Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo R. P. ir jo atstovės adv. Evelinos Bakienės pareiškimą dėl papildomos nutarties priėmimo dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimo civilinėje byloje dėl savavališkų statybos padarinių šalinimo pagal ieškovės Valstybinės Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. P. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Varėnos rajono apylinkės teismas 2015-06-19 nutartimi ieškovės reikalavimą: įpareigoti atsakovą R. P. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą tvorą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo R. P. teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę Inspekcijai, į. k. 288600210, atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo, paliko nenagrinėtą, kadangi ieškovas kreipėsi į teismą, nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos neteisminės tvarkos.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2015-09-14 nutartimi netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokią teismo nutartį 2015-11-26 panaikino Kauno apygardos teismas, perduodamas šį klausimą nagrinėti iš naujo.

Atsakovas R. P. pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas jau yra įsiteisėjusi.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Įsiteisėjus 2015-06-19 nutarčiai, kuria ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ir neišsprendus klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui pareiškus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jis turi būti išspręstas priimant papildomą nutartį.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas patvirtinantys rašytiniai įrodymai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti 2015 m. birželio 18 d. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 ir 277 straipsnių nuostatomis. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo galimybė teismui neišsprendus sprendime (nutartyje) bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė 2014 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti atsakovo pastatytą tvorą valstybės žemėje (t. 1, b. l.2-5). Iš ieškinio priedų matyti, kad ieškovė 2013 m. gegužės 31 d. surašė atsakovui savavališkos statybos aktą, konstatuodama atsakovo savavališkos statybos faktą (t. 1, b. l. 25-28), 2013 m. birželio 27 d. surašė reikalavimą ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 27 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius (t. 1, b. l. 36-37). 2013 m. gruodžio 18 d. ieškovės sprendimu, patenkinus atsakovo prašymą, terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti atsakovui buvo pratęstas iki 2014 m. kovo 27 d. (t. 1, b. l. 47-48). 2014 m. balandžio 2 d. ieškovės atlikto patikrinimo metu konstatuota, kad atsakovas savavališkos statybos padarinių nepašalino (t. 1, b. l. 49). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2014 m. kovo 27 d. atsakovas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu pratęsti ieškovės 2013 m. birželio 27 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą trims mėnesiams, vėliau atsakovas prašymą patikslino ir prašė pratęsti terminą iki 2016 m. birželio 10 d. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 30 d. sprendimu (adm. b. Nr. I-2715-423/2014) atsakovo prašymą patenkino (t. 1, b. l. 127-128). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi (adm. b. Nr. A-609-520/2015) Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 158-164). Atsakovas 2013 m. spalio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2013 m. rugsėjo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1901, kuriuo Tarnyba netenkino atsakovo prašymo dėl valstybei priklausančio žemės sklypo, kuriame yra savavališkai pastatyta atsakovo tvora, pardavimo bei įpareigojimo Tarnybą imtis teisės aktuose nurodytų veiksmų įgyvendinti pareiškėjo (atsakovo) teisę įsigyti besiribojantį laisvos valstybinės žemės plotą (adm. b. Nr. I-2294-331/2014). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė, tačiau minėtas sprendimas, kai ieškovė kreipėsi į teismą ir nagrinėjant bylą teisme, dar nebuvo įsiteisėjęs, jis buvo apskųstas atsakovo (Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas sprendimą priėmė 2015-12-08). Paaiškėjus, kad atsakovui savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas yra pratęstas iki 2016 m. birželio 10 d., Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi, įvertinęs tai, jog pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą į teismą galima kreiptis dėl įpareigojimo įvykdyti šį nurodymą tik tuo atveju, jeigu asmuo per nustatytą privalomo nurodymo įvykdymo terminą nurodymo neįvykdo, konstatavo, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą. Ši teismo nutartis jau yra įsiteisėjusi, jos niekas neskundė.

Bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo klausimui išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos ir dėl kokių priežasčių, įvertinus ir šalių elgesį proceso metu, byla buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

Varėnos rajono apylinkės teismui 2015-06-19 priėmus nutartį ieškinį palikti nenagrinėtu, byla buvo baigta nepriėmus teismo procesinio sprendimo dėl šalių ginčo esmės ir tuo pačiu nepasisakius ir nepatvirtinus atsakovo savavališkos statybos fakto.

Teisė pareikšti ieškinį teismui dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius atsiranda tik pasinaudojus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyta išankstinio ginčų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo sprendimo tvarka. Kauno apygardos teismas 2015-11-26 nutartyje nurodė, kad ,,sprendžiant dėl šalių procesinio elgesio tinkamumo svarbia laikytina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartyje (adm. b. A-609-520/2015) nustatyta prejudicinę reikšmę šiai bylai turinti aplinkybė (CPK 182 str. 2 p.), jog pareiškėjas (atsakovas) 2014 m. kovo 27 d. (pagal spaudą ant voko) padavė teismui prašymą pratęsti ieškovės reikalavimo įvykdymo terminą ilgesniam laikui (patikslinęs prašymą pareiškėjas nurodė, kad prašo pratęsti terminą iki 2016 m. birželio 10 d.). Taigi, įrodyta, jog nepasibaigus ieškovės nustatytam privalomo reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui (iki 2014 m. kovo 27 d.), atsakovas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl šio termino pratęsimo“. Ši nustatyta aplinkybė ieškovei turėjo būti žinoma dar iki pareiškiant ieškinį Varėnos rajono apylinkės teismo byloje Nr. e2-11-445/2015 (2015 m. gegužės 26 d.), kadangi ieškovė dalyvavo Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2715-423/2014 ir šioje byloje 2014 m. balandžio 22 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo (atsakovo) prašymą dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad iki Kauno apygardos administracinio teismo (adm. b. Nr. I-2715-423/2014) procesinio sprendimo, priimto išnagrinėjus atsakovo prašymo pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, įsiteisėjimo ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl nustatyta, jog netinkamas ieškovės procesinis elgesys sąlygojo atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl atsakovas pagrįstai įgijo teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės.

Atsakovas pateikė dokumentus, jog advokatei už darbą byloje sumokėjo 868,88 Eur.

LR CPK 277 str. 2 d. nurodoma, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, terminų atsakovas nėra praleidęs.

Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, kurios patvirtintos LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R -85 (2015-03-19 redakcija), numatyta, kad vien pareiškimo ar atsiliepimo į jį surašymas maksimaliai gali būti įvertintas 1652,92 Eur. Be šio procesinio dokumento atsakovo atstovė rengė dar du rašytinius dokumentus: prašymo dėl bylos sustabdymo papildymą ir raštu pateikė atsakovo paaiškinimus byloje. Rekomendacijos numato, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, kaina apskaičiuojama taikant koeficientą 0,4. Atsakovo atstovė adv. Irma Janonytė ir adv. Vilija Badaraitė dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurie vyko 2014-10-29 (50 min.) ir 2015-06-16 (30 min.). Siekiant dalyvauti teismo posėdyje advokatės turėjo išvykti į kitą miestą nei įprastinė jų darbo vieta, kam reikalingos taip pat papildomos išlaidos. Atsakovė nurodo, kad posėdžiai buvo neilgi, kad atsakovas neprivalėjo teikti teismui raštu rašytų paaiškinimų bei papildomų motyvų dėl bylos sustabdymo. Ieškovė mano, kad pateikiant nurodytus procesinius dokumentus atsakovas nepagrįstai didino bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovė, vykdama į teismo posėdį, negalėjo žinoti, kiek posėdis truks. Aplinkybė, ar posėdis vyko ilgai, ar trumpai neturi reikšmės apmokėjimo faktui. Ši aplinkybė yra reikšminga tik apmokėjimo dydžiui apskaičiuoti. Konkrečiu atveju teismas paskaičiavo, jog taikant Rekomendacijose nurodytus maksimalius įkainius vien už atsiliepimo surašymą atsakovo atstovė advokatė galėjo nurodyti maksimalią sumą 1652,92 Eur, o pridėjus kitas sumas už kitų procesinių dokumentų parengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose – 653,5 Eur, iš viso 2306,42 Eur. Todėl teismas laiko, kad 868,88 suma yra reali ir ji nėra per didelė, ji atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius, ir yra ženkliai mažesnė, nei maksimali galima prisiteisti suma. Tai rodo, kad atstovė realiai įvertino savo darbą byloje, tai, kad turėjo išvykti į kitą vietovę, kai vyko posėdžiai ir kitas aplinkybes. Nors ieškovė tvirtino, kad ne visus procesinius dokumentus buvo būtina teikti raštu, tačiau CPK normos numato šalims galimybę teikti tokius procesinius dokumentus, todėl raštu pateikiant argumentus dėl bylos sustabdymo ar atsakovo poziciją išdėstant raštu, nebuvo pažeistos procesinio kodekso normos ir negalima vertinti, kad atsakovas, teikdamas tokius dokumentus elgėsi tyčia, siekdamas didinti bylinėjimosi išlaidas. Todėl laikytina, kad atsakovo procesinis elgesys pripažintinas tinkamu, nes jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Iš esmės šioje byloje, kaip jau buvo nurodyta ieškovės nepagrįstas kreipimasis į teismą, suponavo atsakovo atsakomuosius veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigojo CPK normos, nes atsakovui pateikti atsiliepimą yra privalu. Todėl teismas laiko, kad atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra teisėtas, pagrįstas rašytiniais dokumentais ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atsakovo R. P. atstovės advokatės Evelinos Bakienės prašymą patenkinti.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kodas 288600210, es. Vilniuje, A. Vienuolio g. Nr.8, atsakovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 868,88 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis euro 88 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Papildoma nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jos priėmimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.