Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal J. R. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarties, kuria J. R. dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo paskirta priverčiamoji medicinos poveikio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre).

Nukentėjusiojo S. Žirlevičiaus ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas nustatė, kad J. R. , būdamas nepakaltinamu, 2009-09-02 apie 16.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su A. Ž. metu, tyčia smogė ant sofos sėdinčiam A. Ž. ranka ne mažiau kaip du kartus į veidą, po to, sugriebęs A. Ž. už kaklo, du kartus trenkė jo galva į už sofos esančią sieną, tokiu būdu ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais A. Ž. padarė odos nubrozdinimą dešiniame skruoste ir kraujosruvą dešinio skruosto minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimą smakre, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, dėl ko A. Ž. nuo trauminės kilmės kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu ties kairiuoju smegenų pusrutuliu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir plaučių židininiu uždegimu ir sepsiniu šoku, 2009-09-16 08.55 val. Kauno medicinos universitete klinikose mirė, t. y. nužudė A. Ž. . Tokiu būdu J. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu asmens, kurio atžvilgiu paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės J. R. gynėjas bei J. R. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė asmens, kurio atžvilgiu paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės J. R. gynėjo skundą atmesti.

Asmens, kurio atžvilgiu paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės J. R. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė J. R. inkriminuotos baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d., padarymo aplinkybes, bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas nepagrįstai ginčijama J. R. gynėjo apeliaciniame skunde.

J. R. , kuris padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, gynėjas skundu ginčija jo ginamojo kaltę padarius šią veiką bei šios veikos teisinį įvertinimą. Šie gynėjo skundo argumentai atmetami.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytoja Br. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės parodė tas pačias įvykio aplinkybes dėl nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu pavartoto smurto. Teismo posėdžio metu liudytoja Br. Ž. parodė, kad įvykio dieną apie 16 val. jos pasveikinti vardo dienos proga atvažiavo Č. ir J. R. , M. M. . Liudytoja, nukentėjusysis A. Ž. , su kuriuo kartu gyvena, bei atvykę svečiai, išskyrus Č. R. , gėrė alkoholinius gėrimus. Liudytojai pasakius, kad ją sumušė A. Ž. , J. R. pradėjo barti nukentėjusįjį ir vieną kartą delnu smogė A. Ž. į veidą. Nukentėjusysis iš karto nepargriuvo, tačiau po kiek laiko pastarasis nugriuvo, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. J. R. kartu su kitais svečiais toliau šventė. Apie 18 val. svečiams išsiskirsčius, ji sutvarkė namus ir apie 20 val. nuėjo miegoti. Tuo metu, nukentėjusysis A. Ž. po sumušimo visą laiką miegojo ir niekur iš namų išėjęs nebuvo. Kitą dieną, apie 8 val. liudytoja A. Ž. rado gulintį ant grindų, apsišlapinusį, bandė žadinti, tačiau jis nereagavo, nekalbėjo, tik garsiai kvėpavo. Tada ji apie 13 val. nuėjo pas kaimynę J. V. ir iškvietė medikus, kurie atvažiavę nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Įvykių metu A. Ž. niekas kitas, išskyrus J. R. , nemušė. Nors ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. R. sudavė A. Ž. į veidą ne vieną, o tris kartus bei jį purtė, tačiau šių neatitikimų parodymuose paaiškinti negali (3 t., b. l. 55-56). Tuo tarpu, apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad konflikto metu J. R. trenkė A. Ž. į veidą tris kartus bei jį purtė. Nuo smūgių A. Ž. pradėjo iš nosies bėgti kraujas ir jis atsigulė ant lovos (1 t., b. l. 79-80).

Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Br. Ž. parodė, kad tuo metu kada J. R. sudavė smūgius A. Ž. į veidą, A. Ž. sėdėjo ant sofos-lovos. J. R. sudavė A. Ž. į galvą tris smūgius kumščiu. Nuo tų smūgių A. Ž. nenugriuvo, tačiau jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po minėtų smūgių A. Ž. atsigulė ant lovos, vėliau atsikėlęs išėjo į lauką. Lauke J. R. dar papurtė A. Ž. , bet smūgių daugiau nesudavė. Šiek tiek pabuvęs lauke, A. Ž. nuėjo ir atsigulė. Vėliau vakare, kada visi jau buvo išsiskirstę, A. Ž. gulėdamas lovoje pradėjo gargaliuoti, bet medikus ji jam iškvietė tik kitą rytą. A. Ž. niekas kitas, išskyrus J. R. , nemušė, J. R. sudavė tik tris smūgius į galvą. A. Ž. niekur iš namų tą vakarą ir tą naktį išėjęs nebuvo, niekas kitas pas jį atėję taip pat nebuvo. M. M. matė tai, kaip J. R. mušė A. Ž. , ji buvo prie pečiaus (1 t., b. l. 81-82). Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Br. Ž. davė tokius pačius parodymus bei parodė, kad svečiams išėjus ji liko namuose kartu su A. Ž. , , kuris atsigulė į lovą kambaryje, dar net neišėjus svečiams. Jis žiūrėjo televizorių, gulėdamas lovoje ir iš lovos atsikėlęs nebuvo. Jis niekur iš lovos nelipo, o taip gulėjo visą naktį iki ryto, kol ji pamatė gulintį ryte greta lovos. Jis buvo apsišlapinęs ir gargaliavo. Tą vakarą niekas nebuvo atėję ir jis pats išėjęs tikrai niekur nebuvo. Jis tą vakarą daugiau nieko negėrė. Jis gulėjo kambaryje, o ji tą naktį gulėjo virtuvėlėje prie pat lauko durų ir tikrai būtų girdėjusi, kad jis kur nors išeina, ar jeigu būtų kur nors kritęs, tikrai būtų išgirdusi. Ji miega labai jautriai ir naktį viską girdi. Todėl anksti ryte ji išgirdo, kaip kambaryje kažkas bumbtelėjo ir tada pamatė, kaip nukentėjusysi guli iškritęs iš lovos ant grindų. Ji bandė A. Ž. įkelti į lovą, bet jai nepasisekė, nukentėjusysis liko gulėti ant kilimo kol atvažiavo medikai. Niekas kitas jo sumušti niekur negalėjo, nes jis niekur nebuvo išėjęs iš namų ir niekas nebuvo atėjęs (1 t., b. l. 85-86). Šiuos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja Br. Ž. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 83-84).Nors kaip nurodoma apeliaciniame skunde minėtos liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitėsi apie J. R. pavartoto smurto nukentėjusiojo atžvilgiu intensyvumą ir suduotus smūgius, tačiau ji nuosekliai parodė, kad smurtą įvykio metu naudojo būtent J. R. , šiuos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus apygardos teismas tinkamai įvertino, atsižvegdamas į kitų liudytojų parodymus bei bylos duomenis, tai pasakytina ir apie liudytojos važiavimą po įvykio pirkti alkoholinių gėrimų kartu su J. R. ir liudytoja M. M. . Be to, kolegijos manymu, vertinant liudytojos Br. Ž. parodymus būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad liudytoją su J. R. , Č. R. , M. M. sieja ilgalaikiai, artimi tarpusavio bendravimo santykiai.

Iš liudytojos V. G. –M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti, kad ji įvykio metu dirbo Raudondvario policijos nuovados specialiste ir kartu su tyrėju Ž. A. buvo išvykusi į įvykio vietą ir apklausinėjo namo savininkę Br. Ž. . Apklausos metu Br. Ž. pasakojo, kad 2009-09-02 pas ją į svečius buvo atvažiavę kažkokie du vyrai ir jos giminaitė. Jos sugyventinį A. Ž. sumušė vienas iš tą dieną pas ją svečiuose buvusių vyrų ir kad to vyro vardas yra J.. Br. Ž. sakė, kad alkoholinius gėrimus tą dieną pas ją namuose vartojo visi, išskyrus vyrą, vardu Č.. Br. Ž. sakė, kad J. nukentėjusiajam į veidą trenkė tris kartus. Nuo minėtų smūgių A. Ž. iš nosies ėmė bėgti kraujas. Po to J. A. Ž. pakratė. A. Ž. pasidarė blogai ir jis nuėjęs atsigulė kambaryje ant lovos. Kažkas iš svečių jam dar po to į lovą nunešė išgerti vyno. Sakė, kad A. Ž. vyną nešė kažkas iš vyriškių. Nuo to momento, kai A. Ž. buvo sumuštas, pastarasis daugiau iš lovos net nebuvo išlipęs. Svečiams išvykus, ji apsitvarkė ir apie 20.00 val. nuėjo miegoti. Išėjusi iš namų ji niekur nebuvo. Atsikėlusi ryte, rado A. Ž. iškritusį iš lovos ir jau be sąmonės. Jis buvo apsišlapinęs. Ji bandė pažadinti A. Ž. , bet šis į tai nereagavo, nekalbėjo, o tik kvėpavo (1 t., b. l. 73-74, 3 t., b. l. 56).

Analogiškas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė ir kitas Raudondvario policijos nuovados pareigūnas Ž. A. , kuris dalyvavo apžiūrint įvykio vietą (1 t., b.l . 121-122, 3 t., b. l. 56).

Be to iš liudytojo Č. B. parodymų matyti, kad apie A. Ž. sumušimą sužinojo iš Br. Ž. . Jis 2009-09-03 ryte buvo nuėjęs pas Br. Ž. į namus ir kambaryje ant grindų matė gulintį be sąmonės jos sugyventinį A. Ž. . Br. Ž. jam papasakojo, kad 2009-09-02 per Br. Ž. vardo dienos šventę nukentėjusysis buvo sumuštas J. R. . Prašė kviesti medikus, vežti A. Ž. į ligoninę. Tą pačią dieną nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę (1 t., b. l. 11-120, 3 t., b. l. 73-79). Analogiškus parodymus davė liudytoja N. R. bei papildomai pasakė, kad apie A. Ž. sumušimą sužinojo iš savo brolio Č. B. . Be to, vėliau po įvykių pas ją į namus buvo atėjusi liudytoja Br. Ž. ir pasakojo, kad per jos vardo dieną J. R. supyko A. Ž. atžvilgiu dėl to, kad pastarasis anksčiau buvo sumušęs Br. Ž. . Pastaroji sakė, kad virtuvėje ant sofos sėdinčiam A. Ž. J. R. į galvą sudavė kelis kartus. Po to A. Ž. nuėjo ir atsigulė kambaryje į lovą o J. R. pas jį nuėjo į kambarį ir dar kambaryje mušė. Br. Ž. sakė jai, kad daugiau A. Ž. iš lovos neatsikėlė, o ryte ji A. Ž. jau rado be sąmonės (1 t., b. l. 117-118, 3 t., b. l. 69-73). Tokias pat nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes parodė liudytojos J. D. (1 t., b. l. 104-105, 3 t., b. l. 58-59), J. K. (1 t., b. l. 102-103, 3 t. b. l. 68-69).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M986/09(02) konstatuota, kad A. Ž. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, galvos smegenų pabrinkimu ir plaučių židininiu uždegimu ir sepsiniu šoku. Po padarytų galvos sužalojimų A. Ž. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus iki išsivystant galvos smegenų spaudimo reiškiniams. Medicininių duomenų, leidžiančių nustatyti sužalojimų padarymo seką nėra. Poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje galėjo gautis, griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Po galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų danga negrįžtami galvos smegenų pakitimai išsivystė paros laikotarpyje.

A. Ž. lavone konstatuoti šie sužalojimai: pooperacinis pjūvis galvos kairėje pusėje kaukolės ir kietojo galvos smegenų dangalo atvėrimu gydymo tikslu, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste ir smakre, kraujosruva dešinio skruosto minkštuosiuose audiniuose, kairės poraktinės venos punkcija, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje. Odos nubrozdinimai dešiniame skruoste ir smakre, kraujosruva dešinio skruosto minkštuosiuose audiniuose padaryta kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais. Tikėtina, kad tai galėjo gautis, suduodant kumščiu. Poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių. Tikėtina, kad tai galėjo gautis tiek suduodant kietu buku daiktu (galimai kumštimi), tiek ir atsitrenkiant kaire plaštaka į kietus bukus daiktus. A. Ž. padaryti keturi atskiri sužalojimai. Sužalojimai A. Ž. padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. A. Ž. padaryti šie sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu smegenų pusrutuliu (klinikiniai duomenys); odos nubrozdinimas dešiniame skruoste ir kraujosruva dešinio skruosto minkštuosiuose audiniuose; odos nubrozdinimas smakre; poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje. Išvardinti sužalojimai A. Ž. galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, tai yra 2009-09- 02. Galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu, lydimas galvos smegenų spaudimo reiškinių esant A. Ž. gyvam būtų kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti išvardinti sužalojimai: odos nubrozdinimai dešiniame skruoste ir smakre, kraujosruva dešiniame skruoste ir poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje esant A. Ž. gyvam kvalifikuojant tiek kartu, tiek atskirai atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu smegenų pusrutuliu įvyko nuo tiesioginio poveikio į galvos kairę pusę, nes operacijos metu konstatuota galvos smegenų žievinės arterijos pažeidimas (1 t., b. l. 26-32).

Taigi, apygardos teismas tinkamai įvertinęs šiuos ir kitus teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus bei jų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad J. R. tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju A. Ž. metu, pastarojo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, sudavė smūgius kumščiu į veidą, ko pasėkoje nukentėjusysis patyrė sunkią galvos traumą ir ligoninėje mirė, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d. Tuo pačiu apygardos teismas pagrįstai atmetė liudytojų Č. R. ir M. M. parodymus, kaip nepatikimus įrodymų šaltinius, nors minėti liudytojai buvo įvykio metu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kas aptarta teismo nutartyje, ikiteisminio tyrimo ir teisme keitė parodymus apie jiems žinomas smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu aplinkybes, švelnindami pavartoto smurto nukentėjusiojo atžvilgiu intensyvumą, suduotų smūgių skaičių. Be to, liudytojas Č. R. yra asmens, kurio atžvilgiu pritaikytas priverčiamas medicinos priemonės, brolis, o liudytoja M. M. yra pastarojo sugyventinė. Todėl teismas pagrįstai atmetė šių liudytojų parodymus, kaip suinteresuotų asmenų, švelninant J. R. teisinę padėtį.

J. R. gynėjo apeliaciniame skunde iškelta versija, kad nukentėjusysis dėl girtumo, būdamas lauke bei griuvinėdamas pats galėjo susižaloti ir patirti teismo medicinos specialisto išvadose nustatytus sužalojimus, dėl ko mirė, buvo patikrinta bylą nagrinėjant apygardos teisme bei pagrįstai atmesta. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados (1 t., b. l. 26-32) odos nubrozdinimai dešiniame skruoste ir smakre, kraujosruva dešinio skruosto minkštuose audiniuose padaryti kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumščiu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju smegenų pusrutuliu įvyko nuo tiesioginio poveikio į galvą. Apklaustas apygardos teisme teismo medicinos specialistas L. Gogelis patvirtino savo anksčiau duotą išvadą bei papildomai parodė, kad šie nukentėjusiojo mirtį sukėlę sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, jie būdingi suduodant tiesioginį smūgį. Be to, šiuo atveju užtenka smūgio į veidą, gaunasi rotacinis judesys, t y. sužalojimas dešinėje pusėje, o kraujagyslės nukentėjusiajam trukę kairėje pusėje (3 t., b. l. 54-55). Iš liudytojos Br. Ž. parodymų seka, kad įvykio metu nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo tik J. R. . Nukentėjusiojo smūgių sudavimo metu gulėjo lovoje ir niekur iš namų išėjęs nebuvo, iki įvykio sužalotas nebuvo.

J. R. gynėjas ginčydamas nukentėjusiojo patirtų sužalojimų aplinkybes nurodo, kad liudytojai R. V. ir A. P. parodė, kad įvykio dieną jie buvo prie Br. Ž. sodybos ir matė, kaip A. Ž. neblaivus griuvinėjo, griuvo aukštielninkas ant kaladžių, stojosi ir vėl griuvo. Be to, liudytojai M. M. , M. R. , Č. B. patvirtino, kad Br. Ž. sodyboje buvo ,,ožys“ malkoms pjauti, kaladė, lentos ir pagaliai. Apygardos teismas šias J. R. gynėjo nurodytas aplinkybes taip pat patikrino ir pagrįstai atmetė. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytojų R. V. ir A. P. parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei tarpusavyje nesutampa, prieštaringi. Taip, iš liudytojo A. P. parodymų seka, kad jis su J. R. yra pažįstamas apie 40 metų. Jie su J. R. dirbo milicijoje, bet skirtingose tarnybose. 2009 m. lapkričio mėnesį jis Vilijampolėje sutiko J. R. , kuris pasakė, kad rugsėjo mėnesio antrą dieną (duomenys neklebtini) kaime buvo svečiuose pas gimines kartu su savo broliu ir jo sugyventine. Jis pasakojo, kad svečiuose A. Ž. pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, dėl ko susinervinęs J. R. delnu A. Ž. sudavė per veidą, o po to išėjo į kiemą. J. R. jam sakė, kad A. Ž. nuo suduoto smūgio nepargriuvo ir buvo sveikas, vaikščiojo. Tada liudytojas prisiminė, kad 200-09-02 buvo grybauti (duomenys neskelbtini) miške. Grybauti buvo kartu su savo draugu R. V. . Jis išėjo iš miško ir užėjo į sodybą, kur gyvena A. Ž. . Priėjęs prie sodybos tvoros pamatė A. Ž. . Jį pašaukė ir šis besisukdamas krito ant greta ūkinio pastato stovėjusių medinių kaladžių aukštielninkas. Jis krito ant nugaros ir galva bei nugara atsitrenkė į kalades. Tada jis nusisuko ir pamatė nuo miško ateinantį R. V. . Jam ateinant artyn A. Ž. vėl bandė keltis ir vėl krito kniūbsčias ant veido. Jis vėl krito ant tų pačių kaladžių. Liudytojas girdėjo kaip name šūkauja moteris, girdėjosi iš namo jos keiksmai. Jis su R. V. ėjo link mašinos ir nueidami matė, kaip A. Ž. voliojasi ant žemės. Jie nuėjo į automobilį ir išvažiavo namo (1 t., b. l. 126-127, 3 t. b. l. 32-33).

Liudytojas R. V. parodė, kad 2010 m. sausio mėnesį jam paskambino A. P. ir pasakė, ką jis matė kartu su juo grybaudamas (duomenys neskelbtini) miške. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis parodė, kad grybavo kartu su savo draugu A. P. . Jie vaikščiojo po mišką ir rinkdami grybus vienas nuo kito atsiskyrė. Vėliau, jis išėjo iš miško ir pamatė priešais sodybą. Po to prie šiltnamio pamatė A. P. , kieme dar vieną vyriškį, kuris svirduliavo, griuvo ant šono, atsikėlė nuo žemės ir vėl veidu griuvo ant žemės. Jie su liudytoju nuėjo link automobilio. Jokių moterų kieme jis nematė, jokių balsų kieme ar name jis negirdėjo (1 t. b. l. 128-129, 3 t. b. l. 31-32).

Taigi iš minėtų liudytojų parodymų seka, kad jie iš esmės tuo pačiu metu (pagal jų parodymus) būdami toje pačioje sodyboje matė skirtingas aplinkybes, taip A. P. matė kaip nukentėjusysis girtas, griuvinėdamas aukštielninkas krito ant kaladžių, nugara ir galva atsitrenkė į kalades (beje tokių sužalojimų nukentėjusiajam nenustatyta), vėliau dar kartą krito ant kaladžių veidu. Tuo tarpu liudytojas R. V. parodė, kad matė kaip nukentėjusysis svirduliuodamas griuvo ant šono, atsikėlė nuo žemės ir vėl veidu griuvo ant žemės. Vėliau jie nuėjo link automobilio. Taigi šių liudytojų parodymai nesutampa ir prieštaringi, neatitinka nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdžio. Be to, atkreiptinas dėmesys į pačio A. P. parodymus, kurio aiškinimu atsitiktinai sutiktas J. R. , kuris teismo medicinos psichiatrijos ekspertų išvadomis įvykio metu pripažintas buvęs nepakaltinamu, nuosekliai ir detaliai papasakojo visas įvykio aplinkybes ir liudytojas tada nusprendė duoti parodymus. Taigi, šių liudytojų parodymų objektyvumas, kolegijos manymu, kelia abejonių ir negali būti pripažintas kaip patikimas ir nekeliantis abejonių įrodymų šaltinis.

Taip pat, apygardos teismas pagrįstai atmetė J. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentą, kad galimai išėjęs neblaivus nukentėjusysis galėjo susižaloti griūdamas ant sodybos kieme buvusių supjautų malkų, kaladžių ar kitokių lentų. Apygardos teismas šią aplinkybę patikrino bei pagrįstai konstatavo, jog byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Liudytoja Br. Ž. , sodybos šeimininkė, parodė, kad malkos buvo atvežtos jau po nukentėjusiojo laidotuvių. Liudytojas Č. B. patvirtino, kad malkas Br. Ž. atsivežė į kiemą jau po nukentėjusiojo A. Ž. laidotuvių, o įvykio metu kieme jokių malkų ar kaladžių nebuvo. Analogiškus aprodymus davė liudytojai J. D. , J. K. .

J. R. gynėjas prie apeliacinio skundo pateikė minėtos sodybos kiemo nuotraukas, kurios jo manymu patvirtina, kad įvykio metu kieme buvo malkos, kaladės. Tačiau, kolegijos manymu, tai negalima vertinti įrodymų šaltiniu, nes iš nuotraukų net neaišku kada buvo fotografuota, kokiomis aplinkybėmis. Todėl apygardos teismas, svarstydamas šį klausimą nepažeidė BPK 48 str. nuostatų. Be to, šias nuotraukas gynėjas pateikė tik apygardos teismui nagrinėjant bylą, todėl apygardos teismas atmetė pateiktas nuotraukas kaip įrodymų šaltinį. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodydamas šią aplinkybę remiasi liudytojų M. M. , N. R. , Č. B. parodymais, tačiau šių liudytojų parodymai kategoriškai nepatvirtina šio gynėjo apeliacinio skundo argumento. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo medicinos specialisto išvada bei teismo medicinos eksperto paaiškinimuose teisme konstatuota, kad nukentėjusiojo sužalojimai sukėlę mirtį nėra būdingi griuviminei traumai.

J. R. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija šias teismo medicinos eksperto išvadas, nurodydamas, jog nustatyti galvos traumos, dėl kurios įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu, mechanizmą nėra galimybės, nes operacijos protokole apie sužalojimus galvos kairėje pusėje ties kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu duomenų nėra. Tai, apelianto nuomone, reiškia, kad nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu ir kaip gavosi galvos trauma. Šie J. R. gynėjo skundo argumentai, kolegijos manymu, nepagrįsti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos bei eksperto L. Gogelio paaiškinimų teisme, nukentėjusiojo apžiūra ir ekspertizė buvo atlikta nukentėjusiajam mirus po atliktos operacijos bei vėlesnio gydymo. Todėl ekspertas pateikdamas išvadas rėmėsi nukentėjusiojo lavono tyrimu bei pateikta medicinine dokumentacija. Taigi ekspertas matė tiriamąjį tik po operacijos, praėjus ilgam laiko tarpui po patirtų sužalojimų, todėl konkretaus nukentėjusiajam padarytų sužalojimo mechanizmo nustatyti negalėjo. Tačiau ekspertas įvertinęs visus tyrimo duomenis kategoriškai atmetė griuvimo versiją, kas jau buvo anksčiau aptarta. Šios eksperto išvados atitinka kitiems byloje surinktiems ir teismo nuosprendyje aptarties įrodymams apie įvykio aplinkybes. Todėl abejoti šiomis teismo medicinos eksperto išvadomis teismui nėra pagrindo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas nepagrįstai atmetė prašymą papildomai apklausti teismo medicinos ekspertą L. Gogelį, tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad ekspertas buvo apklaustas teisme, proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus ekspertui, šia teise pasinaudojo, todėl dar kartą apklausti ekspertą apie jo duotą išvadą, kurią jis patvirtino teismo posėdžio metu ir davė išsamius paaiškinimus, nebuvo jokio pagrindo.

Taip pat, kolegijos manymu, nepagrįsti J. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad apygardos teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymus apklausti liudytojus R. R. , B. G. , kurie gynėjo teigimu galėtų patvirtinti tikrąsias nukentėjusiojo A. Ž. sužalojimo aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, minėti liudytojai patys, betarpiškai nedalyvavo įvykio metu, tokią aplinkybę nurodo ir patys įvykio dalyviai, todėl šių liudytojų apklausa negalėtų turėti esminės reikšmės sprendžiant klausimą ar J. R. padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą nusikalstamą veiką, esant byloje kitiems duomenims ir įrodymams apie įvykio aplinkybes. Kiti J. R. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai V. M. ir D. A. pasak apelianto galėtų patvirtinti, jog po įvykio J. R. ir M. M. vežė liudytoją Br. Ž. pirkti alkoholinių gėrimų. Todėl gynėjo manymu, po minėtų įvykių liudytoja Br. Ž. galimai galėjo su kitais asmenimis savo sodyboje gerti alkoholinius gėrimus, gal ir su nukentėjusiuoju A. Ž. . Tačiau minėti liudytojai Br. Ž. sodyboje įvykių metu nebuvo, pačių įvykių nematė, todėl jų parodymai šiomis aplinkybėmis negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti nukentėjusiojo A. Ž. sužalojimų aplinkybių. Todėl nepagrįsti J. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad apygardos teismas atmesdamas J. R. gynėjo prašymus dėl papildomų liudytojų apklausos buvo šališkas, bei pažeidė Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių laisvių Apsaugos Konvencijos 6 str. įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą apygardos teisme, J. R. gynėjas viso proceso metu nepareiškė nušalinimo teisėjui dėl jo šališkumo.

J. R. gynėjas ginčydamas jo ginamojo kaltę nurodo, kad teismas nepagrįstai nutartyje rėmėsi teismo medicinos specialisto išvada, kad J. R. konstatuoti odos nubrozdijimai abiejuose plaštakose. Tuo tarpu, pats J. R. ir liudytoja K. B. parodė, kad J. R. rankų krumplius susižalojo namuose, trenkdamas į sieną savo namuose kilus šeimyniniam konfliktui. Tačiau apygardos teismas, kaip matyti iš teismo nuosprendžio, šios aplinkybės nevertino kaip J. R. kaltę patvirtinančiu įrodymu, o tik konstatavo faktą, kad J. R. medicininės apžiūros metu nustatyti tokie sužalojimai.

Taigi, kolegijos manymu, apygardos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas BPK 1, 7, 20 straipsniuose įtvirtintų nuostatų, kas nepagrįstai ginčijama J. R. gynėjo apeliaciniame skunde.

Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, padarė išvadą, kad J. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos respublikos BK 129 str. 1 d., nes veikos padarymo metu buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje – organinio asmenybės sutrikimo kompensacijoje ir negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. J. R. dėl organinio asmenybės sutrikimo, vyraujant emocinio elgesio sutrikimui, galinčiam sąlygoti jo visuomenei pavojingus veiksmus, reikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Kolegijos manymu, esant teismo nustatytoms ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose konstatuotoms aplinkybėms apie J. R. psichinę būklę (2 t. b. l. 74-81), nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimo dėl J. R. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 130 str., kas nepagrįstai nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde. Tuo pačiu, kolegijos manymu, šiuo atveju taikant baudžiamąjį įstatymą asmeniui, kuris padarė įstatymo uždraustą veiką, būdamas nepakaltinamas, neturi reikšmės tokio asmens apsvaigimas nuo alkoholio ir jo įtaka veikos padarymui, kas nepagrįstai ginčijama J. R. gynėjo apeliaciniame skunde.

Kauno apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. R. , kurio atžvilgiu pritaikytos priverčiamosios medicinos poveikio priemonės, gynėjo apeliacinį skundą atmesti.