- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-597-576/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29740-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- R. G.
- Advokatai
- Vilis Žilionis
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 63 straipsnio 1, 4 dalis laisvės apribojimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, įpareigojant: visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi medicinos įstaigose; tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per vienerius metus sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. G. nuteistas už tai, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis 2017 m. gegužės 26 d., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio AB „Telia Lietuva“ išankstinio apmokėjimo plano telefono numeriui (duomenys neskelbtini), į portalą www.skelbiu.lt, įdėjus skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7“, vėliau nukentėjusiajam D. L. susisiekus su juo skelbime nurodytu mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini), prisistatė asmeniu, užsiimančiu mobiliųjų įrenginių prekyba, susitarė su pastaruoju dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S7“ pirkimo-pardavimo už 330 Eur kainą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė nukentėjusiajam užsakymo sutartį Nr. 423263, surašytą R. G. ir D. L. vardu, po ko, D. L. iš savo banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 330 Eur į R. G. priklausančią banko „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš jų 200 Eur išgrynino 2017 m. birželio 4 d., Vilniuje, Liepkalnio g. 112, esančiame „Swedbank“ bankomate ir 130 Eur išgrynino 2017 m. birželio 5 d., Vilniuje, Geležinkelio g. 2, esančiame „Swedbank“ bankomate, tačiau nukentėjusiajam D. L. mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S7“ neatsiuntė bei pinigų negražino, tokiais savo veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą, D. L. priklausantį, turtą bei padarė jam 330 Eur turtinę žalą.
2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis 2017 m. gegužės 29 d., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio AB „Telia Lietuva“ išankstinio apmokėjimo plano telefono numeriui (duomenys neskelbtini), į portalą www.skelbiu.lt, įdėjus skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“, vėliau I. K. bei jos motinai – nukentėjusiajai E. K. susisiekus su juo mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini), prisistatė asmeniu, užsiimančiu mobiliųjų įrenginių prekyba, susitarė su I. K. bei E. K. dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S7 Edge“ pirkimo-pardavimo už 380 Eur kainą, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė užsakymo sutartį Nr. 423263, surašytą R. G. ir I. K. vardu, po ko, I. K. tėvui, D. K., iš savo banko „SEB“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus 380 Eur į jo (R. G.) priklausančią banko „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš jų 200 Eur išgrynino 2017 m. birželio 7 d., Vilniuje, Ozo g. 25, esančiame „Swedbank“ bankomate ir 180 Eur išgrynino 2017 m. birželio 8 d., Vilniuje, Geležinkelio g. 2, esančiame „Swedbank“ bankomate, tačiau I. K. bei E. K. mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S7“ neatsiuntė bei pinigų negražino, tokiais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai E. K. priklausantį, turtą bei padarė jai 380 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą: atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, t. y. nukentėjusiesiems ir kaltinamajam susitaikius; teismui nusprendus palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, pakeisti nuosprendį iš dalies – laisvės apribojimo bausmės terminą mažinti ir skirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, atsižvelgiant į visas byloje esančias aplinkybes (kaltę, lengvinančias aplinkybes, asmenybę ir kt.).
3.1. Apeliaciniame skunde R. G. nurodė, kad jam paskirta neproporcingai griežta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams su kuria jis nesutinka. Apeliantas motyvų, kuriais remiantis daro išvadą, kad bausmė per griežta, nenurodė.
3.2. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl galimybės taikyti BK 38 straipsnį, nors jis teisiamas pirmą kartą, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jog neišsiaiškino laiku apie pinigus, kurie pateko į jo sąskaitą ir asmenis iš įkalinimo įstaigos, kurių jis nepažinojo ir nepažįsta, kurie juo pasinaudojo tyčia, norėdami apgauti tiek jį, tiek trečiuosius asmenis ir taip pasipelnyti. Apelianto teigimu, jis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Apelianto įsitikinimu, netaikymas jo atžvilgiu BK 38 straipsnio iš esmės reikštų netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Tuo pačiu nurodo, kad nėra teistas Lietuvos Respublikoje ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, charakterizuojamas gerai, pirmą kartą kaltinamas įvykdęs nusikaltimus, dirba, kuria šeimą ir yra atsakingas asmuo, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, susitaikė su nukentėjusiaisiais, turtinę žalą atlygino visiškai, todėl yra visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu BK 38 straipsnį. Pasak apelianto, savanorišką susitaikymą su nukentėjusiaisiais patvirtina ir pasirašyti procesiniai dokumentai – kaltinamojo prašymas dėl susitaikymo, nukentėjusiųjų prašymai nutraukti ikiteisminį tyrimą, susitaikymo su nukentėjusiaisiais D. L. ir E. K. protokolai.
3.3. Dar apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netaikydamas BK 38 straipsnio vertino, kad jo prisipažinimas nėra nuoširdus. Apelianto teigimu, jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką buvo savanoriškas, jis klydo tik vertindamas situaciją ir veikos juridinę kvalifikaciją, davė teisingus parodymus ir jų nekeitė bei prisipažino dėl byloje surinktų įrodymų tiek, kiek yra kaltas dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, nes ir pats tapo sukčių auka. Apeliantas nurodydamas nutartis kasacinėse bylose atkreipia dėmesį į susiformavusią teismų praktiką, kai kaltininkas prisipažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o dalį kitų – neesminių – neigia, teismai konstatuoja, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Teigia, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, su nukentėjusiaisiais susitaikė. Be to, turėtų būti įvertintas ir jo nuoširdumas pasisakant dėl kritiško savo elgesio. Pavojingi veiksmai buvo nulemti jo paties naivumo ir atsitiktinumo, o toks jo elgesys nėra tipinis, todėl yra pagrindas manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pasak apelianto, susitaikymas pagal teismų praktiką galimas bet kurioje proceso stadijoje.
3.4. Apeliantas skunde pabrėžė, kad nebuvo jam inkriminuojamų veikų organizatoriumi ar kitu dalyviu planuojant bei įvykdant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Tiek iš jo paties parodymų, tiek ir iš pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo matyti, kad vykdant apsimestinius sandorius bei apgaule pasisavinant nukentėjusiųjų turtą dalyvavo ir kiti nenustatyti asmenys, kurie ir yra tikrieji kaltininkai, įvykdę BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Bylos duomenys, o būtent Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo raštas su priedu patvirtina, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 sektoriuje 2017 m. rugpjūčio 4 d. atlikus kratas 6 būrio pagalbinėse patalpose buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-I9105P“ be SIM kortelės, kurio savininkas nebuvo nustatytas. Apeliantas sprendžia, kad būtent šiuo mobiliuoju telefonu tretieji asmenys ir ėmėsi neteisėtų veiksmų tiek prieš jį patį, tiek ir prieš nukentėjusiuosius. Dar kartą akcentuoja, kad neginčija faktinių bylos aplinkybių, neprašo teismo jų nagrinėti iš naujo, su pareikštais kaltinimais sutinka ir prisiima atsakomybę už savo veiksmus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą. Gynėjas pažymėjo, kad R. G. kaltės neginčija, tokią pačią poziciją išreiškė ir pats nuteistasis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde R. G. iš esmės kelia klausimus dėl BK 38 straipsnio taikymo ir dėl paskirtos bausmės dydžio.
Dėl BK 38 straipsnio taikymo
7. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra 1–4 punktuose nurodytos sąlygos, o būtent: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad ir tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstama veika žala padaroma ne tik konkrečiam nukentėjusiajam, bet ir teisės saugomam interesui, todėl vien kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymas negali nulemti BK 38 straipsnio taikymo galimybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366-222/2017.
8. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti R. G. bei nukentėjusiųjų prašymai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (t. 2, b. l. 102, 105, 107) ir R. G. ir nukentėjusiųjų susitaikymo protokolai (t. 2, b. l. 106, 108), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netaikyti BK 38 straipsnio nuostatų, kadangi konstatavo, jog R. G. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje nurodyta, kad tik savanoriškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti baudžiamąją atsakomybę ar nuo jos atleisti. Savanorišku nelaikomas prisipažinimas, kai kaltininkas keičia parodymus, duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų. Teismas, spręsdamas, ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir yra kaltas dėl padarinių (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69/2013).
9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. G. neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kadangi jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltės nepripažino, viso baudžiamojo proceso metu keitė parodymus, priklausomai nuo baudžiamojo proceso stadijos ir jame surinktų duomenų reikšmės bei svarbos. Atitinkamai teismas įvertino, kad R. G. iš esmės nepripažino jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, nuolat keldamas naujas versijas savo parodymuose ir siekdamas paneigti kaltinime nurodytas jam inkriminuojamas veikų faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo padaryta išvada. Bylos duomenys patvirtina, kad jis iš esmės neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kaip to reikalauja BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos. R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme bandė sumenkinti savo veiksmus, teigdamas, kad prisipažįsta kaltu dėl to, kad neišsiaiškino, iš kur į jo banko sąskaitą atsirado pinigai. Visgi byloje ištirti įrodymai, kuriuos detaliai ir teisingai ištyrė pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti išvadą, kad R. G. neatsiejamai buvo susijęs su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu ir veikdamas kartu įvykdė inkriminuotas nusikalstamas veikas. O apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl galimybės taikyti BK 38 straipsnį, yra nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, teismas ne tik pasisakė, tačiau pagrįstai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir nustatė, kad atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis minėtu straipsniu, nėra pagrindo.
10. Nors pagal teismų praktiką kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis R. G. pripažįsta kaltę tik deklaratyviai (siekia sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme), pripažįsta kaltę tik dėl byloje surinktų kaltės įrodymų, turėdamas išskaičiavimą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais BK 38 straipsnio pagrindu.
11. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su BK 38 straipsnio taikymu, todėl spręsdamas, jog taikyti BK 38 straipsnį nėra pagrindo, teisės taikymo pažeidimo nepadarė.
Dėl bausmės
12. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija vertina, kad R. G. paskirta bausmė yra teisinga, ji nelaikytina aiškiai per griežta.
13. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis bei skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.
14. Už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pažymėtina, kad apeliantas motyvų, kuriais remiantis daro išvadą, kad jam paskirta per griežta bausmė nenurodo ir šis skundo teiginys yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio.
15. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-518/2019). Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.
16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas skirdamas R. G. bausmę atsižvelgė į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, vadovavosi BK 61 straipsnio nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į tai, kad R. G. padarė du baigtus nesunkius turtinio pobūdžio nusikaltimus nuosavybei, apgaule savo naudai įgijo svetimus – nukentėjusiesiems D. L. ir E. K. priklausančius pinigus, naudojant iš esmės ne itin sudėtingą suklaidinimo būdą, veikiant su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Taip pat įvertino, kad nukentėjusiesiems žala atlyginta visiškai, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, veikiant dėl savanaudiškų paskatų, turint tikslą pasisavinti jam nepriklausančius pinigus, ir į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė R. G. asmenybę apibūdinančius duomenis (gana jauno amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba, darbdavio apibūdinamas teigiamai, iš gyvenamosios vietos seniūnijos dėl jo nusiskundimų negauta, neteistas, nebaustas už administracinius nusižengimus). Be kita ko, teismas vertino, kad nagrinėjami įvykiai yra daugiau galimai neapgalvotas nuteistojo elgesys, ir nėra pagrindo spręsti, kad linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms ir yra tikimybė, kad ateityje jis padarys teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. G. bausmę, vadovavosi ir BK 55 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja bausmės skyrimą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą.
17. Atsižvelgdamas į visus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, teismas pagrįstai sprendė, kad R. G. bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Teismas paskyrė laisvės apribojimo bausmę sankcijos ribose, parinko tarpusavyje suderintus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalyje. Nustatytas laisvės apribojimo terminas – vieneri metai už atskiras nusikalstamas veikas yra artimas, tačiau mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį.
18. Už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, nes bausmes bendrino R. G. palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta galutinė bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, neteisinga ir neproporcinga nuteistojo nusikalstamiems veiksmams. Vien tai, kad galutinės, už du nusikaltimus paskirtos subendrintos bausmės dydis viršija BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkį, savaime nesuteikia pagrindo švelninti paskirtą galutinę bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingai pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo skirti trumpesnį laisvės apribojimo terminą nei paskirta nuosprendžiu. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, priešingai, ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę.
19. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga ir proporcinga padarytiems nusikaltimams, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo R. G. (R. G.) apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.