- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-10
- Bylos Nr.
- 2-919/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Marytė Mitkuvienė (pran.), Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- S. B., J. B.
- Ieškovas
- F.
- Trečiasis asmuo
- D. P.
- Advokatai
- Vytautas Einikis, Vytautas Einikis Vilnius
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Čekanauskaitės ir Marytės Mitkuvienės (pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo S. B. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-710-178/2009 pagal ieškovų F. T. , J. T. , Z. T. , S. G. ieškinį atsakovams S. B. , J. B. dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties nutraukimo ir nuosavybės teisės grąžinimo, tretysis asmuo D. P. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai F. T., J. T., Z. T. , S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami nutraukti 2007 m. rugpjūčio 23 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį (reg. Nr. 5186), sudarytą tarp ieškovų F. T. , J. T. , Z. T. , S. G. ir atsakovų S. B. ir J. B. bei grąžinti ieškovams nuosavybės teisę į 54,26 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovų 115944 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008 balandžio 26 d. iki 2008 m. spalio 26 d. bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu už akių ieškovų ieškinį patenkino ir nurodė, kad iš grįžusių teismo pažymų matyti, kad teismo pranešimai dėl tripliko pateikimo atsakovams yra įteikti, vėliausias iš jų įteiktas 2009 m. kovo 6 d. Tačiau atsakovai nustatytu terminu tripliko nepateikė, nepranešė teismui jokių pateisinamų priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, tripliko pateikimo termino pratęsti neprašė. Ieškovai yra pareiškę prašymą tokiu atveju priimti sprendimą už akių, todėl byloje priimamas sprendimas už akių.
Atsiliepimas
Atsakovas S. B. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad sudarydamas ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis veikė be sutuoktinės sutikimo, prisiėmė įsipareigojimus, kurių sveiko proto bei mažas pajamas turintis žmogus negalėtų prisiimti. Atsakovas yra alkoholikas, turi psichinės sveikatos problemų, todėl galėjo nesuprasti savo veiksmų. Abu atsakovai prašė nutraukti ginčo sutartis, o ieškovai patys vilkino sutarties nutraukimo terminą. Atsakovas ieškovams buvo sumokėjęs visus delspinigius. Atsakovo atstovas negavo ieškovų pateikto dubliko bei reikalavimo pateikti tripliką, o pats S. B. , neturėdamas teisinio išsilavinimo ir įtakojamas alkoholio, surašyti procesinį dokumentą nesugebėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartimi netenkino atsakovo S. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodė, kad dubliką atsakovo atstovui ieškovai išsiuntė registruotu laišku 2009 m. vasario 5 d., ši aplinkybė nurodyta dublike, o ją patvirtina pašto kvitas prie dubliko. Atsakovo atstovui teismo pranešimas dėl tripliko pateikimo buvo išsiųstas 2009 m. vasario 6 d., jame taip pat nurodyta, kad dubliko nuorašas advokatui buvo išsiųstas tiesiogiai. Tai, kad šis pranešimas advokatui buvo įteiktas 2009 m. vasario 11 d., patvirtina pažymoje esantis parašas. Be to, papildomai tiek dublikas, tiek teismo pranešimas 2009 m. kovo 6 d. buvo įteiktas atsakovei J. B. . Todėl teismo manymu, atsakovas pareiškime nepagrįstai teigia, kad nei dubliko, nei teismo pranešimo atsakovo atstovas negavo. Teismas pažymėjo, jog sprendimas už akių nebuvo priimtas tuojau po termino triplikui pateikti pasibaigimo, jis buvo priimtas tik 2009 m. balandžio 22 d., t.y. net po dviejų mėnesių S. B. ir daugiau kaip 1,5 mėnesio J. B. . Teismas taip pat nurodė, jog tiek iš atsakovo atsiliepimo, tiek iš pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo matyti, kad atsakovai ne tik neprieštaravo, bet ir patys pageidavo ginčo sutarties nutraukimo. Tai sprendimu ir padaryta. Atsakovo pateikiami motyvai, kad neva jis delspinigius sumokėjęs ieškovams, šiems panaudojus prieš jį smurtą, nėra pagrįsti jokiais įrodymais nei pateikiant atsiliepimą, nei nagrinėjamą pareiškimą. Tai, kad atsakovas yra pateikęs pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą neįrodo, kad jis yra sumokėjęs ieškovams delspinigius pagal ginčo sutartį. Kita vertus, jei kokias nors pinigų sumas ieškovai ar kai kurie iš jų arba tretieji asmenys yra neteisėtai iš atsakovo gavę, nustačius nusikalstamas veikas, atsakovas galėtų baudžiamojoje byloje pripažintas civiliniu ieškovu ir reikalauti sugrąžinti tas sumas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo manė, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisėtas ar nepagrįstas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas S. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
Atsiliepimas
S. B. 2008 m. gruodžio 30 d. pasirašė advokato parengtą atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriame nurodė, jog bylą ves per advokatą. Atsiliepime atsakovas išdėstė savo poziciją ir nurodė aplinkybes, kuriomis vadovausis nagrinėjant bylą.
2. Atsiliepime apeliantas nurodė, kad pagal jo ir jo sutuoktinės pareiškimą prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tuo atveju jeigu ieškovai bus nuteisti, kils jų civilinė atsakomybė, o Vilniaus apygardos teismo sprendimą reikės panaikinti.
3. Apeliantas vesdamas bylą per advokatą buvo įsitikinęs, jog visus procesinius dokumentus gaus jo atstovas. Teismas nurodė, kad dubliką atsakovo atstovui ieškovai išsiuntė registruotu laišku 2009 m. vasario 5 d., ši aplinkybė nurodyta dublike, o ją patvirtina pašto kvitas prie dubliko. Atsakovo atstovui teismo pranešimas dėl tripliko pateikimo buvo išsiųstas 2009 m. vasario 6 d., jame taip pat nurodyta, kad dubliko nuorašas advokatui buvo išsiųstas tiesiogiai. Tai, kad šis pranešimas advokatui buvo įteiktas 2009 m. vasario 11 d., patvirtina pažymoje esantis parašas. Tačiau teismas nepatikrino ar dokumente yra atsakovo atstovo parašas ir ar jis gavo ieškovo siųstus registruotus laiškus. Atsakovo atstovas negavo jokių dokumentų iš ieškovų. Negalėjo gauti šių dokumentų ir kiti asmenys, nes advokato kontoroje dirba tik vienas advokatas V. Einikis.
Atsakovė J. B. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prisidėjimą prie atskirojo skundo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą ieškovai grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos kainos ieškovams nesumokėjo ir nesutiko tik su ieškovų reikalavimais dėl delspinigių priteisimo.
2. Atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, jog apeliantas pats ar per savo atstovą negalėjo tinkami, laiku pateikti procesinį dokumentą, pasidomėti bylos eiga.
3. Atsakovas nenurodė jokios aplinkybės, kuri leistų teigti, jog sprendimas už akių yra neteisėtas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai iš ieškovų ginčijamą žemės sklypą įsigijo pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, kuri buvo patvirtinta notariškai. Atsakovų iniciatyva 2007 m. spalio 23 d., 2007 m. lapkričio 15 d. ir 2008 m. vasario 25 d. notariškai patvirtintais susitarimais šalys susitarė dėl atsakovų mokėtinų delspinigių dydžio ir sutarties įvykdymo termino pratęsimo iki 2008 m. kovo 25 d. Atsakovams neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, ieškovai 2008 m. birželio 5 d. per notarų biurą įteikė atsakovams pareiškimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Tačiau atsakovai sutiko nutraukti sutartį ne su visais žemės sklypo bendraturčiais. Kadangi parduotas sklypas ieškovams priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise ir dalys buvo neatidalintos, toks atsakovų pasiūlymas ieškovams buvo nepriimtinas.
4. Pareiškime minėti kiti asmenys, kuriems atsakovas tariamai pasirašė vekselius, sumokėjo ieškovams priklausančius delspinigius, nėra šio ginčo šalimis ir atsakovo ir tų tariamų asmenų tarpusavio santykiai neturi jokios reikšmės šiai bylai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Civilinis procesas turi būti įstatymu reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias civilinio proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nebūtų pažeistos proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą, teisės. Sprendimo už akių priėmimu kaip tik ir siekiama, be kitų tikslų, užkirsti kelią civilinio proceso vilkinimui ir neleisti proceso šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Kita vertus, kaip 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pabrėžė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, įstatymuose turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad jurisdikcinės ir kitos teisę taikančios institucijos būtų nepriklausomos, nešališkos, siektų nustatyti materialią tiesą byloje ir visus sprendimus priimtų tik teisės pagrindu, kad būtų paisoma asmens konstitucinės teisės į tinkamą teismo procesą, kildinamos iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir neatskiriamai su juo susijusios. Visais atvejais teismas negali nusižengti iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, ir turi priimti teisingą sprendimą byloje.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz., atsakovui arba ieškovui neatvykus į teismo, kuriame turi būti nagrinėjama civilinė byla, posėdį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį) ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija parengiamojo procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas ir yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat tinkamos teisminės gynybos principu (CPK 7 str. 1 d.).
CPK 142 straipsnio 4 dalis suteikia teismui teisę, atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai atsakovas be pateisinamos priežasties nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Remiantis sistemine CPK normų analize, sprendimas už akių gali būti priimamas ir nepateikus parengtinių dokumentų – dubliko, tripliko ir kt. Įstatymas numato galimybę dalyvaujančiam byloje asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, pateikti teismui pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo ir nustato šias sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas: 1) atsiliepimas į ieškinį ar parengtiniai dokumentai turi būti nepateiktas dėl svarbių priežasčių, apie kurias atsakovas negalėjo laiku pranešti teismui; 2) pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 3 d.). Minėtos įstatymo nuostatos lingvistinė analizė leidžia teigti, kad teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs abi CPK 287 straipsnio antrosios dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes, t. y. bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Taigi tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 22 d. sprendime už akių nurodė, kad teismo pranešimai dėl tripliko pateikimo atsakovams yra įteikti, tačiau atsakovai nustatytu laiku tripliko nepateikė ir nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, todėl teismas priėmė sprendimą už akių.
Atsakovas S. B. nurodo, kad jo atstovas ieškovų dubliko negavo, todėl neturėjo galimybės teismui pateikti tripliką. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. vasario 6 d. atsakovo S. B. advokatui Vytautui Einikiui Vilniaus apygardos teismas išsiuntė ieškovo dubliką ir nustatė terminą pateikti tripliką (b.l. 121). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra patikimų įrodymų, jog dublikas buvo asmeniškai įteiktas S. B. advokatui Vytautui Einikiui.
Byloje esanti pažyma apie procesinių dokumentų įteikimą (b.l. 128), patvirtina, jog atsakovei teismo siųstą dubliką gavo atsakovas S. B. . Tačiau atsakovas S. B. buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu V. Einikiu, todėl remiantis CPK 118 straipsnio 1 dalies nuostatomis procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami atsakovo atstovui.
Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudenciją ir teisinės valstybės principą vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Bylos duomenimis, atsakovas S. B. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo už akių nepagrįstumą grindė ir aplinkybe, jog atsakovas S. B. nėra skolingas ieškovams, nes pagal pirkimo-pardavimo sutartis yra sumokėjęs visus sutartus delspinigius, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu už akių ieškovams iš apelianto dar kartą priteisė 115944 Lt delspinigių.
Teisėjų kolegija pažymi, jog netesybos (delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybų (delspinigių) teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Kolegija pažymi, kad netesybos (delspinigiai) atlieka kompensuojamąją funkciją tikslu atlyginti nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos (delspinigiai) aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje pakartota iš esmės ta pati nuostata. Įstatymuose nedetalizuojama, koks netesybų dydis gali būti laikomas protingu. Teismas turi teisę sumažinti tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą atsiradusias netesybas. Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti netesybas (delspinigius) pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, teismas turi atsižvelgti į netesybų paskirtį, sistemiškai taikyti teisės normas, reglamentuojančias prievolių termino praleidimo teisines pasekmes, ir vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurie reikalauja, kad priteistinos netesybos turi būti protingos.
Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar atsakovas ieškovams sumokėjo delspinigius ir ar priteisti delspinigiai nėra per dideli, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino turinčių reikšmės bylai aplinkybių, nepakankamai tyrė bei vertino įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai bei aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, todėl negali vertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, o anksčiau nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo S. B. pareiškimą dėl sprendimo už aklių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.