Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokurorui Dariui Žvirbliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirba (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Automobilis Ford Focus v/n (duomenys neskelbtini) registruotas A. K. vardu (b. l. 37).

Nurodytų duomenų pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamoji A. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo (Kelių eismo taisyklių 127 punkto) reikalavimą, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, objektų apžiūros protokolų duomenys, medicinos specialisto išvados duomenys, kita bylos medžiaga. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas A. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai asmens, pripažinto kaltu nusikalstamos veikos padarymu, sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo tų pasekmių, kurios sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tik pripažinus asmenį kaltu. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – neprivaloma ir sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma egzistuojant visų baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų ir pagrindų visumai. Atidavimas pagal laidavimą kartu traktuojama ir kaip auklėjamoji priemonė. Kaltininkui skiriamas bandomasis – laidavimo, terminas nuo 1 iki 3 metų.

Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus nusižengimus bei jam taikytą administracinę atsakomybę. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis, A. K. administracine tvarka bausta vieną kartą (b. l. 127-128). Pažymėtina, kad kaltinamąją teigiamai charakterizuoja tai, kad ji yra sumokėjusi jai paskirtą baudą, t. y. ji prisiima atsakomybę už savo veiksmus, padarytas administracinis nusižengimas nėra priskiriamas prie itin šiurkščių. Sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą įvertintina, be kita ko, tai, kad kaltinamoji yra dirbanti.

Atkreiptinas dėmesys, kad neigiamai A. K. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo ji vėl būtų pažeidusi baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai A. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti A. K. pasitikėjimą.

Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad V. M. yra tinkamas būti laiduotoju. V. M. tiek teisiamojo posėdžio metu paaiškino, tiek teismui pateiktame prašyme paskirti jį laiduotoju ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą A. K. aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąją (dukterėčią). V. M. neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas išimtinai teigiamai. V. M. nurodė, kad gali ir nori daryti teigiamą įtaką savo dukterėčiai A.. Juos sieja stiprus emocinis ryšis, ją pamoko, auklėja, padeda bei daro teigiamą įtaką savo dukterėčiai. Be to, jis jai yra autoritetas. Kaltinamosios ir V. M. santykių pobūdis, bendravimo intensyvumas, sudaro pagrindą teismui manyti, kad laiduotojas turės galimybę daryti teigiamą įtaką jos elgesiui.

Teismui nekyla abejonių, kad V. M. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo, atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. V. M. rūpi dukterėčios ateitis ir už ją laiduoja, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas bylos įrodymų viseto pagrindu sprendžia, kad V. M. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo, pareigas, daryti teigiamą įtaką A. K., tai daro ir darys, jis yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojo V. M. laidavimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju laidavimas be užstato, atsižvelgiant į kaltinamosios patirtus išgyvenimus dėl sukelto įvykio ir baudžiamojo proceso pradėjimo jos atžvilgiu, į jos nuoširdžią atgailą, bus pakankama priemonė, skatinanti kaltinamąją ateityje būti atidesnei ir nepažeisti įstatymų, taip pat ir Kelių eismo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. K. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo V. M. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų šešių mėnesių terminui be užstato bus pakankama poveikio priemonė A. K..

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajai A. K. įvertina anksčiau paminėtas išimtinai teigiamai jos asmenybę apibūdinančias aplinkybes: A. K. anksčiau neteista, tiek veikos padarymo metu, tiek po jos dirba, išlaiko ir auklėja du nepilnamečius vaikus, padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nukentėjusioji R. T. pareiškė civilinį ieškinį, kurį teisminio nagrinėjimo metu patikslino, ir kuriuo prašė iš kaltinamosios A. K. ir ADB“ Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti dėl eismo įvykio patirtą ir neatlygintą 664,18 eurų turtinę žalą bei neatlygintą 9500,00 eurų neturtinę žalą.

Teismo posėdyje ADB“ Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas J. S. nurodė, jog įvertino nukentėjusiajai padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą ir apskaičiavo, jog tikslinga išmokėti 9300,00 Eur neturtinės žalos. Kadangi medicininiuose dokumentuose nėra rekomendacijų dėl masažų ir nėra tai patvirtinančių dokumentų, neaiškus turinys, paslaugų kiekis, be to, kaltinamoji sutiko atlyginti šią ginčijamą sumą, todėl mano, kad ginčijama suma neturėtų būti priteista iš draudiko, todėl atstovas nurodė, kad pripažįsta civilinį ieškinį, išskyrus 200,00 eurų dalyje dėl masažų pirkimo.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji tai pat parodė, kad nedarbinga yra virš 6 mėnesių. Neturi judėjimo laisvės, negali atsitūpti, atsiklaupti, negali su svoriu žengti žingsnio – klumpa. Tai riboja judėjimą atlikti kai kuriuos darbus. Gydytojai žodžiu paaiškino, kad yra likusi ertmė neužsipildžiusi ir ten smenga kaulas. Gydytojas pasakė, kad kelį reikės protezuoti. Lipant į mašiną reikia koją įtraukti, nes pati neįsikelia. Visi šitie reiškiniai gali likti visam gyvenimu.

Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajai atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad žala padaryta vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiosios sveikatai. Jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes eismo įvykio metu dėl kaltų A. K. veiksmų nukentėjusiajai sužalota koja – padarytas kairiojo blauzdikaulio šoninio krumplio ir tarpkrumplinės pakylos intrasąnarinis, skeveldrinis lūžimas su poslinkiu. Dėl paties įvykio ir patirtų sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrė išgąstį, fizinį skausmą, buvo operuota, taikyta reabilitacija, buvo sunku vaikščioti, pažymėtina ir tai, kad ateityje dar laukia dvi operacijos ir reabilitacija. Taip pat patyrė ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus – nerimą ir baimę, nesaugumo jausmą, liko randai. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, nerimą, nepatogumus ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus, tačiau jie nebuvo ilgalaikiai. Taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios vyresnį amžių ir sužalojimo pobūdį – sužalotas blauzdikaulis, yra pagrindas tikėti nukentėjusiąja, kad jos fizinė sveikata nėra tokia gera ir ji negali taip aktyviai judėti, kaip iki įvykio. Visos šios pasekmės kilo dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų.

Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinama ir tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog pagrindinis ir esminis kriterijus nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, yra dėl nusikalstamos veikos patirtos pasekmės asmens sveikatai, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Analizuojant naujesnę teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusieji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu, matyti, kad teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 2000 eurų iki 8000 eurų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015 – nustatyta 2027,34 Eur (7000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatyti kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-507/2015 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimas, riešo sąnario kontraktūra), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-557/2018 – nustatyta 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos III, IV delnikaulių lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015 – nustatyta 3475 Eur (12000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma, neįskaitant draudimo bendrovės jau atlygintos 8632,00 Lt sumos, išmokėtos kartu ir kitiems nukentėjusiesiems (nukentėjusysis patyrė galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai), Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-290/2018 – nustatyta 3400 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatytas abiejų dilbių alkūnkaulio ir stipinkaulio atviri lūžiai, ji buvo operuota, po operacijos praėjus dviem mėnesiams vis dar buvo laikinai nedarbinga bei turėjo riboti fizinį krūvį, po atliktos operacijos yra likę randai, kurių savaiminis užgijimas nėra galimas ir reikalingas gydymas lazeriu), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016 – nustatyta 8000 Eur neturtinės žalos suma, tačiau įvertinus nukentėjusiojo nepriimtiną elgesį, turėjusį įtakos eismo įvykio kilimui, sumažinta 15 proc. – iki 6 800 eur (nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-123-768/2020 – nustatyta 3500 eur (sumušimai veide, kojoje ir stuburo krūtininės dalies VII-to slankstelio lūžis), Šiaulių apygardos teismo nutartis 1A-325-744/2019 – nustatyta 5000 Eur neturtinė žala (nukentėjusiajam nustatyti dešinio šlaunikaulio lūžis, kairės plaštakos I piršto lūžis, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžiai, žaizda kairės rankos I piršte, gydytas reanimacijoje, patyrė keturias operacijas, išliko liekamieji reiškiniai).

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes dėl nukentėjusiosios patirto fizinio skausmo ir kitų neigiamų dvasinių išgyvenimų, į tai, kad gydymas tęsiasi ir numatomos dar dvi operacijos bei reabilitacijos laikotarpis, o taip pat ir atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios patirta neturtinė žala vertintina 9300,00 eurų pinigine išraiška. Kadangi dalį neturtinės žalos – 200,00 eurų nukentėjusiajai sutiko atlyginti kaltinamoji A. K., iš civilinio atsakovo ADB“ Compensa Vienna Insurance Group“ draudimo įmonės nukentėjusiajai priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 9300,00 eurų.

Dėl proceso išlaidų

Byloje nukentėjusioji taip pat prašo priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų – pinigų priėmimo kvito (b. l. 196-197) matyti, kad nukentėjusioji patyrė 530,00 eurų išlaidas už civilinio ieškinio parengimą, nukentėjusiosios atstovavimą baudžiamojoje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Nustatyta, jog byloje nukentėjusiajai teisinę pagalbą suteikė advokatas Valdas Kersnauskas. Jis parengė civilinį ieškinį, teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šios išlaidos yra pagrįstos, proporcingumo ir teisingumo principui neprieštarauja. Kaltinamoji yra jauno amžiaus, dirbanti, todėl laikoma, jog yra darbinga ir ateityje turės realią galimybę šias išlaidas atlyginti, todėl jos visa apimtimi priteistinos nukentėjusiajai iš kaltinamosios A. K..

BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su kompaktiniu disku– paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusiai nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. K. laiduotojo V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti R. T. iš ADB“ Compensa Vienna Insurance Group“ draudimo įmonės 9300,00 eurų (devynis tūkstančius tris šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

R. T. iš A. K. priteisti 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 530,00 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų 00 ct) advokato išlaidų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, kad laidavimo metu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti asmenį, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės, nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per (20) dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.