Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-09-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1252-730/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
2S-1252-730/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02928-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
G. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1252-730/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02928-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.4.5.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. (G. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolės L. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę L. P., prašydamas panaikinti vykdomąją bylą Nr. 0109/02/01889 dėl senaties, atšaukti vykdomojoje byloje Nr. 0109/02/01889 visus patvarkymus kaip neteisėtus. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. kovo 29 d. iš antstolės gavo 2019 m. kovo 25 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Pareiškėjas nesutinka su antstolės patvarkymais. Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos apylinkės teismas 1996 m. vasario 26 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-245/1996 dėl 5,97 EUR žyminio mokesčio ir teismo išlaidų išieškojimo Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nuo vykdomojo dokumento išdavimo praėjo 23 metai, o nuo pateikimo vykdyti (2002 m.) – 17 metų. Pareiškėjas nurodo, kad iki 2019 m. kovo 25 d. iš jo antstolė išieškojo 3,19 EUR, tačiau šios sumos nepervedė VMI, bet padengė vykdymo išlaidas. Pažymi, jog išieškant pagal sprendimus, kuriais priteista iki 57 EUR, jeigu jie pradėti vykdyti iki 2015 m., vykdymo išlaidos neskaičiuojamos. Pareiškėjas taip pat prašo atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Teigia, kad yra nemokus.

2. Antstolė L. P. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė. Antstolės patvarkyme nurodoma, kad vykdomojoje byloje Nr. 0109/02/01889 iš pareiškėjo išieškomos bylinėjimosi išlaidos pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, todėl šis išieškojimas į įstatymuose nustatytą atskirų atvejų sąrašą, kada yra taikomas priverstinio išieškojimo senaties terminas, nepatenka. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad turi būti atsižvelgiama į CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kadangi pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. vasario 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-245/1996 reikia išieškoti 5,79 EUR teismo išlaidų, o minimali bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 EUR. Antstolės patvarkyme nurodoma, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punkto 1 dalyje nurodyta, kad išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma nuo 2,90 EUR iki 14,48 EUR, papildomos vykdymo išlaidos negali viršyti 8 EUR, nurodyti apribojimai netaikomi skaičiuojant pašto (kurjerių) ir banko paslaugų už išieškotų lėšų pervedimą išlaidas. Iš skolininko išieškota 3,19 EUR suma, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 83, 84 punktais, CPK 753 straipsniu, kuriame nurodyta išieškotų sumų paskirstymo tvarka, 2019 m. vasario 19 d. buvo paskirstyta išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu ir 3,19 EUR pervesta vykdymo išlaidoms dengti. 2019 m. kovo 25 d. surašytas patvarkymas Nr. S-19-109-11942 dėl vykdymo išlaidų ir apskaičiuotos vykdymo išlaidos, kurias sudaro papildomos vykdymo išlaidos – 8 EUR, antstolio atlyginimas – 20 EUR ir išlaidos tretiesiems asmenims – 3,88 EUR pašto ir bankinių pavedimų išlaidos. Iš viso 31,88 EUR. Atėmus išieškotas vykdymo išlaidas – 3,19 EUR, nurodyta likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma 28,69 EUR. Antstolės patvarkyme nurodoma, kad vykdomoji byla Nr. 0109/02/01889 antstolės žinioje yra nuo 2003 m. Skolininkui buvo vykdoma dar viena vykdomoji byla Nr.0109/0/01919 dėl 86,89 EUR baudos išieškojimo, kuri nutraukta 2015 m. spalio 5 d. Vykdomųjų bylų vykdymo metu antstolė atliko vykdymo proceso veiksmus. 2005 m. kovo 29 d. buvo surašytas patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, Pažymi, kad pareiškėjo banko sąskaitų areštas yra ne vienkartinis, o trunkamasis vykdymo veiksmas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės L. P. veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl senaties taikymo nurodė, kad vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai reglamentuoti CPK 629 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. vasario 26 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-245/1996. CPK nėra nustatyta, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK taip pat nenumato, kad, neįvykdžius teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto per tam tikrą laiko tarpą, vykdomoji byla turi būti nutraukta. Todėl pareiškėjo argumentas, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta suėjus senaties terminui, atmestinas.

3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo argumento dėl CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo nurodė, kad pagal šį straipsnį vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitime (2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290, galioja nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 EUR. Nagrinėjamu atveju antstolė vykdo 5,79 EUR skolos išieškojimą, todėl teigti, kad vykdomoji byla turėtų būti nutraukta pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punktą, nėra teisinio pagrindo.

3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo argumento dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nurodė, kad išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 2,9 EUR iki 14,48 EUR, papildomos vykdymo išlaidos negali viršyti 8 EUR. Nurodyti apribojimai netaikomi skaičiuojant pašto (kurjerių) ir banko paslaugų už išieškotų lėšų pervedimą išlaidas. Taip pat, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir SVI) 41 puntą, atlygis antstoliui apskaičiuojamas vadovaujantis SVI 1 lentele. SVI 1 lentelėje nurodyta, kad jeigu išieškotina suma yra nuo 2,9 Eur iki 14,48 Eur, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 20 EUR. Pirmosios instancijos teismas remdamasis vykdomojoje byloje pateiktu vykdymo išlaidų apskaičiavimu konstatavo, kad vykdymo išlaidos neviršija vykdomosios bylos administravimo išlaidų sumų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nutraukti (panaikinti) vykdomąją bylą Nr. 0109/02/01889 dėl antstolės L. P. nepateisinamo veikimo ar neveikimo ir bylos vilkinimo, pripažįstant, kad pareiškėjas yra nemokus. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Apeliantas dėl senaties termino taikymo nurodo, kad nuo vykdomojo rašto išdavimo praėjo 23 metai, o nuo to laiko, kai byla buvo perduota vykdyti antstolei L. P., praėjo 16 metų. Vykdydama išieškojimą antstolė išieškojo tik 3,19 EUR ir tik 2019 m. kovo 29 d. surašė patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą. Nurodo, kad antstolė 14 metų nepriėmė nė vieno patvarkymo ir sąmoningai vilkino išieškojimą, siekė didinti vykdymo išlaidas.

4.2. Apeliantas dėl išieškojimo aplinkybių nurodo, kad per 14 metų buvo išieškota tik 3,19 EUR suma, ir tai patvirtinta, kad apeliantas yra nemokus. Nurodo, kad antstolė atsižvelgdama į tai turėjo pripažinti apeliantą nemokiu, surašyti išieškojimo negalimumo aktą ir bylą grąžinti išieškotojui, bet bylą antstolė vilkino ir šių veiksmų nesiėmė. Pažymi, kad yra neįgalus, neturi darbo, jokių lėšų ar pajamų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, santaupų, vertybinių popierių ir yra visiškai valstybės išlaikomas, negauna jokių socialinių išmokų. Teigia, kad parašė prašymą Alytaus pataisos namų direktoriui, kad išduotų pažymą apie apelianto nemokumą, tačiau jos nėra gavęs.

4.3. Apeliantas dėl neteisėtų antstolės veiksmų nurodo, kad antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įpareigojimą imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo antstolė L. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Antstolė L. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad nutartis naikintina, o skundas dėl antstolės veiksmų turi tenkintinas. Teigia, kad pareiškėjas nenurodo, kokias teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį, tik iš naujo išdėsto savo poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

8. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą daugiau kaip 16 metų, tačiau skolos neišieško, nurodo, kad antstolė sąmoningai vilkino išieškojimą, siekė didinti vykdymo išlaidas. Nurodo, kad teismas taip pat neįvertino, kad apeliantas yra nemokus. Suinteresuotas asmuo antstolė L. P. su apelianto nurodytais argumentais nesutinka, teigia, kad apeliantas nenurodo, kokias teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas.

9. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (8 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tirdamas antstolės veiksmų teisėtumą tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos vykdymo senatį.

10. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

11. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/02/01889, pradėtą pagal 1996 m. vasario 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (Klaipėdos apylinkės teismo) išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-245/1996 dėl 5,79 EUR skolos išieškojimo iš apelianto išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Antstolė 2019 m. kovo 25 d. patvarkymu „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“ Nr. S-19-109-11942 nutarė išieškoti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0109/02/01889. 2019 m. kovo 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-19-109-11903 antstolė apskaičiavo vykdymo išlaidas (papildomos vykdymo išlaidos – 8 EUR, atlygis antstoliui – 20 EUR, pašto (kurjerio) išlaidos – 2,60 EUR, bankinio pavedimo išlaidos – 1,28 EUR, iš viso – 31,88 EUR) ir nurodė, kad iki 2019 m. kovo 25 d. iš skolininko buvo išieškota 3,19 EUR vykdymo išlaidų, todėl likusi išieškotina vykdymo išlaidų suma yra 28,69 EUR. Antstolė priėmė 2019 m. kovo 25 d. patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų“ Nr. S-19-109-11894, kuriuo nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam priliginamų išmokų sumos ir iš lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio, neviršijančio vieno minimaliojo mėnesio atlyginimo. Antstolė 2019 m. kovo 25 d. priėmė nurodymą „Privertinai nurašyti pinigines lėšas“ Nr. S-19-109-11892, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų skolininko G. B. sąskaitų.

12. Apeliantas nurodo, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta taikant senatį, kadangi išieškojimas tęsiasi daugiau kaip 16 metų. Su apelianto nurodomais argumentais nesutinkama.

Pirmiausia, CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, tai yra nustatyta, jog išieškojimo senaties terminas turi būti nustatytas įstatymu. Įstatyme nėra numatyti jokie terminai, per kuriuos antstolis privalo išieškoti iš skolininko skolą, ir nėra numatyta jokia skolų išieškojimo vykdymo procese vykdymo senatis, išskyrus CPK 634 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Taip pat CPK nenumato pagrindo teismo sprendimo vykdymą nutraukti, jeigu per tam tikrą laiko tarpą teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. CPK nustatyti tik terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, todėl skolininko skundo argumentas, kad išieškojimas iš jo vykdomojoje byloje Nr. 0109/02/01889 turi būti nutrauktas, nes yra pasibaigę išieškojimo senaties terminai, nėra teisiškai pagrįstas.

13. Kaip minėta, įstatyme nėra numatyti jokie apribojimai laiko atžvilgiu vykdomajam dokumentui įvykdyti, išskyrus, laikotarpį, per kuriuos vykdomieji dokumentai privalo būti pateikiami vykdyti (CPK 606 straipsnis). Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad antstoliai, gavę teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų pradėtas, bet nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas, atlieka procesinius veiksmus, būtinus sprendimams įvykdyti. Nagrinėjamu atveju 2003 metais vykdomoji byla buvo perduota antstolei L. P., kadangi nuo 2003 m. sausio 1 d. teismo antstolių veikla buvo perduota privatiems antstoliams, atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolė L. P. privalėjo tęsti vykdymo veiksmus jai perduotoje vykdomojoje byloje, dėl to sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra praleistas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti.

14. Apeliantas skundu kelia klausimą ir dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš jo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

15. Sprendžiant klausimą dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą: ar per raginime nustatytą terminą, ar jam pasibaigus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas numato, jog, skolininkui įvykdžius sprendimą arba šalims sudarius taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, taigi, ir atlygis antstoliui. CPK 611 straipsnis numato, jog antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, o skolininkas, laiku neatsiskaitydamas su išieškotoju, sukuria neigiamas teisines pasekmes ir įgyja pareigą atlyginti vykdomųjų dokumentų vykdymo išlaidas, atlyginti antstolio patirtas būtinąsias bei papildomas vykdymo išlaidas, taip pat atlyginti antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, nes vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti priverstinai, skolininkui nepasinaudojus teise skolą sumokėti gera valia iki vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui išdavimo.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 6–15 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis),

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė