- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- e2-6736-980/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- MB „Kontraktas“
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Advokatai
- Gintaras Degimas
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.4.1.11.4.3.1Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Kontraktas“ ieškinį atsakovui M. K. dėl prievolės atsiskaityti tinkamo įvykdymo dėl prievolės tinkamo įvykdymo, trečiasis asmuo R. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 12 000,00 Eur skolą, 476,71 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020-12-03 R. J. paskolino M. K. 12 000 Eur pervesdamas šią sumą banku dviem bankiniais pavedimais. Po kurio laiko, R. J. kreipėsi į Atsakovą dėl paskolintos sumos grąžinimo. Iš susirašinėjimo „Viber“ programėlėje matyti, kad Atsakovas pripažino skolą, tačiau minėtų pinigų iki šios dienos nėra grąžinęs. Atsakovas nesilaikė susitarimo ir negrąžino nė dalies skolingos sumos R. J.. 2024-02-07 tarp MB „Kontraktas“ ir R. J. (toliau – Pradinis kreditorius) buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią Pradinis kreditorius perleido Naujajam kreditoriui (MB „Kontraktas“), o Naujasis kreditorius priėmė iš Pradinio kreditoriaus reikalavimo teises, kylančias iš Atsakovui suteiktos paskolos. Naujajam kreditoriui reikalavimo teisės perleidžiamos kartu su priklausančiomis palūkanomis. 2024-02-14 MB „Kontraktas“ registruotu paštu išsiuntė reikalavimo teisės perleidimo sutartį sudarytą tarp MB „Kontraktas“ ir Pradinio kreditoriaus bei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo raginantį padengti susidariusią skolą. Skolininkui suteiktas 5 dienų terminas skolai padengti. Dokumentai įteikti 2024-02-17. Pažymėjo, kad per nurodytą terminą Atsakovas savo prievolės neįvykdė bei į raginimus nesureagavo. Pradinio kreditoriaus suteikta paskola Atsakovui atitinka realinės sutarties principo sąlygas. Šiuo atveju Atsakovo duotą sutikimą gauti paskolą labai aiškiai atspindi Pradinio kreditoriaus ir Atsakovo tarpusavio susirašinėjimas programėlėje „Viber“. Atsakovas susirašinėjimuose pripažino paskolos suteikimo faktą, pripažino skolos egzistavimo faktą ir žadėdavo Pradiniam kreditoriui grąžinti paskolintą sumą. Atsakovas yra pažeidęs prievolę laiku grąžinti suteiktą paskolą. Dėl šios priežasties laikytina, kad yra pagrindas priteisti ieškiniu reikalaujamą pagrindinės skolos sumą – 12 000 Eur.
3. 2024 m. balandžio 11 d. teismas priėmė Preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 12 000,00 Eur skolą, 476,71 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 540 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. 2024 m. balandžio 26 d. gauti atsakovo M. K. prieštaravimai (DOK-20578), teismo prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ginčą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir priimti naują teisėtą sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas prieštarauja ir neigia buvus tarp šalių paskolinius santykius. Šias aplinkybes patvirtina ir pateikti pavedimai bei juose nurodoma pervedamų lėšų paskirtis – papildymas. Atsakovas neneigia fakto, jog lėšos buvo pervestos į jam priklausančią banko sąskaitą. Bylos šalys veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindais. Atsakovas pripažįsta, jog šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, rėmėsi vien žodiniais susitarimais, nes pakankamai seniai viena kitą pažįsta. Atsakovui būnant Ispanijos karalystėje R. J. įmonės vardu įsigijo vilkiką (duomenys neskelbtini) R. J. pervedus pinigus, UAB (duomenys neskelbtini) sudarė Veiklos nuomos sutartį Nr. 5000011502 dėl vilkiko Scania (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu, nupirktu vilkiku turėjo dirbti pats R. J.. Vėliau jis pasiūlė išlygą, kad atvyks dirbti jo brolis G. J., kuris ir dirbo UAB (duomenys neskelbtini) bei R. J. dėdė. R. J. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo trumpai, jam buvo suteiktos neapmokamos atostogos, tačiau kas mėnesį buvo išmokami dienpinigiai. 2021 m. vasarą parvykus vilkiku į Lietuvą, pradinis kreditorius juo daugiau nedirbo. Mašina stovėjo Lietuvoje. Atsakovas prieštaravimų pateikimo metu taip pat buvo Ispanijos karalystėje ir neturėjo galimybių pateikti rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų aukščiau nurodytas aplinkybes. Ieškovės nurodytas pradinio kreditoriaus ir atsakovo tarpusavio susirašinėjimas programėlėje „Viber“ patvirtina faktą, jog 20230518 R. J. ragino parduoti mašiną ir atsiskaityti. Pateikta atskira žinutė Viber programoje patvirtina faktą, jog šalys buvo sutarusios bendromis lėšomis ir pastangomis įsigyti mašiną vilkiką Scania (duomenys neskelbtini). Priešingu atveju R. J. nebūtų reiškęs konkretaus pageidavimo – parduodam mašiną o būtų nurodęs, kad prašoma grąžinti pinigus. UAB (duomenys neskelbtini) išmokėjo R. J. dienpinigius, taip grąžindama pervestas lėšas vilkikui įsigyti. R. J. įneštos lėšos laikytinos partnerio įnašu.
Atsiliepimas
5. 2024 m. gegužės 22 d. byloje gautas ieškovės mažosios bendrijos „Kontraktas“ atsiliepimas dėl civilinėje byloje priimto prieštaravimo (DOK-20578), teismo prašo pripažinti atsakovo atsiliepimą nepagrįstu, teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo prieštaravimuose išreikšta pozicija, kad, neva, bylos šalys veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindais ir pradinis kreditorius pervesdamas pinigus Atsakovui, tariamai, kooperavo savo turtą bendrai veiklai vykdyti, yra nepagrįsta jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Atsakovas šiuo atveju neišpildė pozityviojo įrodinėjimo naštos aspekto, t. y. nepateikė tiesioginių, prieštaravimuose pateiktus teiginius pagrindžiančių, įrodymų. Pateiktais dokumentai nepagrindžiama prieštaravimų esmė, o tik suformuojamos niekuo nepagrįstos prielaidos, o tai suponuoja taip pat kartu ir negatyviojo įrodinėjimo naštos aspekto neišpildymą. Tarp pradinio kreditoriaus ir Atsakovo nebuvo sudaryta nei rašytinė sutartis, nei notarinė sutartis, o buvo grindžiama, neva, žodiniu susitarimu, sudaro pilną pagrindą teigti, kad prieštaravimuose aprašytas tariamas žodinis susitarimas būtų laikomas negaliojančiu, net jeigu jis realiai būtų toks egzistavęs. Atsakovas nepateikė rašytinės sutarties dėl jungtinės veiklos (partnerystės), tai leidžia laikyti Atsakovo poziciją dėl jungtinės veiklos visiškai niekiniu ir nepagrįstu šios bylos kontekste. Atsakovo pateikta informacija yra visiškai nesusijusi su ieškinio objektu, t. y. su pradinio kreditoriaus Atsakovui paskolintais pinigais. Minėtoje dalyje yra aprašoma UAB (duomenys neskelbtini) veikla, jos civiliniai santykiai su trečiaisiais asmenimis, darbo santykiai su atitinkamais fiziniais asmenimis, tačiau šios faktinės aplinkybės visiškai nėra susijusios su paskolintais pinigais. Tuo labiau, kad pradinis kreditorius turtiniais santykiais nėra niekaip susijęs su UAB (duomenys neskelbtini) - jis nei UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, nei akcininkas. Šiomis faktinėmis aplinkybėmis bei atitinkamų asmenų ryšiais su pradiniu kreditoriumi siekiama suklaidinti teismą, formuojant klaidingas prielaidas ir, atitinkamai, klaidingas išvadas. Dėl šios priežasties, Ieškovės įsitikinimu, šios faktinės aplinkybės neturėtų būti vertinamos, priimant galutinį sprendimą šioje byloje. Pradinis kreditorius Atsakovui paskolino 12 000 Eur pervesdamas šią sumą dviem bankiniais pavedimais. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau šis faktas, kaip nurodė LAT savo išaiškinime, nedaro sudarytos paskolos sutarties žodinio susitarimo pagrindu savaime negaliojančios.
6. Trečiasis asmuo R. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė atsiliepimą priimti ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad 2020 m. 12 mėn. M. K. buvo paskolinta 12 000 Eur suma atlikus 2 bankinius pavedimus. Kadangi su M. K. jau buvo seniai pažįstami ir juos siejo draugiški santykiai pinigai buvo paskolinti žodinio susitarimo pagrindu. Po kurio laiko t. y. 2023 m. pabaigoje, kreipėsi į M. K. dėl paskolintų pinigų grąžinimo. Pateiktuose susirašinėjimuose M. K. neneigia paskolintų pinigų fakto ir kiekvieną kartą žadėjo vis juos grąžinti. Susirašinėjimuose matyti, kad buvo siūloma rasti bendrą sprendimą, tačiau M. K. tik žadėjo, kad gražins nurodytą pinigų sumą, tačiau jos taip ir negražino. K. M. K. teigia, kad tarp šalių nebuvo sudarytą rašytinė paskolos sutartis, neatmeta fakto, kad M. K. šiuo pinigus gavo, kaip ir buvo minėta, pinigų suma buvo paskolinta žodinio susitarimo pagrindu, nes pats M. K. nereikalavo rašytinės sutarties. M. K. neneigia paskolintai pinigų fakto, tai reiškia, kad pinigai buvo paskolinti, M. K. neneigia skolos fakto, tačiau pinigų taip ir negražino. M. K. teigia, kad pinigai buvo paskolinti „jungtinės veiklos sutarties pagrindu“. Informavo, kad R. J. nėra su įmone UAB (duomenys neskelbtini) pasirašęs jokiu jungtinės veiklos sutarčių ir įmonėje nėra nei vadovas nei partneris, žodiniai susitarimai taip pat nebuvo sudaryti. Yra dirbęs toje įmonėje, tačiau tai niekaip nesusiję su skola tarp M. K.. Taip pat pabrėžė, kad R. J. darbo santykiai su UAB (duomenys neskelbtini) pasibaigė 2022 m., dėl skolos fakto grąžinimo kreipėsi į M. K. 2023 m. ir dėl paskolintų pinigų M. K. neturėjo pretenzijų - atvirkščiai pripažino skolos faktą ir jo neneigė, todėl visiškai nesupranta, kodėl M. K. neigia paskolintų santykių faktą.
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė tenkinti ieškinį visiškai, arba palikti jį nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė papildomai nurodė, jog bendrovei nusiperkant skolą ieškovės bendrovė įsivertina, kad skola yra reali ir galiojanti. 2024-02-07 tarp MB „Kontraktas“ ir R. J. buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią Pradinis kreditorius perleido Naujajam kreditoriui (MB „Kontraktas“), o Naujasis kreditorius priėmė iš Pradinio kreditoriaus reikalavimo teises, kylančias iš Atsakovui suteiktos paskolos. Šį skolos perleidimo faktą šalys patvirtino parašais. Ieškovei buvo perleista 12000 Eur skola ir 476,71 Eur palūkanos, dėl kitų sumų nesidomėjo, nes nebuvo aktualu. Gavus atsiliepimą, domėjosi situacija, kas yra įvykę, taip pat peržiūrėjo į bylą pateiktus dokumentus. Nebuvo detalizuotas susitarimas, kad R. J. pirko vilkiką Scania (duomenys neskelbtini) per UAB ir (duomenys neskelbtini) su transporto priemone dirbo ne UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, o R. J. brolis ir dėdė. Ieškovės atstovė iš viso konteksto spėja, kad M. K. turėjo transporto priemonę ir jis siūlė ją paduodamas atsiskaityti su R. J.. Atsakovas būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, turėdamas aukštąjį išsilavinimą puikiai suprato savo veiksmus, įvertino savo rizikas. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad eksploatavo vilkiką Scania (duomenys neskelbtini) savo įmonėms reikmėms. Teismui teiktame atsiliepime smulkiai išdėstė motyvus bei argumentus.
Atsiliepimas
8. Atsakovas M. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Atsakovas papildomai paaiškino, kad R. J. buvo jo draugas, tuo metu jie bendravo. R. J. paprašė atsakovo, kad šis nusipirktų transporto priemonę per UAB (duomenys neskelbtini) ir R. J. leistų naudotis ir vežti krovinius tuo vilkiku kaip savo. Atsakovas nupirko vilkiką su šaldytuvu kaip ir jie buvo sutarę žodžiu. UAB (duomenys neskelbtini) yra atsakovui priklausant įmonė. R. J. pervedė pinigus atsakovui pagal susitarimą, o atsakovas pervedė į Scania finans ir savo įmonės vardu nusipirko lizingu vilkiką. Ta pervesta suma buvo tik pradinis įnašas, o visa transporto priemonės vertė buvo apie 105 000 Eur. Pradinis įnašas buvo 8700 Eur. Mėnesinė įmoka 1400 Eur. R. J. atvažiavo į Ispaniją, gyveno pas atsakovą. Atsakovas teiravosi R. J., kaip jis ketina dirbti ir naudoti tą jam nupirktą vilkiką. Iš pradžių R. J. dėdę įdarbino, o paskui dirbo ir jo brolis. R. J., jo dėdę ir jo brolį atsakovas priėmė į darbą UAB (duomenys neskelbtini), mokėjo jiems darbo užmokestį. R. J. 12 000 Eur pervedė atsakovui, bet ne kaip paskolą, o kaip bendrai vykdomą susitarimą nurpikti vilkiką, kurį J. ir turėjo valdyti, juo vežti krovinius ir uždirbti pinigų. Atsakovas yra 3500 Eur perdavęs R. J., tačiau neturi rašytinių įrodymų. Kadangi jie su R. J. nebevykdė veiklos kartu, vilkikas stovėjo nenuaodjamas, tai jis buvo grąžintas į Scania finans. Nurodė, jog tarp jo ir R. J. nebuvo jokios paskolos, o tik susitarimas kartu pirkti vilkiką, su sąlyga kad pats R. J. jį naudos krovinių vežimui ir taip gaus pajamas. Tai buvo susitarimas dėl bendros veiklos o ne paskola, bet kadangi viskas buvo tartasi žodžiu, dabar labai sunku tai įrodyti.
Šalies argumentai
9. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priimti galutinį sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas papildomai nurodė, jog tarp šalių nebuvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, kadangi R. J. pervesdamas lėšas atsakovui turėjo nurodyti, kad tai paskola. Sąskaitos papildymas pagal šalių elgseną atitinka jungtinės veiklos sutartį. Šalys tarpusavyje bendravo, R. J. buvo priimtas į darbą, pateikti priskaitymo - išskaitymo žiniaraščiai. Įsigyjama buvo tam, kad ta mašina duotų pelną. Juridinis asmuo visada siekia pelno. Dienpinigiais grąžino R. J. įsiskolinimą. Labiau tikėtinos tos aplinkybės, kurias pasakoja atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 3 d. trečiasis asmuo R. J. pervedė M. K. 12 000 Eur dviem bankiniais pavedimais 10 000 Eur ir 2 000 Eur sumomis. Mokėjimo paskirtis nurodyta „papildymas“. Taip pat nustatyta, kad R. J. ir MB „Kontraktas“ 2024 m. vasario 7 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius R. J. savo reikalavimo teisę dėl 12 000,00 Eur skolos į atsakovą perleido naujajai kreditorei MB „Kontraktas“ (Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1.1., 1.2. punktai). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2024 m. vasario 8 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuris buvo įteiktas 2024 m. vasario 17 d.
Dėl tinkamo reikalavimo teisės perleidimo.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.103 straipsnio normą reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008)
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius atsakovui pervedė 12 000 Eur dviem bankiniais pavedimais. Duomenų, kad atsakovas M. K. būtų grąžinęs ar pervedęs dalį mokėjimų pradiniam kreditoriui byloje nėra. Nustatyta, kad 2024 m. vasario 7 d. R. J. perleido 12 000,00 Eur reikalavimą į M. K. naujajai kreditorei MB „Kontraktas“. Be to, pradinis kreditorius patvirtino ir garantavo, jog Reikalavimo perleidimo sutartimi perleidžiami reikalavimai yra galiojantys (Reikalavimo perleidimo sutarties 2.2. punktas).
13. Teismas atkreipia dėmesį, atsakovas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, paneigiančių turimą MB „Kontraktas“ reikalavimo teisę į jį. Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, jog pradinis kreditorius turėjo reikalavimo teisę į M. K. ir ši teisė galiojo reikalavimo perleidimo metu. Teismas pažymi, kad nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindu pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia dėl turinio ar formos nesilaikymo.
14. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teismas, nesant pareikšto reikalavimo, savo iniciatyva (lot. ex officio) konstatuoja sandorį esant niekinį tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-701/2015).
15. Teismas pažymi, kad 2024 m. vasario 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti. Atskirų reikalavimų pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį atsakovas neteikė, o duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų reikalavimo perleidimo sutartį esant niekine, nėra (CPK 178 straipsnis).
16. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Tai reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui.
17. Nustatyta, kad MB „Kontraktas“ 2024 m. vasario 8 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo pranešė, kad R. J. ir MB „Kontraktas“ sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Konstatuotina, kad pranešime pateikta informacija apie reikalavimo perleidimą naujajai kreditorei. Atsižvelgiant į tai, konstatuotinas, kad M. K. apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas tinkamai.
18. Remiantis aukščiau išdėstytu, nenustačius aplinkybių, kurios patvirtintų, kad reikalavimas buvo perleistas netinkamai, konstatuotina, jog ieškovė savo reikalavimo teisę į atsakovą įgijo tinkamai, todėl MB „Kontraktas“ turi teisę reikšti reikalavimus dėl skolos priteisimo atsakovui.
Dėl skolos priteisimo.
19. Byloje kilo ginčas dėl aplinkybių, kurios turi būti nustatytos ir laikomos pakankamomis pripažinti, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kai nėra sudarytos rašytinės paskolos sutarties.
20. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
21. Teismo vertinimu, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš to daryti išvadą, tarp kurių šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
22. Ieškovė ir atsakovas nurodo prieštaringas paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, todėl, teismo vertinimu, šioje byloje yra ypač aktuali objektyvių įrodymų analizė.
23. Kilus tokio pobūdžio ginčui, būtina turėti omenyje kasacinio teismo formuojamą praktiką šiais klausimais. Kasacinis teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), ne kartą yra išaiškinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Henri-Jean A. G. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-290/2011; kt.). Šias aplinkybes – pinigų perdavimą ir gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti – nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
24. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
25. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas iš tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 6000 Eur. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad aplinkybė, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta įstatymo nustatyta forma nesant imperatyvaus nurodymo įstatyme dėl sutarties negaliojimo, nedaro sudarytos paskolos sutarties savaime negaliojančios.
26. Vertinant šalių nurodytas aplinkybes bei faktines ginčo aplinkybes darytina išvada, byloje ginčo nėra ir visos šalys tai pripažįsta, kad pradinis kreditorius R. J. bankiniais pavedimais pervedė 12000,00 Eur atsakovui. Taip pat šalys pripažįsta ir neginčija, kad R. J. su atsakovu jokios rašytinės sutarties dėl paskolos nepasirašė. Atsakovas pateiktuose prieštaravimuose bei teismo posėdžio metu nurodė, kad pradinis kreditorius ir atsakovas veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindais ir pradinis kreditorius pervesdamas pinigus Atsakovui, kooperavo savo turtą bendrai veiklai vykdyti. Bet tuo pačiu atsakovas teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus nurodė, jog savo namuose Ispanijoje yra grąžinęs R. J. 3500 Eur.
27. CK 6.969 straipsnio, reglamentuojančio jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sampratą, 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Atsakovas nepateikė rašytinės sutarties dėl jungtinės veiklos (partnerystės), todėl tai leidžia laikyti atsakovo poziciją dėl jungtinės veiklos visiškai niekiniu ir nepagrįstu šios bylos kontekste.
28. Atsakovas duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad R. J., jo dėdę ir jo brolį atsakovas priėmė į darbą UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu ir savininku ir yra pats atsakovas, mokėjo jiems darbo užmokestį ir taip buvo vykdomos jungtinės veiklos sutarties nuostatos, kurias R. J. ir M. K. sutarė žodžiu. Atsakovas taip pat laikėsi pozicijos, jog tikėjosi ir suprato, kad transporto priemonę Scania (duomenys neskelbtini) nors ir perka įmonės vardu, tačiau ji bus naudojama ir valdoma tik R. J. tikslu jam pačiam gauti pajamų. Tokie atsakovo paaiškinimai atmestini kaip nelogiški, o be to, ir nepagrįsti jokiais rašytiniais duomenimis, kitais leistinais įrodymais, o tik paties atsakovo paaiškinimais. Pažymėtina, jog atsakovas yra aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo – juridinio asmens steigėjas ir vadovas, todėl paaiškinimai, jog jis savo įmonės vardu įgijo vilkiką, kurio negalėjo naudoti ir nemokėjo už jį lizingo įmokų, nes laikė, jog jis priklauso R. J. negali būti vertinami kaip teisingi ir tikėtini nagrinėjamu atveju.
29. Be kita ko, teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas, yra kilę būtent tarp pradinio kreditoriaus, kuris vėliau perleido reikalavimo teisę ieškovei ir atsakovo M. K. fizinio asmens. Tokiu būdu, UAB (duomenys neskelbtini) veikla, jos civiliniai santykiai su trečiaisiais asmenimis, darbo santykiai su atitinkamais fiziniais asmenimis, nėra susiję su ginčo santykiais ir negali būti vertinami šios bylos kontekste kaip svarūs argumentai, paneigiantys paskolos suteikimo faktą, t.y. atliktus mokėjimus į atsakovo sąskaitą.
30. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmokėjo R. J. dienpinigius, taip grąžindama pervestas lėšas vilkikui įsigyti. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad dienpinigių išmokėjimas, sietinas su darbo santykiais, tačiau pradinio kreditoriaus ir UAB (duomenys neskelbtini) teisiniai santykiai nėra susiję su Atsakovo prievole grąžinti paskolintą skolos sumą pradiniam kreditoriui.
31. Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad pradinis kreditorius R. J. neperdavė jokių rašytinių įrodymų ieškovei (naujam kreditoriui), kad būtų reikalavęs grąžinti skolą. Tačiau, priešingai iš Atsakovo ir pradinio kreditoriaus susirašinėjimo „Viber“ programėlėje nustatyta, kad buvo išreikštas prašymas grąžinti skolą.
32. Teismas, atsakovo argumentą, jei tarp šalių būtų sudaryta paskolos sutartis ji turėjo būti rašytinė, pripažįsta nepagrįstu. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Šiuo atveju atsakovas privalo įrodyti, kad pinigai nebuvo jam perduoti, tik tokiu atveju paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).
33. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad pradinis kreditorius R. J. mokėjimo pavedimais perdavė atsakovui 12 000 Eur. Pinigų pervedimas nebuvo atliktas prieš Atsakovo valią, be to, atsakovas ir neneigė gavęs šiuos pinigus iš pradinio kreditoriaus.
34. Duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs mokėjimus ar kitaip perdavęs pinigus pradiniam kreditoriui byloje nėra. Tuo tarpu, atsakovo teiginiai, jog tarp pradinio kreditoriaus ir jo buvo žodžiu sudarytas susitarimas dėl jungtinės veiklos ir jis buvo vykdomas nebuvo įrodyti jokiais bylos duomenimis. Šią poziciją patvirtino tik pats atsakovas, duodamas paaiškinimus, tačiau jų patvirtinimui atsakovas nesirėmė nei liudytojų parodymais, nei teikė kitus rašytinius duomenis.
35. Remiantis šiuo išaiškinimu ir faktinėmis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad Pradinio kreditoriaus suteikta paskola Atsakovui atitinka realinės sutarties principo sąlygas. Šiuo atveju Atsakovo duotą sutikimą gauti paskolą atspindi Pradinio kreditoriaus ir Atsakovo tarpusavio susirašinėjimas programėlėje „Viber“. Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y., kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šiuose dokumentuose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis).
36. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, aplinkybę, kad tarp šalių (tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo nėra sudaryta rašytinė paskolos sutartis, šalių paaiškinimus bei šios bylos medžiagą sprendžia, egzistavo paskolos teisiniai santykiai tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo. Tuo tarpu, ieškovė įrodė pinigų perdavimą (pervedimą) atsakovui kaip asmeninę paskolą, bei, kad atsakovas prievolės gražinti paskolintas lėšas neįvykdė. Remiantis tuo konstatuotina, jog atsakovui pervesta 12 000,00 Eur suma buvo pervesta sutartinių paskolos teisinių santykių pagrindu.
37. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas pažeidė prievolę grąžinti paskolą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 11 d. preliminariu sprendimu visiškai pagrįstai buvo patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
38. Esant nustatytoms ir įvertintoms aukščiau paminėtoms faktinėms bylos aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė prieštaravimuose dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 11 d. preliminaraus sprendimo nurodytų aplinkybių. Naikinti ar keisti minėtą preliminarų sprendimą teismas neturi teisinio pagrindo, todėl aptariamas preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 183, 185 straipsniai).
Dėl palūkanų priteisimo.
39. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą. Ieškovė atsakovei už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2024 m. balandžio 4 d. paskaičiavo 476,71 Eur palūkanas. Ieškovės reikalavimas tenkintinas, kadangi reikalavimas pagrįstas įstatymu.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
40. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą sumą tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 140 Eur žyminį mokestį bei patyrė iš viso 400,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistinos 540,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
43. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 15,86 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, tenkinus ieškinį, valstybės naudai taip pat priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 11 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. K. 12 000 Eur (dvylika tūkstančių Eur) skolą, 476,71 Eur (keturi šimtai septyniasdešimt šeši Eur, 71 cnt) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 12 476,71 Eur (dvylika tūkstančių keturi šimtai septyniasdešimt šeši Eur 71 cnt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. balandžio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 540 Eur (penki šimtai keturiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės mažosios bendrijos „Kontraktas“ naudai.
Priteisti iš atsakovo M. K. 15,86 Eur (penkiolika Eur 86 ct) valstybei už procesinių dokumentų siuntimą. Informuoti atsakovą, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.