- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2-1599-819/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20438-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
- 3.2.8.3Bylos nutraukimas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.2.8.10Bylos nutraukimo tvarka ir teisiniai padariniai
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka sprendė klausimą dėl ieškovės ieškinio nagrinėjimo galimumo atskiroje byloje, atsakovo iškeltą civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 000 Eur skolos, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ieškovė grindžia tuo, kad 2018 m. spalio 14 d. ji atsakovo prašymu pervedė į jo sąskaitą 3 000 Eur atsakovo steigiamos uždarosios akcinės bendrovės „Namų instaliacijos“ įstatiniam kapitalui suformuoti, įmonės veiklos pradžiai. Šiuos pinigus ieškovė atsakovui pervedė iš asmeninių santaupų, galiojant tarp šalių pasirašytai (duomenys neskelbtini) vedybų sutarčiai, pagal kurią toks turtas yra asmeninė skolininkės nuosavybė.
Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Savo poziciją atsakovas grindžia tuo, kad ieškovė 3 000 Eur atsakovui pervedė 2018 m. spalio 14 d. ne pagal šalių sudarytą paskolos sutartį (tokios sutarties sudarymo faktą atsakovas neigia), o vykdydama abiejų šalių prisiimtus įsipareigojimus, atsiradusius šalių santuokos metu iki (duomenys neskelbtini) vedybų sutarties pasirašymo, – grąžindama pinigus, kuriuos ieškovė ir atsakovas buvo pasiskolinę iš atsakovo tėvo tikslu nusipirkti du sklypus su tikslu projekto privačių mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) išvystymui. Atsakovo teigimu, šie sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais, o tai rodo, kad ir prievolės sandoriams aptarnauti buvo prisiimtos šeimos interesais. Todėl atsakovo, ieškovės ir atsakovo tėvo paskolos sutartis pripažintina bendra ieškovės ir atsakovo prievole. Pastebi, kad vedybine sutartimi ieškovė ir atsakovas nesusitarė, kad po vedybinės sutarties sudarymo jų bendros prievolės, įgytos iki šios sutarties sudarymo, taptų asmeninėmis prievolėmis, o 6.3 punktu susitarė tik dėl prievolių, kurios įgytos po vedybinės sutarties sudarymo vykdymo. Todėl, atsakovo teigimu, su šia byla susiję klausimai, jeigu kažkokios atsakovo prievolės tariamai nėra įvykdytos, turėjo būti keliami santuokos nutraukimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė tokių reikalavimų šioje byloje nereiškė, nors anksčiau nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą 2020 metais šiuos reikalavimus reiškė. Todėl atsakovas mano, jog ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti nagrinėjamas šioje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalis).
(duomenys neskelbtini) nutartimi teismas paskyrė pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu. Nutartyje teismas konstatavo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui J. V. ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurioje teismas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įsiteisėjęs, jis yra apskųstas apeliacine tvarka, dėl to Vilniaus apygardos teisme yra pradėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi įpareigojo ieškovę per nustatytą terminą dublikui teikti pateikti taip pat nuomonę dėl galimumo jos pareikštą reikalavimą atsakovui nagrinėti ne santuokos nutraukimo byloje.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo jos ieškinį tenkinti. Nurodo, kad skyrybų byla iki šiol nėra išspręsta, joje šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl 3 000 Eur priteisimo atsakovui nebuvo pareikštas. 3 000 Eur ieškovė atsakovui pervedė 2018 m. spalio 14 d., tuo metu galiojo šalių pasirašyta vedybų sutartis. Ieškovės teigimu, atsakovo atsiliepime nurodomi sandoriai niekaip nesusiję su jos atsakovui pervesta 3 000 Eur suma.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog santuokos nutraukimo pasekmių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs. Toks įpareigojimas leidžia apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų ir kreditorių interesus. Bendrasis principas lemia, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Paaiškėjus, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais ir tik nesant objektyvios galimybės pasinaudoti šiuo institutu reikšti reikalavimus kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, galėtų būti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje tik tokiu atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nurodomas turtas tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalytas dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos. Šie atvejai yra bendrosios taisyklės (visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje) išimtys, todėl tokiomis situacijomis negali būti piktnaudžiaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011, 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-916/2019).
2022 m. gruodžio 13 d. ieškovė pateikė į bylą pranešimą, kuriame nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteistas 1 800 Eur nepilnamečio vaiko D. V. išlaikymo įsiskolinimas, panaikino, o likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą pakeitė. Ieškovė pabrėžia, kad teismas nenagrinėjo klausimo dėl 3 000 Eur bei pripažino, kad tai yra asmeniniai ieškovės pinigai.
Teismas, vertindamas šias šalių nurodytas aplinkybes, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, konstatuoja, kad ieškovės šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl 3 000 Eur priteisimo negali būti nagrinėjamas ne santuokos nutraukimo byloje. Byloje nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), ši santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismui priėmus (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 3 000 Eur, kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovo šioje byloje, buvo pervesti ieškovės atsakovui jų sudarytos santuokos metu 2018 m. spalio 14 d. Teismo vertinimu, ši aplinkybė, dėl kurios ginčo tarp šalių nekyla, liudija, kad klausimas dėl 3 000 Eur, nepaisant to, kad ieškovė teigia, jog tai buvo jos asmeninės lėšos, paskolintos atsakovui po vedybų sutarties sudarymo, galėjo būti keliamas tik santuokos nutraukimo byloje. Tuo labiau, kad atsakovas, pateikdamas atsiliepimą, kategoriškai nesutinka su ieškovės reiškiamu reikalavimu šioje byloje, neigdamas paskolos suteikimo jam faktą bei įrodinėdamas, kad 3 000 Eur ieškovės jam buvo grąžinti vykdant bendrai šalių santuokos metu prisiimtas prievoles šeimos interesais iki vedybų sutarties pasirašymo. Teismas taip pat nesutinka su ieškovės teiginiu, kad Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pasisakė dėl 3 000 Eur, nurodydamas, kad tai yra ieškovės asmeninės lėšos. Tokių aplinkybių Vilniaus apygardos teismas nutartyje nenustatė. Dėl 3 000 Eur teismas pasisakė tik tuo aspektu, kiek tai buvo susiję su iš ieškovės atsakovo naudai priteistais 2 750 Eur, pervestais atsakovo ieškovei pagal (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo pasekmių klausimai yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu santuokos nutraukimo byloje, ieškovė dublike nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, lemiančių būtinybę klausimą dėl turėjimo 3 000 Eur reikalavimo teisės į atsakovą, kurią ji, jos teigimu, įgijo santuokos su atsakovu metu, spręsti atskiroje byloje, teismas civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl 3 000 Eur nutraukia, remdamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas išaiškina ieškovei, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tačiau tai netrukdo ieškovei naudotis teise teikti CPK numatytus prašymus ir/ar pareiškimus santuokos nutraukimo byloje, siekiant įrodyti ir pagrįsti, kad atsakovui 2018 m. spalio 14 d. pervesti 3 000 Eur nesusiję su bendrų santuokos su atsakovu metu įgytų prievolių vykdymu ir turi būti jai sumokėti (kompensuoti) atsakovo.
Pagal CPK 93 ir 94 straipsnių nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju atsakomybė dėl šio proceso tenka ieškovei, kuri pateikdama ieškinį šioje byloje žinojo apie bylos dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo nagrinėjimo teisme klausimą. Todėl jai tenka pareiga atlyginti šioje byloje kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas šioje byloje pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 32,28 Eur už įrodymų rinkimą, 741,67 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Atsakovo pateiktas prašymas yra pagrįstas įrodymais, jo patirtos advokato pagalbos išlaidos atitinka advokato byloje atliktus procesinius veiksmus. Abejoti patirtų išlaidų protingumu, įvertinęs jų dydį, Rekomendacijose nurodytus dydžius, teismas neturi jokio pagrindo (CPK 98 straipsnis). Todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos jo patirtos 773,95 Eur (741,67 Eur +32,28 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 94 straipsnis, 98 straipsnis).
Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalaus valstybės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl jų skirstymo klausimas byloje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, 290–292 straipsniais, teismas
nutaria:
civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo nutraukti.
Priteisti iš ieškovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 773,95 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.