- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-393-881/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00134-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „SNORO lizingas“
- Atsakovas
- K. B.
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „SNORO lizingas“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-526-424/2011 pagal ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį atsakovui K. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „SNORO lizingas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo K. B. 14 567,86 Lt skolos, 7 298,03 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą kildino iš šalių sudarytų išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovas K. B. atsiliepimo į ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. sprendimu už akių ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo K. B. ieškovui UAB „SNORO lizingas“ 14 567,86 Lt skolos, 530,28 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 15 098,14 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 452,96 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo K. B. 2 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas konstatavo, kad atsakovas, netinkamai vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui liko skolingas 14 567,86 Lt likusių mokėjimų pagal šalių sudarytas išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis, todėl ieškinį dalyje dėl 14 567,86 Lt skolos priteisimo pripažino pagrįstu ir tenkintinu. Ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius teismas tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad pagal išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarčių 3.9 punktus, atsakovas, laiku nesumokėjęs ieškovui, moka 0,5 procento dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, mokami kas dieną, sudaro net 182,50 procentų per metus. Teismas padarė išvadą, kad tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme. Atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, teismas padarė išvadą, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl mažintini iki 0,02 procento. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku ieškovas patyrė didesnių nuostolių nei 0,02 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška, todėl laikė, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai, t. y. ieškovui, patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „SNORO lizingas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, per nustatytą terminą negavęs atsakovo atsiliepimo, nepaskyrė parengiamojo posėdžio datos, nenagrinėjo galimybės bylą išspręsti taikiai, o iš karto ėmėsi bylą nagrinėti formaliai, t. y. priėmė sprendimą už akių.
2. Teismas pažeidė reikalavimą, kad civilinės bylos visuose teismuose privalo būti nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, nes nepaskyręs civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, ėmėsi tirti ieškovo pateiktus įrodymus ir vertinti jų pagrįstumą, atsakovui to neprašant ir neginčijant reikalavimų dėl priteistinų delspinigių dydžio. Be to, teismas negalėjo konstatuoti, kad ieškovui priteistini tik 0,02 proc. delspinigiai, kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės net nevyko, o minėta delspinigių suma ieškovui priteista remiantis prielaida, kad 0,02 proc. netesybos turėtų būti pakankamos ieškovo patirtiems minimaliems nuostoliams atlyginti.
3. Teismas sprendime remiasi sutarčių 3.9. punktu, kuris tik nustato delspinigių skaičiavimo tvarką, tuo tarpu dėl delspinigių normos šalys susitarė individualiai. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, todėl šalių individualiai aptarta delspinigių norma negali būti pripažinta nesąžininga sutarties sąlyga.
4. Delspinigių skaičiavimo lentelėse paskaičiuoti delspinigiai yra 46 342,54 Lt, taikant šešių mėnesių senaties terminą ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, buvo paskaičiuota 13 256,88 Lt delspinigių, o atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus bei siekį, kad prievolė būtų įvykdyta kuo greičiau, prašoma priteisti delspinigių suma buvo sumažinta iki 7 298,03 Lt, kas sudaro 0,28 proc. už praleistą dieną. Taigi lyginant faktiškai paskaičiuotus delspinigius ir prašomus priteisti delspinigius, ieškovas prašomą priteisti delspinigių sumą sumažino daugiau kaip 6 kartus. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kaip teismas paskaičiavo, kad būtent 0,02 proc. delspinigiai pakankamai kompensuoja ieškovo patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo.
5. Sutarčių laisvės principas nedraudžia sutartyje numatyti priteistinų delspinigių dydžio.
6. Pirmosios instancijos teismas, formaliai vertindamas pateiktus rašytinius įrodymus, nenagrinėjo prievolės vykdymo pažeidimo aplinkybių, ieškovo patirtų nuostolių dydžio, tačiau rėmėsi prielaida, kad 0,02 proc. netesybos turėtų būti pakankamos ieškovo patirtiems nuostoliams atlyginti, taip pat klaidingai preziumavo, kad delspinigių norma, nustatyta sutarčių 3.9 punkte, yra nesąžininga. Apeliantas pažymi, kad atsakovas savo prievoles pagal sutartis netinkamai vykdė nuo 2008 metų spalio mėnesio.
Atsakovas K. B. atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies.
Visų pirma, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, kuri suteikia teismui teisę, atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai atsakovas be pateisinamos priežasties nepateikia atsiliepimo į ieškinį, išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė sprendimą už akių. Tokia teismo teisė pripažįstama ir teismų praktikoje, kurioje nurodoma, jog remiantis sistemine CPK normų analize, sprendimas už akių gali būti priimamas ir nepateikus ne tik atsiliepimo į ieškinį, bet ir kitų parengiamųjų dokumentų – dubliko, tripliko ir kt. (2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-919/2009). Juolab, kad ir pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad tuo atveju, jei nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas, jis prašo priimti sprendimą už akių.
Nors apeliantas įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, atsakovui neprašant, t. y. neginčijant reikalavimų dėl priteistinų delspinigių dydžio, neturėjo pagrindo mažinti delspinigių dydį iki 0,02 procentų, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokią teisę teismas turėjo, atsižvelgdamas į atsakovo, kaip vartotojo interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip iš vartojimo sutarties kylančius santykius, todėl teisingai taikė CK 1.39 straipsnio 1 dalies, 6.188 straipsnio, 6.886 straipsnio nuostatas. Byloje nustatyta, kad sutartys, kurių pagrindu ieškovas reikalavo priteisti įsiskolinimą ir delspinigius, sudarytos tarp juridinio asmens (verslininko, savo veiklos profesionalo) ir fizinio asmens. Sutartys sudarytos pagal iš anksto ieškovo parengtą sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui (CK 6.185 str.). Sutartys tiek išperkamosios nuomos, tiek ir vartojimo buvo sudarytos atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl šių aplinkybių tarp šalių sudarytos sutartys, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, kvalifikuotinos vartojimo kredito sutartimis, kurių sąlygos turi būti vertinamos sąžiningumo aspektu (CK 1.5 str., 6.188 str.), bei, esant abejonėms, aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais vartojimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Taigi siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).
Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo kredito sutartis pagal kredito davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, bei, kad šiose sutartyse delspinigių norma, buvo nustatyta neproporcingai didelė santykyje su suteikta kredito suma, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomų argumentų pagrindu nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.