- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-792-642/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06586-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Alvydas Žerlauskas, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- R.J. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Alvydo Žerlausko ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-838/2020 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui R.J. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos išmokėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės R.J.A. priklausančias pastato (duomenys neskelbtini), 4877/10000 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 381/777 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šį turtą priteisiant ieškovei S. M., o atsakovui R.J. A. iš ieškovės S. M. priteisti piniginę kompensaciją – 34 466,56 Eur. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas jau daugiau kaip pusę metų nesinaudoja savo namo dalimi, kuri yra laisva ir jam nereikalinga, tačiau ieškovė su atsakovu nuolat konfliktuoja dėl naudojamo ir valdomo turto, atsakovas piktnaudžiauja savo turtinėmis teisėmis, netinkamai eksploatuoja jam priklausančias patalpas, sukelia įvairių problemų ir pavojų ieškovei, ji priversta nuolatos kęsti savo teisių ir dalinį laisvių apribojimą. Kadangi sukurti du atskirus turtinius vienetus nėra galimybių, yra vienas atsidalijimo būdas – kompensacija.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes teismai sprendimais nustatė gyvenamojo namo naudojimosi tvarką ir kiekviena šalis naudojasi atskiromis izoliuotomis namo patalpomis. Bendrai šalys naudojasi tik nedideliu vos 2,27 kv. m koridoriumi. Atsakovas su ieškovės siūloma atidalijimo tvarka nesutinka, kadangi jam yra reikalingas turtas. Atsakovas kito nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi – dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės S. M. atsakovui R. J. A. 850 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta pagrindinio ginčo objekto (gyvenamojo namo) naudojimosi tvarka ir kiekviena šalis naudojasi atskiromis izoliuotomis namo patalpomis. Ši naudojimosi tvarka taip pat įregistruota viešajame registre. Vadinasi, esant nustatytai nekilnojamojo turto, t. y. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkai, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas konkrečiomis namo dalimis naudojasi atskirai. Bendrai šalys naudojasi tik nedideliu vos 2,27 kv. m koridoriumi.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų, kad jos nuosavybės teisės yra pažeidžiamos. Ieškovė naudojasi namo pirmo aukšto ir rūsio patalpomis, o atsakovas naudojasi namo antro aukšto patalpomis. Taigi, ieškovė turi galimybę laisvai ir nevaržomai disponuoti jai priklausančia nuosavybės dalimi, o ieškovės nuosavybės teisių pažeidimai, esant aptariamai situacijai, yra negalimi. Ieškovė nurodė, jog atsakovas daugiau kaip pusę metų savo nuosavybės dalimi nesinaudoja, taip pat nurodė, jog atsakovas netinkamai eksploatuoja jam priklausančias patalpas, sukelia įvairių problemų ir pavojų ieškovei, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės nurodyta kompensacijos suma – 34 466,56 Eur neatitinka realios ginčo turto dalies vertės, kadangi iš atsakovo pateiktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 19-10-59 matyti, jog R.J. A. priklausančių 4877/10000 dalių pastato – gyvenamojo namo 1A1p, 49/100 dalių kiemo aikštelės ir 381/444 dalies 0,0777 ha žemės sklypo rinkos vertė 67 700 Eur.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji, būdama 80 metų, yra pajėgi išmokėti minėtą kompensaciją atsakovui. Be to, pati ieškovė nurodė, kad gyvena tik iš 257 Eur gaunamos senatvės pensijos, kitų pajamų ar darbo ieškovė neturi. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog ieškovės turtinė padėtis riboja jos galimybę išpirkti namo dalį iš atsakovo. Nors teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog turi daug būdų, kaip išmokėti kompensaciją, tačiau įrodymų pateikti negalėjo.
9. Taip pat teismas pažymėjo, jog, patenkinus ieškovės reikalavimą, būtų pažeisti atsakovo interesai – pastarasis liktų be gyvenamosios vietos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė S. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą – ieškovės pateiktą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė nurodė, kad ji pateikė teismui valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pažymas, iš kurių matyti, kad ginčo namo vidutinė rinkos vertė yra 64 100 Eur, kitų statinių rinkos vertė 81 Eur, o žemės sklypo rinkos vertė 5 071 Eur, taigi bendrai valdomo turto vertė yra 69 252 Eur, o atsakovui tenkanti turto dalis yra 34 466,56 Eur vertės. Ieškovė prašė teismo priteisti atsakovui būtent tokio dydžio piniginę kompensaciją. Teismas suabejojo VĮ Registro centro pateiktais duomenimis ir nurodė, kad atsakovas pateikė Nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaitą, todėl ieškovės nurodyta kompensacijos suma neatitinka realios ginčo turto dalies vertės. Ieškovės nuomone, teismas padarė tokią išvadą neobjektyviai, remdamasis tik atsakovo pateiktu įrodymu dėl turto vertės.
10.2. Apeliantė pažymėjo, jog atsakovas netinkamai eksploatuoja jam priklausančias patalpas (dėl atsakovo veiksmų yra gadinamas ieškovės turtas – namo pirmo aukšto patalpos buvo apipiltos iš viršaus ir t. t.), sukelia įvairių problemų ir pavojų ieškovei. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau 2020 m. vasario 17 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė S. M. 2020 m. kovo 3 d. apskundė nutarimą Klaipėdos apylinkės prokuratūrai. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė siekia atidalyti turtą natūra taip, kad neliktų bendrosios dalinės nuosavybės. Kitu būdu atsidalyti ir sukurti du visiškai atskirus turtinius vienetus, nepakeitus ir nesugadinus vienam iš bendraturčių priklausančio turto, nėra galimybių, todėl lieka tik vienas turto atsidalijimo būdas – piniginė kompensacija.
10.3. Ieškovė nurodė, kad yra pajėgi išmokėti kompensaciją atsakovui, ji buvo susitarusi dėl finansavimo ir esant palankiam teismo sprendimui turės galimybę sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją (dukra ir dvi anūkės galės finansiškai paremti ieškovę, kadangi ateityje bus jos įpėdinėmis).
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovas nurodė, kad jis neturi jokio intereso kenkti ieškovei ar gadinti turtą, kurio bendraturtis yra pats atsakovas. Byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, bent iš dalies patvirtinančio netinkamą atsakovo elgesį ieškovės ar ieškovės turto atžvilgiu, todėl analizuojami ieškovės teiginiai turi būti vertinami itin kritiškai. Be to, atsakovas šiuo metu negyvena Lietuvoje, todėl trukdyti ar kitaip kenkti ieškovei paprasčiausiai neturi net fizinės galimybės.
11.2. Atsakovas teigia, kad apeliantės pateiktas skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, jog eilinį kartą ieškovės inicijuojami skundai prieš atsakovą yra nepagrįsti, nesusiję su realiais teisių pažeidimais. Kartu pastebėtina, kad pats skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nepatvirtina ir negali patvirtinti nė vieno ieškovės teiginio, todėl pateiktas skundas šioje byloje neturi jokios įrodomosios galios.
11.3. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas atidalijimo nesiekia. Atsakovui yra reikalingas jo turimas turtas, kadangi tai vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta Lietuvoje. Atsiliepime į ieškinį atsakovas pažymėjo, jog artimiausiu metu jis planuoja grįžti gyventi į Lietuvą. Šie planai iki šiol nėra pasikeitę, todėl atsakovui yra reikalinga gyvenamoji vieta Lietuvoje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės siūlomu būdu pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus, kadangi atsakovas netektų turto, kuriuo rūpinasi, prižiūri ir kuriame planuoja gyventi.
11.4. Atsakovas nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčo turtui yra nustatyta naudojimosi tvarka, ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nepagrįstas. Nustatyta ginčo namo naudojimosi tvarka geriausiai užtikrina tiek ieškovės, tiek ir atsakovo nuosavybės teises ir leidžia bendraturčiams visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teises į konkretų turtą. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą sprendimą.
11.5. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai nesivadovavo ieškovės pateikta turto vertinimo konsultacija, o vadovavosi atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita. Pirmosios instancijos teismui, remiantis atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita, nustačius, jog ginčo turto vertė yra praktiškai du kartus didesnė, nei nurodė ieškovė, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės apskritai yra negalimas, kadangi, atsakovui priteisiant daug mažesnę kompensaciją, būtų pažeisti atsakovo interesai.
11.6. Apeliaciniame skunde teigiama, jog bankas ieškovei suteiks finansavimą, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nėra pateikta. Vertinant objektyviai, tikimybė, jog bankas (atsižvelgiant į ieškovės amžių ir gaunamas pajamas) suteiks ieškovei gana didelę paskolą, yra artima nuliui, todėl byloje ir nėra pateikta tokių įrodymų. Taip pat nėra įrodymų, jog ieškovė turi dukrą, turi anūkių, kad šie asmenys turi finansų ir kad juos skirs ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos išmokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
15. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokias aplinkybes visų pirma turi nurodyti prašymą priimti naujus įrodymus teikiantis asmuo.
16. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė naują įrodymą – S. M. 2020 m. kovo 2 d. skundą Klaipėdos apskrities VPK su priedu (antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus, kuriuos įvertins, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo pagrįstumo (CPK 314 straipsnis).
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos išmokėjimo
17. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kompensacija pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija paprastai priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015).
19. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).
20. Atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
21. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą. Jei atsidalijantis ar kitas bendraturtis (kiti bendraturčiai) sutinka gauti kompensaciją, paprastai kompensacija ir priteisiama tokiam bendraturčiui (bendraturčiams). Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo ji siekia išsaugoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą natūra, atsakovui sumokant atitinkamą kompensaciją.
22. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės ieškinio, nurodė, kad ieškovės nurodyta kompensacijos suma neatitinka realios ginčo turto dalies vertės. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad teismas padarė tokią išvadą neobjektyviai, remdamasis tik atsakovo pateikta Nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaita, neatsižvelgdamas į ieškovės pateiktus VĮ Registro centro duomenis.
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turto rinkos vertė nustatytina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad, vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Be kita ko, Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta viso turto rinkos vertė, o individualaus turto vertinimo ataskaitoje yra įvertina konkreti ginčo turto dalis.
24. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog individualaus turto vertinimo išvados yra tikslesni turto vertės įrodymai už Nekilnojamojo turto registro duomenis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta aktualia Nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaita, surašyta 2019 m. spalio 4 d., atlikta atestuoto turto vertintojo, todėl teismui nėra pagrindo abejoti šio vertintojo nustatyta turto verte. Pažymėtina ir tai, kad nekilnojamojo turto vertės ataskaita yra oficialus dokumentas, atitinkantis turto vertinimo dokumento turinį, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai.
25. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į byloje esančią ieškovės pateiktą 2020 m. vasario 3 d. S. M. prašymu atliktą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) konsultaciją dėl galimos turto kainos rinkoje. Iš šios konsultacijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog S. M. priklausančių 5123/10000 dalių pastato – gyvenamojo namo 1A1p (dalies bendras plotas – 64,965 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo 396/777 dalių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės 51/100 dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), labiausiai tikėtina (galima) kaina rinkoje – 63 300 Eur. Atitinkamai iš atsakovo pateiktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog R. J. A. priklausančių 4877/10000 dalių pastato – gyvenamojo namo 1A1p (dalies bendras plotas – 61,845 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelės 49/100 dalių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0777 ha žemės sklypo 381/444 dalies, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 67 700 Eur.
26. Taigi, lyginant tiek ieškovės pateiktą konsultaciją dėl galimos turto kainos rinkoje, tiek atsakovo nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, matyti, kad šiuose dokumentuose nurodomos ginčo turto dalių kainos nežymiai skiriasi viena nuo kitos, tačiau, lyginant jas su ieškovės nurodoma prašoma priteisti kompensacija – 34 466,56 Eur, kurios dydis paremtas VĮ Registro centro masinio vertinimo metu nurodyta nekilnojamojo turto dalies kaina, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokia kompensacijos suma neatitinka realios ginčo turto dalies vertės.
27. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl netinkamo nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo nelaikytini pagrįstais.
28. Vertinant, ar, priteisiant kompensaciją atsakovui, nebūtų pažeidžiamos jo kaip savininko teisės, būtina atsižvelgti ir į tai, kad nors atsakovas šiuo metu jam priklausančioje ginčo namo dalyje negyvena, nes yra išvykęs į užsienį, bet, kaip nurodė pats atsakovas, jis ketina grįžti į Lietuvą ir kito nekilnojamojo turto Lietuvoje jis neturi. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip ginčo turto bendraturtis, turi esminį interesą naudotis daiktu.
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, kad atsakovas nuolat konfliktuoja su ieškove S. M. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojamo ir valdomo turto, dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, o nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ji 2020 m. kovo 3 d. apskundė Klaipėdos apylinkės prokuratūrai. Apeliantė pažymėjo, kad šis skundas tarsi patvirtina atsakovo keliamą pavojų ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės teiginius vertina kritiškai ir pritaria ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad pats skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nepatvirtina ir negali patvirtinti nė vieno ieškovės teiginio dėl atsakovo konfliktiško elgesio. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių apeliantės teiginius apie neteisėtus bendraturčio veiksmus ieškovės atžvilgiu.
30. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-41-639/2017 yra nustatyta pagrindinio ginčo objekto (gyvenamojo namo) naudojimosi tvarka ir kiekviena šalis naudojasi atskiromis izoliuotomis namo patalpomis. Bendrai šalys naudojasi tik nedideliu vos 2,27 kv. m koridoriumi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, jog nustatyta ginčo namo naudojimosi tvarka geriausiai užtikrina tiek ieškovės, tiek ir atsakovo nuosavybės teises ir leidžia bendraturčiams visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teises į konkretų turtą.
31. Atidalijimo būdu negali būti ginami tik vienos iš šalių interesai. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti laikomi piktnaudžiavimu teise. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Šiuo atveju atsakovo ir ieškovės turimos dalys bendrojoje nuosavybėje yra labai panašios, atsakovas yra išreiškęs aiškų norą naudotis turima turto dalimi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija turi pagrindą manyti, kad turto atidalijimas ieškovės prašomu būdu būtų esminis atsakovo, kaip turto dalies savininko, teisių pažeidimas – atsakovas liktų be gyvenamosios vietos, o už savo nekilnojamojo turto dalį gautų nepagrįstai mažą kompensaciją.
32. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai.
33. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis riboja jos galimybę išpirkti atsakovui priklausančio ginčo turto dalį iš atsakovo, nepateikė jokių įrodymų apie galimus būdus išmokėti atsakovui kompensaciją. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad ji buvo susitarusi dėl finansavimo ir turėtų galimybę sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją (dukra ir dvi anūkės galės finansiškai paremti ieškovę, kadangi ateityje bus jos įpėdinėmis).
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomas kompensavimo pinigais būdas neužtikrina atsakovo lūkesčių, taip pat neaišku, kokiu būdu ji galėtų sumokėti kompensaciją atsakovui. Ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikdama apeliacinį skundą nepateikia jokių įrodymų, kad jos nurodytą atidalijimo būdą – atsakovui mokėtiną kompensaciją už jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – ji turėtų galimybę įgyvendinti. Teigia, kad finansiškai ją paremtų dukra ir dvi anūkės, tačiau teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad šie asmenys sutiktų ir būtų finansiškai pajėgūs prisiimti tokio dydžio įsipareigojimą. Kaip pati ieškovė nurodė pirmosios instancijos teise, kad ji gyvena tik iš 257 Eur gaunamos senatvės pensijos, kitų pajamų ar darbo ieškovė neturi. Atsižvelgiant į ieškovės garbingą amžių ir jos gaunamas pajamas, nepagrįsti yra ieškovės teiginiai apie galimybę gauti paskolą iš banko. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės reali galimybė išpirkti namo dalį iš atsakovo yra ribota, netgi negalima.
35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo nesutikti su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, susiklosčiusioje situacijoje ieškovės pateiktas atidalijimo būdas, ieškovei paliekant turtą natūra, o atsakovui išmokant kompensaciją, nėra sąžiningas, teisingas ir geriausiai atitinkantis šalių interesus sprendimas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
36. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
38. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 30 d. sprendimu 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 420 Eur. Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, tačiau bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą iš jos neišieškotinos, atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
40. Atsakovas pateikė duomenis apie turėtas 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios ir pagrįstos, tai šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovui R. J. A. priteisti iš ieškovės S. M. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.