- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2-287-1180/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01307-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- A. V.
- Advokatai
- Rolandas Stirbinskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei A. V.i dėl bendrosios jungtinės veiklos, bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, kompensacijos ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2023-03-23 pareiškimu galutinai patikslino, prašo: 1) pripažinti, kad ieškovas A. Ž. ir atsakovė A. V. 2006-08-01 – 2020-10-09 laikotarpiu vykdė bendrą jungtinę veiklą; 2) pripažinti, kad butas su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 3-14 (1/8 iš 1190 m²); 3-5 (1/8 iš 0,92 m²); 3-16 (1/8 iš 0,95 m²); 3-17 (1/8 iš 5,39 m²); 3-18 (1/8 iš 4,15 m²); 3-19 (1/8 iš 3,84 m²); 3-33 (1/8 iš 33,22 m²), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021-05-03 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. V. vardu buvo bendroji dalinė ieškovo A. Ž. ir atsakovės A. V. nuosavybė; 3) priteisti ieškovui A. Ž. iš atsakovės A. V. 2 800,00 Eur kompensaciją už butą, esantį (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovės A. V. 2 881,71 Eur, 2014-12-11 pavedimu pervestus iš ieškovo A. Ž. banko sąskaitos į A. V. banko sąskaitą; 5) priteisti ieškovui A. Ž. iš atsakovės A. V. 2575,00 Eur skolą, sumokėtą už 2022-01-13 – 2023-03-04 laikotarpį pagal 2018-06-21 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 6) priteisti ieškovui 5 procentų metines procesines palūkanas už teismo priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
1. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad nuo 2006-08-01 iki 2020-10-09 gyveno kartu su atsakove, nesudaręs santuokos. Ieškovo bendras gyvenimas kartu su atsakove truko apie 14 metų. Ieškovo ir atsakovės bendras gyvenimas buvo nuolatinis ir pastovus. Ieškovas kartu su atsakove gyveno kaip vyras ir žmona, t.y. kūrė bendrą gyvenimą kartu, visą ūkį su buitimi tvarkė kartu, turėdami tikslą sukurti šeimyninius santykius, įsigyti bendrą turtą, kuriame gyveno kaip šeima. Bendro gyvenimo pradžioje ieškovas su atsakove gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklausė atsakovės buvusio vyro mamai. Vėliau persikėlė gyventi į atsakovės iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame bute ieškovas gyvendamas su atsakove pats atliko buto remonto darbus, prisidėjo prie šio buto išlaikymo. Siekdami užsitikrinti geresnes gyvenimo sąlygas, ieškovas su atsakove nutarė įsigyti namą. Kadangi neturėjo pakankamai piniginių lėšų, ieškojo nebrangaus būsto užmiestyje, kurį ieškovas galėtų suremontuoti ir kuriame galėtų gyventi kartu su atsakove. 2014 m. pavasarį ieškovas sužinojo, kad jo tėvų kaimynystėje yra parduodamas pajininkams priklausantis komercinės paskirties pastatas, kurį galima pritaikyti gyvenimui. Didžiausia dalis komercinės paskirties pastato - parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausė B. K., kuriai 2014 m. vasaros pradžioje sumokėjo 30000,00 Lt avansą, pakvitavimą pasirašė A. V. 2014-12-11 iš AB „Swedbank“ ieškovui buvo suteiktas 10000,00 Lt (2896,20 Eur) vartojimo kreditas, kurį beveik visą ‒ 9950,00 Lt (2881,71 Eur) iš karto, tą pačią dieną ieškovas pervedė atsakovei ir jį naudojo ketinamo pirkti komercinės paskirties pastato su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Vartojimo paskolą pagal 2014-12-11 Vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini) mokėjo ir pilnai padengė vienas ieškovas. 2018-06-21 šalys kartu pasiėmė iš AB Luminok Bank vartojimo kreditą vartojimo reikmėms. Šis kreditas buvo panaudotas nekilnojamojo turto įsigijimui bei kito turto, šiuo metu priklausančio atsakovei, remontui, o taip pat buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Šį butą jie įsigijo bendram gyvenimui, o ateityje planavo brangiau parduoti, turėdami tikslągautas pinigines lėšas investuoti į namą (duomenys neskelbtini) k. Vartojimo kreditas buvo mokamas bendromis pajamomis - dalis kredito buvo mokama iš ieškovo gaunamų pajamų, kurias jis įnešdavo į atsakovės banko sąskaitą, dalį kredito mokėjo ir atsakovė. Jis nuo 2022-01-13 iki 2023-03-04 sumokėjo bankui 5 150,13 Eur skolos. Ši skola yra solidari, todėl pusę jos, tai yra 2 575,00 Eur turi sumokėti atsakovė. Gyvendamas su atsakove ieškovas įnešė į bendrą veiklą visas savo uždirbtas ir skolintas pinigines lėšas, prisidėjo savo darbu - remontavo atsakovės turėtą, o vėliau bendrai kartu įgytą butą bei komercinės paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) k., kuriame su atsakove paskutiniaisiais metais gyveno ir naudojo kaip gyvenamąjį namą. Ieškovo pagrindinis indėlis bendroje jungtinėje veikloje buvo įdedamas darbas, piniginės lėšos. Atsakovė buvo tas partneris, kuris atliko visus organizacinius darbus, tvarkė teisinius klausimus, dokumentus. Atsakovė Lietuvoje nuolatinio darbo neturėjo. Jiems gyvenant kartu ji keletą kartų metuose, keliems mėnesiams vykdavo dirbti į Norvegiją.
2. Teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas teismo posėdžio metu dėl paimtų paskolų paaiškino, kad nusipirko seną namą (duomenys neskelbtini) k., kuris buvo jau dvidešimt metų negyvenamas, ten buvusi parduotuvė. Reikėjo iš esmės jį suremontuoti. Ieškovas viską viduje išgriovė, pradėjo remontuoti. Namą nusprendė įsigyti atsakovė, nes ji nenorėjo gyventi bendrabutyje, norėjo atskiro namo. Kadangi tuo metu jie reikalingos pinigų sumos neturėjo, jiems pardavė išsimokėtinai. Mokėdami dalimis pradėjo namą tuo pačiu remontuoti. Tuo metu jis dirbo Lietuvoje, o atsakovė važiuodavo į užsienį 3 mėnesiams per metus. Kai namą reikėjo pradėti remontuoti, jie ėmė paskolas. Jis gautus pinigus pervedė atsakovei. Atsakovė tvarkė visus piniginius reikalus, turėjo jo banko kortelę, prisijungimo kodus. Kai atsakovė išvažiuodavo į užsienį, banko kortelę turėdavo jis. Taip pat išsipirko bendrabutį. Kai kartu gyveno, planavo tą butą parduoti, o gautas pajamas investuoti į naują namą. (Duomenys neskelbtini) bendrabutyje jis tvarkė koridorių. Negali pasakyti, kiek investavo į butą (duomenys neskelbtini), nes visus finansus tvarkė atsakovė, neprisimena, kiek investavo pats lėšų perkant minėtą butą. Namuose (duomenys neskelbtini) kartu su atsakove gyveno po remontų, maždaug nuo 2015 m. Namą (duomenys neskelbtini) pirko abiem kartu gyventi, avansą sumokėjo už namą. Už namą (duomenys neskelbtini) buvo mokama iš bendrų lėšų. Namą (duomenys neskelbtini) remontavo už bendras lėšas, jis namą visą suremontavo savo darbu, savo rankomis. Atlyginimas jo būdavo visoks, ir 800,00 Eur, ir 1000,00 Eur. Baudų taip pat turėjo, apie 2000,00 Eur. Bendras paskolas ėmė, nes atsakovė negalėjo viena pati pasiimti, todėl prašė jo paimti. Atsakovė žadėjo, kad nepaliks jo be nieko. Jis taip pat į būstus investavo po santuokos nutraukimo gautą kompensaciją, apie 6000,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog kurį laikotarpį ieškovas su atsakove gyveno kartu, tačiau ieškovas nėra niekuo prisidėjęs prie atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo (turto pabrangimo). Tai, kad ieškovas ir atsakovė mokėdavo kartu už komunalinius patarnavimus, nesudaro pagrindo teigti, kad yra prisidėta prie turto pagerinimo. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, teigdamas, kad darė remontą atsakovės bute (name) ir kad prisidėjo prie nekilnojamo turto pirkimo. Atsakovei priklausantis nekilnojamas turtas buvo pirktas už jos asmenines lėšas. Dėl paskolos iš AB „Swedbank“ paaiškino, kad pagal žodinį susitarimą su ieškovu paėmė 10 000,00 Lt kreditą ir tarėsi, kad šį kreditą grąžins lygiomis dalimis. Šiuo metu kreditas yra grąžintas, o pinigai lygiomis dalimis išleisti kiekvieno iš šalių asmeninių poreikių tenkinimui. Dėl paskolos kaip solidarios prievolės AB Luminor Bank paaiškino, kad paskola buvo imta tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iš AB „Swedbank“, t.y. buvo žodinis susitarimas tarp ieškovo ir atsakovės, kad kreditą pasidalins lygiomis dalimis, taip pat lygiomis dalimis grąžins kreditą. Pažymi, kad kreditus ieškovas ėmė savo asmeninių problemų sprendimui. Ieškovas buvo padaręs avariją, skirtos baudos, priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiesiems. Atlyginti žalą ir susimokėti paskirtas baudas buvo reikalingi pinigai, todėl ieškovas ir ėmė paskolas iš banko. Mano, jog vien tik ta aplinkybė, kad ieškovas su atsakove naudojosi atsakovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, yra nepakankama išvadai, kad buvo susitarimas bendromis lėšomis ir jėgomis įsigyti butą kaip jungtinės veiklos rezultatą – bendrą nuosavybę. 2023-03-28 teisme gautas papildomas atsakovės rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog vykdė bendrą jungtinę veiklą nuo 2006-08-01. Nurodė, jog ji išvažiavo 2006-08-15 į Norvegiją, paliko ieškovui buto raktus, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė grįžusi pati sumokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus. Ieškovas turėjo finansinių problemų. Ieškovas buvo kaip nuomininkas. Laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2012 m. jie bendrų tikslų neturėjo ir bendro ūkio nevedė. Atsakovė pripažįsta bendrą paskolą, paimtą iš Luminor Bank. Atsakovė sužinojo 2020 m. birželio mėnesį, kad ieškovas išėjo iš namų pas kitą moterį. Nesutinka, kad jie gyveno kartu iki 2020 m. spalio mėnesio, nes kai atsakovė grįžo iš Norvegijos, ieškovo namuose jau nebebuvo. Atsakovė sutinka sumokėti ieškovui išlaidas nuo tos dienos, kada ieškovas pradėjo mokėti paskolą Luminor Bank. Atsakovė bankui nebemokėjo, nes neturėjo pajamų. Atsakovė nesutinka su ieškinio 1,2,3,6 reikalavimais, iš dalies sutinka su 5 reikalavimu dėl paskolos iš Luminor Bank. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad ji susirgo ir šiuo metu neturi pajamų, ir išdėstyti priteistą sumą. Nurodo, jog jos pajamos (socialinė pašalpa) paskutinį mėnesį buvo 218,00 Eur.
Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžių metu nurodė, jog nesutinka su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, kadangi jis nepagrįstas, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Sutinka su 5 ieškinio reikalavimu dėl paskolos iš Luminor Bank, kad atsakovė turėtų sumokėti 2575,00 Eur sumą (dalį paskolos), prašo mokėjimą išdėstyti dalimis dėl atsakovės ligos ir mažų pajamų. Papildomai paaiškino, kad 2020 m. pavasarį, vasaros pradžioje sužinojo iš kaimynų, jog jos namuose yra kita moteris. Ji paskambino, paklausė ieškovo, jis iš pradžių neigė, paskui prisipažino. Atsakovė grįžo iš užsienio, tačiau namuose nieko nebuvo, rado užrakintas duris. Dėl buto (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tą butą seniai nuomojosi ji iš savivaldybės, vėliau išsipirko. Kai įleido ieškovą gyventi, butas tada jau buvo suremontuotas. Sutinka, kad jai buvo pervesta 9950,00 Lt suma 2014 metais, tai buvo paskola iš AB Swedbank, šią paskolą ji pati ir apmokėjo.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. Ž. nurodė, kad ieškovas yra jos sūnus, jis gyveno su atsakove 14 metų. Kartu buvo visą laiką, pirko namus. Kai jie susitiko, jie nieko neturėjo. Atsakovė gyveno valdiškame bendrabutyje, kurio tada dar nebuvo išsipirkusi. Atsakovė teigė, kad ieškovas buvo nuomininkas, bet jis nebuvo nuomininkas. Ji turi šeimyninių nuotraukų, kad jie šventėse kartu dalyvaudavo. 2006 m. rugpjūčio mėn. pradėjo kartu gyventi. Ieškovas pradėjo gyventi su atsakove nuo pirmos dienos, kai susipažino. Ji lankėsi bendrabutyje pas ieškovą ir atsakovę, kambarys buvo sutvarkytas, su baldais. Sūnus atėjo gyventi į sutvarkytą kambarį, bet vėliau sūnus koridoriaus gale pastatė „gonkelį“. Pirko jam medžiagas. Tą kambarį, kuriame abu gyveno, atsakovė vėliau pardavė. Jie tada nusipirko namą prie jos (ieškovo motinos) namų. Namas buvo labai blogos būklės, jį tikrai reikėjo remontuoti. Kai ieškovas išsikraustė 2020 m. spalį, namas buvo jau sutvarkytas. Jos sūnus visada mokėdavo paskolą. Ieškovas ir atsakovė kartu vedė bendrą ūkį, tai gali visi giminaičiai paliudyti. Sūnus išsiskyrė su atsakove 2020 m. spalį, kai atsakovė grįžo iš Norvegijos. Pas sūnų S. J. atsirado po 2020 m. spalio mėn. Anksčiau sūnus su ja nebuvo kartu. Dabar tame name gyvena kitas vyras, kuris nuomojasi namą iš atsakovės. Tas nuomininkas jai sakė, kad moka 300,00 Eur nuomą. Žino, kad kiekvienais metais po 3 mėnesius atsakovė dirbo Norvegijoje. Du kartus per tuos 14 metų dirbo po 6 mėnesius. Žino, kad namo pirkimą suorganizavo sūnus. Stogą dengė sūnus, dar atsakovės brolį samdė. Sūnus viską įrenginėjo kaip sau. Kai tik nusipirko namą, sūnus iš karto pradėjo važinėti iš (duomenys neskelbtini) ir namą remontuoti, viską pats darė. Jis galvojo ten gyventi. Viską reikėjo remontuoti: ir viduje, ir išorėje. Reikėjo apšiltinti. Namą nusprendė kartu pirkti ieškovas su atsakove. Atsakovė valdė pinigus, o ieškovas su viskuo sutikdavo, darydavo, kaip atsakovė liepdavo. Atsakovė tris mėnesius per metus dirbdavo Norvegijoje, o likusius mėnesius nedirbdavo, buvo išlaikytine. Atsakovė dirbo pora mėnesių (duomenys neskelbtini), dar kokį mėnesį kažkur kitur. Kai sūnus išsiskyrė su buvusia žmona, jam priteisė 12 000,00 Lt kompensaciją už bendrą turtą, iš kurios 8 000,00 Lt sūnus sumokėjo kaip vaikų išlaikymą. Dalį likusių pinigų išleido remontams.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. J. nurodė, kad ieškovas yra jos draugas, sugyventinis, jie kartu gyvena daugiau kaip dvejus metus. Atsakovė jai visiškai nepažįstama. Ji su ieškovu susipažino birželio mėnesį, 2020 metais. Kai jie susipažino, kurį laiką negyveno kartu. Ieškovo ir jos draugystė buvo tokia, kad jie retkarčiais vienas kitam skambindavo. Ji vis siūlydavo ieškovui pabandyti kartu gyventi, bet ieškovas vis atsisakydavo. Jis sakydavo, kad turi draugę, gyvena kartu ir nežada keisti tų santykių. Sakė, kad jis turi moterį, kad negali palikti, išeiti. Yra girdėjusi, kaip atsakovė skambindavo ieškovui ir visaip keikdavo ieškovą, rėkdavo. Kai atsakovė paskambino ir pasakė ieškovui, kad grįžta 2020 m. spalio mėnesio pradžioje, ji pasiūlė ieškovui apsispęsti. Jie išvakarėse susirinko daiktus ir ieškovas atvažiavo gyventi pas ją. Ji buvo buvusi pas ieškovą namuose kelis kartus, kai jis prašė jos, kad parvežtų su mašina, nes nebuvo kam jo parvežti. Bet tai ir viskas. Ir dar vieną kartą kasė bulves. Ji niekada pas ieškovą nemiegojo, jie kartu negyveno. Liudytoja su ieškovu tiesiog draugavo telefonu ir kartais ieškovą parveždavo iš darbo į namus (duomenys neskelbtini). Bulves nukasti padėjo kaip draugui. Dėl paskolos Luminor Bank nurodė, kad ji kartą per mėnesį nuo 2020 m. nuo birželio m. iki spalio m. veždavo ieškovą į banką pervesti pinigus. Žino, kad atsakovė buvo davusi savo banko kortelę ieškovui. Ieškovas išsiimdavo grynus pinigus ir įnešdavo į atsakovės banko kortelę Luminor banke per bankomatą, esantį banke. Ieškovas jai sakė, kad su atsakove pradėjo gyventi kažkur prieš 14-16 metų, kai ieškovas nutraukė santykius su žmona. Ieškovas išsiskyrė su atsakove ir bendro ūkio nebeveda nuo 2020 m. spalio, kai jis persikraustė pas ją.
Šalys, įrodinėdamos savo gautas pajamas ginčo laikotarpiu, teikė į bylą rašytinius įrodymus. Ieškovas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas nuo 2006-08-01 iki 2020-10-09. Atsakovė pateikė algalapius norvegų kalba ir jų vertimus, kuriuose nurodomas atsakovei išmokėtas darbo užmokestis ir atostoginiai laikotarpiu 2007 m. – 2020 m. Taip pat atsakovė pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1994-01-01 iki 2022-10-06.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl bendros jungtinės veiklos vykdymo, bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo jungtinės veiklos pagrindu
Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti / nustatyti, kad ieškovas A. Ž. ir atsakovė A. V. 2006-08-01 – 2020-10-09 laikotarpiu vykdė bendrą jungtinę veiklą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį.
Nepaisant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt.
Atsakovė proceso eigoje nebuvo nuosekli, ji ir neigė, kad kūrė su ieškovu bendrą gyvenimą (nurodė, kad ieškovas buvo tik jos nuomininkas, jie nuolat kartu negyveno, ji važiuodavo dirbti į Norvegiją, darbas buvo sezoninis, Norvegijoje praleisdavo iki 6 mėnesių per metus ir pan.), tačiau tuo pačiu ir pripažino, kad gyveno su ieškovu, jie vienas kitu rūpinosi (atsakovė nurodė mokėjusi už ieškovą išlaikymą ieškovo vaikams, mokėjo jo skolas, rūpinosi jo sveikata ir pan.), vedė bendrą ūkį, sprendė klausimus dėl namo (duomenys neskelbtini) k. įsigijimo, nusipirkę namą jį remontavo, vienas kitam pasitikėjimo pagrindu perduodavo savo banko korteles mokėjimams atlikinėti ir pan. Kad šalys ilgą laiką (apie 14 metų) vis dėlto gyveno kaip partneriai, nuosekliai teigė ne tik ieškovas, bet tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja S. Ž. (ieškovo mama). Liudytoja S. J. teismui taip pat nurodė, jog ieškovas jai buvo minėjęs, kad jis su atsakove pradėjo gyventi kažkur prieš 14-16 metų, kai ieškovas nutraukė santykius su savo žmona. Į bylą taip pat ieškovas pateikė jo ir atsakovės bendrasasmenines nuotraukas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje – 2017-03-14 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą A. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, jog su A. Ž. gyvena 10 metų, yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, gyvena (duomenys neskelbtini) k., abu susitvarkė gyvenamojo namo patalpą.
Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ne atsietai vienas nuo kito, o jų visumą, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad šalys nuo 2006-08-01 pradėjo kartu gyventi, kartu gyveno apie 14 metų, turėjo artimus šeiminiams tarpusavio santykiams santykius, rūpinosi bendra buitimi ir gerino gyvenimo sąlygas, jų bendras gyvenimas tęsėsi iki 2020 m. antros pusės, kuomet ieškovas išsikraustė pas liudytoją S. J., konstatuoja, kad šalis siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Tačiau taip pat pažymėtina, jog šios nustatytos faktinės aplinkybės pačios savaime jokių materialiųjų teisinių pasekmių šalims nesukuria, jos pačios savaime nė vienai šaliai nesuteikia jokio pagrindo pretenduoti vienai į kitos turtą (neįrodžius papildomų aplinkybių), todėl šių faktinių aplinkybių nustatytas / konstatavimas nelaikytinas kokio tai materialinio reikalavimo patenkinimu ir į sprendimo rezoliucinę dalį neperkeltinas.
Aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise. Nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.
Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo.
Pažymėtina, jog net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta.
Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą.
Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis.
Taigi, remiantis pirmiau aptartu, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad yra svarbu atsižvelgti į turto, kuris yra ginčo objektas, t. y. dėl kurio įrodinėjama buvus susitarimą jį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, specifiką. Tokio objekto specifiškumas lemia ir įrodymų ypatumus, jų apimtį.
Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini)
Ieškovas prašo pripažinti, kad butas su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 3-14 (1/8 iš 1190 m²); 3-5 (1/8 iš 0,92 m²); 3-16 (1/8 iš 0,95 m²); 3-17 (1/8 iš 5,39 m²); 3-18 (1/8 iš 4,15 m²); 3-19 (1/8 iš 3,84 m²); 3-33 (1/8 iš 33,22 m²), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iki 2021-05-03 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. V. vardu buvo bendroji dalinė ieškovo A. Ž. ir atsakovės A. V. nuosavybė; taip pat prašo priteisti ieškovui A. Ž. iš atsakovės A. V. 2 800,00 Eur kompensaciją už butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl nekilnojamojo daikto – buto (su bendro naudojimo patalpomis), kuris atsakovės asmeninėn nuosavybėn buvo įgytas 2018-11-16 notarinės formos sandorio pagrindu iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės, sumokant nustatytą 5625,00 Eur kainą. Teismas pažymi, kad nors konkretaus bendro gyvenimo metu įgyto turto objekto nuosavybės forma, nurodyta šio turto įgijimo sandoryje ir Nekilnojamojo turto registre, nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės, ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl atitinkamo susitarimo tarp šalių turinio. Butas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas abiejų šalių lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad butas buvo iš esmės pagerintas (esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe.
Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga, kaip minėta, tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo.
Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad už minėtą butą savivaldybei 2018 m. lapkričio mėn. būtų mokėjęs jis. Tuo tarpu, kaip nurodoma notarinėje pirkimo – pardavimo sutartyje, atsakovė 5625,00 Eur sumą (duomenys neskelbtini) savivaldybei pervedė 2018-11-07 mokėjimo pavedimu. Ieškovas į bylą yra pateikęs savo banko sąskaitų išrašų kopijas, jose nėra duomenų, kad 2018-11-07 mokėjimo pavedimas būtų atliktas iš ieškovo sąskaitos. Pažymėtina, jog minėtą butą atsakovė nuomojosi iš savivaldybės nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog tuo metu, kai ieškovas pradėjo su ja kartu gyventi bendrabutyje, minėtas butas jau buvo iš esmės suremontuotas. Tokių atsakovės aiškinimų neneigė ir ieškovas teismo posėdžio metu. Be to, liudytoja S. Ž. (ieškovo mama) teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas pas atsakovę atėjo gyventi į jau sutvarkytą kambarį. Ji taip pat nurodė, kad vėliau sūnus koridoriaus gale pastatė „gonkelį“, pirko jam medžiagas. Ieškovas tai pat posėdžio metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) bendrabutyje jis tvarkė koridorių, tačiau negali pasakyti, kiek investavo į butą (duomenys neskelbtini), neprisimena. Tačiau, kaip minėta, tam, kad būtų turtas pripažįstamas bendrąja daline nuosavybe, turto pagerinimas turėjo būti esminis. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų minėtą turtą iš esmės pagerinęs.
Duomenų (išskyrus paties ieškovo paaiškinimus), patvirtinančių, kad ginčo butas įsigytas 2018 m. iš dalies / pilnai ieškovo lėšomis, arba, kad ieškovas kitomis priemonėmis lygiavertiškai prisidėjo prie buto įsigijimo, pagerinimo,byloje nėra.
Pažymėtina ir tai, jog minėtas butas buvo parduotas 2021-05-03. Bylos duomenimis, ieškovas dėl minėto turto naudojimo pretenzijų atsakovei nuo bendro gyvenimo pabaigos iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-06-28) nereiškė, neprašė leisti naudotis minėtu turtu, mokesčių už butą nemokėjo.
Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad butas buvo įsigytas, valdomas ir parduotas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė. Todėl teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad šalys buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį įsigyti ginčo turtą bendrąja daline nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas pripažinti, kad butas su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021-05-03 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. V. vardu buvo bendroji dalinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė, atmestinas. Netenkinus šio reikalavimo, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą - priteisti ieškovui iš atsakovės 2 800,00 Eur kompensaciją už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis ieškovo reikalavimas taip pat atmestinas.
Dėl skolos priteisimo pagal 2014-12-11 pavedimą
Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės 2 881,71 Eur, 2014-12-11 pavedimu pervestus iš ieškovo A. Ž. banko sąskaitos į A. V. banko sąskaitą. Nurodo, jog minėta 2 881,71 Eur suma (10 000,00 Lt) buvo gauta AB Swedbank suteikus paskolą ieškovui pagal 2014-12-11 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito paskirtis: būsto remontui. AB Swedbank pažymoje dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad ieškovas 2014-12-11 (kredito sutarties sudarymo dieną) pervedė atsakovei 9950,00 Lt sumą (beveik visą gautą paskolą). Nurodo, jog vartojimo paskolą pagal 2014-12-11 Vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini) mokėjo ir pilnai padengė vienas pats ieškovas.
Atsakovė neneigė minėtą dieną gavusi iš ieškovo 2 881,71 Eur (9950,00 Lt) sumą, atsiliepime į ieškinį, kurį rengė atsakovės atstovas, nurodoma, jog pagal žodinį susitarimą su ieškovu paėmė 10 000,00 Lt kreditą ir tarėsi, kad šį kreditą grąžins lygiomis dalimis. Šiuo metu kreditas yra grąžintas, o pinigai lygiomis dalimis išleisti kiekvieno iš šalių asmeninių poreikių tenkinimui. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog sutinka, kad jai minėtą dieną buvo pervesta 9950,00 Lt suma, tai buvo paskola iš AB Swedbank, tačiau šią paskolą ir ji pati mokėjo. Ėmė paskolą ieškovo vardu, o ne abiejų, nes atsakovė tuo metu negalėjo gauti banko paskolos.
Teismas vertina, jog tam, kad būtų pagrindas priteisti iš atsakovės minėtą skolą ieškovui, būtina nustatyti, kad paskolą bankui padengė vienas pats ieškovas, kaip kad jis teigia.
Teismas pažymi, jog pagal į bylą pateiktus įrodymus, įsipareigojimai bankui AB Swedbank pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) galutinai buvo įvykdyti 2018-06-21, t. y. tą dieną, kai šalys gavo vartojimo kreditą į atsakovės vardu atidarytą banko sąskaitą iš Luminor Bank AB. Byloje nekilo ginčas tarp šalių, kad likusi paskola AB Swedbank buvo grąžinta iš bendrai gautos paskolos iš Luminor Bank AB. Todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad vartojimo paskolą pagal 2014-12-11 Vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini) su AB Swedbank mokėjo ir pilnai padengė jis vienas pats.
Ieškovas pateikė savo SEB banko sąskaitos ekrano nuotraukas (išklotinę) nuo 2018-06-22 (nuo sekančios dienos po to, kai skola buvo galutinai apmokėta) iki 2020-09-06. Tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad laikotarpiu 2015 – 2018 m. jis dengė gautą paskolą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas teismui nuosekliai į bylą teikė visus jo Luminor bankui atliktus mokėjimus, tačiau įrodymų apie tai, kad laikotarpiu 2015 – 2018 m. atliko mokėjimus AB Swedbank ir dengė ginčo paskolą, į bylą jis nepateikė.
Pagal atsakovės poziciją, minėta paskola tiek buvo naudojama jų abiejų poreikiams tenkinti, tiek buvo dengiama kartu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ne ieškovas, o būtent atsakovė teismui pateikė AB Swedbank paskolos mokėjimo grafiką ir jame darytus rankraštinius įrašus ties kiekviena mėnesine įmoka. Pažymėtina ir tai, jog minėtą 9 950,00 Lt sumą ieškovas atsakovei pervedė 2014-12-11. Laikotarpiu nuo 2015 m., kuomet turėjo būti pradėta grąžinti ginčo paskola, ieškovo metinės draudžiamosios pajamos buvo, pvz., 2015 m. 4 386,48 Eur (t. y. 365,54 Eur, neatskaičius mokesčių, per mėnesį), 2016 m. - 4 381,91 Eur, ir tik 2017 m. jo pajamospadidėjo iki 10 485,50 Eur. Pažymėtina, jog ir 2014 m. ieškovo draudžiamosios metinės pajamos buvo 15 313,26 Lt, t. y. 4 435,02 Eur per metus arba 369,58 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu atsakovė iki ginčo paskolos paėmimo ir po to periodiškai vykdavo į Norvegiją uždarbiauti, jos gaunamos pajamos būdavo, pvz., 2014-09-30 15 040,00 Norvegijos kronų, 2014-08-31 6 470,00 Norvegijos kronų, 2014-08-31 14 015,00 Norvegijos kronų, 2014-06-30 13 942,00 Norvegijos kronų, 2014-05-31 12 930,82 Norvegijos kronų, 2014-10-31 14 907,00 Norvegijos kronų, 2015-11-19 12 154,00 Norvegijos kronų, 2015-10-19 8 702,00 Norvegijos kronų, 2015-09-21 10 472,00 Norvegijos kronų, 2015-08-19 9 386,00 Norvegijos kronų, 2015-07-15 14 202,00 Norvegijos kronų, 2015-06-16 23 535,84 Norvegijos kronų, 2016-11-17 14 345,00 Norvegijos kronų, 2016-10-18 18 773,00 Norvegijos kronų, 2016-09-20 12 911,00 Norvegijos kronų, 2016-08-18 16 400,00 Norvegijos kronų, 2016-07-20 21 869,00 Norvegijos kronų, 2016-06-21 19 056,16 Norvegijos kronų, 2017-11-22 11 508,00 Norvegijos kronų, 2017-10-20 14 364,00 Norvegijos kronų, 2017-09-22 14 196,00 Norvegijos kronų, 2017-06-09 14 312,40 Norvegijos kronų. Akivaizdu, jog paskolos grąžinimo laikotarpiu, ypač 2015 m. ir 2016 m., atsakovės finansinė padėtis buvo geresnė. Todėl ieškovui nepateikus priešingų įrodymų, teismas daro išvadą, kad ginčo paskola buvo grąžinta ir atsakovės lėšomis. Tai, kaip minėta, patvirtina ir aplinkybė, gal likusi galutinė paskolos dalis buvo grąžinta iš bendrai paimtos paskolos iš Luminor banko. Taip pat pažymėtina, jog iki ieškinio pareiškimo (2022-06-28) ieškovas niekada atsakovei pretenzijų dėl šios skolos nereiškė, kas taip pat teismui leidžia vertinti, jog ieškovas nelaikė, kad atsakovė jam yra skolinga.
Teismas, remdamasis tuo, kas aptarta, daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė yra jam skolinga 2 881,71 Eur sumą, todėl ieškovo reikalavimas dėl 2 881,71 Eur skolos priteisimo atmestinas.
Dėl skolos priteisimo pagal 2018-06-21 vartojimo kredito sutartį su Luminor Bank AB
Tarp šalių nėra ginčo, kad bendro gyvenimo metu ieškovas ir atsakovė pagal 2018-06-21 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kartu paėmė iš Luminor Bank AB vartojimo kreditą vartojimo reikmėms - 10 000,00 Eur sumą, galutinis kredito grąžinimo terminas 2023-06-16. Ieškovas pateikė banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2022-01-13 iki 2023-03-04 gavėjui Luminor Bank AS pervedė iš viso 5 150,13 Eur sumą. Prašo priteisti iš atsakovės pusę šios sumos, t. y. 2575,00 Eur. Atsakovė savo 2023-03-28 rašytiniuose paaiškinimuose ir posėdžio metu patvirtino, kad pripažįstą šią skolą 2575,00 Eur sumai, prašo priteisus šią skolą nustatyti jos mokėjimą dalimis.
Kadangi ginčo tarp šalių dėl šios skolos nėra, atsakovė šią skolą pripažįsta, šis ieškovo reikalavimas tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 2575,00 Eur skola už ieškovo bankui Luminor Bank AB įvykdytą abiejų šalių prievolę.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovui prašant, jam iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės įstatymo nustatytos palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
Atsakovė prašo išdėstyti priimto teismo sprendimo vykdymą. Atsakovė nurodo, kad jos šiuo metu jos finansinė padėtis yra labai sunki, ji turi rimtų problemų su sveikata (diagnozuota (duomenys neskelbtini)). Atsakovė gauna per mėnesį 218,00 Eur socialinę pašalpą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad vėliau, susitvarkius dokumentus, ši suma truputį didės, taip pat nuo 2023 m. kovo mėn. įsidarbino. Pažymėtina ir tai, jog liudytoja S. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė galimai savo būstą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomoja kitam asmeniui, nuomininkas liudytojai pasakojo, kad moka atsakovei 300,00 Eur nuomą per mėnesį. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), ji pati negyvena, gyvena kitas asmuo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
Teismas įvertinęs atsakovės turimas sveikatos problemas, tai, kad įsidarbino tik nuo 2023 m. kovo mėn., jos gaunamos pajamos pagal bylos duomenis yra minimalios, dėl sveikatos problemų apribotas jos išvykimas į užsienį užsidirbti ir atsiskaityti su ieškovu kuo greičiau, o turimo turto pardavimas apsunkintas, nes nėra sutvarkyti visi reikalingi namo dokumentai, tai, kad atsakovė pripažino ieškinio reikalavimą dėl 2575,00 Eur skolos priteisimo ir nori ieškovui šią skolą kuo greičiau grąžinti, kad turimą turtą (namą) gali nuomoti ir iš to gauti papildomas pajamas, sprendžia, jog tenkinus ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 2575,00 Eur skolos priteisimo taip pat yra pagrindas taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas ir išdėstyti sprendimo įvykdymą, tačiau kuo minimalesniam laikotarpiui, taip nepažeidžiant ieškovo teisėtų lūkesčių kuo greičiau atgauti skolą. Todėl, įvertinant ir ieškovo siekį kuo greičiau atgauti skolą, ir atsakovės finansinę padėtį, sveikatos būklę, iš ieškovės atsakovui priteistina skolos suma išdėstytina 6 mėn. laikotarpiui, t. y. sprendimui įsiteisėjus atsakovė 6 mėn. turės mokėti ieškovui kas mėnesį po 429,20 Eur skolos. Papildomai pažymėtina, jog atsakovei radus galimybę, ji priteistą sumą gali ieškovui sumokėti ir iš karto, nelaukiant 6 mėn. Be to, atkreiptinas atsakovės dėmesys, jeigu ji pažeis šią teismo jai suteiktą galimybę, teismas turės teisę spręsti dėl vykdomojo rašto išdavimo visai priteistai ar likusiai priteistai bet dar nesumokėtai sumai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas vertina, kad ieškovas teikė tris savarankiškus materiuolius reikalavimus (t. y., 1) dėl buto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu ir su tuo susijusį išvestinį reikalavimą priteisti kompensaciją; 2) dėl skolos priteisimo pagal 2014-12-11 pavedimą; 3) dėl skolos priteisimo pagal 2018-06-21 vartojimo kredito sutartį su Luminor Bank AB). Ieškovo reikalavimai tenkintini 33,33 proc. (100 proc./3).
Ieškovo atstovė pateikė į bylą įrodymus, kad ieškovas sumokėjo 199,00 Eur žyminį mokestį ir 1150,00 Eur sumą advokatei už dokumentų surašymą, atstovavimą bei kitas teisines paslaugas, iš viso patyrė 1 349,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovei šioje byloje buvo suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą paslaugų kaina yra 752,72 Eur
Atsižvelgiant į tai, kad tenkintina 33,33 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 449,62 Eur (1 349,00 x 33,33/ 100) bylinėjimosi išlaidų.
Valstybei iš ieškovo priteistina 501,84 Eur (752,72 x 66,67/100) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Byloje susidarė 11,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 7,41 Eur suma (11,12 x 66,67/100).
Atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui A. Ž. 2 575,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir 00 ct) skolą ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės A. V.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Sprendimu iš atsakovės A. V. priteistos 2 575,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir 00 ct) skolos mokėjimą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį (iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos) mokant po 429,20 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 20 ct), paskutinį mėnesį sumokant ir 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 575,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir 00 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės A. V. ieškovui A. Ž. 449,62 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. Ž. Valstybei 501,84 Eur (penkis šimtus vieną eurą ir 84 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovo A. Ž. valstybei 7,41 Eur (septynių eurų ir 41 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Išaiškinti, kad į valstybės biudžetą priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodu 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.