Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei E. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – kartu gyvenančiam asmeniui – atsakovės mamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

3. Atsakovė neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovei prašant, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

5. Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 8 d. pradinė kreditorė ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-ckbk926d (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 3 604,93 Eur kreditą 72 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo periodinėmis įmokomis iki 2027 m. sausio 8 d. grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį: 3 546,83 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 26 procentai)). Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. delsė mokėti įmokas, todėl pradinė kreditorė 2022 m. gegužės 15 d. nutraukė Sutartį.

6. 2021 m. gegužės 19 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė 2022 m. birželio 20 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą, paragino atsakovę sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo. Nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su negrąžinto vartojimo kredito suma bei mokėjimo (pelno) palūkanomis, paskaičiuotomis iki Sutarties nutraukimo dienos

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis).

8. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

9. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

10. Minėta, kad teismas nustatė, kad atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį laiku grąžinti gautą kreditą ir kitas mokėtinas sumas tinkamai neįvykdė. Pradinės kreditorės reikalavimas į atsakovę buvo perleistas ieškovei. Tuo tarpu atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2022 m. birželio 20 d. rašytiniu pranešimu. Be to, ieškinys su priedais, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovei buvo įteikti CPK nustatyta tvarka. Tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir minėtas teisės normas, teismas tenkina ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 3 344,48 Eur negrąžintą kreditą bei 425,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, 2022 m. gegužės 15 d., taikant sutartyje numatytą 26 procentų dydžio metinę palūkanų normą).

Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo

11. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 2 288,86 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos, 2022 m. gegužės 15 d., iki Sutarties termino pabaigos, 2027 m. sausio 8 d., pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką.

12. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

13. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

14. Nagrinėjamu atveju vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2027 m. sausio 8 d. Iš Sutarties specialiosios dalies nustatyta, kad per visą Sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 3 546,83 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma – 26 procentai. Tai reiškia, kad iki Sutarties galiojimo pabaigos atsakovei tinkamai vykdant Sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti Sutartyje numatyto dydžio pajamas. Teismas nustatė, kad atsakovei tinkamai nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nuo 2022 m. gegužės 15 d. Sutartį nutraukė. Ieškovė taip pat turėjo pagrįstą lūkestį gauti pajamas (palūkanas) iki Sutarties termino pabaigos, t. y. 2027 m. sausio 8 d., jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taigi aplinkybė, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei Sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi Sutartį anksčiau joje nustatyto termino iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas.

15. Teismas sutinka su ieškove, kad egzistuoja reali galimybė paskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą, vadovaujantis įmokų mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo, tačiau nustatyti konkrečią vartojimo kredito grąžinimo dieną bei paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą galimybės nėra, kadangi palūkanų dydis yra tiesiogiai priklausomas nuo likusios negrąžintos paskolos sumos, be to, atsakovė gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Teismo nuomone, ieškovės reikalavimas priteisti iš anksto paskaičiuotas negautas pajamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei Sutarties termino pabaigos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi atsakovei įvykdžius Sutarties sąlygas iki Sutarties termino pabaigos, šiuo atveju iki 2027 m. sausio 8 d., palūkanų suma gautųsi mažesnė nei ieškovė tikėjosi gauti.

16. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteisiama 26 procentai negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos, 2022 m. gegužės 15 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos, 2027 m. sausio 8 d., nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti mokamo vartojimo kredito likučio (žr. mokėjimo grafiką), bet neviršijant 2 288,86 Eur (nustatyta, kad nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos atsakovė pagal grafiką turėjo sumokėti viso 2 288,86 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų).

17. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir kitose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-331-577/2021; 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-426-580/2021; 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-430/2021).

Dėl procesinių palūkanų

18. Ieškovė prašo priteisti 12 procentų metinių procesinių palūkanų nuo teismo sprendimu priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti procesinių palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

20. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

21. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

22. Vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jeigu tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012). Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, teismas savo iniciatyva vertins Sutarties 6.2 punkte įtvirtintos sąlygos dėl 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų atitikimo sąžiningumo kriterijui.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi įvertinti ne tik kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai, bet ir kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015).

24. Nagrinėjamu atveju pagal Sutartį vartotojas turėjo pareigą grąžinti kreditą per 72 mėnesių laikotarpį, tačiau jau po 15 mėnesių kredito davėjo iniciatyva Sutartis buvo nutraukta dėl kredito gavėjo netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų. Tai leidžia teismui vertinti, kad kredito davėjas savo pareigos skolinti atsakingai Sutarties sudarymo metu nebuvo tinkamai įvykdęs, o savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymas numato palūkanomis, kuriomis bus kompensuoti būsimi kreditoriaus nuostoliai, susidarę nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo. Vartojimo kredito sutartyje numatytos net 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos leidžia teismui spręsti, kad kredito davėjas jau Sutarties pasirašymo metu numatė, kad gali patirti nuotolius, susijusius su teisminiu procesu ir, kad gali reikėti kredito gavėją (atsakovę) skatinti operatyviau vykdyti teismo sprendimą, tačiau nusprendė suteikti kreditą atsakovei, o netrukus Sutartį nutraukė.

25. Priešingai, nei nurodoma ieškinyje, 12 procentų dydžio metinė procesinių palūkanų norma, nustatyta vartojimo sutartyje, atsižvelgiant į vartotojo kaip silpnesnės sutarties šalies specifiką, teismo nevertinama kaip protinga, pagrįsta, atitinkanti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžianti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros. Vartojimo sutartyje daugiau nei dvigubai didesnė nei įstatyme susitarta palūkanų norma neatitinka nurodytų kriterijų, todėl teismo pripažįstama nesąžininga ir, atitinkamai, neprivaloma vartotojui (atsakovui).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vartotojų gynimas – tai prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertinamas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-502/2009; kt.).

27. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjimu atveju teismas nustatė, jog Sutartyje numatytos procesinės palūkanos yra neproporcingai didelės, Sutarties sąlyga, numatanti 12 procentų procesinių palūkanų dydį, pripažintina nesąžininga, todėl negaliojančia ab initio (liet. sudarymo momento). Pripažinus Sutarties sąlygą nesąžininga ir negaliojančia ab initio, pripažinta negaliojančia sąlyga netaikytina, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8–9 dalys).

28. Papildomai pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), pasisakydamas dėl nesąžiningos sąlygos sukeliamų teisinių pasekmių, išaiškinęs, kad iš Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, jog nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdami, kad ji (nesąžininga sąlyga) nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos (nesąžiningos sąlygos) turinio (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje C-618/10, 65 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismas neturi teisės keisti nesąžiningos sutarties sąlygos turinio iki tiek, kiek ji (nesąžininga sąlyga), teismo nuomone, galėtų vertinama kaip esanti sąžininga vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020). Dėl šios priežasties teismas, pripažinęs Sutarties 6.2 papunkčio sąlygą nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), procesinių palūkanų nepriteisia apskritai. Pirmosios instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog net ir nacionalinėje teisėje jau pastebėta, kad nacionaliniai teismai, konstatavę sąlygos nesąžiningumą, privalo visiškai netaikyti tokios sąlygos, o ne sumažinti pagal sutarties sąlygą mokėtinas sumas iki priimtino lygio. ESTT išaiškino, jog taip yra todėl, kad tik tokia galimybė prisideda prie atgrasomojo poveikio, kurį verslininkams sukelia visiškas nesąžiningų sąlygų netaikymas vartotojo atžvilgiu, panaikinimo, nes jiems ir toliau rūpės naudoti tokias sąlygas žinant, kad net jei jos (nesąžiningos sąlygos) bus pripažintos negaliojančiomis, nacionalinis teismas galės papildyti sutartį, kiek būtina, kad taip užtikrintų šių verslininkų interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga nr. AC-52-1, 4.5 paragrafas). Esant tokiam ESTT išaiškinimui, pirmosios instancijos teismas teikia prioritetą ne nacionalinių, tačiau Europos Sąjungos teisinio reguliavimo taikymui ir tokio teisinio reguliavimo aiškinimui ESTT jurisprudecjijoje (CPK 3 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Teismas ieškinį patenkino iš esmės pilna apimtimi, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 379 Eur bylinėjimosi išlaidų (137 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis 1 dalies 1 punktas).

30. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,64 Eur, todėl ši suma iš atsakovės priteistina valstybės naudai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2020 m. gruodžio 8 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. REF-ckbk926d bendrųjų sąlygų 6.2 papunktyje įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas 12 (dvylikos) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, iš atsakovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 344,48 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 48 ct) negrąžintą kreditą, 425,59 Eur (keturių šimtų dvidešimt penkių eurų 59 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 26 (dvidešimt šešių) procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 2022 m. gegužės 15 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 2027 m. sausio 8 d., nuo pagal tą mėnesį turėjusio būti mokamo vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma negali viršyti 2 288,86 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 86 ct), 379 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Bylinėjimosi išlaidas valstybei naudai pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, išduoti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ vykdomąjį raštą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.