Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinys ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. L. Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 888,98 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo. Nukentėjusiojo D. Č. civilinis ieškinys dėl 90 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš A. L. nukentėjusiajam priteista 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. L. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 5 d. apie 12 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu sudavė automobilio „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio vietoje sėdėjusiam D. Č. į galvos sritį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, suėmęs rankomis už pastarojo marškinėlių ir panaudodamas fizinį smurtą, ištraukė D. Č. iš automobilio „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini) bei sudavė kumščiu ne mažiau devynių smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį, padarydamas pastarajam veido sumušimą, pasireiškusį veido kaulų lūžiais: kairės pusės skruostinio lanko, akiduobės apatinės ir žandinio sinuso lateralinės sienelių, nosies kaulų, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginėse, kairiame žande, odos nubrozdinimą su odine kraujosruva pakaušyje, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, pagrobė ant D. Č. kaklo buvusią sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 20 (dvidešimt) eurų, tuo nukentėjusiajam D. Č. padarydamas 20 (dvidešimties) eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir pakeisti bausmę arba ją sušvelninti.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad jo padaryta nusikalstama veika neatitinką nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymių. Jis neturėjo jokio tikslo grobti ar plėšti, nepasisavino svetimų daiktų ar turto. Jam skirta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams - už plėšimą, kurio jis nepadarė, yra per didelė.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. L. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo A. L. skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, jog A. L. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei pirmosios instancijos teismo įvertinti duomenys, kurie laikytini įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, kad nuteistajam paskirta bausmė buvo individualizuota tinkamai, ji nevertintina kaip per griežta.

Dėl nuteistojo A. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. L. neigia padaręs plėšimą, nes neturėjo tikslo grobti ar plėšti, teigia, jog nepasisavino svetimo turto.

8. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė byloje surinktus įrodymus (A. L., nukentėjusiojo D. Č., liudytojų parodymus ir kitą bylos medžiagą), įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir sujungdamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio nuostatos, pateikė detalius argumentus dėl nustatytų faktinių aplinkybių, su kuriais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. A. L. pozicija, neneigiant sudavus smūgius nukentėjusiajam, tačiau teigiant, jog jis neturėjo tikslo pagrobti nekentėjusiojo grandinėlės ir jos nepaėmė, vertinama kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kaltę patvirtinantiems įrodymams.

9. BK 180 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

10. Nukentėjusysis D. Č. viso proceso metu nuosekliai ir aiškiai nurodė įvykio aplinkybes dėl grandinėlės pagrobimo. Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis, jam priekaištaudamas dėl to, kad R. (past. – R. J.) neva apgadino jo sesers automobilį, jam, sėdėjusiam automobilyje, sudavė kumščiu į galvos sritį, po to ištraukė iš automobilio ir toliau smūgiavo į galvą, nuplėšė marškinėlius ir grandinėlę. Marškinėlius numetė ant žemės, kur padėjo grandinėlę – nematė (t. 2, b. l. 97-104). Analogiškas aplinkybes, nukentėjusysis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 29), kur jis neužilgo po įvykio paaiškino, kad po suduoto smūgio vyras griebė jį už marškinėlių ir jėga ištraukė iš automobilio, sudavė dar apie devynis smūgius, po to nepažįstamas vyras (past. – A. L.) nutraukė nuo jo kaklo sidabrinę grandinėlę. Nutraukęs grandinėlę, nepažįstamas vyras kartu su A. ir D. pasišalino. Taigi, iš aptartų duomenų matyti, jog nukentėjusysis nuosekliai aiškino, jog panaudojus prieš jį fizinį smurtą, nuo kaklo buvo nuplėšta ir pagrobta sidabrinė grandinėlė.

11. Tai, kad A. L. ne tik smurtavo prieš D. Č., bet ir užvaldė nukentėjusiajam priklausantį turtą – grandinėlę, patvirtino liudytojas R. Š. (R. Š.), tiesiogiai matęs įvykį. Nors apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas bandė švelninti kaltinamojo teisinę padėtį, teigdamas, kad grandinėlė nukrito ir A. L. ją paėmė nuo žemės, vis tik, atsakydamas į teisėjos klausimą parodė, kad A. L. nuplėšė grandinėlę ir laikė ją rankose, o jis (liudytojas) pasiūlė atiduoti grandinėlę, kad nebūtų problemų, po ko kaltinamasis jam perdavė grandinėlę, o jis ją iš karto atidavė A. M., kad ši grandinėlę grąžintų (t. 2, b. l. 97-104). Tokie liudytojo teisme duoti parodymai sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad po A. L. suduoto smūgio, nukentėjusysis nukrito ant žemės, po to A. L. D. nuo kaklo nutraukė sidabrinės spalvos grandinėlę. Tuomet jis (liudytojas) liepė grandinėlę perduoti jam, kurią iš karto atidavė A. M., kad ši grąžintų grandinėlę D. Č., nes žinojo kur jis gyvena (t. 1, b. l. 43-44). Tokius R. Š. parodymus patvirtino ir liudytoja A. M., ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, kad po to, kai agresyviai nusiteikęs A. L. pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam į veidą, ji išsigando ir pabėgo, o po įvykio R. Š. padavė jai sidabrinės spalvos grandinėlę, sakydamas „<...> S. (past. - A. L.) nuo D. kaklo nuplėšė grandinėlę, kurią reikia grąžinti D. <...>“ (t. 1, b. l. 55-56). Šie ikiteisminio tyrimo metu liudytojos A. M. duoti parodymai pripažintini patikimais, nes jie sutampa su nukentėjusiojo D. Č. bei liudytojo R. Š. parodymais. Tuo tarpu, teisiamojo posėdžio metu liudytojos duoti parodymai vertintini kritiškai, kaip prieštaraujantys vieni kitiems, nenuoseklūs, verčiantys abejoti parodymų patikimumu, nes ji juos ne kartą keitė, visų pirma aiškindama, jog D. grandinėlė voliojosi prie automobilio, po to – kad besimušant grandinėlė nukrito ir ją surado praėjus kažkiek laiko, dar vėliau aiškindama, kad grandinėlę surado R. Š. ir perdavė jai (t. 2, b. l. 97-104). Akivaizdu, jog liudytoja A. M., pažinodama kaltinamąjį A. L., teisiamojo posėdžio metu bandė švelninti jo teisinę padėtį.

12. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

13. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad A. L., panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. Č., nuplėšė jam nuo kaklo grandinėlę ir šį svetimą turtą užvaldė. Aplinkybė, kad nuplėšęs grandinėlę, A. L. iš karto ją perdavė liudytojui R. Š., nešalina A. L. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes, kaip minėta, nuplėšęs nukentėjusiajam nuo kaklo grandinėlę, jis ją užvaldė ir pagrobtu svetimu turtu galėjo pilnai disponuoti kaip savu. Tuo tarpu, nukentėjusysis po jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos neturėjo galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu – grandinėle. Taigi, iš aukščiau aptartų nukentėjusiojo bei liudytojų, taip pat iš dalies ir paties nuteistojo parodymų matyti, kad sumanymas pagrobti svetimą turtą A. L. kilo ne prieš panaudojant smurtą, o smurto panaudojimo metu, ir tik po to, siekiant išvengti sunkesnių pasekmių (veiksmų kvalifikavimo pagal plėšimo požymius), buvo nuspręsta grandinėlę grąžinti nukentėjusiajam. Tokiu būdu, teisėjų kolegija nustatė, kad A. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtos bausmės

14. Skirdamas nuteistajam A. L. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltininko asmenybę, bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

15. A. L. nuteistas už vieno tyčinio nusikaltimo nuosavybei, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarymą. Pažymėtina, jog šis nusikaltimas vertintinas kaip pavojingas, keliantis didelį pavojų ne tik asmenų nuosavybei bet ir jų sveikatai ar net gyvybei (be kitų veido ir rankos sumušimų nukentėjusiajam nustatyti veido kaulų lūžiai). Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t. y. būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, A. L. nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas septynis kartus, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą ir vieną kartą už nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, skirtų baudų nemoka, Sodros duomenimis niekur nedirba. Nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. L. padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad A. L. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus A. L. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.

17. Pažymėtina, kad už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. L. už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje už šį nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis – dvejus metus laisvės atėmimo nors nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat byloje yra neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga. Taigi, paskirta bausmė nėra per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų priteisimo.

18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta 2020 m. lapkričio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (12.32) PT-5690 dėl nuteistajam A. L. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad A. L. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 90,00 Eur ir tokia suma iš nuteistojo yra priteistina valstybės naudai.

19. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis A. L. neturėjo gynėjo, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius A. L. parinko gynėją advokatę Liudmilą Karvelienę. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi nuteistajam paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinkta gynėja.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti A. L. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-395-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš A. L. nepriteisiamos.

21. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas duomenis įrodymais pripažino ir juos vertino laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų, todėl pagrįstai konstatavo A. L. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo bei už tai jam paskyrė teisingą ir savo esme ne per griežtą bausmę, kurią švelninti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.