukė į šalį ir mobilaus ryšio telefonu bandė vyrų elgesį filmuoti. Vyrai pamatę, kad juos filmuoja, traukėsi iš R. K. valdos link kelio užtvaro, R. K., laikydamasis atstumo ėjo paskui juos, o sustojęs prie kelio užtvaro toliau filmavo, norėdamas užfiksuoti automobilį, kuriuo vyrai buvo atvažiavę. Pasak R. K., R. P. paprašė D. J., kad šis jam paduotų peilį, jog perdurti pranešėjo automobiliui padangas. R. K. bandant prieiti prie savo automobilio, prie jo staiga pribėgo agresyviai nusiteikęs R. P., jam bandant atsitraukti, jis atsirėmė į kelio užtvarą, tada R. P. kumščiais sudavė R. K. vieną kartą į kairę ausį ir vieną smūgį į krūtinę, bei spyrė į kairę šlaunį. Smūgių metu R. K. iš rankų ant žemės iškrito telefonas. R. K. pasikėlęs telefoną nubėgo į savo automobilį, kur pastebėjo, kad suskilo jo telefono „Huawei P30 Pro“ nugarėlės korpusas. Pastebėjęs, kad vyrai savo automobiliu nori šalintis iš įvykio vietos, R. K. savo automobiliu „Peugeot 206“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) užstatė jiems pravažiavimą ir iškvietė policiją. Sėdėdamas automobilyje R. K. bandė peržiūrėti vaizdo įrašą telefone, tačiau pastebėjo, kad filmuotas vaizdo įrašas neišsisaugojo. R. K. privačioje valdoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, aplink teritoriją gyvenamųjų namų nėra, įvykį mačiusių liudininkų taip pat nėra. Įvykio metu pranešėjas teigė patyręs fizinį skausmą bei materialinę žalą. Visi asmenys buvo blaivūs (1 t., b. l. 133-136).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais ir kitais įrodymais.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. birželio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate gavus R. K. pareiškimą, kad 2021 m. birželio 15 d. apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), dėl patekimo į privačią teritoriją, kuri yra paženklinta ženklu „Privati valda“, kilus konfliktui, du nepažįstami vyrai sumušė jį bei apgadino jo mobilaus ryšio telefoną (1 t., b. l. 11-15).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1112/2021 (02) nurodyta, kad R. K. nustatyta: kraujosruva kaklo kairėje priekyje, pereinant į krūtinę, kraujosruva krūtinės kairėje, kraujosruvos kairiame žaste, nubrozdinimas kairėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių veiksnių, todėl nustatyti, ar tiriamajam buvo sukeltas fizinis skausmas, neįmanoma (1 t., b. l. 129-130).
Akistatos protokole tarp nukentėjusiojo R. K. ir įtariamojo D. J. užfiksuota, kad akistatos metu R. K. parodė, kad po kilusio žodinio konflikto D. J. sugriebė jam už kaklo (sprando), liko žymės, daugiau nekonfliktavo ir nuėjo į autobusiuką. D. J. su nukentėjusiojo parodymais nesutiko, nurodė, kad jis nukentėjusiajam negriebė už sprando, jį tik prie siurblinės pastūmė kaire ranka už dešinio peties. Ranka galėjo netyčia praslysti ir kliudyti kaklą pirštu ar nagu. Taip pat parodė, kad matė nukentėjusiojo rankoje telefoną, kurį pats nukentėjusysis numetė. (1 t., b. l. 67-71).
Akistatos protokole tarp nukentėjusiojo R. K. ir įtariamojo R. P. užfiksuota, kad akistatos metu R. K. parodė, kad matė du vyrus, nueinančius per jo sklypą link vandens, tarp jo ir tų vyrų kilo žodinis konfliktas, nes jie buvo jo teritorijoje ir šlapinosi. Konflikto metu R. P. prie pastato-siurblinės sudavė jam ranka į kairę ranką. Po to, jam pradėjus filmuoti prie kelio užtvaro, R. P. sudavė ranka smūgius jam į kairę ausį, spyrė į kairę šlaunį ir mosikuodamas ranka ar koja, išmušė jam iš rankų telefoną „Huawei p30Pro“, kuris sudužo. R. P. su nukentėjusiojo parodymais nesutiko, nurodė, kad viskas yra melas, išgalvota (1 t., b. l. 59-62).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis R. K. atpažino R. P. kaip asmenį, kuris 2021 m. birželio 15 d. prie Labūnavos užtvankos, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiais jam vieną kartą į kairę ausį ir vieną smūgį į krūtinę, į kairės rankos viršutinę dalį bei spyrė vieną kartą į kairės kojos šlaunį (1 t., b. l. 72-78), o D. J. atpažino kaip asmenį, kuris sugriebė jam kaire ranka už sprando iš nugaros pusės ir vieną kartą stipriai suspaudė (1 t., b. l. 79-85).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nuo pagrindinio kelio nuvažiavus apie 100 metrų, yra metalinis raudonos ir baltos spalvos kelio užtvaras, ant kurio pritvirtinta lentelė su užrašu „Privati valda“. Nuo kelio užtvaro apie 20 metrų atstumu yra mūrinis vieno aukšto baltų plytų pastatas, priekyje - vandens telkinys. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 20-25).??
2021 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2021 m. birželio 15 d. 15.47 val., gautas pranešimas ROIK Nr. 0121000382766, pranešimo vieta - (duomenys neskelbtini). Pranešėjas R. K. nurodė, kad prie ežero jį užpuolė du nepažįstami vyrai, trenkė per krūtinę, išmušė iš rankų telefoną, jis užstatė vyrams pravažiavimą, kad nepasišalintų, laukia vietoje. GMP atsisakė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19487-21 (1 t., b. l. 26-27).
2021 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota kad 2021 m. birželio 15 d. 15.53 val., gautas pranešimas ROIK Nr. 0121000382779, pranešimo vieta - (duomenys neskelbtini). Pranešėjas R. P. nurodė, kad važiuojant nuo Labūnavos kaimo link Labūnavos tvenkinio, jį užsipuolė sklypo savininkas, grasina užmušti, automobiliu „Peugeot“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) užstatė kelią, neleidžia išvažiuoti, neadekvačiai elgiasi. Laukia pareigūnų prie tvenkinio, GMP nereikalinga. Pranešimas susietas su ROIK Nr. 0121000382766. Minėtą dieną, adresu (duomenys neskelbtini), iš viso buvo gauti du iškvietimai: ROIK Nr. 0121000382766 ir ROIK Nr. 0121000382779 (1 t., b. l. 28-29).????
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P30 PRO“. Telefono korpusas melsvos spalvos, ties ekrano viduriu matosi paviršinis ekrano įbrėžimas, kuris taip pat apčiuopiamas braukiant pirštu. Galinėje telefono dalyje, ties kamera, suskilęs kairės pusės kampas. Telefono ekrano lietimo funkcija veikia (1 t., b. l. 89-94).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. K. pateikė pastato ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį bei atliktų darbų aktą dėl telefono (1 t., b. l. 97-100).
Iš nukentėjusiojo pateikto 2021 m. birželio 17 d. atliktų darbų akto matyti, kad telefono „Huawei P30 Pro“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytų gedimų (dužęs galinis dangtelis, subraižytas korpusas, blogai veikia lietimas, subraižytas ekranas, ne visada veikia mikrofonas) pašalinimo (ekrano bei galinio dangtelio pakeitimo) kaina 278 Eur (1 t., b. l. 100).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiojo pateikti šortai yra šviesiai pilkos spalvos, džinsiniai. Šortų šonuose yra neužsegamos kišenės. Šortų vidinėje dalyje yra užrašas „Asos W32“. Šortų bendras ilgis 48 cm. Šortų kairėje dalyje (nuo apačios 25 cm atstumu) yra ryškios geltonos spalvos įbrėžimai, kurie yra 2 cm, 1,5 cm ilgio. Toje pačioje dalyje, tik žemiau (nuo apačios 2,5 cm atstumu) yra 4 rudos spalvos brūkšniai (3 cm, 2 cm, 1 cm, 3 cm ilgio). Daugiau vizualiai matomų apgadinimų nėra (1 t., b. l. 103-108).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos 2021 m. birželio 21 d. 10.09 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) iš adresato (duomenys neskelbtini) gautos trys nuotraukos. Pirmoje nuotraukoje yra matomas kojos vaizdas, ant šlaunies matomi sužalojimai – taškiniai įbrėžimai. Po nuotrauka yra užrašas IMG 20210619 134026.jpg. Antroje nuotraukoje matoma nufotografuota vyro veido apatinė dalis, dešinės pusės petys, dešinės rankos dalis ir krūtinė. Ant dešinės rankos matoma gelsvos spalvos kraujosruva, taip pat ant dešinės pusės krūtinės matoma gelsvos spalvos kraujosruva. Po nuotrauka yra užrašas IMG 20210619 134011.jpg. Trečioje nuotraukoje matomas vyro veidas ir krūtinė. Ant dešinės pusės krūtinės matoma gelsvos spalvos kraujosruva (1 t., b. l. 117-119, 120).???
Daiktų apžiūros protokole užfiksuotas pareigūnų kūno kameromis padarytų trijų vaizdo ir garso įrašų turinys. Pirmame įraše matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Keliuke matosi du automobiliai, šalia jų stovi trys vyrai. R. K. policijos pareigūnams sako, kad užsipuolė truputį, čia teritorija privati, viduje ženklas, kad privati teritorija, pradėjo jį draskyti, tas už kaklo buvo paėmęs, tas įspyrė, už rankos griebė. Du vyrai sako, kad nuėjo pažiūrėti, tame tvenkinyje visada žvejoja, į vidų nebuvo įvažiavę, prie kranto turi būti praėjimas. D. J. sako, kad čia ne daržai, ne svogūnai, ne šiltnamis. R. P. nurodė, kad R. K. pradėjo filmuoti, vadinti juos gaidžiais. R. K. nurodė, kad tai jis jį už kaklo paėmė (rodo ranka į D. J.). D. J. liepė R. P. papasakot nuo ko viskas prasidėjo. R. P. nurodė, kad nusišlapino nuo vandens už 5 metrų. R. K. teigė, kad privačioje teritorijoje. R. P. nurodė, kad reikia žmoniškumą turėti, kad R. K. sakė, kad čia iššaudys. R. K. atsakė „ar aš taip sakiau? Sakei, kad peilį pasiėmęs padangas pradursi. Aš vienas, jūs dviese“. R. P. teigė, kad R. K. pasiėmęs telefoną, pribėga ir bėga į šoną, numeta telefoną. R. K. teigė, kad sudaužė telefoną, spyrė. R. P. siūlė paimti batų antspaudus. D. J. sakė, kad nereikia būti gyvuliu. R. K. klausė, tai kas už kaklo griebė, pats pasidarė. D. J. policijos pareigūnui paaiškino, kad iki šulinio paėjo, pasidairė, eidami atgal sutiko savininką, ir jis visokiais žodžiais juos keikė. R. P. nurodė, kad R. K., jiems išvažinėjant, vos nesudaužė mašinos, davė į mašiną, todėl nusprendė laukti policijos, tada ir jis iškvietė policiją. Policijos pareigūnas nurodė, kad jei vyrai pamatė, kad privati valda, galėjo apeiti. D. J. nurodė, kad tai paprastas takas link vandens. Ir jei kas jį gyvuliu pavadins, jis duotų į nosį ir prie policijos pareigūnų. R. P. teigė, kad R. K. liepė jiems ateiti, atrodė kaip neblaivus ar kažkoks apsirūkęs. Antrame vaizdo ir garso įraše matyti, kaip nustatinėjami blaivumai, visi asmenys blaivūs. Policijos pareigūnui paklausus, kas turi pretenzijų, R. K. pakėlė ranką ir pasakė, kad turi pretenzijų dėl to, kad jį užpuolė, sumušė, telefoną sudaužė. D. J. nurodė, kad logiškai neturi jokių pretenzijų, bet jei kels R. K. savo pretenzijas, tada ir jis kels. Trečiame vaizdo ir garso įraše R. K. policijos pareigūnui nurodė, kad už kaklo jam griebė prie namelio. Policijos pareigūnas nufotografuoja įvykio vietą (1 t., b. l. 34-37, 38).
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2021 m. birželio 15 d. po 16 val., R. K., D. J. ir R. P. buvo blaivūs (1 t., b. l. 39-40).
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai D. J. ir R. P. nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo R. K. sveikatą ir sukėlus jam fizinį skausmą pasitvirtino.
Nors kaltinamieji kaltais smurtavę nukentėjusiojo atžvilgiu neprisipažino, jų kaltė pagal jiems pareikštus kaltinimus visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.
Nukentėjusysis R. K. tiek atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuosekliai tvirtino, kad D. J. sugriebė jam už kaklo, jis jautė skausmą, nes sugriebęs dar ir spaudė, tada jis pajuto smūgį nuo R. P., kuris trenkė kumščiu į petį, po to, R. P. prie automobilio sudavė jam į ausį, į krūtinę, spyrė į šlaunį.
Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus dėl patirto smurto, kurie kaip minėta, viso tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, įvertina ir tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus, jokių duomenų, kad jis nesuprato įvykio situacijos, nėra. Be to, byloje nenustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusysis siektų apkalbėti kaltinamuosius ir tyčia melagingai apkaltinti juos padarius nusikaltimą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo, įspėto dėl melagingo pranešimo ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir bešališko netiesioginio liudytojo policijos pareigūno E. S. parodymai, kuris taip pat įspėtas dėl melagingų parodymų davimo patvirtino, kad nukentėjusysis nurodė, jog D. J. sugriebė iš nugaros jam už sprando ir suspaudė, o bandant išsilaisvinti, pajuto smūgį į kairį petį, kurį sudavė kumščiu R. P., kuris po to dar sudavė kumščiais vieną kartą į kairę ausį ir vieną smūgį į krūtinę, bei spyrė į kairę šlaunį. Policijos pareigūno bei nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir vaizdo įrašų iš įvykio vietos turinys. Be to, nukentėjusysis ir akistatų su kaltinamaisiais metu, nurodė analogiškas aplinkybes dėl patirto smurto.
Kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, patvirtina ir byloje esantis objektyvus įrodymas - Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. K. nustatyta kraujosruva kaklo kairėje priekyje, pereinanti į krūtinę, kraujosruva krūtinės kairėje, kraujosruvos kairiame žaste, nubrozdinimas kairėje šlaunyje, ir tokie sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, tai yra 2021 m. birželio 15 d. apie 15.30 val., sugriebus ranka už sprando ir stipriai jį suspaudus, kumščiu sudavus vieną kartą į kairį petį, vieną kartą į kairę ausį ir vieną kartą į krūtinę bei spyrus vieną kartą į kairę šlaunį.
Pažymėtina ir tai, kad kaltinamieji pripažino, kad buvo privačioje valdoje, matė tai žymintį užrašą ant kelio užtvaro, pro kurį nuėjo pėsčiomis prie vandens telkinio apsižiūrėti vietos žvejybai, kaltinamasis R. P. ten atliko gamtinius reikalus, ir tai pamatęs sklypo savininkas – nukentėjusysis R. K., supyko, tarp jų kilo žodinis konfliktas, ko neginčijo ir pats nukentėjusysis. Kaltinamieji įsižeidė dėl nukentėjusiojo jų atžvilgiu išsakytų žodžių. Pareigūnų kūno kameromis padarytame vaizdo įraše užfiksuota, kaip D. J. nukentėjusiajam nurodo, kad jeigu jis jį dar kartą pavadins gyvuliu ar pan., jis jam ir prie pareigūnų duos į nosį, kas rodo kaltinamojo agresyvų nusiteikimą ir negebėjimą žodinį konfliktą spręsti taikiai, nesmurtaujant ir neatsakant į kiekvieną nepriimtiną žodį smūgiais. Be to, paties fakto, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų buvo fizinis sąlytis, neginčija ir patys kaltinamieji. D. J. patvirtino, kad nukentėjusįjį nustūmė nuo savęs, pastumdamas į petį, o ranka pastumiant nuslydo iki sprando, taip pat nurodė matęs, kaip R. P. su nukentėjusiuoju apsistumdė rankomis. Pats kaltinamasis R. P., nors savo kaltę taip pat kategoriškai neigė, tačiau nurodė stumtelėjęs nukentėjusįjį, kuris prisiartino iš nugaros. Taigi, nors kaltinamieji ir neigia, kad savo veiksmais smurtavo prieš nukentėjusįjį, tvirtina, kad pats nukentėjusysis elgėsi neadekvačiai, provokavo juos, tačiau teismas tokius paaiškinimus, bei deklaratyvius kaltės neigimus, byloje surinktų įrodymų visumoje, vertina kaip siekį sumenkinti savo veiksmus ir išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo R. P. parodymų nepatikimumą patvirtina ir tai, kad jis teigė, jog pats nukentėjusysis įvykio dieną pareigūnams nieko nesakė dėl sumušimo, nesiskundė, tačiau šis kaltinamojo argumentas paneigtas byloje esančiais įrodymais. Tiek iš pranešimo pagalbos telefonu turinio, tiek iš pareigūnų kūno kameromis padarytų vaizdo įrašų nustatyta, kad nukentėjusysis atvykusiems pareigūnams iš karto nurodė, jog buvo sumuštas, kad jam paėmė už kaklo, įspyrė, griebė už rankos. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. S., kuris atvyko į įvykio vietą, taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis iš karto nurodė, jog buvo sumuštas. Be to, R. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad nukentėjusiojo jis net nelietė, o tuo tarpu apklausiamas teisme, jau prisipažino turėjęs su nukentėjusiuoju fizinį kontaktą, tai yra nurodė, jog stumtelėjo nukentėjusįjį.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Būdami suaugę ir psichiškai sveiki, tai yra suvokdami savo veiksmus, galėdami ir privalėdami juos valdyti, kaltinamieji turėjo suprasti ir suprato savo veikų pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jų panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Kaltinamųjų negebėjimas susivaldyti kilus žodiniam konfliktui ir ėmimasis smurtinių veiksmų, atsakant į nukentėjusiojo, savo privačioje valdoje sutiktiems svetimiems asmenims, kurių vienas sklype atlikinėjo gamtinius reikalus, išsakytus įžeidžiančius žodžius, niekaip nepateisinamas. Kaltinamieji, nors jau ir būdami subrendusiomis asmenybėmis, ne tik, kad nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų, bet dėl savo padarytų nusikalstamų veikų visiškai nesigailėjo, bandydami pateisinti savo smurtinius veiksmus kaip savotišką savigyną jų atžvilgiu išsakytiems įžeidžiantiems žodžiams. Kaltinamųjų padaryti nusikaltimai baigti, nes nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmių skyrimo.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamieji padarė po vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), smurtą panaudojo dėl nepateisinamo pykčio, iš asmeninių paskatų. Kaltinamasis D. J. neteistas (teistumas išnykęs) (2 t., b. l. 77-78), per paskutinius penkis metus administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 81), vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 82-84), gyvena santuokoje, augina du mažamečius vaikus (2 t., b. l. 76). Kaltinamasis R. P. neteistas (teistumas išnykęs) (2 t., b. l. 39-40), baustas administracine tvarka, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 41-45), vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 46). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamiesiems skirtinos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji neteisti, nėra jų atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė, laisvės apribojimo bausmės skirtinos artimos minimaliam dydžiui, o kiekvienam iš kaltinamųjų skiriant konkretų laisvės apribojimo bausmės laiką, įvertintina ir kiekvieno iš jų nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų smurtinių veiksmų kiekis bei pobūdis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamiesiems neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamiesiems skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas – dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis R. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 318 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo R. P. ir 3 500 Eur neturtinės žalos, priteisiant iš kaltinamojo D. J. 1 300 Eur, o iš kaltinamojo R. P. 2 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 123-125). Ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis R. P. panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą ir dėl to buvo sudaužytas jo telefonas, dėl ko padaryta 278 Eur turtinė žala, bei sugadintos kelnės, dėl ko padaryta 40 Eur turtinė žala. Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia fiziniu ir dvasiniu skausmu, nepatogumais, dideliu išgąsčiu ir dvasiniu išgyvenimu. Kaltinamieji jį užpuolė jam priklausančioje žemės valdoje, jo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, dėl saugumo įsigijo vaizdo kamerą, kurią įrengė sodybos teritorijoje.
Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu nesutiko.
Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala.
Dėl turtinės žalos.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai ir atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais kaltininko veiksmais. Pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).
Nukentėjusysis turtinę žalą grindžia įvykio metu sudaužyto telefono remonto išlaidomis – 278 Eur, ir įvykio metu sugadintų šortų verte – 40 Eur.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamajam R. P. kontaktuojant su nukentėjusiuoju, nukrito ant žemės ir buvo apgadintas nukentėjusiajam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas. Pareigūnai, apžiūrėję nukentėjusiojo pateiktą mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P30 Pro“, užfiksavo, kad ties ekrano viduriu matosi paviršinis ekrano įbrėžimas, kuris taip pat apčiuopiamas braukiant pirštu, galinėje telefono dalyje suskilęs kairės pusės kampas, telefono ekrano lietimo funkcija veikia (1 t., b. l. 89-94). 2021 m. birželio 17 d. atliktų darbų akte nurodyta, kad telefono „Huawei P30 Pro“ gedimų (dužęs galinis dangtelis, subraižytas korpusas, blogai veikia lietimas, subraižytas ekranas, ne visada veikia mikrofonas) pašalinimo, tai yra ekrano bei galinio dangtelio pakeitimo kaina 278 Eur (1 t., b. l. 100).
Teisme nukentėjusysis nurodė, kad telefono jis neremontavo, tik gavo 278 Eur pasiūlymą, bet realiai tokių išlaidų nepatyrė. Be to, taip pat nurodė, kad pakėlęs telefoną nuo žemės, juo paskambino policijai, o kol laukė atvykstant pareigūnų, žiūrėjo ar telefone išsisaugojo įvykio metu darytas vaizdo įrašas, taip pat savo telefonu 2021 m. birželio 19 d. fotografavo savo kūno sužalojimus. Taigi, telefonu naudojosi pagal paskirtį – skambino, fotografavo, naršė galerijoje.
Pažymėtina, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamąją funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis į bylą nepateikė jokių faktinių įrodymų apie jo realiai patirtas telefono remonto išlaidas, pats patvirtino, kad telefono neremontavo, taigi nukentėjusysis prašomų priteisti 278 Eur telefono remonto išlaidų realiai nepatyrė.
Galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostolių dydį įrodyti gali prireikti daugiau laiko. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, tačiau jis neturi tam pinigų. Teismo vertinimu, civilinis ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė, kad telefono remonto išlaidos, nurodytos atliktų darbų (defektacijos) akte (278 Eur), gali realiai atsirasti. Kaip jau nustatyta, nukentėjusysis po įvykio telefonu naudojosi pagal paskirtį, jo neremontavo, o kaip pats patvirtino, šiuo metu jau yra įsigijęs naują telefoną, taigi akivaizdu, kad įvykio metu telefonui padaryti apgadinimai juo naudotis pagal paskirtį netrukdė, jo turtinė padėtis taip pat nebuvo tokia, kad neturėtų lėšų telefono remontui (kadangi įsigijo naują telefoną), o ir ateityje nukentėjusysis to telefono neketina remontuoti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomas atlyginti 278 Eur turtinės žalos dydis nėra realiai patirtas ir neatitinka būsimos žalos dydžiui keliamo realaus jo atsiradimo tikimybės reikalavimo, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas.
Nukentėjusysis taip pat prašo iš kaltinamojo R. P. priteisti 40 Eur turtinę žalą, kurią sudaro įvykio metu nugriuvus ant žemės apgadintų šortų vertė.
Byloje nustatyta, kad kaltinamajam R. P. smurtaujant prieš nukentėjusįjį, įspyrus jam į šlaunį, bei pastarajam nugriuvus ant žemės, buvo ištepti jo dėvėti šviesūs šortai. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiojo pateiktų šortų kairėje dalyje yra ryškios geltonos spalvos įbrėžimai ir keturi rudos spalvos brūkšniai. Nukentėjusysis patvirtino, kad dėmės neišsiskalbė, šortai sugadinti ir nėra tinkami dėvėti.
Taigi, tarp kaltinamojo R. P. padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos (40 Eur) yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo tyčinių neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo šortai sugadinti nepataisomai, todėl jis realiai juos prarado ir dėl to patyrė žalą. Kaltinamasis, nors ir nesutiko su civiliniu ieškiniu, tačiau jame nurodytos šortų vertės neginčijo. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyta šortų vertė yra reali, nekelia abejonių. Teismas daro išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl 40 Eur turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais duomenimis, todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo R. P. nukentėjusiajam R. K. 40 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos.
Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia fiziniu ir dvasiniu skausmu, nepatogumais, dideliu išgąsčiu ir dvasiniu išgyvenimu. Kaltinamieji jį užpuolė jam priklausančioje namų valdoje, jo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, dėl saugumo įsigijo vaizdo kamerą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų - fizinio smurto panaudojimo, nukentėjusiajam neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtino ir specialisto išvada, jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl patirto sveikatos sutrikdymo R. K. būtų nustatyti išliekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jam būtų reikšmingai pablogėjusi sveikata. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusiajam dėl patirto sužalojimo būtų tekę kreiptis į gydytoją, būti nedarbingam, greitosios medicinos pagalbos jis atsisakė, gydytojų apžiūrimas nebuvo, stacionariai nesigydė. Duomenų apie jo apribotą galimybę bendrauti su aplinkiniais ar negalėjimą atlikti kažkokių kasdieniame gyvenime ar buityje būtinų veiksmų, taip pat nėra. Nors nukentėjusysis ir nurodė, kad pora dienų negalėjo pakelti rankos, vartojo vaistus nuo skausmo ir sumušimo, tačiau tai (turtinę žalą sveikatai) patvirtinančių įrodymų nepateikė, pats paaiškino, kad į gydytus nesikreipė ir nedarbingumas jam nebuvo išduotas. Kaip nedarbingumo nereikalingumą nukentėjusysis įvardijo, kad dirba pagal individualią veiklą, tačiau nenurodė, jog dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo vykdyti veiklos, negavo pajamų ar kaip nors kitaip buvo apribotos jo galimybės vykdyti veiklą. Patirtos neturtinės žalos dydį, nukentėjusysis grindžia ir patirtu nesaugumo jausmu, nurodo įsigijęs vaizdo kameras, nors tai patvirtinančių įrodymų ir nepateikia, tačiau akivaizdu, kad patyrus smurtą nuosavo sklypo teritorijoje, nesaugumo jausmas turėjo būti išgyventas, ir nors įvykio metu į nukentėjusiojo nekilnojamąjį turtą ir nebuvo kėsinamasi, tačiau kamerų įsigijimas patvirtina nukentėjusiojo išgyventą nesaugumo jausmą ir siekį ateityje nuo to apsisaugoti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad fizinių pasekmių neliko, bet liko „psichologiniai dalykai“, tačiau kuo tai pasireiškia be jau paminėtų patirtų išgyvenimų ir nesaugumo jausmo, nedetalizavo. Įvertintina ir tai, kad ir pats nukentėjusysis su kaltinamaisiais, kurie aiškino, kad atvyko prie vandens telkinio pažvejoti, taip pat nesielgė labai taktiškai, nebuvo linkęs ramiai pasikalbėti, neginčijo, kad vartojo ir necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, ėjo iš paskos filmuodamas telefonu. Teismo vertinimu, neginčijant nukentėjusiojo patirtų dvasinių išgyvenimų fakto, vis tik konstatuotina, kad nukentėjusysis nepatyrė itin sunkių išgyvenimų, o jo nurodomas neturtinės žalos įvertinimas pinigine išraiška yra hiperbolizuojamas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į CK įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 500 Eur. Teismo vertinimu, būtent toks priteistinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką ir CK 6.250 straipsnyje numatytus vertinimo kriterijus, yra teisingas ir pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyros. Įvertinus kiekvieno iš kaltinamųjų nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotų smurtinių veiksmų kiekį, paties nukentėjusiojo prašymą iš vieno kaltinamojo priteisti didesnę žalos sumą nei iš kito, iš kaltinamojo D. J. priteistinas 150 Eur, o iš kaltinamojo R. P. – 350 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam R. K., kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti ir nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuris patvirtina, kad nukentėjusysis R. K. savo atstovui advokatui V. B. už atstovavimą ir dokumento surašymą sumokėjo 500 Eur.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylinėjimosi išlaidos turi būti teisėtos ir pagrįstos, atitikti bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Be to, teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti prašomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-144-222/2020, 2K-3-648/2021).
Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo išnagrinėta nukentėjusiojo atstovui nedalyvaujant teisiamuosiuose posėdžiuose, nukentėjusysis taip pat nebuvo atstovaujamas advokato ir ikiteisminio tyrimo metu atliktuose veiksmuose – apklausose, akistatose, asmens parodyme atpažinti pagal jo nuotrauką, be to ir visus dokumentus, įrodymus, nukentėjusysis byloje teikė pats. Nukentėjusysis, pateikdamas pinigų priėmimo kvitą, nedetalizavo, kaip pasireiškė jame nurodytos atstovavimo išlaidos. Nukentėjusiajam galimai buvo suteiktos konsultacijos, tačiau pinigų priėmimo kvite pažymėtos būtent atstovavimo išlaidos, o ne patarimas ar kitos teisinės paslaugos. Nukentėjusysis į bylą yra pateikęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurio turinys ganėtinai formalus ir šabloniškas, nesudėtingas teisės taikymo aspektu. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla nėra didelės apimties, nesudėtinga, taip pat įvertinant civilinio ieškinio gan formalų ir šablonišką turinį, į tai, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusiajam šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo suteiktos atstovavimo paslaugos, taip pat atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, jog prašoma priteisti išlaidų suma už suteiktas advokato paslaugas nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 300 Eur ir priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamųjų lygiomis dalimis.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamieji šioje byloje laikinai sulaikyti nebuvo. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 20-22, 70-72), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais ir nuotraukomis, saugomi byloje (1 t., b. l. 38, 120), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje;
2) mobilaus ryšio telefonas, pilkos spalvos šortai, pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajam R. K. (1 t., b. l. 95-96, 109-110, 111), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jam disponuoti savo nuožiūra;
3) 2021 m. gegužės 10 d. preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties ir 2021 m. birželio 17 d. atliktų darbų akto kopijos, saugomos byloje (1 t., b. l. 99, 100), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, 105 straipsnio 1, 3 dalimis, 13,44 Eur pašto išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos lygiomis dalimis iš kaltinamųjų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.
Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš kaltinamojo D. J. 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam R. K..
Priteisti iš kaltinamojo R. P. 40 Eur (keturiasdešimties eurų) turtinės ir 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam R. K..
Priteisti iš kaltinamųjų D. J. ir R. P. po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba, nukentėjusiajam R. K..
Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamųjų D. J. ir R. P. po 6,72 Eur (šešis eurus 72 ct) proceso – teismo pašto išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui, tokiu atveju kaltinamieji antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio išieškojimo).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais ir nuotraukomis, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje;
2) mobilaus ryšio telefoną, pilkos spalvos šortus, pagal pakvitavimą grąžintus nukentėjusiajam R. K., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra;
3) 2021 m. gegužės 10 d. preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties ir 2021 m. birželio 17 d. atliktų darbų akto kopijas, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.