- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-568-855/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13799-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Uterna“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Dorvila“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „DPD Lietuva“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Uterna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uterna“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dorvila“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo - uždaroji akcinė bendrovė „DPD Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Uterna“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Dorvila“ 194,50 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. 2022 m. balandžio 21 d. ieškovė UAB „Uterna“ (toliau – ir Ieškovė, Pirkėja) užsisakė iš atsakovės UAB „Dorvila“ (toliau – ir Atsakovė, Pardavėja) plienines duris ZK 800x2000 D ir spynos cilindrą 30/35 CR (toliau – Prekės), bendra užsakymo kaina - 194,50 Eur. Atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. dor0 53242. Apmokėjus nurodytą sumą, bendru sutarimu su atsakove buvo sutarta, kad prekės bus išsiųstos per kurjerių bendrovę UAB „DPD Lietuva“.
1.2. Nors 2022 m. balandžio 25 d. ieškovė iš atsakovės elektroniniu paštu gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad UAB „DPD Lietuva“ krovinį paėmė, tačiau ieškovė krovinio (Prekės) negavo iki šiol.
1.3. Nesulaukus savo prekės, 2022 m. gegužės mėnesį ieškovė parašė laišką atsakovei, informuodama, kad ieškovė Prekės pagal jai išrašytą PVM sąskaitą- faktūrą Nr. dor053242 negavo ir paprašė arba pristatyti Prekę arba grąžinti už ją sumokėtus pinigus. Ieškovė taip pat parašė el. laišką ir kurjerio UAB „DPD Lietuva“ klientų aptarnavimo skyriui, pasiteiraudama, kur yra siunta. Iš UAB „DPD Lietuva“ buvo gautas atsakymas, kad „gaila, tačiau negalime pristatyti siuntos, kadangi terminale buvo pastebėtas pakuotės pažeidimas. Siuntos pažeidimo aktas ir nuotraukos buvo išsiųstos siuntėjui ir laukiame jo patikslinimo, kaip turime elgtis su siunta - pristatyti gavėjui ar grąžinti siuntėjui“. Todėl akivaizdu, kad šioje situacijoje ieškovė galėjo gauti savo prekes tik tada, kai atsakovė patvirtins kurjeriams, kad siuntą galima pristatyti gavėjui.
1.4. Nors 2022 m. gegužės 2 d. siunta buvo grąžintą pardavėjai (UAB „Dorvila“) ir buvo jos priimta (šį faktą patvirtina siuntos pristatymo patvirtinimas su darbuotojo, priėmusio siuntą, vardu, pavarde, data ir laiku), tačiau 2022 m. gegužės 10 d. laišku ieškovei buvo pasiūlyta kreiptis į UAB „DPD Lietuva“ su reikalavimu kompensuoti už sugadintą krovinį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Dorvila“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Ieškinyje dėstant faktines aplinkybes, ieškovė klaidingai nurodo atsakovės ieškovei siųsto elektroninio laiško turinį. Atsakovės 2022 m. balandžio 25 d. atsakovė el. paštu nurodė „Krovinį DPD pasiėmė. Siunčiu važtaraštį ir PVM sąskaitą faktūrą“.
2.2. Atsakovė savo pareigas įvykdė pilnai – kokybišką krovinį perdavė kurjerių tarnybai UAB „DPD Lietuva“ (be jokių pastabų dokumentuose), taip pat tinkamai išsiuntė ir dokumentus. Prekė ieškovės nuosavybe tapo nuo tada, kai atsakovės buvo perduota UAB „DPD Lietuva“ bei dokumentų pateikimo ieškovei. Tad Prekės negavimo klausimu ieškovė turi kreiptis ne į atsakovę, o į UAB „DPD Lietuva“, kadangi būtent vežėjas atsako už krovinio sugadinimą.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo UAB „DPD Lietuva“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė sprendimą priimti savo nuožiūra. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Ieškinio reikalavimų vertinimui esminės reikšmės turi tai, kad trečiasis asmuo UAB „DPD Lietuva“ veikė (veikia) ne kaip krovinio vežėjas, bet kaip pašto paslaugos teikėjas, kuris, vadovaujantis Pasauline Pašto Konvencija, jos reglamentais, taip pat Lietuvos Respublikos pašto įstatymu ir kitais su pašto paslaugos teikimu susijusiais aktais, turi ribotą atsakomybę.
3.2. Esminis pašto paslaugų skirtumas nuo krovinio vežimo yra tas, kad pašto siuntos yra perduodamos per pašto paslaugos teikėjo tinklą (infrastruktūrą), t. y. pašto siuntos surenkamos, rūšiuojamos, gabenamos bei pristatomos ne bet kur, o tik iš vietovių ir į vietoves, kuriose teikiamos pašto paslaugos naudojantis pašto paslaugos teikėjo tinklu (infrastruktūra). Pašto paslauga yra specifinė ir specialiais aktais reglamentuojama veiklos rūšis, dėl ko ji negali būti tapatinama su įprasta krovinių vežimo kelių ar kitu transportu veikla, reglamentuojama visiškai kitomis tarptautinėmis konvencijomis ir teisės aktais (CMR Konvencija ir kt.). Taigi, priešingai nei krovinių vežimas, pašto siuntų gabenimas (įskaitant ir vežimą) vykdomas išimtinai naudojantis pašto tinklais. Pašto paslaugos teikėjas surenka, rūšiuoja, veža ir pristato pašto siuntas būtent naudodamasi specialia infrastruktūra, sudarančia siuntų surinkimo ir pristatymo priemonių tinklą (siuntų rūšiavimo terminalus).
3.3. Trečiasis asmuo nurodė, jog procesiniuose dokumentuose minima siunta Nr. 05800002514248 2022 m. gegužės 2 d. 12:20 val. buvo grąžinta atsakovei (adresu Verkių g. 25, Vilnius). Informacija tiek apie grąžintą siuntą, tiek pati siunta bylos šalims buvo pateikta 2022 m. gegužės 2 d., todėl konstatuotina, kad šalims visa informacija buvo pateikta ir žinoma. Pažymi, kad pretenzijų dėl to trečiasis asmuo nėra sulaukęs iki šiol.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Uterna“ atsakovės UAB „Dorvila“ naudai 330 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai - 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.318 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kur įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas neįpareigotas perduoti daiktų konkrečioje vietoje, tai daiktų perdavimu laikomas, kai pirkimo-pardavimo sutartis numato daiktų gabenimą, – daiktų įteikimas pirmam vežėjui, kad šis juos perduotų pirkėjui, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, bei atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra konkretaus susitarimo dėl daiktų perdavimo vietos, laikė, kad Prekė buvo perduota ieškovei (pirkėjui) perdavus Prekę ieškovės (pirkėjos) nurodytam kurjeriui UAB „DPD Lietuva“, kurio ID 9897.
6. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė (pardavėja) pareigą perduoti Prekę įvykdė tinkamai, perdavusi ją ieškovės (pirkėjos) nurodytam kurjeriui, teismas, vadovaudamasis CK 6.320 straipsnio 1 dalimi, kur nurodoma, kad jeigu kas kita nenumatyta pirkimo-pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, sprendė, kad ieškovei (pirkėjai) perėjo daiktų (Prekės) atsitiktinio žuvimo rizika.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodytų motyvų kontekste nustatęs, kad atsakovė (pardavėja) perdavė prekes ieškovės (pirkėjo) nurodytam atstovui – konkrečiam pašto kurjeriui, kuris jas priėmė, nekvestionuodamas įpakavimo tinkamumo/netinkamumo, darė išvadą, kad atsakovei (pardavėjai) prievolė grąžinti sumokėtą prekės kainą nekyla, todėl ieškinį atmetė, išaiškindamas, kad ieškovei išlieka teisė reikalauti grąžinti jai nuosavybės teise priklausančias atsakovei grąžintas prekes, o nustačius, jog prekės buvo sugadintos, reikalauti už šias prekes atlyginti žalą iš atsakingų subjektų, remiantis civilinės atsakomybės instituto nuostatomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantė (ieškovė) UAB „Uterna“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nesutinkama su teismo pozicija (nustatyta faktine aplinkybe), kad atsakovė 2022 m. balandžio 25 d. perdavė pirkėjos (ieškovės) nurodytam kurjeriui „supakuotas“ prekes. Atsakovė perdavė netinkamai supakuotas prekes (t. y. nesupakuotas), ką įrodo į bylą UAB „DPD Lietuva“ pateiktas surašytas pakuotės pažeidimų aktas, kuriame aiškiai nurodyta, kad prekių apgadinimo priežastis - netinkamas siuntos supakavimas“. Tuo tarpu UAB „DPD Lietuva“ siuntų pristatymo taisyklių, su kuriomis supažindinta ir atsakovė, 7.1 punkte nurodyta, kad „Siuntėjas privalo laikytis DPD nustatytų reikalavimų ir supakuoti siuntas tokioje taroje ar pakuotėje, kad siunčiami daiktai ar prekės būtų apsaugoti nuo sugadinimų ar pažeidimų kraunant, rūšiuojant, vežant bei saugant ir jos nekeltų grėsmės žmonėms, aplinkai, transporto priemonėms, kitoms siuntoms bei nebūtų galima patekti prie siuntos turinio nepažeidus pakuotės“.
8.2. Teismas, akcentuodamas faktą, jog kurjeris priėmė siuntą, visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad kurjerio teisė nepriimti netinkamai supakuotos siuntos, nėra kurjerio pareiga. Kurjeris nėra pakavimo ekspertas, todėl įvertinti kiekvienos prekės įpakavimo jis tiesiog neturi galimybių. Kurjeris, priimdamas siuntą, apžiūri ją išoriškai ir tik esant matomiems pakavimo trūkumams turi teisę, bet ne pareigą jos nepriimti. Ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, kad pašto kurjeris per nepermatomą pakuotę neturėjo galimybės pastebėti vidinio siuntos įpakavimo, o tik vėliau paaiškėjo, kad atsakovė įpakavo siuntą netinkamai, be jokio vidinio įpakavimo. Tad vien faktas, kad kurjeris nepasinaudojo teise nepriimti siuntos, nepanaikina atsakovės pareigos perduoti tinkamai supakuotą siuntą pašto kurjeriui.
8.3. Pati atsakovė 2022 m. gegužės 2 d. priėmė grąžinamą siuntą iš UAB „DPD Lietuva“, suprasdama, kad gavo dvigubą naudą - ir ieškovės sumokėtus pinigus už prekes ir pačią prekę, tačiau ir šių faktų priimant sprendimą pirmosios instancijos teismas nevertino.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Dorvila“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą; iš ieškovės atsakovės naudai priteisti pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme:
9.1.1. Klausimas dėl to, ar atsakovė praeityje buvo pasirašiusi siuntų pristatymo sutartį su atsakovu, nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme ir nėra susijęs su šia byla, tad nėra galiojančio ryšio tarp UAB „DPD Lietuva“ ir atsakovės, kuri šiuo metu su UAB „DPD Lietuva“ nėra pasirašiusi galiojančios sutarties. Atsakovė įteikė ieškovės nurodytam kurjeriui Prekę, o iš pastarojo jokių pretenzijų dėl Prekės kokybės nesulaukė, todėl atsakovės buvo konstatuota, kad atsakovė savo pareigas atliko kokybiškai ir jai pretenzijų bei reikalavimų iš ieškovės neturėtų būti.
9.1.2. Taip pat apeliantės nurodoma nauja aplinkybė, kad kurjeris nėra pakavimo ekspertas, todėl įvertinti kiekvienos prekės įpakavimo jis tiesiog neturi galimybės. Nėra suprantama, kaip iškarto nepamačius galimai netinkamo įpakavimo, jis (netinkamas įpakavimas) galėjo būti pastebėtas sandėlyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Uterna“ ir atsakovė UAB „Dorvila“ nuotoliniu būdu (telefonu) susitarė dėl plieninių durų ir spynos cilindro pirkimo-pardavimo. 2022 m. balandžio 14 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 194,50 Eur už norimas prekes, 2022 m. balandžio 21 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. dor053242 194,50 Eur sumai. Abi šalys susitarė, kad prekės pirkėjai (ieškovei) bus perduotos per pirkėjos nurodytą pašto kurjerį UAB „DPD Lietuva“. 2022 m. balandžio 25 d. pardavėja (atsakovė) perdavė pirkėjos nurodytam UAB „DPD Lietuva“ kurjeriui (kurio ID 9897) Prekes, siuntos turinyje nurodant – paletė. Jokių pastabų dėl siuntos įpakavimo, prekes priimant iš pašto kurjerio negauta, siuntos turinys važtaraštyje apibūdintas kaip „paletė“ be jokių papildomų pastabų apie Prekes ar jų įpakavimą. 2022 m. balandžio 25 d. atsakovė parašė el. laišką pirkėjai, kad krovinį UAB „DPD Lietuva“ pasiėmė. 2022 m. gegužės 2 d. siunta buvo grąžinta siuntėjai (pardavėjai) atsakovei UAB „Dorvila“, UAB „DPD Lietuva“ nesulaukus atsakymo iš siuntėjos, ką daryti su siunta, pastebėjus pakuotės pažeidimą.
14. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė negavo Prekių, už kurias sumokėjo atsakovei 194,50 Eur, taip pat nėra ginčo, kad Prekės UAB „DPD Lietuva“ kurjerio buvo grąžintos atsakovei. Byloje kilo ginčas dėl to, kas yra atsakingas už tinkamą Prekių pristatymą pirkėjui. Ieškovė laikosi pozicijos, kad būtent atsakovė, sutikusi su ieškovės pasiūlymu, įsipareigojo ne tik parduoti Prekes pirkėjai (ieškovei), tačiau ir tinkamai jas perduoti ieškovės nurodytam pašto kurjeriui. Todėl atsakovei netinkamai supakavus Prekių, dėl ko, anot ieškovės, atsirado krovinio (Prekių) pažeidimas, už netinkamą Prekių pristatymą ieškovei atsakinga atsakovė. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, nurodo, kad Prekių ieškovė negavo ne dėl atsakovės (pardavėjos / siuntėjos) kaltės, o būtent dėl pašto paslaugas teikiančio kurjerio, su kuriuo pirkėja tiesiogiai buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį, kaltės.
15. Visų pirma pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, bet ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika). Įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica).
16. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet taip pat ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė ir laikosi kategoriškos pozicijos, kad būtent atsakovė laikytina atsakinga už Prekių perdavimą ieškovei, tačiau šiuo aspektu yra aktualus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 6.318 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriame yra aiškiai nurodyta, kad jeigu pardavėjas neįpareigotas perduoti daiktų konkrečioje vietoje, tai daiktų perdavimu laikomas, kai pirkimo-pardavimo sutartis numato daiktų gabenimą, – daiktų įteikimas pirmam vežėjui, kad šis juos perduotų pirkėjui, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Nors nagrinėjamu atveju tarp šalių rašytinės sutarties nebuvo sudaryta, tačiau šalys neginčija fakto, kad žodžiu susitarė, jog atsakovė Prekes perduos ieškovės nurodytai pašto kurjerių tarnybai - UAB „DPD Lietuva“.
18. Kaip matyti iš ieškovės 2022 m. balandžio 13 d. el. laiško, kaip neneigė teismo proceso metu šalys, ne atsakovės, o būtent pačios ieškovės iniciatyva, noru ir apsisprendimu buvo pasirinktas įsigytos iš atsakovės (pardavėjos) Prekės priėmimo – perdavimo būdas - per trečiąjį asmenį – kurjerį UAB „DPD Lietuva“, o ne pačiam tiesiogiai ir betarpiškai pirkėjui dalyvaujant daikto priėmime – perdavime bei jo metu apžiūrint perkamą daiktą, įsitikinant jo tinkama kokybe, parametrais, charakteristikomis ir pardavėjo tinkamu įsipareigojimų įvykdymu, kas savo ruožtu suponuoja ir atitinkamos su nedalyvavimu perimant įsigytą daiktą susijusios rizikos prisiėmimą.
19. Apeliaciniame skunde ieškovė apeliuoja į tai, jog atsakovei tinkamai nesupakavus Prekių, būtent pastaroji ir turi prisiimti atsakomybę už pažeistą ir iš esmės nepristatytą krovinį ieškovei. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
20. Kaip matyti iš atsakovės 2022 m. balandžio 25 d. el. laiško, siųsto ieškovei, atsakovė nurodė, kad UAB „DPD Lietuva“ kurjeris krovinį pasiėmė. Byloje nėra jokių duomenų, informacijos ar įrodymų, kad kurjeris būtų atsisakęs priimti siuntą, be kita ko, dėl jos netinkamo įpakavimo ar kitų trūkumų; apie jokius siuntos trūkumus – įskaitant ir tokius, kaip durų sulenkimas, subraižymas (apie kuriuos kalbama UAB „DPD Lietuva“ surašytame pakuotės pažeidimo patikrinimo akte, DOK-150800), kurie akivaizdžiai bet kurio protingo asmens gali būti nesunkiai pastebėti, akivaizdžiai matomi (durų sulenkimas gali būti matomas net ir esant durims supakuotoms) nepažymėta kurjerio užpildytame ir išduotame Pašto siuntos dokumente. Atkreiptinas dėmesys, kad, nepaisant to, kad vienasmeniškai UAB „DPD Lietuva“ 2022 m. balandžio 26 d. surašytame Pakuotės pažeidimo patikrinimo akte yra nurodyti krovinio pažeidimai - „Gautos sulenktos, subraižytos met. durys“, tačiau tik 2022 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. gegužės 6 d. trečiojo asmens UAB „DPD Lietuva“ el. laiškuose nurodoma, kad terminale buvo pastebėtas pakuotės pažeidimas ir dėl to galiausiai siunta buvo grąžinta siuntėjui (atsakovei).
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nesant byloje jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad tiek pačios durys, tiek siunta apskritai jos perdavimo kurjeriui metu buvo netinkamai paruošta siuntimui, netinkamai įpakuota, turėjo pakuotės pažeidimų ir t.t., pačiam kurjeriui nurodžius, kad toks pažeidimas buvo pastebėtas tik terminale, t. y. ne paimant siuntą iš siuntėjo, o jau siuntai esant kurjerio dispozicijoje, taip pat įvertinus, kad siunta buvo paimta dar 2022 m. balandžio 25 d., o pažeidimas identifikuotas tik 2022 m. gegužės 2 d., t. y. praėjus net 7 dienoms po siuntos paėmimo iš atsakovės, labiau tikėtina, jog pažeidimai atsirado būtent po siuntos paėmimo iš atsakovės, o tai savo ruožtu, nesant byloje jokių kitų, o juo labiau – pakankamų įrodymų, neleidžia aukštu tikėtinumo laipsniu spręsti, jog pažeidimai atsirado dėl netinkamų pardavėjo veiksmų ir negalėjo būti sąlygoti netinkamo trečiojo asmens įsipareigojimų vykdymo.
22. Teismas sutinka, kad šiuo atveju atsakovė, tiek nereagavusi į kurjerio pranešimą dėl siuntos pakuotės pažeidimo ir nedavusi jam nurodymų dėl tolimesnių veiksmų su siunta, tiek gavusi siuntą atgal nepakankamai bendradarbiavo ginčo situacijoje nei su trečiuoju asmeniu, nei su ieškove sprendžiant problemą, tačiau tai savaime neleidžia spręsti apie tai, kad atsakovė, kaip pardavėja, pažeidė sutartinę pareigą perduoti tinkamą parduodamą daiktą pirkėjui, t. y. neįvykdė esminės iš pirkimo – pardavimo sandorio pardavėjui tenkančios prievolės.
23. CK 6.320 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta norma, jog jeigu kas kita nenumatyta pirkimo-pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, atsižvelgiant į nuosavybės teisės parėjimo momentą.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime itin išsamiai ir detaliai pateikė bei išanalizavo teisės normas dėl pardavėjo prievolės perduoti daiktą įvykdymo momento ir sąlygų tokioje situacijoje ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad nors tarp šalių rašytinės sutarties nebuvo sudaryta, tačiau šalims neginčijant fakto, kad jos tarpusavyje žodžiu susitarė, jog pardavėja (atsakovė) Prekes perduos ne tiesiogiai pirkėjui, bet per pirkėjo nurodytą kurjerį, laikytina, kad Prekės buvo perduotos pirkėjai (ieškovei) juos perdavus pirkėjos nurodytam kurjeriui UAB „DPD Lietuva“ (Sprendimo 12 punktas), atitinkamai sprendė ir dėl daikto atsitiktinio žuvimo ir sugedimo rizikos paskirstymo, nurodydamas, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė (pardavėja) pareigą perduoti daiktus įvykdė tinkamai, perdavusi daiktus pirkėjos (ieškovės) nurodytam kurjeriui, būtent pirkėjai (ieškovei) perėjo daiktų atsitiktinio žuvimo rizika.
25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 194,50 Eur skolą už ieškovei nepristatytą krovinį, ginčijamame sprendime nurodydamas, kad ieškovei dėl pažeistų teisių gynimo išlieka galimybė kreiptis su atitinkamais reikalavimais dėl žalos atlyginimo į trečiąjį asmenį, įrodant visas jo civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat teisė reikalauti iš atsakovės perduoti prekę, už kurią buvo sumokėta, įvykdant prievolę natūra.
26. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus, pagrįstai vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo keisti arba naikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
29. Kadangi aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai netenkintini, taip pat nėra pagrindo perskirstyti ir pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.
30. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl ji neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinio proceso metu (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų patyrimo faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Uterna“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.